João 6
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs VC
1 Uərisɨg e natimnati mɨn u, Iesu təmuvən əpəha e nɨtəni=pən e nəhu asoli nərgɨ u, Lek Kaləli. Kəni nərgɨn kəti mɨn u, Lek Taipiriəs.
1 Depois disso, atravessou Jesus o lago da Galiléia {que é o de Tiberíades.}
2 Kəni nɨmənin nətəmimi kəmautuərisɨg lan, mətəu-inu kəutafu nəmtətiən mɨn rəhan, iətəm tatol nətəmimi kautohmɨs kəmotəsanən.
2 Seguia-o uma grande multidão, porque via os milagres que fazia em beneficio dos enfermos.
3 Kəni Iesu təmuvən əpəha ilɨs e nɨtəuət kəti, kəni mətəharəg ikɨn ilah rəhan mɨn nətəmimi.
3 Jesus subiu a um monte e ali se sentou com seus discípulos.
4 E nian əha, lafet kəti rəha nətəm Isrel u, kətəni məmə lafet rəha Pasova tɨnuva iuəkɨr.
4 Aproximava-se a Páscoa, festa dos judeus.
5 Kəni nian Iesu təməsal=pən, kəni meruh nɨmənin nətəmimi tepət ilah kəməhuva, kəni in təmətapuəh o Fɨlɨp məmə, “?Okotəhro motos pɨret tepət təhmen e nətəmimi mɨn u məmə ilah okotun?”
5 Jesus levantou os olhos sobre aquela grande multidão que vinha ter com ele e disse a Filipe: Onde compraremos pão para que todos estes tenham o que comer?
6 In təməni askəuvɨn əmə məmə oteruh-to nəhatətəiən rəha Fɨlɨp, mətəu in tɨnəhrun rəkɨs nati nak iətəm in otəpanol.
6 Falava assim para o experimentar, pois bem sabia o que havia de fazer.
7 Kəni Fɨlɨp təni=pən kəm in məmə, “!Ei! Nəmə okos nəhmtɨ pɨret məni lan təhmen e tu-hanrɨt tənariəs pau, mətəu ko təsəhmeniən. Nətəmimi mɨn u rəfin ilah okotun əmə təkəku məkəku.”
7 Filipe respondeu-lhe: Duzentos denários de pão não lhes bastam, para que cada um receba um pedaço.
8 Kəni iətəmimi kəti rəha Iesu, nərgɨn u Antɨru u pia Saimon Pitə, in təməni=pən kəm Iesu məmə,
8 Um dos seus discípulos, chamado André, irmão de Simão Pedro, disse-lhe:
9 “Suakəku kəti uəha tatos pɨret faif kəmol e pale, mɨne nəmu keiu. Mətəu ko təsəhmen agɨniən e nətəmimi mɨn əha.”
9 Está aqui um menino que tem cinco pães de cevada e dois peixes... mas que é isto para tanta gente?
10 Kəni Iesu təni məmə, “Otəni=pən kəm nətəmimi məmə okotəharəg.” Kəni ikɨn əha, manuvehli tepət, kəni ilah kəmotəharəg. Kəni nəmpə rəha nəman əmə, təhmen e faif-tausɨn.
10 Disse Jesus: Fazei-os assentar. Ora, havia naquele lugar muita relva. Sentaram-se aqueles homens em número de uns cinco mil.
11 Kəni Iesu təmos pɨret, məni tagkiu kəm Uhgɨn ohni, kəni məfən pɨret u kəm lah rəfin u kəutəharəg, kəni matɨg mol mɨn nati kətiəh əmə e nəmu. Kəni ilah kəmotun təhmen nərfɨlah tasisi.
11 Jesus tomou os pães e rendeu graças. Em seguida, distribuiu-os às pessoas que estavam sentadas, e igualmente dos peixes lhes deu quanto queriam.
