Lucas 19
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs NVT
1 Kəni Iesu təmaliuək muvən imə e taun u Jeriko matuvən məmə otiet=pən e nɨkalɨn nəuvetɨn mɨn kəti.
1 Jesus entrou em Jericó e atravessava a cidade.
2 Kəni e taun əha, suah kəti əha ikɨn, nərgɨn u Sakiəs. In iətəmi asoli kəti rəha nətəm kautos məni rəha takɨs, kəni in rəhan nautə tepət.
2 Havia ali um homem rico chamado Zaqueu, chefe dos cobradores de impostos.
3 Kəni in tolkeikei məmə oteh-to məmə Iesu in pəh, mətəu təruru neruhiən mətəu in təkuəkɨr, nətəmimi kəutəhtul pəsɨg lan.
3 Tentava ver Jesus, mas era baixo demais e não conseguia olhar por cima da multidão.
4 Kəni in təmaiu aupən muvən məri e nɨgi kəti, nərgɨn u sikəmo, məmə otəhrun neruhiən Iesu nian in otuva=pa in ikɨn.Sakiəs e nəhue nɨgi sikəmo|alt="Zachaeus in sycamore" src="lb00313b.tif" size="span" loc="Luk 19:4" copy="BFBS (Bass)" ref="Luk 19:1-10"
4 Por isso, correu adiante e subiu numa figueira-brava, no caminho por onde Jesus passaria.
5 Kəni nian Iesu təmuva əhruahru əha ikɨn, təməsal-pəri meruh, kəni məni=pən kəm in məmə, “Sakiəs. Eiuaiu uəhai, mətəu rəueiu ko iəkəkeikei muvən mauən əpəha e rəham nimə.”
5 Quando Jesus chegou ali, olhou para cima e disse: “Zaqueu, desça depressa! Hoje devo hospedar-me em sua casa”.
6 Kəni Sakiəs təmeiuaiu uəhai əmə, kəni mit Iesu mian əpəha iman ikɨn imə, kəni nɨkin təmagiən.
6 Sem demora, Zaqueu desceu e, com alegria, recebeu Jesus em sua casa.
7 Mətəu nian nətəmimi kəmoteruh natimnati mɨn əha, kəni kəutasiuən kəm lah mɨn o noliən əha məutəni nɨkalɨ Iesu məmə, “Suah əha tatuvən e nimə rəha iol təfagə tərah.”
7 Ao ver isso, o povo começou a se queixar: “Ele foi se hospedar na casa de um pecador!”.
8 Kəni nian kɨnəhuvən rəkɨs e nɨpəgnəua nimə rəha Sakiəs, in təhtul məni kəm Iərmənɨg məmə, “Iərmənɨg, ətəlɨg-to. Oiəkəuəri rəhak natimnati mol nəhmtɨn keiu, kəti rəhak, kəni kəti iəkəfən kəm nanrah mɨn. Kəni natimnati iətəm iəmakləh lan o suah kəti, oiəkalpɨn mau kuvət.”
8 Enquanto isso, Zaqueu se levantou e disse: “Senhor, darei metade das minhas riquezas aos pobres. E, se explorei alguém na cobrança de impostos, devolverei quatro vezes mais!”.
9 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “Rəueiu Uhgɨn tɨnosmiəgəh ik mɨne rəham mɨn, mətəu-inu ik mɨn, nəməhatətə e Uhgɨn, kəni ik nəuanɨləuɨs pəhriən kəti rəha Epraham.
9 Jesus respondeu: “Hoje chegou a salvação a esta casa, pois este homem também é filho de Abraão.
10 Kəni iəu, Nətɨ Iətəmimi, iəmuva məmə iəkəsal e nətəmimi iətəm kəmotəluei, kəni mosmiəgəh ilah.”
10 Porque o Filho do Homem veio buscar e salvar os perdidos”.
11 Nian nətəmimi kəməutətəlɨg e Iesu, in təmətəkeikei mətəni nəghatiən əuhlin kəm lah mətəu-inu in tɨnuva iuəkɨr o Jerusɨləm, kəni nɨkilah təhti məmə Narmənɨgiən Rəha Uhgɨn otəsuvəhiən əha rəueiu tuva.
11 A multidão estava atenta ao que Jesus dizia. Então, como ele se aproximava de Jerusalém, contou-lhes uma parábola, pois o povo achava que o reino de Deus começaria de imediato.
12 Kəni təməni=pən kəm lah məmə, “Iərmənɨg kəti tolkeikei məmə in otuvən isəu meruh kig asoli agɨn məmə kig asoli otəfəri in mol kig lan əpəha iman ikɨn, kəni in otəpanɨtəlɨg=pa mɨn.
