Lucas 23
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NTLH
1 Kəni nətəmimi rəfin rəha kaunsɨl kəmotəhtul motit Iesu məhuvən kəm Pailət.
1 Em seguida o grupo todo se levantou e levou Jesus para Pilatos.
2 Kəni motəni pətɨgəm nɨpəgnəmtɨn mɨn iətəm otoh Iesu məmə, “Iəmoteh məmə suah u tatit rəhatah nətəmimi mɨn, kəni mol ilah kəutalməli, kəni mətəuhlin rəhalah nətəlɨgiən kautol tɨkɨmɨr ilah kəpmən rəha Rom, mətahtɨpəsɨg e tɨmah məmə iəsotətəouiən takɨs tuvən kəm Sisə iətəm tətarmənɨg e nɨtəni u. Kəni in mətəni pətɨgəm məmə in Krɨsto iətəm Uhgɨn təmahli=pa məmə in kig kəti.”
2 Lá, começaram a acusá-lo, dizendo: — Pegamos este homem tentando fazer o nosso povo se revoltar, dizendo a eles que não pagassem impostos ao Imperador e afirmando que ele é o
3 Kəni Pailət təmətapuəh ohni məmə, “?Təhro? ?Ik kig rəha nətəm Isrel?” Mətəu Iesu təni=pən kəm in məmə, “Ik nəməni lanko.”
3 Aí Pilatos perguntou a Jesus: — Você é o rei dos judeus? Jesus respondeu:
4 Kəni Pailət təməni=pən kəm pris asoli mɨn mɨne nətəmimi rəfin məmə, “Iəsehiən nɨpəgnəmtɨn kəti mɨne, iətəm tətəni məmə suah u təmərəkɨn Lou.”
4 Então Pilatos disse aos chefes dos sacerdotes e à multidão: — Não encontro nenhum motivo para condenar este homem.
5 Mətəu ilah kəmotagət əfəməh məutəni məmə, “Kəpə. Mətəu suah u tətan əpnapɨn mətəgətun nətəmimi rəfin ikɨn mɨn əha Jutiə təmətuəuin əpəha Kaləli mətuva mətəuarus=pa u ikɨnu, kəni mol nətəlɨgiən rəha nətəmimi kəutəluei məutalməli.”
5 Mas eles insistiram: — Ele está causando desordem entre o povo em toda a Judeia. Ele começou na Galileia e agora chegou aqui.
6 Kəni nian Pailət təmətəu nəghatiən əha, tətapuəh məmə, “?Təhro? ?Suah u in iətəm Kaləli?”
6 Ouvindo isso, Pilatos perguntou: — Este homem é da Galileia?
7 Kəni nian təmətəu məmə Iesu tɨsɨpən Kaləli, ikɨn əha iətəm Herot Antipas tətarmənɨg ikɨn, in təmahli=pən Iesu məmə otuvən meruh Herot, mətəu-inu e nian əha, Herot mɨn in tətatɨg Jerusɨləm.
7 Quando soube que Jesus era da região governada por Herodes, Pilatos o mandou para ele, pois Herodes também estava em Jerusalém naquela ocasião.
8 Kəni nian Herot Antipas təmeruh Iesu, nɨkin təmagiən pɨk, mətəu-inu nuvəh nəuvetɨn in təmolkeikei məmə oteruh. Herot təmətəu əmə nəniən rəhan, kəni in təmolkeikei pɨk məmə teruh otol nati apɨspɨs kəti.
8 Herodes ficou muito contente quando viu Jesus, pois tinha ouvido falar a respeito dele e fazia muito tempo que queria vê-lo. Ele desejava ver Jesus fazer algum milagre.
9 Kəni o natimnati mɨn u, Herot Antipas təmətapuəh lan o nəghatiən mɨn tepət o Iesu, mətəu Iesu təməpnapɨn əmə məsuhalpɨniən rəhan nəghatiən.
9 Então fez muitas perguntas a Jesus, mas ele não respondeu nada.
10 Kəni pris asoli mɨn mɨne nəgətun mɨn rəha Lou kəmotəhtul motagət əskasɨk e nɨpəgnəmtɨn mɨn rəhalah mautuh Iesu lan.
10 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei se apresentaram e fizeram acusações muito fortes contra Jesus.