12 Kəni nian kɨnotauən rəkɨs, nərfɨlah tasisi, kəni Iesu təni=pən kəm rəhan mɨn nətəmimi məmə, “Əhuvən motəuəri nɨpɨspɨsɨ pɨret mɨn kəutəməhl-məhli. Təsəuvɨriən məmə okotərəkɨn əmə.”
12 Estando eles saciados, disse aos discípulos: Recolhei os pedaços que sobraram, para que nada se perca.
13 Kəni ilah kəməhuvən motəuəri nɨpɨspɨsɨ pɨret kəni məhuveipei=pən e kətɨm asoli mɨn ilah tueləf kotəriauəh vivi. Pɨret u, in nɨpɨspɨsɨ pɨret ilah faif kəmol e pale, iətəm nətəmimi kəmotun motəpəh.
13 Eles os recolheram e, dos pedaços dos cinco pães de cevada que sobraram, encheram doze cestos.
14 Kəni nian nətəmimi kəmoteruh nəmtətiən əha iətəm Iesu təmol, kəni ilah kəmotəni məmə, “Nɨpəhriəniən. !Iəni pəhriən u rəha Uhgɨn iətəm aupən kəmətəni məmə in otuva e nəhue nɨftəni!”
14 À vista desse milagre de Jesus, aquela gente dizia: Este é verdadeiramente o profeta que há de vir ao mundo.
15 Kəni Iesu təməhrun məmə nətəmimi mɨn u kotəni məmə okəhuva motos in məhuvən motəkeikei kəm in məmə in otuva mol kig rəhalah. Kəni in təmagɨm mɨn, məpəh ilah muvən əpəha e nɨtəuət, mətan in pɨsɨn əmə.
15 Jesus, percebendo que queriam arrebatá-lo e fazê-lo rei, tornou a retirar-se sozinho para o monte.
16 Nian mɨtɨgar təmeiuaiu, nətəmimi rəha Iesu mɨn kəmoteiuaiu məhuvən e lek əha.
16 Chegada a tarde, os seus discípulos desceram à margem do lago.
17 Kəni tɨnapinəpu, mətəu Iesu tɨkə, təsuva-əhanəhiən. Kəni əmeiko, ilah kəməhuvən motəri e bot kəti, kəni mɨnəutasuə lan mɨnəutohapumɨn mɨn e lek, məmə ilah okəhuvən Kapeniəm.
17 Subindo a uma barca, atravessaram o lago rumo a Cafarnaum. Era já escuro, e Jesus ainda não se tinha reunido a eles.
18 Kəni nɨmətagi asoli kəti təməhtul mɨnatol nəhu tɨnətərah.
18 O mar, entretanto, se agitava, porque soprava um vento rijo.
19 Kəni nian ilah kəməutasuə mautəhuvən, təhmen e faif uə sikɨs kilomitə, kəni ilah kəmotafu Iesu taliuək e nəhue nəhu mətuva iuəkɨr o rəhalah bot. Kəni ilah kəmotəgɨn pɨk,
19 Tendo eles remado uns vinte e cinco ou trinta estádios, viram Jesus que se aproximava da barca, andando sobre as águas, e ficaram atemorizados.
20 mətəu in təməni=pən kəm lah məmə, “Sotəgɨn pɨkiən, mə iəu əpə.”
20 Mas ele lhes disse: Sou eu, não temais.
21 !Kəni nɨkilah təmagiən mə kotələs in e bot, mautol əmeiko, rəueiu agɨn, mətəu bot tɨnuvən e nəve nəhu e nɨtəni=pən ikɨnu kəməutəni məmə okəhuvən ikɨn!
21 Quiseram recebê-lo na barca, mas pouco depois a barca chegou ao seu destino.
22 Kəməni lauɨg lan, nətəmimi mɨn nətəm kəutatɨg əha e ləven=pən=pa ikɨn e lek asoli u, ilah kəmoteruh məmə aupən, bot kətiəh əmə tətəhtul. Kəni ilah kotəhrun məmə Iesu təsuvəniən e bot u ilah rəhan mɨn nətəmimi, mətəu-inu nian kəmohiet, ilah pɨsɨn əmə məhuvən.
