Mateus 15
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NTLH
1 Kəni Farəsi mɨn nəuvein mɨne nəgətun mɨn nəuvein rəha Lou kəmotsɨpən Jerusɨləm məhuva o Iesu. Kəni motətapuəh ohni məmə,
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 “?Təhro rəham mɨn nətəmimi kəutatgəhli kastɨm rəhatah iətəm rəhatah kəha mɨn aupən kəmotəgətun itah lan? Ilah kəutauən mətəu kəsotaupəniən moteikuas e nəhlmɨlah.” Iətəmi təteikuas e nəhlmɨn.|alt="Washing" src="lb00280b.tif" size="col" loc="Mat 15:1-2" copy="BFBS (Bass)" ref="Mat 15:1-2"
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “?Mətəu təhro itəmah mɨn nəutatgəhli Lou rəha Uhgɨn o naskəlɨm əskasɨkiən kastɨm pɨsɨn pɨsɨn mɨn rəhatəmah?
3 Jesus respondeu:
4 Iətəni lanəha mətəu-inu, Uhgɨn təməni məmə, ‘Nəkotɨsiai rəhatəmah tatə mɨne mamə,’ kəni təməni mɨn məmə, ‘Iətəmimi iətəm otəghati rah e rəhan tatə uə mamə, okəkeikei kohamu.’
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Mətəu itəmah nəkotəni məmə, nəmə iətəmi kəti rəhan kəti məni əha ikɨn iətəm in təhrun nasiruiən e rəhan tatə mɨne mamə, in təhrun nəniən kəm lau məmə, ‘Kəsi, iəmələhu pɨsɨn məni u məmə rəha Uhgɨn,’
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 kəni təsəfəniən məni u kəm rəhan tatə, kəni noliən əha tətəgətun məmə ko in təsɨsiaiən in. E noliən əha, itəmah nautol nəghatiən rəha Uhgɨn tatol nati əpnapɨn lan, mətəu-inu itəmah nəkotolkeikei məmə nəkotaskəlɨm kastɨm mɨn əmə rəhatəmah.
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 !Itəmah nəfaki eiuə mɨn. Nəkotəhmen e kəhvitei. Inu ihluə nəkotəuvɨr, mətəu nəkəutamɨkmɨk e nɨkitəmah. Iəni Aiseə təməghati əhruahru e təmah nian təməni pətɨgəm nəghatiən rəha Uhgɨn iətəm tətəni məmə,
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 ‘Nətəmimi mɨn u kautɨsiai iəu e nohlɨlah əmə,
8 “Deus disse:
9 Rəhalah noliən rəha nəfakiən kəm iəu in nati əpnapɨn əmə,
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Kəni Iesu təmauɨn e nətəmimi məmə okəhuva ohni, kəni məni=pən kəm lah məmə, “Otətəlɨg-to, kəni motəhrun nati u.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Nati nak iətəm nətəfən e nohlɨm matun, təsoliən ik nəkamɨkmɨk e nəhmtɨ Uhgɨn, mətəu nati nak iətəm tatiet e nohlɨm, in tatol ik nəkamɨkmɨk e nəhmtɨ Uhgɨn.”
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Kəni rəhan mɨn nətəmimi kəməhuva ohni məutətapuəh məmə, “?Nəkəhrun məmə Farəsi mɨn, nɨkilah tərah nian kəmotətəu nəghatiən əha?”
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Kəni təməni=pən məmə, “Nɨgi mɨn rəfin iətəm rəhak Tatə əpəha e negəu e neai təməsərfeiən, okeuvi-pəri ilah nokɨn.
13 Jesus respondeu:
14 Əpəh ilah. Ilah kautit nətəmimi, mətəu nəhmtɨlah təpɨs. Nəmə iətəmimi, iətəm nəhmtɨn təpɨs tit iətəmimi kəti iətəm nəhmtɨn təpɨs, kəni ilau pəti okiauvɨg=pən e nɨmɨl.”
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Kəni Pitə təməni=pən kəm in məmə “Əni-to nɨpətɨ nəghatiən əuhlin u kəm tɨmah.”
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “?Itəmah rəhak mɨn nətəmimi, mətəu itəmah mɨn nəsotəhrun əhanəhiən?
16 Jesus disse:
17 ?Nəkotəhrun uə kəpə məmə, nati nak iətəm tatuvən e nohlɨ iətəmimi meiuaiu e nərfɨn, kəni miet mɨn e nɨpətɨ iətəmimi?
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Mətəu natimnati mɨn iətəm kautohiet e nohlɨ iətəmimi, ilah kautsɨpən e nɨki iətəmimi. Kəni natimnati mɨn tərah əpəha e nɨki iətəmimi kautol iətəmimi u tətamɨkmɨk e nəhmtɨ Uhgɨn.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Tol lanəha mətəu-inu, natimnati iətəm kautsɨpən e nɨki iətəmimi kotol lanu lan: nətəlɨgiən tərah mɨn; nohamuiən iətəmimi; nakləhiən e pətan; nɨpətan mɨne nəman mɨne, kautit oneuən ilah mɨn; nakləhiən; nəghati eiuəiən e nətəmimi; nəni rahiən nərgɨ iətəmimi.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Inu natimnati iətəm tol iətəmimi tətamɨkmɨk e nəhmtɨ Uhgɨn. Mətəu nəmə iətəmi kəti təseikuasiən e nəhlmɨn kəni mauən, inu təsoliən in tamɨkmɨk e nəhmtɨ Uhgɨn.”