11 Kəni uərisɨg lan, Herot Antipas mɨne rəhan mɨn soldiə kotagət əuvsan e Iesu, kəni məutəuvsan lan. Kəni Herot təməni=pən kəm rəhan mɨn soldiə məmə okəhuvən=pən e napən təuvɨr rəha kig kəm in, kəni motit mɨn məhuvən kəm Pailət.
11 Herodes e os seus soldados zombaram de Jesus e o trataram com desprezo. Puseram nele uma capa luxuosa e o mandaram de volta para Pilatos.
12 Aupən ikɨn, Herot Antipas mɨne Pailət kəmatuol tɨkɨmɨr kəm lau mɨn, mətəu e nian əha, ilau kəmiəuva mɨnuolkeikei ilau mɨn.
12 Naquele dia Herodes e Pilatos, que antes eram inimigos, se tornaram amigos.
13 Kəni Pailət təmauɨn e pris asoli mɨn, mɨne nətəmi asoli rəha nətəm Isrel, mɨne nətəmimi rəfin, kəni ilah rəfin kəməhuva kətiəh.
13 Pilatos reuniu os chefes dos sacerdotes, os líderes judeus e o povo
14 Kəni in təməni=pən kəm lah məmə, “Suah u, nəmotos məhuva təhtul e nəhmtək, kəni nəmotəni məmə tətəuhlin nətəlɨgiən rəha nətəmimi rəhatəmah kautol tɨkɨmɨr kəm kəpmən. Mətəu iəmakil rəkɨs rəhan nətəlɨgiən u e nəhmtɨtəmah, kəni məsehiən məmə təmatgəhli lou kəti, kəni nɨpəgnəmtɨn mɨn iətəm nəutəni lan təsoliən nɨpəhriəniən.
14 e disse: — Vocês me trouxeram este homem e disseram que ele estava atiçando o povo para fazer uma revolta. Pois eu já lhe fiz várias perguntas diante de todos vocês, mas não encontrei nele nenhuma culpa dessas coisas de que vocês o acusam.
15 Kəni Herot Antipas mɨn, in təmakil meruh məmə noliən rah kəti təsəhkul-pəniən lan. Tol lanəha, in tahli=pa tuva mɨn kəm tah, kəni təhruahru əmə məmə suah u in təməsoliən nati kəti iətəm tərah məmə in otɨmɨs ohni.
15 Herodes também não encontrou nada contra ele e por isso o mandou de volta para nós. Assim, é claro que este homem não fez nada que mereça a pena de morte.
16 — ausente —
16 Eu vou mandar que ele seja chicoteado e depois o soltarei.
17 — ausente —
17 [Na Festa da Páscoa, Pilatos tinha o costume de soltar algum preso, a pedido do povo.]
18 Mətəu ilah rəfin kəmotagət əfəməh məutəni məmə, “!Otɨləfətɨgəm suah u kəni motohamu! !Mətəu ahli pətɨgəm Parəpəs tuva meh itəmah!”
18 Aí toda a multidão começou a gritar: — Mata esse homem! Solta Barrabás para nós!
19 (Suah u Parəpəs, kəmləfən e kaləpus mətəu-inu təməhtul aupən məmki nətəmimi məutəluagɨn mə kotələs iahu kəpmən rəha Rom e taun əha, kəni in təmohamu itəmi.)
19 Barrabás tinha sido preso por causa de uma revolta na cidade e por assassinato.
20 Mətəu Pailət in təmolkeikei məmə otəhlman e Iesu tatuvən, kəni in təməghati mɨn kəm lah.
20 Então Pilatos, querendo soltar Jesus, falou outra vez com a multidão.
21 Mətəu ilah kəmotagət əfəməh pɨk məmə, “!Ətu-pəri in e nɨgi kəməluau! !Ətu-pəri in e nɨgi kəməluau!”
21 Mas eles gritavam mais ainda: — Crucifica! Crucifica!
22 Mətəu Pailət təməghati mɨn kəm lah mɨnau kɨsɨl məmə, “?O nak? ?Suah u in təmol nati tərah nak? Iəu iəseruhiən məmə in təmol nati kəti iətəm təhruahru məmə in otɨmɨs ohni. Mətəu rəhak soldiə mɨn, ilah okotalis əmə, mə kəmanotəhlman lan tatuvən.”