12 Disse ele: “Um nobre foi chamado a um país distante para ser coroado rei e depois voltar.
13 Kəni in təmauɨn e rəhan noluək mɨn ten, kəni məuəri məni asoli kətiəh kətiəh e lah. Kəni in təməni=pən kəm lah məmə, ‘Itəmah onəkotəkeikei motalkut o məni u o noliən nətɨn mətəuarus=pən iəu iəkɨtəlɨg=pa mɨn.’
13 Antes de partir, reuniu dez de seus servos e deu a cada um deles dez moedas de prata, dizendo: ‘Invistam esse dinheiro enquanto eu estiver fora’.
14 “Mətəu nətəm iman ikɨn kəsotolkeikeiən suah kəha, kəni motahli=pən nətəmimi nəuvein kotos nəghatiən məhuvən kəm kig asoli agɨn məmə, ‘Itɨmah iəsotolkeikeiən məmə suah u otarmənɨg e tɨmah.’
14 Seu povo, porém, o odiava, e enviou uma delegação atrás dele para dizer: ‘Não queremos que ele seja nosso rei’.
15 Mətəu kəmləfəri iərmənɨg u kol kig lan, kəni in təmɨtəlɨg=pa mɨn. Kəni suah u təmauɨn e rəhan noluək mɨn iətəm in təməuəri rəhan məni kəm lah. In tolkeikei məmə otəhrun məmə ilah kəmotətəuarus məni nak nian in təmətatɨg əpəha isəu.
15 “Depois de ser coroado, ele voltou e chamou os servos aos quais tinha confiado o dinheiro, pois queria saber quanto haviam lucrado.
16 “Kəni iətəm təmaupən muva məni=pən kəm in məmə, ‘Iərmənɨg, nəmələhu=pa məni kətiəh e nəhlmək, kəni iəmətəuarus məni ten mɨn.’
16 O primeiro servo informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu dez vezes a quantia recebida.
17 Kəni rəhan iərmənɨg təməni=pən kəm in məmə, ‘Ik ioluək təuvɨr, nəmol nati iətəm in təuvɨr. Mətəu-inu nəmol uək təuvɨr o neruh viviən nati iətəm təkəku, kəni rəueiu əha oiəkegəhan lam məmə ik onəkarmənɨg e taun ilah ten.’
17 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você é um bom servo. Foi fiel no pouco que lhe confiei e, como recompensa, governará dez cidades.’
18 “Kəni iətəm tətuərisɨg lan təmuva məni=pən məmə, ‘Iərmənɨg, nəmələhu=pa məni kətiəh e nəhlmək, kəni iəmətəuarus məni faif mɨn.’
18 “O servo seguinte informou: ‘Senhor, investi seu dinheiro, e ele rendeu cinco vezes a quantia recebida’.
19 Kəni iərmənɨg təməni=pən kəm in məmə, ‘Ik onəkarmənɨg e taun ilah faif.’
19 “‘Muito bem!’, disse o rei. ‘Você governará cinco cidades.’
20 “Kəni ioluək kəti mɨn təmuva məni=pən kəm in məmə, ‘Iərmənɨg, inu rəham məni. Iəməlis-ərain e napən, kəni məhluaig vivi lan.
20 “O terceiro servo, porém, trouxe de volta apenas a quantia recebida e disse: ‘Senhor, escondi seu dinheiro para mantê-lo seguro.
21 Iəu iəməgɨn lam mətəu-inu, iəkəhrun məmə ik iətəmi noliən rəham tiəkɨs. Ik natos natimnati kəsəniəmə məmə rəham, kəni matos nauəniən e nasumiən mɨn rəha nətəmimi pɨsɨn mɨn.’
21 Tive medo, pois o senhor é um homem severo. Toma o que não lhe pertence e colhe o que não plantou’.
22 “Kəni iərmənɨg təməni=pən kəm in məmə, ‘!Ik ioluək tərah! E rəham əmə nəghatiən, iətakil ik məmə nəmol tərah agɨn. Nəmə ik nɨnəhrun rəkɨs məmə iəu iətəmi iəkɨs, kəni iətos natimnati iətəm kəsəniəmə rəhak, kəni matos nauəniən e nasumiən mɨn rəha nətəmimi pɨsɨn mɨn,
22 “‘Servo mau!’, exclamou o senhor. ‘Suas próprias palavras o condenam. Se você sabia que sou homem severo, que tomo o que não me pertence e colho o que não plantei,
23 kəni təhro nəməsosiən rəhak məni muvən məfən e bank, kəni nian iəkɨtəlɨg lan, iəkəhrun nosiən rəhak məni ilau nətɨn.’
23 por que não depositou meu dinheiro? Pelo menos eu teria recebido os juros.’
24 “Kəni təməni=pən kəm rəhan mɨn nətəmimi məmə, ‘Otos rəkɨs rəhan məni, kəni motəfən kəm suah u rəhan məni ten.’
