João 10
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs ARA
1 Kəni təni məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni kəm təmah məmə, iətəmi iətəm tatuvən imə e nɨpai rəha sipsip, təsuvən-pəniən e namtɨhluə, mətəu in tətəri kəni matiuvɨgegəu məmə otuvən imə e nɨpai rəha sipsip, in iakləh mɨne iohamu itəmi kəti.
1 Em verdade, em verdade vos digo: o que não entra pela porta no aprisco das ovelhas, mas sobe por outra parte, esse é ladrão e salteador.
2 Mətəu iətəmimi iətəm tatuvən=pən e namtɨhluə, in iətəm tətəsal o sipsip.
2 Aquele, porém, que entra pela porta, esse é o pastor das ovelhas.
3 Iətəmimi iətəm tətəhtul e namtɨhluə, nian rəfin in taterəh e doə o suah u, kəni sipsip mɨn kotəhrun nəuian. Nian rəfin in tətauɨn e nərgɨ sipsip mɨn kətiəh kətiəh, kəni in matit ilah mautohiet.
3 Para este o porteiro abre, as ovelhas ouvem a sua voz, ele chama pelo nome as suas próprias ovelhas e as conduz para fora.
4 Nian in tatit rəhan mɨn sipsip mɨn mautohiet e nɨpai, in tətaupən e lah, kəni sipsip mɨn kautəhuərisɨg lan, mətəu-inu kotəhrun nəuian.
4 Depois de fazer sair todas as que lhe pertencem, vai adiante delas, e elas o seguem, porque lhe reconhecem a voz;
5 Mətəu ilah kəsotohtəu-pəniən iətəmi kəti u iətəm kotəruru, ilah okotəkeikei motagɨm motəpəh, mətəu-inu ilah kotəruru nəuian.”
5 mas de modo nenhum seguirão o estranho; antes, fugirão dele, porque não conhecem a voz dos estranhos.
6 Iesu təməghati əuhlin lanu, mətəu ilah kotəruru nɨpətɨn məmə tətəni nak.
6 Jesus lhes propôs esta parábola, mas eles não compreenderam o sentido daquilo que lhes falava.
7 Tol lanəha, kəni Iesu təməni=pən mɨn kəm lah məmə, “Nɨpəhriəniən agɨn u iətəni kəm təmah məmə, iəu u, Namtɨhluə rəha sipsip mɨn iətəm kautəhuvən=pən ikɨn.
7 Jesus, pois, lhes afirmou de novo: Em verdade, em verdade vos digo: eu sou a porta das ovelhas.
8 Nətəmi mɨn u nətəm kəmotaupən lak, ilah rəfin nətəmimi rəha nakləhiən əmə mɨne nohamuiən itəmi. Mətəu sipsip mɨn ko kəsotətəlɨgiən e lah.
8 Todos quantos vieram antes de mim são ladrões e salteadores; mas as ovelhas não lhes deram ouvido.
9 Iəu u, iəu Namtɨhluə u. Iətəmi tətuva=pa iəu ikɨn, məmə otuvən imə, in otos nəmiəgəhiən. In otuva imə, miet muvən ihluə e iəu, kəni mos nɨmanuvehli əmemtəh təuvɨr.
9 Eu sou a porta. Se alguém entrar por mim, será salvo; entrará, e sairá, e achará pastagem.
10 Mətəu iakləh, in tətuva əmə o nati kətiəh əmə. In tətuva məmə otakləh kəni mohamu itəmi, kəni mərəkɨn-ərəkɨn natimnati rəfin. Mətəu iəu, iəmuva məmə iəkol suaru o nosiən nəmiəgəhiən, kəni nəmiəgəhiən u otol nɨki nətəmimi tagiən vivi.
10 O ladrão vem somente para roubar, matar e destruir; eu vim para que tenham vida e a tenham em abundância.
11 “Iəu u, Iətəmimi rəha Nəsal Viviən Sipsip Mɨn. Iətəmi təuvɨr u, iətəm tətəsal vivi o sipsip mɨn, in nɨkin tagiən əmə məmə otəfən nəmiəgəhiən rəhan o sipsip mɨn.