22 E Pilatos disse pela terceira vez: — Mas qual foi o crime dele? Não vejo neste homem nada que faça com que ele mereça a pena de morte. Vou mandar que ele seja chicoteado e depois o soltarei.
23 Mətəu ilah kəmotəkeikei məutagət əskasɨk, kəni məutagət əfəməh e Pailət məmə otətu-pəri Iesu e nɨgi kəməluau. Kəni məutagət məutagət pɨk, kəni motapirəkɨs Pailət.
23 Porém eles continuaram a gritar bem alto, pedindo que Jesus fosse crucificado; e a gritaria deles venceu.
24 Tol lanəha, Pailət təməni məmə Iesu otəkeikei mɨmɨs təhmen=pən məmə ilah kəutəni mɨne.
24 Pilatos condenou Jesus à morte, como pediam.
25 Kəni in təmol nətəlɨgiən rəhalah, kəni mahli pətɨgəm Parəpəs u in təmətatɨg e kaləpus o nəluagɨniən o kəpmən mɨne mohamu itəmi. Kəni in megəhan=pən e Iesu e nəhlmɨ rəhan mɨn soldiə məmə ilah okotos məhuvən mohtəu nətəlɨgiən rəha nɨmənin nətəmimi.
25 E soltou o homem que eles queriam — aquele que havia sido preso por causa de revolta e de assassinato. E entregou Jesus para fazerem com ele o que quisessem.
26 Kəni nian soldiə mɨn kəmotit Iesu mohiet e taun, kəni motafu iətəm Sairəni kəti, nərgɨn u Saimon. Kəni kəmotaskəlɨm motələhu pəri nɨgi kəməluau rəha Iesu e nəuegɨn məmə otələs, kəni motəni=pən məmə otɨtəu=pən Iesu.
26 Então os soldados levaram Jesus. No caminho, eles encontraram um homem chamado Simão, da cidade de Cirene, que vinha do campo. Agarraram Simão e o obrigaram a carregar a cruz, seguindo atrás de Jesus.
27 Kəni nɨmənin nətəmimi tepət kəmautaliuək məutuərisɨg e Iesu e suaru, kəni nɨpətan mɨn kəmautəhuərisɨg e lah, məutasək o Iesu kəni məutauɨn lan.
27 Uma grande multidão o seguia. Nela havia algumas mulheres que choravam e se lamentavam por causa dele.
28 Mətəu Iesu təmeirair məsal=pən meruh ilah, kəni məni=pən kəm lah məmə, “Nɨpətan Jerusɨləm. Sotasəkiən ohniəu, mətəu otasək aru o təmah, mɨne nenətɨtəmah mɨn.
28 Jesus virou-se para elas e disse:
29 Otətəlɨg-to lak. Nian tərah mɨn otətuva kəni kəmanəni məmə, ‘!Otagiən itəmah nətəm nəsoteməkiən uə nəsotəfəniən nah kəm iəpəou!’
29 Porque chegarão os dias em que todos vão dizer: “Felizes as mulheres que nunca tiveram filhos, que nunca deram à luz e que nunca amamentaram!”
30 E nian əha, nətəmimi okotəni=pən kəm nɨtəuət asoli mɨn məmə, ‘Əui, ohmərəgrəg=pa e tɨmah.’
30 Chegará o tempo em que todos vão dizer às montanhas: “Caiam em cima de nós!” E dirão também aos montes: “Nos cubram!”
31 Iətəni lanu mətəu nətəmimi mɨn u kautol nati tərah mɨn u kəm iəu rəueiu e nian u nɨgi tətəmtə əhanəh. ?Kəni otəpanəhro əhanəh nian nɨgi tɨnɨmətu?”