24 “Então, voltando-se para os outros que estavam ali perto, o rei ordenou: ‘Tomem o dinheiro deste servo e deem ao que tem dez moedas.
25 “Kəni ilah kəmotəni məmə, ‘!Iərmənɨg, təsəhruahruiən mətəu-inu rəhan məni ten rəkɨs!’
25 “‘Mas senhor!’, disseram eles. ‘Ele já tem dez!’
26 “Kəni iərmənɨg təməni=pən kəm lah məmə, ‘Iətəni kəm təmah məmə, iətəmimi iətəm tatos nati kəti, kəmanəfən mɨn nəuvein mɨn kəm in. Mətəu iətəmi rəhan nati kəti tɨkə, kəpanos rəkɨs rəhan natimnati rəfin.
26 “Então o rei respondeu: ‘Sim, ao que tem, mais lhe será dado; mas do que nada tem, até o que tem lhe será tomado.
27 Kəni rəueiu, rəhak tɨkɨmɨr mɨn iətəm kəməsotolkeikeiən iəu məmə iəkuva kig rəhalah, onəkotit ilah məhuva, kəni motuhamu ilah e nəhmtək.’”
27 E, quanto a esses meus inimigos que não queriam que eu fosse seu rei, tragam-nos aqui e executem-nos na minha presença’”.
28 Kəni nian Iesu təməghati rəkɨs, kəni in təmaliuək maupən matuvən əpəha ilɨs Jerusɨləm, kəni nətəmimi kəmautuərisɨg lan.
28 Depois de contar essa história, Jesus prosseguiu rumo a Jerusalém.
29 Nian kəməhuva iuəkɨr o lahuənu mil u keiu, Petfas mɨne Petəni e Nɨtəuət Rəha Nɨgi U Olif, kəni in təməni=pən kəm rəhan mil keiu iətəmimi məmə,
29 Quando chegou a Betfagé e Betânia, próximo ao monte das Oliveiras, enviou dois de seus discípulos.
30 “Onəkian əpəha lahuənu ikɨn kəmotsɨpən ikɨn. Ikɨn əha, onəkueh nətɨ togki kəti kəsasuə əhanəhiən lan. Nəkiatɨs nɨləuɨs lan muasɨg miəuva u ikɨnu.
30 “Vão àquele povoado adiante”, disse ele. “Assim que entrarem, verão amarrado ali um jumentinho no qual ninguém jamais montou. Desamarrem-no e tragam-no para cá.
31 Kəni nəmə suah kəti tətapuəh o təlau məmə, ‘?Nətiatɨs togki o nak?’ kəni onəkuəni=pən kəm in məmə, ‘Iərmənɨg, in tolkeikei məmə otol nati kəti lan.’”
31 Se alguém perguntar: ‘Por que estão soltando o jumentinho?’, respondam apenas: ‘O Senhor precisa dele’.”
32 Kəni kəmian mueruh natimnati rəfin tol əmə məmə inu Iesu təməni.
32 Eles foram e encontraram o jumentinho, exatamente como Jesus tinha dito.
33 Kəni nian kəmətiatɨs nətɨ togki, kəni nətəmimi mɨn rəha togki kəmotətapuəh o lau məmə, “!Ei! ?Nətiatɨs nətɨ togki o nak?”
33 E, enquanto o desamarravam, seus donos perguntaram: “Por que estão soltando o jumentinho?”.
34 Kəni ilau kəmuəni=pən məmə, “Kəpə. Iərmənɨg tolkeikei məmə otol nati kəti lan.”
34 Os discípulos responderam: “O Senhor precisa dele”.
35 Kəni kəmuasɨg miəuva kəm Iesu, kəni kəmuəpəg rəhalau kəti napən muəhtərain nəmtah nətɨ togki lan, kəni muasiru e Iesu təri masuə e nətɨ togki.
35 Então trouxeram o jumentinho e lançaram seus mantos sobre o animal, para que Jesus montasse nele.
36 Nian təmasuə lan mɨnatuvən, kəni rəhan mɨn nətəmimi kəmotaupən motəpeg rəhalah mɨn kəti napən motəpenə e suaru.
36 À medida que Jesus ia passando, as multidões espalhavam seus mantos ao longo do caminho diante dele.
37 Nian Iesu tɨnatuva iuəkɨr o Jerusɨləm mətasuə e togki məteiuaiu e Nɨtəuət Rəha Nɨgi U Olif, kəni nətəmimi mɨn rəfin rəhan nɨkilah təmagiən, kəni mɨnautəni-vivi Uhgɨn məutagət əfəməh o nati apɨspɨs mɨn ilah kəmoteruh in təmatol.
37 Quando ele chegou próximo à descida do monte das Oliveiras, seus seguidores começaram a gritar e a cantar enquanto o acompanhavam, louvando a Deus por todos os milagres maravilhosos que tinham visto.
