João 18
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs VC
1 Nian Iesu təmaupən məfaki rəkɨs, kəmohiet e taun u, kəni motohapumɨn=pən e nɨtəni=pən e nɨpəg ləuahtəni kəti, nərgɨn u, Kitron. Kəni ikɨn əha, kəmərfei nɨgi olif tepət ikɨn. Kəni Iesu mɨne rəhan mɨn nətəmimi mɨn kəməhuvən e nɨki nɨgi mɨn əha.
1 Depois dessas palavras, Jesus saiu com os seus discípulos para além da torrente de Cedron, onde havia um jardim, no qual entrou com os seus discípulos.
2 Kəni Jutəs u, iətəmimi u uərisɨg in otəpanegəhan e Iesu kəm rəham mɨn tɨkɨmɨr, in tɨnəhrun rəkɨs ikɨn əha, mətəu-inu nian nəuvein, Iesu mɨne rəhan mɨn nətəmimi ilah kəutuhapumɨn ilah mɨn ikɨn.
2 Judas, o traidor, conhecia também aquele lugar, porque Jesus ia freqüentemente para lá com os seus discípulos.
3 Kəni pris asoli mɨn mɨne Farəsi mɨn kəmotahli=pən soldiə mɨn nətəm kautəhtul o Nimə Rəha Uhgɨn kəhuva moteh Jutəs. Kəni Jutəs təmit ilah mɨne soldiə mɨn nəuvein rəha nətəm Rom, mit ilah məhuvən e nɨki nɨgi olif əha. Ilah kautəmki nəuanɨsiə, mɨne lait mɨn, mɨne natimnati rəha nəluagɨniən.
3 Tomou então Judas a coorte e os guardas de serviço dos pontífices e dos fariseus, e chegaram ali com lanternas, tochas e armas.
4 Iesu tɨnəhrun rəkɨs məmə natimnati mɨn u, in otuva tol lanu lan, mətəu in təmaliuək muvən o lah, kəni mətapuəh o lah məmə, “Itəmah nəutəsal e pəh u?”
4 Como Jesus soubesse tudo o que havia de lhe acontecer, adiantou-se e perguntou-lhes: A quem buscais?
5 Ilah kəmotəni=pən kəm in məmə, “Iətəm Nasərɨt kəti, nərgɨn u Iesu.” Kəni in təni=pən kəm lah məmə, “Mə Iəu u inu.” (Kəni Jutəs, suah u iətəm təmegəhan=pən e Iesu e nəhlmɨlah, in tətəhtul ilah min.)
5 Responderam: A Jesus de Nazaré. Sou eu, disse-lhes. {Também Judas, o traidor, estava com eles.}
6 Kəni nian Iesu təməni məmə, “Mə Iəu U Inu,” ilah kəmotan e nəmtahlah mohtəlɨg, moteiuaiu motəmei e nɨftəni.
6 Quando lhes disse Sou eu, recuaram e caíram por terra.
7 Kəni Iesu tatɨg mətapuəh mɨn o lah məmə, “?Itəmah nəutəsal e pəh konu?”
7 Perguntou-lhes ele, pela segunda vez: A quem buscais? Disseram: A Jesus de Nazaré.
8 Kəni Iesu təni=pən məmə, “Inəni=pɨnə rəkɨs kəm təmah məmə, ‘Mə Iəu u inu.’ Nəmə itəmah nəutəsal lak, kəni təuvɨr məmə nəkotəpəh nətəmimi mɨn u, kautəhuvən lahuənu.”
8 Replicou Jesus: Já vos disse que sou eu. Se é, pois, a mim que buscais, deixai ir estes.
9 In təməni lanəha məmə nəghatiən u iətəm in tɨnəni rəkɨs in otol nɨpəhriəniən lan. Nəghatiən u təməni məmə, “Tatə, nətəmimi mɨn u nətəm nəmələhu=pən ilah e nəhlmək, ko iəsairəuauiən e kəti.”
9 Assim se cumpriu a palavra que disse: Dos que me deste não perdi nenhum {Jo 17,12}.
10 Saimon Pitə təmatələs rəhan kəti nau rəha nəluagɨniən. Kəni əmeiko, in təmeuvi pətɨgəm uəhai əmə rəhan nau, mauəh lan mohatuv rəkɨs nɨmatəlgɨ ioluək kəti rəha pris asoli agɨn, nɨmatəlgɨn maru. Nərgɨ suah kəha, Malkəs.