22 No dia seguinte, a multidão que tinha ficado do outro lado do mar percebeu que Jesus não tinha subido com seus discípulos na única barca que lá estava, mas que eles tinham partido sozinhos.
23 Kəni bot mɨn nəuvein, komotsɨpən e taun u Taipiriəs, ilah kəməhuva. Ilah kəməhuvari iuəkɨr əmə u ikɨnu iətəm Iərmənɨg təməhtul ikɨn məfaki mətəni tagkiu o pɨret, kəni nətəmimi kəmotun.
23 Nesse meio tempo, outras barcas chegaram de Tiberíades, perto do lugar onde tinham comido o pão, depois de o Senhor ter dado graças.
24 Kəni ilah kəmoteruh məmə Iesu tɨnɨkə u ikɨnu, moteruh məmə rəhan mɨn nətəmimi kɨnohkə mɨn, kəni tol lanəha, ilah mɨn kəmotasuə mɨn e bot mɨn, məhuvən Kapeniəm, mautəsal lan.
24 E, reparando a multidão que nem Jesus nem os seus discípulos estavam ali, entrou nas barcas e foi até Cafarnaum à sua procura.
25 Nian nətəmimi mɨn u kəmoteruh Iesu əpəha nəve nəhu=pən əpəha e lek u, kotətapuəh ohni məmə, “?Iəgətun, ik nəmuva u ikɨnu nəhgɨn?”
25 Encontrando-o na outra margem do lago, perguntaram-lhe: Mestre, quando chegaste aqui?
26 Mətəu Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn iətəni kəm təmah məmə, itəmah nəutəsal lak, səniəmə nəmoteruh nəmtətiən mɨn u iətəm iəmol, mətəu itəmah nəmotun əmə pɨret, nərfɨtəmah tasisi.
26 Respondeu-lhes Jesus: Em verdade, em verdade vos digo: buscais-me, não porque vistes os milagres, mas porque comestes dos pães e ficastes fartos.
27 Mətəu təsəuvɨriən məmə itəmah nahgitəmah otɨkə o nosiən pɨret iətəm otəpanəmnəmɨt mɨkə. Itəmah, nahgitəmah otəkeikei mɨkə o nosiən pɨret iətəm tətatɨg itulɨn u, pɨret rəha nəmiəgəhiən iətəm naunun tɨkə. Pɨret u, inu, Nətɨ Iətəmimi otəpanəfɨnə kəm təmah; mətəu-inu Tatə Uhgɨn, in təməgətun məmə nɨkin tagiən o Nətɨn.”
27 Trabalhai, não pela comida que perece, mas pela que dura até a vida eterna, que o Filho do Homem vos dará. Pois nele Deus Pai imprimiu o seu sinal.
28 Kəni ilah kəmotətapuəh ohni məmə, “?Noliən nak mɨn u iətəm Uhgɨn tolkeikei məmə itɨmah oiəkotol?”
28 Perguntaram-lhe: Que faremos para praticar as obras de Deus?
29 Kəni Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Itəmah nəkotəkeikei motəhatətə lak, məmə Uhgɨn təmahli=pa iəu. Nati u inu Uhgɨn in tolkeikei.”
29 Respondeu-lhes Jesus: A obra de Deus é esta: que creiais naquele que ele enviou.
30 Kəni ilah kəmotətapuəh mɨn ohni məmə, “?Mətəu ik onəkol nəmtətiən nak, məmə itɨmah iəkoteruh kəni iəkotəhatətə lam? ?Ik onəkol nati nak?
30 Perguntaram eles: Que milagre fazes tu, para que o vejamos e creiamos em ti? Qual é a tua obra?
31 Nian rəhatah kəha mɨn u aupən, ilah kəmautan ikɨn təpiə-məpiə ikɨn, ilah kəmautun ‘mana.’ Nəghatiən kəti e Nauəuə Rəha Uhgɨn tətəni məmə, ‘In təməfən pɨret iətəm təmsɨpən e Negəu e Neai məmə ilah okotun.’”