11 Eu sou o bom pastor. O bom pastor dá a vida pelas ovelhas.
12 Sipsip mɨn, ilah rəha Iətəmimi rəha Nəsal Viviən e Sipsip Mɨn. Mətəu iətəmimi kəti iətəm kətətəou məmə in otətəsal o sipsip mɨn, in səniəmə iətəmi əhruahru rəha nəsaliən o sipsip. Səniəmə in rəhan əha sipsip mɨn. Kəni nəmə tafu kuri arpɨn kəti tuva məmə otus ilah, kəni in otaiu magɨm məpəh ilah. Kəni kuri arpɨn u, tuvən mus sipsip mɨn nəuvein, kəni məhgi atiti ilah kətiəh kətiəh.
12 O mercenário, que não é pastor, a quem não pertencem as ovelhas, vê vir o lobo, abandona as ovelhas e foge; então, o lobo as arrebata e dispersa.
13 Iətəmi tol lanəha, in otagɨm mətəu-inu kətətəou əmə in o nəsaliən o sipsip mɨn, mətəu e nɨkin, in təsəniən nati agɨn e sipsip mɨn.
13 O mercenário foge, porque é mercenário e não tem cuidado com as ovelhas.
14 — ausente —
14 Eu sou o bom pastor; conheço as minhas ovelhas, e elas me conhecem a mim,
15 — ausente —
15 assim como o Pai me conhece a mim, e eu conheço o Pai; e dou a minha vida pelas ovelhas.
16 Rəhak mɨn nəuvein mɨn sipsip əpəha ikɨn, iətəm ilah kəsotatɨgiən e nɨpai u, mətəu iəu iəkəkeikei mit mɨn ilah kəhuva. Ilah mɨn, okəpanotəhrun nətəuiən nəuiak. Kəni sipsip mɨn u ilah rəfin u, okəhuva motuhapumɨn əmə ilah mɨn motol kətiəh. Kəni iətəmimi kətiəh əmə, in otateruh ilah.
16 Ainda tenho outras ovelhas, não deste aprisco; a mim me convém conduzi-las; elas ouvirão a minha voz; então, haverá um rebanho e um pastor.
17 “Rəhak Tatə in tolkeikei pɨk iəu, mətəu-inu nɨkik tagiən əmə məmə iəkəfən rəhak nəmiəgəhiən o nətəmimi, məmə uərisɨg lanko, iəu iəkos mɨn nəmiəgəhiən rəhak.
17 Por isso, o Pai me ama, porque eu dou a minha vida para a reassumir.
18 Iətəmimi kəti tɨkə məmə otos rəkɨs nəmiəgəhiən rəhak, mətəu iəu aru əmə iəkəfən rəhak nəmiəgəhiən mətəu-inu iəu əmə iəkolkeikei lanəha. Iəu aru əmə iətos nepətiən məmə iəkəhlman e rəhak nəmiəgəhiən, kəni iəu aru əmə matos mɨn nepətiən məmə iəkaskəlɨm mɨn rəhak nəmiəgəhiən. Nati u inu, iətəm rəhak Tatə təməni=pa kəm iəu məmə iəkəkeikei mol.”
18 Ninguém a tira de mim; pelo contrário, eu espontaneamente a dou. Tenho autoridade para a entregar e também para reavê-la. Este mandato recebi de meu Pai.
19 Kəni nətəm Isrel u, ilah kəmotəhapu mɨn ilah mɨn.
19 Por causa dessas palavras, rompeu nova dissensão entre os judeus.
20 Ilah tepət kəutəni məmə, “!Suah u narmɨn tərah kəti tətatɨg lan! !Rəhn-kapə tətalməli! ?Təhro itəmah nəutətəlɨg lan?”
20 Muitos deles diziam: Ele tem demônio e enlouqueceu; por que o ouvis?
21 Mətəu nəuvein mɨn, ilah kəutəni məmə, “Nəghatiən u, səniəmə nəghatiən rəha iətəmi narmɨn tərah tətatɨg lan. ?Nɨkitəmah təhti məmə, narmɨn tərah təhrun nol viviən iətəmi nəhmtɨn təməu, təuvɨr mɨn?”
