Hebreus 10
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs AAI
1 Natimnati mɨn rəha Lou, ilah kotəhmen e narmɨ nati iətəm otəsuvəhiən kəhuva, mətəu ilah səniəmə nɨpətɨ nati. E nu kətiəh kətiəh mɨn rəfin pris mɨn kotəkeikei mautol əmə sakrifais lanko. Mətəu nati əpnapɨn məmə ilah kautol sakrifais, mətəu Lou in təruru noliən nəfaki mɨn nətəm kəhuva o Uhgɨn kotəhruahru e nəhmtɨn, mətəu-inu ilah narmɨ sakrifais agɨn əmə, mətəu ilah səniəmə nɨpətɨ nati.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Nəmə sakrifais mɨn ilah kotəhmen, motəhrun noliən nətəmimi kotəhruahru. Kəni nəfaki mɨn kotəhrun nələhuiən motəpəh noliən rəha sakrifais, mətəu-inko nɨkilah tɨnəruən rəkɨs mau kətiəh əmə təhmen. Kəni nəmə tɨnafəl rəkɨs nɨkilah lanəha, kəni ilah kəsotətəu mɨniən tərah o rəhalah noliən tərah. Mətəu, kəpə, ilah kautətəu əhanəh tərah.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Tol lanəha, e nu mɨn rəfin, ilah kautol pau sakrifais, mətəu nati u tatol əmə məmə ilah ko kəsotaluiən e noliən tərah mɨn rəhalah,
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 mətəu-inu nɨra nəni mɨne kau in təruru agɨn nos rəkɨsiən təfagə tərah.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Tol lanəha, nian Krɨsto tuva e nəhue nɨftəni, in təməni=pən kəm Uhgɨn məmə,
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Kəmotuvan əhtuv natimnati e oltə təhmen e nəfakiən rəhalah otuvnə ohnik,
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Kəni iəu iətəni məmə,
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 E nəghatiən u aupən ikɨn, Krɨsto təmaupən məni məmə,
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Kəni uərisɨg, Krɨsto tətəni mɨn məmə, “Iəu u, iəmuva məmə iəkol nətəlɨgiən rəham.” E nəghatiən u rəhan, in tatoh rəkɨs nəniəskasɨkiən əuas rəha nasiruiən, məmə in otələhu nəniəskasɨkiən vi rəha nasiruiən kəti.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Kəni Iesu Krɨsto təmol nətəlɨgiən rəha Uhgɨn tol lanu. In təmol sakrifais aru e nɨpətɨn, mau kətiəh əmə, məmə otol kitah kotasim, kitah u rəhan mɨn nətəmimi.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Nian rəfin, pris mɨn ilah kautəhtul mautol uək rəha nəfakiən, mautol sakrifais, mautol nati kətiəh əmə nian rəfin, o nafəl rəkɨsiən noliən tərah. Mətəu sakrifais mɨn u, ilah kəsotəhmen agɨniən o nos rəkɨsiən təfagə tərah nian kəti.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Mətəu pris u rəhatah, tɨnol rəkɨs rəhan sakrifais mau kətiəh əmə, kəni sakrifais əha in təhmen məuaou o nafəl rəkɨsiən noliən tərah rəha nətəmimi tatuvən matuvən naunun tɨkə. Kəni nian tɨnələhu rəkɨs lanəha rəhan sakrifais, kəni in tɨnətəharəg e nəhlmɨ Uhgɨn maru, ikɨn ima nepətiən mɨne nɨsiaiən.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Kəni ikɨn əha, in tətəhtahnin əmə məmə Uhgɨn otol rəhan tɨkɨmɨr mɨn kotəhmen e napən iətəm tətafəl nəhlkɨn lan,
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 mətəu-inu e noliən sakrifais mau kətiəh əmə əha, Krɨsto təmol məmə rəhan nətəmimi nətəm Uhgɨn təmələhu məmə rəhan, ilah mɨn u kɨnotəhruahru e nəhmtɨn, matuvən matuvən, naunun tɨkə.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Kəni Narmɨn Rəha Uhgɨn, in mɨn tətəni-vivi natimnati mɨn u kəm tah. In təməni məmə,
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 “Iərmənɨg tətəni məmə,
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Kəni in tətəni mɨn məmə,