31 Nossos pais comeram o maná no deserto, segundo o que está escrito: Deu-lhes de comer o pão vindo do céu {Sl 77,24}.
32 Mətəu Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn u iatəni kəm təmah məmə, səniəmə Mosɨs təməfɨnə pɨret u iətəm tatsɨpən e Negəu e Neai məmə nəkotun. Mətəu mə rəhak Tatə in təməfɨnə. Kəni in u tətəfɨnə pɨret pəhriən iətəm tatsɨpən e Negəu e Neai, məmə itəmah onəkotun.
32 Jesus respondeu-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: Moisés não vos deu o pão do céu, mas o meu Pai é quem vos dá o verdadeiro pão do céu;
33 Mətəu-inu pɨret rəha Uhgɨn, inu in iətəm tatsɨpən e Negəu e Neai, məteiuaiu=pa e nəhue nɨftəni. Kəni pɨret u tətəfən nəmiəgəhiən kəm nətəmimi e nəhue nɨftəni.”
33 porque o pão de Deus é o pão que desce do céu e dá vida ao mundo.
34 Kəni ilah kəmotəni=pən kəm in məmə, “Iətəmi asoli, kəsi, əfa-to pɨret u kəm tɨmah nian rəfin.”
34 Disseram-lhe: Senhor, dá-nos sempre deste pão!
35 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Iəu u, iəu Pɨret iətəm tətəfən nəmiəgəhiən. Iətəmimi otuva ohniəu, in nəumɨs otəsus mɨniən. Kəni iətəmimi iətəm otəhatətə lak, in otəsəuauə mɨniən.
35 Jesus replicou: Eu sou o pão da vida: aquele que vem a mim não terá fome, e aquele que crê em mim jamais terá sede.
36 Mətəu iəu iəməni=pɨnə rəkɨs kəm təmah, məmə nati əpnapɨn nauteruh iəu, mətəu itəmah nəsotəhatətəiən lak.
36 Mas já vos disse: Vós me vedes e não credes...
37 Nətəmimi nətəm rəhak Tatə tətəfa ilah kəm iəu, ilah okəhuva ohniəu. Kəni iətəmimi iətəm otuva ohniəu, ko iəsahli pətɨgəmiən.
37 Todo aquele que o Pai me dá virá a mim, e o que vem a mim não o lançarei fora.
38 Mətəu-inu iəu iəmsɨsɨpəniən e Negəu e Neai meiuaiu=pa e nəhue nɨftəni məmə iəkol natimnati mɨn u iəu əmə iəkolkeikei. Mətəu iəmuva məmə iəkol natimnati mɨn u iətəm rəhak Tatə təmahli=pa iəu iəkuva ohni.
38 Pois desci do céu não para fazer a minha vontade, mas a vontade daquele que me enviou.
39 Kəni in tolkeikei məmə iəu iəkaskəlɨm tiəkɨs nətəmimi mɨn u nətəm in təməmki=pa ilah kəm iəu, oiəsəmkarəpəniən e iətəmi kəti mɨne. In tolkeikei məmə e naunun nian, iəu iəkol nətəmi mɨn u ilah okotəmiəgəh mɨn e nɨmɨsiən.
39 Ora, esta é a vontade daquele que me enviou: que eu não deixe perecer nenhum daqueles que me deu, mas que os ressuscite no último dia.
40 Mətəu-inu rəhak Tatə in tolkeikei məmə nətəmimi rəfin nətəm kəutəsal=pən o Nətɨn, kəni motəhatətə lan, ilah okotos nəmiəgəhiən itulɨn. Kəni e naunun nian, iəu oiəkol nətəmimi mɨn u ilah okotəmiəgəh mɨn e nɨmɨsiən.”