31 Porque, se isso tudo é feito quando a lenha está verde, o que acontecerá, então, quando ela estiver seca?
32 Kəni soldiə mɨn kəmotələs suah mil keiu iətəm ilau kəmuatgəhli lou, məmə okuhamu ilahal Iesu.
32 Levaram também dois criminosos para serem mortos com Jesus.
33 Kəni kəməhuva ikɨn kəti, nərgɨn u Louipɨl-uipɨl. Ikɨn əha, motətu-pəri Iesu e nɨgi kəməluau. Kəni kəmotətu-pəri iatgəhli lou mil əha ikɨn, kəti e nɨkalɨ Iesu maru, kəni kəti e nɨkalɨn məuɨl.
33 Quando chegaram ao lugar chamado “A Caveira”, ali crucificaram Jesus e junto com ele os dois criminosos, um à sua direita e o outro à sua esquerda.
34 Kəni Iesu təni məmə “Tatə. Alu e rəhalah noliən tərah mɨn kautol lak, kəni məsalpɨniən, mətəu-inu kəsotəhruniən nati nak ilah kautol.” Kəni kəmotəuəri napən rəhan moturin tais ohni.
34 [Então Jesus disse: Em seguida, tirando a sorte com dados, os soldados repartiram entre si as roupas de Jesus.
35 Kəni nətəmimi mɨn u kəməutəhtul əha ikɨn, mauteruh natimnati mɨn u, mətəu nətəmi asoli mɨn rəha nətəm Isrel kəutol əuvsan e Iesu məutəni məmə, “!In təmosmiəgəh nətəmimi tepət rəkɨs. Mətəu nəmə in Krɨsto iətəm Uhgɨn təməni məmə otahli=pa, kəni in Iətəm Uhgɨn Təməni Rəkɨs, təuvɨr pəh otosmiəgəh aru in!”
35 O povo ficou ali olhando, e os líderes judeus zombavam de Jesus, dizendo: — Ele salvou os outros. Que salve a si mesmo, se é, de fato, o
36 Kəni soldiə mɨn, ilah mɨn kəutəghati əuvsan e Iesu, kəni məhuva iuəkɨr ohni məutətapuəh məmə in tolkeikei wain u iətəm tarfu,
36 Os soldados também zombavam de Jesus. Chegavam perto dele e lhe ofereciam vinho comum
37 mautəni məmə, “!Nəmə ik kig pəhriən rəha Isrel, osmiəgəh aru-to ik əha rəueiu!”
37 e diziam: — Se você é o rei dos judeus, salve a você mesmo!
38 Kəni nəghatiən kəti əha ikɨn kəmətei kətu-pəri e rəhn-kapə nɨgi kəməluau, tətəni məmə,
38 Na cruz, acima da sua cabeça, estavam escritas as seguintes palavras: “Este é o Rei dos Judeus”.
39 Kəni iatgəhli lou mil kəti iətəm kətuəhkul-pəri e nɨgi kəluau, in təməghati rah e Iesu, mətəni məmə, “!Ei! ?Ik Krɨsto iətəm Uhgɨn təməni məmə otahli=pa, uə kəpə?”
39 Um dos criminosos que estavam crucificados ali insultava Jesus, dizendo: — Você não é o Messias? Então salve a você mesmo e a nós também!
40 Mətəu iatgəhli lou əha kəti mɨn təməni=pən kəm in kəti, kəni mahtɨpəsɨg lan məmə, “?Təhro? ?Nəsəgɨniən e Uhgɨn, nati əpnapɨn onəkɨmɨs? Nalpɨniən u rəhatahal in təhmen-əhmen əmə.
40 Porém o outro o repreendeu, dizendo: — Você não
41 Mətəu təməhruahru əmə məmə kilau okiamɨs o rəhalau noliən tərah mɨn iətəm kəmuol. Mətəu suah u, in təsoliən nati kəti tərah kəti mɨne.”
41 A nossa condenação é justa, e por isso estamos recebendo o castigo que nós merecemos por causa das coisas que fizemos; mas ele não fez nada de mau.