21 Outros diziam: Este modo de falar não é de endemoninhado; pode, porventura, um demônio abrir os olhos aos cegos?
22 Tɨnuva e nian rəha nətəm Isrel iətəm kautol lafet kəti lan əpəha Jerusɨləm. Nərgɨn u, lafet rəha Nol Viviən Mɨn Nimə Rəha Uhgɨn.
22 Celebrava-se em Jerusalém a Festa da Dedicação. Era inverno.
23 Inəha e nian rəha nətəpuiən. Kəni Iesu təmətaliuək e fərantə kəti e Nimə Rəha Uhgɨn, nərgɨn u Fərantə Rəha Kig Solomən. Fərantə rəha Solomən|alt="Solomon's portico" src="lb00248b.tif" size="col" loc="Jhn 10:23, Act 13:11, 5:12" copy="BFBS (Bass)" ref="Jon 10:23; Uək 3:11; 5:12"
23 Jesus passeava no templo, no Pórtico de Salomão.
24 Kəni nətəmi asoli rəha nətəm Isrel nəuvein kəməhuva motəhtul, mohtəlau lan. Kəmotəni=pən kəm in məmə, “?Onəhgɨn kəni ik nəmanol itɨmah iəkotəhrun ik? Nəmə ik Krɨsto pəhriən iətəm Uhgɨn təməni məmə otahli=pa, nəkəni=pa vivi kəm tɨmah.”
24 Rodearam-no, pois, os judeus e o interpelaram: Até quando nos deixarás a mente em suspenso? Se tu és o Cristo, dize-o francamente.
25 Kəni Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Iəu iəməni=pɨnə rəkɨs kəm təmah, mətəu itəmah nəsotəhatətəiən lak. Nəmtətiən mɨn u iətəm iatol e nərgɨ rəhak Tatə, ilah kautol nəfɨgəmiən e nəghatiən rəhak,
25 Respondeu-lhes Jesus: Já vo-lo disse, e não credes. As obras que eu faço em nome de meu Pai testificam a meu respeito.
26 mətəu itəmah nəsotəhatətəiən lak, mətəu-inko itəmah səniəmə rəhak mɨn sipsip mɨn.
26 Mas vós não credes, porque não sois das minhas ovelhas.
27 Rəhak sipsip mɨn ilah kəutətəu nəuiak kəni motəhrun. Iəu iəkəhrun vivi ilah, kəni ilah kəutuərisɨg lak.
27 As minhas ovelhas ouvem a minha voz; eu as conheço, e elas me seguem.
28 Kəni iəu iətəfən nəmiəgəhiən itulɨn u naunun tɨkə kəm lah, ilah ko kəsohmɨsiən nian kəti mɨne. Kəni iətəmimi kəti mɨne ko təsiuvi rəkɨsiən ilah e nəhlmək.
28 Eu lhes dou a vida eterna; jamais perecerão, e ninguém as arrebatará da minha mão.
29 Rəhak Tatə iətəm təməfa ilah kəm iəu, in təsanən tapirəkɨs natimnati mɨn rəfin. Tol lanəha, kəni iətəmi kəti ko təsiuvi rəkɨsiən ilah e nəhlmɨn.
29 Aquilo que meu Pai me deu é maior do que tudo; e da mão do Pai ninguém pode arrebatar.
30 Itɨmlau rəhak Tatə, itɨmlau kətiəh əmə.”
30 Eu e o Pai somos um.
31 Kəni nətəm Isrel kəmotəmki mɨn kəpiel apɨn, məmə okotəhti in lan.
31 Novamente, pegaram os judeus em pedras para lhe atirar.
32 Mətəu Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Iəu inol rəkɨs nəmtətiən təuvɨr mɨn tepət e nəhmtɨtəmah. Nəmtətiən mɨn əha ilah əha, rəhak Tatə təməfa məmə iəu iəkol. ?Mətəu nəmtətiən əhro u itəmah nəkotəni məmə onəkotəhti iəu ohni e kəpiel apɨn?”