10 Simão Pedro, que tinha uma espada, puxou dela e feriu o servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha direita. {O servo chamava-se Malco.}
11 Mətəu Iesu təni=pən kəm Pitə məmə, “Əfən rəham nau e nɨmein. Ik onəkəkeikei məhrun məmə nahməiən u rəhak, iətəm Tatə Uhgɨn in təməfa kəm iəu, kəni iəu iəkəkeikei mətəlɨg əmə lan, mol.”
11 Mas Jesus disse a Pedro: Enfia a tua espada na bainha! Não hei de beber eu o cálice que o Pai me deu?
12 Kəni soldiə mɨn rəha nətəm Rom mɨne iətəmi asoli rəhalah, mɨne soldiə mɨn rəha nətəm Isrel, kəmotaskəlɨm Iesu, kəni motəlis-ərain nəhlmɨn.
12 Então a coorte, o tribuno e os guardas dos judeus prenderam Jesus e o ataram.
13 Kəni kəmotaupən motələs in məhuvən təhtul e nəhmtɨ Anəs. Anəs u inu, in rəhn-iəuaniən Kaiəfəs. Kaiəfəs u inu, in pris asoli agɨn e nu əha.
13 Conduziram-no primeiro a Anás, por ser sogro de Caifás, que era o sumo sacerdote daquele ano.
14 Kəni Kaiəfəs u inu, in aupən təməni kəm nətəm asoli rəha nətəm Isrel məmə təuvɨr pɨk məmə iətəmimi kətiəh əmə otɨmɨs o nətəmimi, tapirəkɨs məmə nətəmimi rəfin okohmɨs.
14 Caifás fora quem dera aos judeus o conselho: Convém que um só homem morra em lugar do povo.
15 Kəni Saimon Pitə mɨne iətəmimi kəti mɨn rəha Iesu, ilau kəmiauərisɨg e Iesu. Iətəmimi u kəti mɨn rəha Iesu, pris asoli agɨn in təhrun vivi. Tol lanəha, in təmɨtəu=pən Iesu, muvən əpəha imə e iat rəha nimə rəha pris asoli agɨn u.
15 Simão Pedro seguia Jesus, e mais outro discípulo. Este discípulo era conhecido do sumo sacerdote e entrou com Jesus no pátio da casa do sumo sacerdote,
16 Mətəu Pitə in təmatəhtul əmə e ket. Kəni iətəmimi kəti mɨn u rəha Iesu, iətəm pris asoli agɨn təhrun vivi, in təmiet muva ihluə, kəni məni=pən kəm pətan u iətəm tətəhtul o ket. Kəni in təmit Pitə mian imə.
16 porém Pedro ficou de fora, à porta. Mas o outro discípulo {que era conhecido do sumo sacerdote} saiu e falou à porteira, e esta deixou Pedro entrar.
17 Kəni əmeiko, pətan mɨtə u iətəm tətəhtul o ket, təmafu Pitə kəni tətapuəh ohni məmə, “?Ei, ik mɨn u iətəmimi rəha suah kəha?”
17 A porteira perguntou a Pedro: Não és acaso também tu dos discípulos desse homem? Não o sou, respondeu ele.
18 Kəni e nian əha, in nian rəha nətəpuiən, kəni noluək mɨn rəha pris asoli agɨn, mɨne soldiə mɨn, ilah kəmotahli nɨgəm e nəmtahlɨ nɨgəm, kəni mautəhtul tɨtəlau lan, məutətogəm. Kəni Pitə mɨn, in təmuvən matəhtul, matətogəm e nɨgəm.
18 Os servos e os guardas acenderam um fogo, porque fazia frio, e se aqueciam. Com eles estava também Pedro, de pé, aquecendo-se.
19 Kəni pris asoli agɨn tətətapuəh e natimnati mɨn o Iesu. Tətətapuəh o nətəmimi mɨn rəhan mɨne nəghatiən mɨn rəhan iətəm təmatəni mətəgətun ilah lan.
19 O sumo sacerdote indagou de Jesus acerca dos seus discípulos e da sua doutrina.
20 Kəni Iesu tətəni=pən kəm in məmə, “Iəu iəmətəni rəhak nəghatiən mɨn e nəhmtɨ nətəmimi. Nian rəfin, iətəgətun nətəmimi lan, əpəha e nimə mɨn rəha nuhapumɨniən, kəni əpəha e Nimə Rəha Uhgɨn, iətəm nətəm Isrel kəutəharəg ikɨn nian rəfin. Iəu iəsəhluaigiən e rəhak nəghatiən mɨn.