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Kəni Iesu təmiet ikɨn əha, kəni muvən ikɨn iətəm taun keiu əha, Taea mɨne Saedon kətuəməhli ikɨn.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Kəni pətan kəti əha ikɨn, Ianihluə pətan Kenan, təmuva ohni mətasək əfəməh məmə, “Iərmənɨg, Mipɨ Tefɨt, asiru lak. Narmɨn tərah kəti təskasɨk tətatɨg e nətɨk pətan mətərəkɨn in.”
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Mətəu Iesu təsəni=pən agɨniən nəghatiən kəti kəm in. Kəni rəhan nətəmimi kəməhuva mautəkeikei ohni, motəni məmə, “Ahli=pən in isəu, mətəu-inu tətasək əfəməh matuərisɨg e tah.”
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Kəmahli=pa əmə iəu o sipsip mɨn rəha nəuanɨləuɨs rəha Isrel nətəm kəmotəluei.”
24 Jesus respondeu:
25 Mətəu pətan əha təmuva mɨsin nəulɨn aupən e Iesu mətəni məmə, “Iərmənɨg, asiru lak.”
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Kəni Iesu təməni=pən məmə, “Təsəhruahruiən məmə iəkos nauəniən nɨg kəlkələh mɨn, kəni məraki=pən kəm kuri mɨn.”
26 Jesus disse:
27 Kəni pətan u təməni=pən məmə, “Əuəh, Iərmənɨg. Mətəu kuri mɨn kautun nɨpɨspɨsɨ nauəniən iətəm tətəmei e tepɨl rəha narmənɨg mɨn rəhalah.”
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Kəni Iesu təməni=pən məmə, “Ei, pətan. !Rəham nəhatətəiən in iahgin! Nati nak iətəm nəkolkeikei, otuva mol nɨpəhriəniən.” Kəni rəueiu agɨn, nətɨn pətan təuvɨr mɨn.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Kəni Iesu təmiet ikɨn əha maliuək e nɨkalɨ nəhu Lek Kaləli. Kəni məri muvən əpəha ilɨs e nɨtəuət kəti kəni mətəharəg.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Nɨmənin nətəmimi kəməhuva ohni, mautos nətəmi mɨn u nətəm nəhlkɨlah təməpaiu-əpaiu, mɨne nətəmi mɨn u nəhmtɨlah təpɨs, mɨne nətəmi mɨn u nɨpətɨlah nəuvetɨn təmɨmɨs, mɨne nətəmi mɨn u kotəruru nəghatiən, mɨne nɨmɨsiən pɨsɨn pɨsɨn mɨn. Kəni motəlɨn=pən ilah iuəkɨr o Iesu, kəni tol vivi ilah.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Kəni nɨmənin nətəmimi narmɨlah təmiuvɨg nian kəmotafu nətəmimi kotəruru nəghatiən kəmotəghati, mɨne nətəm nɨpətɨlah nəuvetɨn təmɨmɨs kotəuvɨr, mɨne nətəm nəhlkɨlah təməpaiu-əpaiu kotaliuək, mɨne nətəm nəhmtɨlah təpɨs koteruh nati. Kəni mautəni-vivi Uhgɨn rəha Isrel.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Kəni Iesu təmauɨn e rəhan mɨn nətəmimi kəhuva ohni, təməni=pən kəm lah məmə, “Nɨkik nahmə pɨk o nətəmimi mɨn u. Kitah min ilah o nian kɨsɨl əha rəueiu, kəni nati tɨkə məmə okotun. Iəsolkeikeiən məmə iəkahli=pən ilah kautəhuvən, nəumɨs tus ilah, məta nəuvein kohmɨseah e suaru.”
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Kəni rəhan nətəmimi kotəni=pən kəm in məmə, “?Okotos iə pɨret u ikɨnu, ikɨn təpiə-məpiə ikɨn iətəm təhmen məmə okotaugɨn nɨmənin nətəmimi lan?”
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “?Pɨret ko kuvəh u nautos?”
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Kəni Iesu təməni=pən kəm nɨmənin nətəmimi məmə okotəharəg e nɨftəni.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Kəni təmos pɨret ilah səpɨn, mɨne nəmu əlkələh, kəni məfaki məni tagkiu kəm Uhgɨn ohni, kəni məhapu ilah, məfən kəm rəhan mɨn nətəmimi, kəni kotəfən kəm nətəmimi.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Kəni ilah rəfin kəmotun nərfɨlah tasisi. Kəni nətəmimi rəha Iesu kəmotaipei=pən nɨpɨspɨsɨ nauəniən iətəm kəmotun motəpəh e kətɨm asoli ilah səpɨn, kəmotəri vivi.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Nətəmimi nətəm kəmotun, nəman ilah fo-tausɨn, mətəu kəsafiniən nɨpətan mɨne kəlkələh mɨn.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Kəni Iesu tahli=pən nɨmənin nətəmimi kautəhuvən, kəni in təmuvən e bot muvən ikɨn Makatən.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.