42 Kəni məni=pən kəm Iesu məmə, “Iesu, o nian onəkuva mətol kig lan, kəni nɨkim otətəhti iəu.”
42 Então disse: — Jesus, lembre de mim quando o senhor vier como Rei!
43 Kəni Iesu təməni=pən kəm in məmə, “Nɨpəhriəniən iətəni kəm ik, məmə rəueiu əmə kilau min ik əpəha e negəu e neai.”
43 Jesus respondeu:
44 — ausente —
44 Mais ou menos ao meio-dia o sol parou de brilhar, e uma escuridão cobriu toda a terra até as três horas da tarde.
45 — ausente —
45 E a cortina do Templo se rasgou pelo meio.
46 Kəni Iesu təmasək əfəməh məmə, “!Tatə. Iatələhu=pən nəmiəgəhiən rəhak e nəhlməm!” Nian təməni rəkɨs nəghatiən əha, kəni rəhan nehagiən tiet.
46 Aí Jesus gritou bem alto: Depois de dizer isso, ele morreu.
47 Kəni nian iətəmi asoli rəha soldiə mɨn əha rəha nətəm Rom təmeh natimnati mɨn əha, kəni in təməni-vivi Uhgɨn mətəni məmə, “!Nɨpəhriəniən, suah u in təhruahru pəhriən!”
47 Quando o oficial do exército romano viu o que havia acontecido, deu glória a Deus, dizendo: — De fato, este homem era inocente!
48 Kəni nətəmimi mɨn u kəməhuva ikɨn əha məmə okoteruh, nian kəmoteruh natimnati mɨn əha, kəməutətəu tərah e nɨkilah kəni məutəhti-əhti mankɨlahalah, kəni mɨnəutəhuvən.
48 Todos os que estavam reunidos ali para assistir àquele espetáculo viram o que havia acontecido e voltaram para casa, batendo no peito em sinal de tristeza.
49 Kəni niəli mɨn rəha Iesu, mɨne nɨpətan iətəm kəmotsɨpən Kaləli motohtəu=pən Iesu məhuva, ilah kəməutəhtul isəu nəuvetɨn kəni məuteruh natimnati mɨn əha.
49 Todos os amigos de Jesus e as mulheres que o tinham seguido desde a Galileia ficaram de longe, olhando tudo aquilo.
52 Kəni in təmuvən meh Pailət mətapuəh ohni məmə otegəhan e nɨpətɨ Iesu tos.
52 José foi e pediu a Pilatos o corpo de Jesus.
53 Kəni Josɨp təmuvən mosiahu nɨpətɨ Iesu e nɨgi kəməluau, mos muva məuveg e napən təuvɨr kəti, nərgɨn u linən. Kəni mos muvən mələhu=pən e nɨpəg kəpiel iətəm kəmətei rəkɨs o noliən suvət ikɨn, mətəu kəsɨtənɨm əhanəhiən suah kəti ikɨn. Josɨp tatos nɨpətɨ Iesu matuvən tɨtənɨm.|alt="Joseph of Arimethea carrying Jesus body into tomb" src="cn01847B.tif" size="col" loc="Luk 23:53" copy="Cook" ref="Luk 23:53"
53 Então tirou o corpo da cruz e o enrolou num lençol de linho. Depois o colocou num túmulo cavado na rocha, que nunca havia sido usado.
54 Inəha e nian rəha nətəm Isrel iətəm kautol əpenə-penə lan o nian rəha Sapət, kəni iuəkɨr Sapət tətuəuin.
54 Isso foi na sexta-feira, e já estava para começar o sábado.
55 Kəni nɨpətan u kəmotsɨpən Kaləli kəmautuərisɨg e Iesu, kəməutohtəu=pən suah u, kəməhuvən kəni moteruh nɨpəg kəpiel, kəni moteruh noliən iətəm in təmələhu Iesu ikɨn.
55 As mulheres que haviam seguido Jesus desde a Galileia foram com José e viram o túmulo e como Jesus tinha sido colocado ali.
56 Kəni uərisɨg, nɨpətan kəmohtəlɨg=pən lahuənu, kəni mautol əpenə-penə nɨmənati mɨn nəuvein mɨne fomat iətəm nəmiəvɨlah təuvɨr məmə okotol=pən e nɨpətɨ Iesu. Kəni e nian rəha Sapət, ilah kəmotəmeig məutohtəu=pən nəghatiən rəha Lou.
56 Depois voltaram para casa e prepararam perfumes e óleos para passar no corpo dele. E no sábado elas descansaram, conforme a
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.