40 Esta é a vontade de meu Pai: que todo aquele que vê o Filho e nele crê, tenha a vida eterna; e eu o ressuscitarei no último dia.
41 Kəni o nati u, nətəmimi nɨkilah tɨnətuəuin mətagət, mətəu-inu in tətəni məmə, “Iəu u, Pɨret iətəm tatsɨpən e Negəu e Neai, meiuaiu=pa e nəhue nɨftəni.”
41 Murmuravam então dele os judeus, porque dissera: Eu sou o pão que desceu do céu.
42 Ilah kəutəni məmə, “?Təhro? Suah u in Iesu, nətɨ Josɨp, kitah kotəhrun əmə rəhan tatə mɨne mamə. ?Təhro in tətəni lanəha məmə, ‘Iəu iəmsɨpən e Negəu e Neai, mətuva e nəhue nɨftəni’?”
42 E perguntavam: Porventura não é ele Jesus, o filho de José, cujo pai e mãe conhecemos? Como, pois, diz ele: Desci do céu?
43 Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Təsəuvɨriən məmə nəkotəghati lanko.
43 Respondeu-lhes Jesus: Não murmureis entre vós.
44 Nəmə Tatə Uhgɨn iətəm təmahli=pa iəu iəkuva, in təsiuvi=paiən iətəmimi kəti tuva ohniəu, kəni ko iətəmimi u təsuva aruiən ohniəu məmə iəkol otəmiəgəh mɨn e nɨmɨsiən e naunun nian.
44 Ninguém pode vir a mim se o Pai, que me enviou, não o atrair; e eu hei de ressuscitá-lo no último dia.
45 Nəghatiən iətəm iəni kəti təmətei aupən e Nauəuə rəha Uhgɨn, tətəni tol lanu məmə, ‘Uhgɨn in otəgətun nətəmimi rəfin.’ Iətəmimi iətəm tətətəlɨg e nəgətuniən rəha Tatə Uhgɨn kəni mos rəhan nətəlɨgiən ikɨn, in tətuva ohniəu.
45 Está escrito nos profetas: Todos serão ensinados por Deus {Is 54,13}. Assim, todo aquele que ouviu o Pai e foi por ele instruído vem a mim.
46 Iətəmimi kətiəh mɨne tɨkə, iətəm təmeruh Tatə Uhgɨn. In pɨsɨn əmə u iətəm təmsɨpən lan, təmeruh in.
46 Não que alguém tenha visto o Pai, pois só aquele que vem de Deus, esse é que viu o Pai.
47 Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni kəm təmah məmə, iətəmimi iətəm tətəhatətə lak, in tɨnos nəmiəgəhiən itulɨn.
47 Em verdade, em verdade vos digo: quem crê em mim tem a vida eterna.
48 “Iəu u, Pɨret rəha nəmiəgəhiən.
48 Eu sou o pão da vida.
49 Nati əpnapɨn tɨpɨtəmah mɨn aupən, ilah kəmotun pɨret u ‘mana’ əpəha ikɨn təpiə-məpiə ikɨn, mətəu ilah kəmohmɨs rəkɨs.
49 Vossos pais, no deserto, comeram o maná e morreram.
50 Mətəu Pɨret iətəm təmsɨpən e Negəu e Neai meiuaiu=pa u rəueiu, in tol pɨsɨn. Pɨret u, təmeiuaiu=pa məmə iətəmi iətəm tatun, ko təsɨmɨsiən
50 Este é o pão que desceu do céu, para que não morra todo aquele que dele comer.
51 Iəu u, iəu Pɨret iətəm tətəmiəgəh, təmsɨpən e Negəu e Neai, meiuaiu=pa e nəhue nɨftəni. Iətəmi otun Pɨret u, in otəmiəgəh matuvən əmə lanko naunun tɨkə; kəni Pɨret u, iətəm iəu iəkəfɨnə o nəmiəgəhiən rəha nətəmimi e nəhue nɨftəni, inu nəhuvegək.”