20 Jesus respondeu-lhe: Falei publicamente ao mundo. Ensinei na sinagoga e no templo, onde se reúnem os judeus, e nada falei às ocultas.
21 ?Təhro nəkətapuəh lanu lan kəm iəu? Təuvɨr məmə nəkuvən mətapuəh o nətəmimi kəmotətəu rəhak nəghatiən mɨn. Ilah kotəhrun vivi natimnati mɨn u iətəm iəməni.”
21 Por que me perguntas? Pergunta àqueles que ouviram o que lhes disse. Estes sabem o que ensinei.
22 Nian Iesu təmatəni nəghatiən əha, kəni soldiə kəti iətəm tətəhtul e Nimə Rəha Uhgɨn, in tətəhtul əha ikɨn, təmem nɨkapɨn, kəni məni məmə, “?Nətəni lanko e pris asoli agɨn o nak?”
22 A estas palavras, um dos guardas presentes deu uma bofetada em Jesus, dizendo: É assim que respondes ao sumo sacerdote?
23 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “Nəmə iəməni nəghatiən nəuvein kəsotəhruahruiən, təuvɨr nəkəni pətɨgəm. ?Mətəu nəmə rəhak nəghatiən mɨn kotəhruahru əmə, təhro nəkem iəu?”
23 Replicou-lhe Jesus: Se falei mal, prova-o, mas se falei bem, por que me bates?
24 Kəni əmeiko Anəs tahli=pən Iesu tuvən o pris asoli agɨn u Kaiəfəs. Mətəu təmatəmki əhanəh nɨləuɨs u kəməlis-ərain lan.
24 {Anás enviou-o preso ao sumo sacerdote Caifás.}
25 Kəni Saimon Pitə təhtul əhanəh mətətogəm e nɨgəm. Kəni kautətapuəh ohni məmə, “?Ei, ik mɨn u, ik iətəmimi rəha iətəmi əha?”
25 Simão Pedro estava lá se aquecendo. Perguntaram-lhe: Não és porventura, também tu, dos seus discípulos? Negou-o, dizendo: Não!
26 Kəni əmeiko, ioluək kəti rəha pris asoli agɨn, in nəuanɨləuɨs kəti rəha suah u Pitə təmətahtuv matəlgɨn aupən, in təməni məmə, “?Nɨkik təhti məmə iəmeruh ik itəmah min əpəha e nɨki nɨgi olif, uə kəpə?”
26 Disse-lhe um dos servos do sumo sacerdote, parente daquele a quem Pedro cortara a orelha: Não te vi eu com ele no horto?
27 Mətəu Pitə təni məmə, “!Kəpə! Səniəmə iəu.”
27 Mas Pedro negou-o outra vez, e imediatamente o galo cantou.
28 Kəni ləplapɨn agɨn, kəmotələs Iesu mohiet e nimə rəha Kaiəfəs, məhuvən e nimə rəha Pailət. Pailət in iətəm Rom, mətəu in tatos narmənɨgiən asoli Isrel. Nətəm Isrel kautos nətuakəmiən kəti rəhalah, ilah kəsəhuvəniən e nimə rəha Ianihluə kəti. Nəmə okəhuvən imə, kəni ilah kəutəni məmə ilah kotamɨkmɨk e nəhmtɨ Uhgɨn, kəni ilah ko kəsotuniən nauəniən rəha lafet rəha Pasova.
28 Da casa de Caifás conduziram Jesus ao pretório. Era de manhã cedo. Mas os judeus não entraram no pretório, para não se contaminarem e poderem comer a Páscoa.
29 Nətuakəmiən u rəhalah, tol kəni Pailət in təmiet e rəhan nimə, muva ihluə məmə oteruh ilah. Kəni in təmətapuəh məmə, “?Nɨpəgnəmtɨn nak u itəmah nauteh=pən e suah u?”