32 Disse-lhes Jesus: Tenho-vos mostrado muitas obras boas da parte do Pai; por qual delas me apedrejais?
33 Kəni ilah kotəni məmə, “Itɨmah iəsotəniən məmə iəkotəhti ik e kəpiel apɨn o nati apɨspɨs təuvɨr u ik natol. Itɨmah iəkotəni məmə iəkotəhti ik mətəu-inu nətəni rah Uhgɨn. Ik iətəmimi əmə, mətəu ik nətəni məmə ik Uhgɨn.”
33 Responderam-lhe os judeus: Não é por obra boa que te apedrejamos, e sim por causa da blasfêmia, pois, sendo tu homem, te fazes Deus a ti mesmo.
34 Kəni Iesu təni=pən kəm lah məmə, “Kəmətei=pən aupən, e rəhatəmah əhruahru Lou, məmə Uhgɨn təməni=pən kəm lah məmə, ‘Itəmah uhgɨn mɨn.’
34 Replicou-lhes Jesus: Não está escrito na vossa lei:
35 Kəni kitah kotəhrun məmə Nauəuə Rəha Uhgɨn, ko təsəuhliniən, in nɨpəhriəniən əmə. Uhgɨn təməfa nəghatiən rəhan kəm nətəmimi nəuvein. ?Tol lanəha, nəmə Uhgɨn təmətəghati e nətəmi mɨn u, kəni məni ilah məmə uhgɨn mɨn,
35 Se ele chamou deuses àqueles a quem foi dirigida a palavra de Deus, e a Escritura não pode falhar,
36 kəni nəkotəhro məutahi iəu məutəni məmə iəu iətəni rah Uhgɨn mətəu iətəni məmə iəu Nətɨ Uhgɨn? Iəu u inu, iətəm Tatə Uhgɨn in təmələhu=pən iəu məmə rəhan pɨsɨn əmə, kəni mol əpenə-penə iəu, məmə otahli=pa iəu iəkuva e nəhue nɨftəni.
36 então, daquele a quem o Pai santificou e enviou ao mundo, dizeis: Tu blasfemas; porque declarei: sou Filho de Deus?
37 “Nəmə iəsoliən nəmtətiən mɨn iətəm rəhak Tatə tatol, kəni sotəhatətəiən lak.
37 Se não faço as obras de meu Pai, não me acrediteis;
38 Mətəu nəmə iatol nəmtətiən mɨn u rəhak Tatə tatol, kəni nati əpnapɨn məmə itəmah nəsotəhatətəiən e rəhak nəghatiən mɨn, mətəu təuvɨr məmə onəkotəhatətə e nəmtətiən mɨn rəhak. Kəni tol lanəha, itəmah onəmanotəhrun vivi agɨn məmə Tatə Uhgɨn tətatɨg lak, kəni iətatɨg e Tatə Uhgɨn.”
38 mas, se faço, e não me credes, crede nas obras; para que possais saber e compreender que o Pai está em mim, e eu estou no Pai.
39 Tol lanəha, e nəghatiən mɨn u, ilah kəmotolkeikei mɨn məmə okotaskəlɨm in, mətəu in təmiet e lah magɨm.
39 Nesse ponto, procuravam, outra vez, prendê-lo; mas ele se livrou das suas mãos.
40 In təmohapumɨn=pən mɨn e nəve nəhu Jotən, muvən əpəha Jon təmatol bəptais e nətəmimi ikɨn aupən. Kəni mətatɨg əha ikɨn əha.
40 Novamente, se retirou para além do Jordão, para o lugar onde João batizava no princípio; e ali permaneceu.
41 Kəni nətəmimi tepət kəməhuva ohni, kəni motəni məmə, “Jon təməsoliən nəmtətiən kəti mɨne. Mətəu nəghatiən mɨn iətəm in təmətəni e suah u, ilah rəfin nɨpəhriəniən əmə.”
41 E iam muitos ter com ele e diziam: Realmente, João não fez nenhum sinal, porém tudo quanto disse a respeito deste era verdade.
42 Kəni ikɨn əha, nətəmimi tepət kəmotəhatətə e Iesu.
42 E muitos ali creram nele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.