51 Eu sou o pão vivo que desceu do céu. Quem comer deste pão viverá eternamente. E o pão, que eu hei de dar, é a minha carne para a salvação do mundo.
52 Nəghatiən u təmol nətəmimi kɨnautəhtul mɨnautorgəhu kəm lah mɨn, motəni məmə, “?Təhro ?Suah u təhrun nəfaiən nəhuvegɨn kitah kotun?”
52 A essas palavras, os judeus começaram a discutir, dizendo: Como pode este homem dar-nos de comer a sua carne?
53 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni=pɨnə kəm təmah məmə, nəmə itəmah nəsotuniən nəhuvegɨ Nətɨ Iətəmimi, kəni məsotəmnɨmiən nɨran, ko nəsotosiən nəmiəgəhiən itulɨn.
53 Então Jesus lhes disse: Em verdade, em verdade vos digo: se não comerdes a carne do Filho do Homem, e não beberdes o seu sangue, não tereis a vida em vós mesmos.
54 Iətəmimi iətəm tatun əmə nəhuvegək mətəmnɨm nɨrak, in otos nəmiəgəhiən itulɨn, kəni e naunun nian, iəu oiəkol in otəmiəgəh mɨn e nɨmɨsiən.
54 Quem come a minha carne e bebe o meu sangue tem a vida eterna; e eu o ressuscitarei no último dia.
55 Iəməni lanəha, mətəu-inu nəhuvegək in pɨret pəhriən nɨg nətəmimi. Konu nɨrak, in nəmnɨmiən pəhriən nɨm nətəmimi.
55 Pois a minha carne é verdadeiramente uma comida e o meu sangue, verdadeiramente uma bebida.
56 Iətəmimi iətəm tatun nəhuvegək, kəni mətəmnɨm nɨrak, in otatɨg lak. Kəni iəu iətatɨg lan.
56 Quem come a minha carne e bebe o meu sangue permanece em mim e eu nele.
57 “Rəhak Tatə iətəm təmahli=pa iəu iəkuva, in nəukətɨ nəmiəgəhiən. Kəni iəu iatos nəmiəgəhiən ohni. Kəni e noliən əhmen əmə, iətəmimi iətəm tatun iəu, inu tatos nəmiəgəhiən ohniəu.
57 Assim como o Pai que me enviou vive, e eu vivo pelo Pai, assim também aquele que comer a minha carne viverá por mim.
58 Iəu u pɨret pəhriən, iətəm təmsɨpən e Negəu e Neai, meiuaiu=pa e nəhue nɨftəni. In təsəhmeniən e pɨret u, iətəm tɨpɨtah mɨn aupən kəmautun. Nati əpnapɨn məmə ilah kəmotun pɨret əha, mətəu ilah kɨnohmɨs rəkɨs. Mətəu iətəmimi iətəm tun pɨret u, in otos nəmiəgəhiən itulɨn, iətəm naunun tɨkə.”
58 Este é o pão que desceu do céu. Não como o maná que vossos pais comeram e morreram. Quem come deste pão viverá eternamente.
59 Iesu təməni pətɨgəm nəghatiən mɨn u, nian təmətəgətun nətəmimi əpəha e nimə rəha nuhapumɨniən e Kapeniəm.
59 Tal foi o ensinamento de Jesus na sinagoga de Cafarnaum.
60 Nətəmimi tepət rəha Iesu kəmotətəu nəghatiən u rəhan, kəni ilah kotəni məmə, “!Nəman! !Nəghatiən u tiəkɨs agɨn! ?Pəh u təhrun nosiən nəghatiən tol lanəha?”
60 Muitos dos seus discípulos, ouvindo-o, disseram: Isto é muito duro! Quem o pode admitir?
61 Kəni Iesu təməhrun aru məmə nətəmimi mɨn rəhan, kɨnautəni mun-mun e nəghatiən əha rəhan. Kəni in təməni=pən kəm lah məmə, “?Mətəu təhrol əha? ?Nətəlɨgiən rəhatəmah təmeiuaiu o nati u?