29 Saiu, por isso, Pilatos para ter com eles, e perguntou: Que acusação trazeis contra este homem?
30 Kəni ilah kəmotəni=pən kəm in məmə, “!Nəmə suah u in təsatgəhliən lou, kəni iəsotələsiən məhuva ohnik!”
30 Responderam-lhe: Se este não fosse malfeitor, não o teríamos entregue a ti.
31 Kəni Pailət təni=pən kəm lah məmə, “Təuvɨr məmə itəmah onəkotələs in məhuvən, kəni itəmah motakil, tɨtəu=pən lou mɨn rəhatəmah.”
31 Disse, então, Pilatos: Tomai-o e julgai-o vós mesmos segundo a vossa lei. Responderam-lhe os judeus: Não nos é permitido matar ninguém.
32 Iesu təmətəni aupən məmə in otɨmɨs lanəha, kəni natimnati mɨn u kəmol məmə nəghatiən mɨn u rəhan okəhuva motol nɨpəhriəniən.
32 Assim se cumpria a palavra com a qual Jesus indicou de que gênero de morte havia de morrer {Mt 20,19}.
33 Kəni əmeiko Pailət tuvən mɨn imə, kəni mauɨn e Iesu tuva məhtul aupən e nəhmtɨn, kəni mətapuəh ohni məmə, “?Təhro? ?Ik kig rəha nətəm Isrel?”
33 Pilatos entrou no pretório, chamou Jesus e perguntou-lhe: És tu o rei dos judeus?
34 Kəni Iesu təni=pən kəm in məmə, “?Ik aru əmə nətətapuəh lankonu lan, uə nətətapuəh mətəu-inu nətəmimi kəutəni=pɨnə iəu kəm ik?”
34 Jesus respondeu: Dizes isso por ti mesmo, ou foram outros que to disseram de mim?
35 Kəni Pailət təni=pən məmə, “?Təhro? !?Ik nɨkim təhti məmə iəu iətəm Isrel kəti u!? Nətəmimi imam ikɨn əmə mɨne pris asoli mɨn rəham, ilah kəmotegəhan=pa lam e nəhlmək. ?Ik nəmol nati nak?”
35 Disse Pilatos: Acaso sou eu judeu? A tua nação e os sumos sacerdotes entregaram-te a mim. Que fizeste?
36 Kəni Iesu təni məmə, “Iəu, iəsoliən kig rəha nɨftəni u. Nəmə iəu kig kəti təhmen e kig mɨn rəha nəhue nɨftəni u, kəni rəhak nətəmimi mɨn okotəluagɨn, motoh nətəmimi mɨn u kotolkeikei məmə okotəfən iəu e nəhlmɨ nətəmi asoli rəha nətəm Isrel. Mətəu iəu səniəmə kig kəti rəha nəhue nɨftəni u.”
36 Respondeu Jesus: O meu Reino não é deste mundo. Se o meu Reino fosse deste mundo, os meus súditos certamente teriam pelejado para que eu não fosse entregue aos judeus. Mas o meu Reino não é deste mundo.
37 Kəni Pailət təməni məmə, “Pəhriən. Ik kig kəti ko.”
37 Perguntou-lhe então Pilatos: És, portanto, rei? Respondeu Jesus: Sim, eu sou rei. É para dar testemunho da verdade que nasci e vim ao mundo. Todo o que é da verdade ouve a minha voz.
38 Mətəu Pailət təni=pən kəm in məmə, “?Nak u, nɨpəhriəniən?”
38 Disse-lhe Pilatos: Que é a verdade?... Falando isso, saiu de novo, foi ter com os judeus e disse-lhes: Não acho nele crime algum.
39 Mətəu e noliən rəhatəmah, e nian rəha lafet rəha Pasova, nian rəfin iatɨtɨs suah kəti mahli pətɨgəm e kaləpus. ?Kəni təhro? ?Itəmah nəkolkeikei məmə iəu iəkegəhan lan kəni mɨtɨs kig rəha nətəm Isrel?”
39 Mas é costume entre vós que pela Páscoa vos solte um preso. Quereis, pois, que vos solte o rei dos judeus?
40 Kəni ilah kotagət əfəməh motəni məmə, “!Kəpə! !Itɨmah iəkotəpəh suah ko, iəkotolkeikei Parəpəs!” Parəpəs u, in iakləh kəti, kəni in təmətəluagɨn mətohamu itəmi məmə otəhgi pətɨgəm kəpmən rəha Rom.
40 Então todos gritaram novamente e disseram: Não! A este não! Mas a Barrabás! {Barrabás era um salteador.}
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.