38 Kəni ilah məutəni məmə,
38 “Bendito é o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória nas maiores alturas!”.
39 Kəni Farəsi mɨn nəuvein əha kəutatɨg əha ikɨn kəmotəni=pən kəm in məmə, “Iəgətun. Əniəhu rəham mɨn nətəmimi məmə okəsotagətiən.”
39 Alguns dos fariseus que estavam entre a multidão disseram: “Mestre, repreenda seus seguidores por dizerem estas coisas!”.
40 Mətəu in təməni=pən kəm lah məmə, “Nəmə nətəmi mɨn u kəsotagətiən, kəni kəpiel əpnapɨn mɨn u, ilah okotagət əfəməh.”
40 Ele, porém, respondeu: “Se eles se calarem, as próprias pedras clamarão!”.
41 Kəni nian Iesu təmuva iuəkɨr meruh taun əha Jerusɨləm, in təmasək o nətəmimi mɨn əha ikɨn əha.
41 Quando Jesus se aproximou de Jerusalém e viu a cidade, começou a chorar.
42 Kəni in təni məmə, “Kəsi, iəmolkeikei pɨk məmə itəmah mɨn nəmotəhrun natimnati mɨn iətəm okotəfɨnə nəməlinuiən kəm təmah e nian u rəueiu. Mətəu kəpə. Kəni rəueiu, natimnati mɨn əha kəutəhluaig ko nəsoteruhiən.
42 “Como eu gostaria que hoje você compreendesse o caminho para a paz!”, disse ele. “Agora, porém, isso está oculto a seus olhos.
43 Mətəu e nian mɨn iətəm otuva o təmah, rəhatəmah tɨkɨmɨr mɨn okəhuva motəhtul tɨtəlau e təmah, okotel nɨftəni motətu-pəri motol əpətɨn rəhatəmah taun, kəni motahtɨpəsɨg lan məmə onəsohietiən.
43 Chegará o tempo em que seus inimigos construirão rampas para atacar seus muros e a rodearão e apertarão o cerco por todos os lados.
44 Kəni ilah okotərəkɨn rəfin nimə e taun rəhatəmah, kəni ko kəpiel kəti mɨne rəha nimə mɨn otəsəhtuliən. Kəni okotohamu itəmah rəfin itəmah kəlkələh mɨn rəhatəmah. Natimnati rəfin u otuva mətəu-inu itəmah nəmoteruh mətəu nəməsotəhruniən nian iətəm Uhgɨn təmuva məmə in otosmiəgəh itəmah lan.”
44 Esmagarão você e seus filhos e não deixarão pedra sobre pedra, pois você não reconheceu que Deus a visitou.”
45 Kəni Iesu təmuvən Jerusɨləm, kəni muvən e iat rəha Nimə Rəha Uhgɨn meruh nətəmimi kautol makɨt ikɨn, kəni mətəhgi pətɨgəm ilah. Iesu təməhgi pətɨgəm nətəmimi iətəm kautol makɨt e Nimə Rəha Uhgɨn.|alt="Jesus overturning money changer tables" src="lb00316b.tif" size="col" loc="Luk 19:45-46" copy="BFBS (Bass)" ref="Luk 19:45-46"
45 Então Jesus entrou no templo e começou a expulsar os que ali vendiam,
46 Kəni in təməni=pən kəm lah məmə, “Kəmətei rəkɨs e Nauəuə Rəha Uhgɨn məmə, ‘Rəhak nimə, in nimə rəha nəfakiən,’ mətəu itəmah nɨnautol tɨnuva məmə ‘nimə kəti iətəm nakləh mɨn kəutəhluaig ikɨn.’”
46 dizendo: “As Escrituras declaram: ‘Meu templo será casa de oração’, mas vocês o transformaram num esconderijo de ladrões!”.
47 Kəni uərisɨg lan, e nian mɨn rəfin, Iesu təmətəgətun əpəha imə e Nimə Rəha Uhgɨn. Kəni pris asoli mɨn, mɨne nəgətun mɨn rəha Lou, mɨne nətəmimi asoli mɨn rəha nətəm Isrel, kəməutəsal e suaru məmə okotuhamu Iesu,
47 Jesus ensinava todos os dias no templo, mas os principais sacerdotes, os mestres da lei e outros líderes do povo planejavam matá-lo.
48 mətəu kəsotehiən suaru kəti mətəu-inu nətəmimi rəfin kotolkeikei pɨk məmə okotətəu nəghatiən mɨn rəhan, kəni nəghatiən rəhan tətaskəlɨm vivi rəhalah nətəlɨgiən.
48 Contudo, não conseguiam pensar num modo de fazê-lo, pois o povo ouvia atentamente tudo que ele dizia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.