61 Sabendo Jesus que os discípulos murmuravam por isso, perguntou-lhes: Isso vos escandaliza?
62 ?Mətəu nəmə təhro nəkoteruh Nətɨ Iətəmimi təri matuvən mɨn ikɨn əha, in təmsɨpən ikɨn aupən, təhrol u rəueiu?
62 Que será, quando virdes subir o Filho do Homem para onde ele estava antes?...
63 Narmɨn Rəha Uhgɨn əmə təhrun nəfəniən nəmiəgəhiən kəm iətəmimi. Nəsanəniən rəha iətəmimi təruru noliən nati u. Nəghatiən mɨn u iəmatəni kəm təmah, ilah nəghatiən mɨn rəha Narmɨn Rəha Uhgɨn iətəm tətəfən nəmiəgəhiən kəm nətəmimi.
63 O espírito é que vivifica, a carne de nada serve. As palavras que vos tenho dito são espírito e vida.
64 Mətəu itəmah nəuvein u ikɨnu, itəmah nəsotəhatətə əhanəhiən lak.” (Iesu təməni lanəha mətəu-inu in tɨnəhrun rəkɨs e nətuəuiniən məmə nətəmi nɨpəh mɨn u kəsotəhatətəiən lan, kəni pəh u in otegəhan=pən e nəhlmɨ tɨkɨmɨr mɨn rəhan.)
64 Mas há alguns entre vós que não crêem... Pois desde o princípio Jesus sabia quais eram os que não criam e quem o havia de trair.
65 Kəni in təməni məmə, “O nati u inu, iəu iəməni rəkɨs kəm təmah, məmə ko iətəmimi kəti təsuvaiən ohniəu nəmə Tatə Uhgɨn təsoliən suaru ohni.”
65 Ele prosseguiu: Por isso vos disse: Ninguém pode vir a mim, se por meu Pai não lho for concedido.
66 Uərisɨg e nəghatiən əha, nətəmimi rəhan tepət kəmotagɨm, mɨnotəpəh nɨtəu-pəniən.
66 Desde então, muitos dos seus discípulos se retiraram e já não andavam com ele.
67 Kəni Iesu təmətapuəh o rəhan nətəmimi tueləf məmə, “?Təhro e təmah? ?Itəmah mɨn nəkotəni məmə nəkotagɨm motəpəh iəu?”
67 Então Jesus perguntou aos Doze: Quereis vós também retirar-vos?
68 Kəni Saimon Pitə təməni=pən kəm in məmə, “?Iərmənɨg, itɨmah oiəkəhuvən o pəh? Ik əmə u, rəham əmə nəghatiən in tətəfən nəmiəgəhiən iətəm naunun tɨkə.
68 Respondeu-lhe Simão Pedro: Senhor, a quem iríamos nós? Tu tens as palavras da vida eterna.
69 Kəni itɨmah inotəhatətə rəkɨs lam, kəni itɨmah inotəhrun rəkɨs məmə ik Iətəmi Asim rəha Uhgɨn.”
69 E nós cremos e sabemos que tu és o Santo de Deus!
70 Kəni Iesu təməni=pən kəm lah məmə, “Itəmah u, nətəmi tueləf rəhak. Iəu u, iəmɨtəpɨn itəmah, mətəu itəmah kəti u ikɨn, in iərmɨs.”
70 Jesus acrescentou: Não vos escolhi eu todos os doze? Contudo, um de vós é um demônio!...
71 In tətəni Jutəs, nətɨ Saimon Iskariot, mətəu-inu in mɨn in iətəmi tueləf kəti rəha Iesu, mətəu uərisɨg ikɨn, in otəpanegəhan=pən in e nəhlmɨ rəhan mɨn tɨkɨmɨr.
71 Ele se referia a Judas, filho de Simão Iscariotes, porque era quem o havia de entregar não obstante ser um dos Doze.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.