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Nian Uhgɨn tətafəl rəkɨs noliən tərah mɨn rəha iətəmi kəti, kəni tol məmə ko təsəhmeniən, məmə in otol mɨn sakrifais tuvən kəm Uhgɨn ohni.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Piak mɨn mɨne nəuvɨnɨk mɨn. Tol lanəha, kəni nɨra Iesu təmol məmə kitah kotəhrun nuvəniən imə Ikɨn Tasim Agɨn Ikɨn, kəni məsotəgɨniən.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Rəueiu əha, Iesu in təmətei suaru vi kəti, iətəm tətəmiəgəh. In təməhapu napən iətəm tətəhkulpəsɨg Ikɨn Tasim Agɨn Ikɨn, tətəgətun=pən nɨpətɨn. Kəni mol suaru vi u rəhatah məmə kitah kotəhrun nuvən-pəniən ikɨn, məhuvən o Uhgɨn.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Kəni pris asoli agɨn rəhatah, in iətəmi asoli iətəm tətarmənɨg e nimə rəha Uhgɨn, inu rəhan nətəmimi.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Tol lanu, pəh kəhuvən iuəkɨr e nəhmtɨ Uhgɨn, e nɨkitah iətəm təriauəh e nəhatətəiən pəhriən. Mətəu-inu Krɨsto təmol=pən nɨran e nɨkitah məmə kitah okotasim. Kəni in təməueiu rəkɨs nɨpətɨtah e nəhu əhlan, in əmə in əmə.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Kitah kotəni məmə kəmotələhu=pən nətəlɨgiən rəhatah e Krɨsto. Tol lanəha, pəh kotəhtul məha-məha lan, məsotəlauəl-auəliən, mətəu-inu kitah kotəhrun nahgəliən e rəhan nəghatiən mɨn iətəm təməni əskasɨk rəkɨs kəm tah.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Pəh kotəhgi-pəri nətəlɨgiən rəhatah mɨn, məmə kitah okotolkeikei kitah mɨn, kəni mautol təuvɨr agɨn kəm tah mɨn tatuvən təhmɨn mɨn lanəha.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Təsəuvɨriən məmə okotəhlman e noliən rəha nuhapumɨniən kitah mɨn. Nətəmimi nəuvein ilah kautol lanəha, mətəu pəh kitah kautem məha-məha itah mɨn nian rəfin. Kəni rəueiu koteruh məmə nian rəha nuvaiən rəha Iesu tətuva iuəkɨr, təuvɨr məmə kitah kautəkeikei e nem əskasɨkiən itah mɨn, mautol tətəri təhmɨn mɨn.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Təuvɨr məmə kautem əskasɨk itah mɨn lanəha, mətəu-inu nəmə kitah kɨnotəhrun rəkɨs pau nɨpəhriəniən, mətəu kitah kautohtəpɨn suaru pɨsɨn mautəkeikei e noliən tərah, kəni tatol məmə sakrifais kəti mɨn tɨkə agɨn o nos rəkɨsiən təfagə tərah rəhatah.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Kəni nəmə sakrifais kəti mɨn tɨkə məmə otos rəkɨs təfagə tərah rəhatah lanəha, kəni nati kətiəh əmə əha ikɨn tətatɨg. Inko, kitah kautəgɨn, məutərəmrumɨn, mətəu-inko kitah kotəhrun vivi məmə kitah kautəhtahnin əmə nalpɨniən əskasɨk, mɨne nɨgəm asoli rəha niəməha rəha Uhgɨn iətəm otəkeikei mus rəhan tɨkɨmɨr mɨn.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 E Lou əuas rəha Mosɨs aupən, nəmə iətəmi kəti tatol nati əpnapɨn e Lou matgəhli, kəni iətəmi keiu uə kɨsɨl okləni pətɨgəm in, kəni iətəmi u təkeikei mɨmɨs. Ko kəsəgɨniən ohni.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 ?Mətəu təhro e iətəmimi u iətəm tatevɨg-ərain Nətɨ Uhgɨn? Uhgɨn təmol nəniəskasɨkiən rəha nasiruiən kəm tah, kəni nɨra Krɨsto təmol nəniəskasɨkiən u tətatɨg mətəmiəgəh. Nɨran əmə u, təhrun noliən iətəmimi tasim, kəni in iətəmimi rəha Uhgɨn. ?Mətəu təhro e iətəmimi iətəm tateh əpnapɨn nɨrə u, məmə in səniəmə nati asim kəti? ?Narmɨn Rəha Uhgɨn in tətəuəri nəuvɨriən rəhan kəm nətəmimi, mətəu təhro e iətəmimi iətəm tətərəkɨn əfəməh Narmɨn əha, mətəu mətəuhlin=pən nəmtahn lan məpəh nəuvɨriən rəhan? Iətəmi u, təhruahru agɨn əmə məmə nalpɨniən rəhan in otəskasɨk mapirəkɨs nalpɨniən rəha iətəm tətatgəhli Lou rəha Mosɨs.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Mətəu-inu kitah kɨnotəhrun rəkɨs Uhgɨn u iətəm təməni məmə,
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Uhgɨn u iətəm tətəmiəgəh mətəsanən agɨn, tətatɨg mətatɨg. Kəni nəmə kitah kotatɨg əhanəh e təfagə tərah, kəni in otələs itah e nəhlmɨn mol nalpɨniən kəm tah. Nati u in nati kəti məmə okəgɨn pəhriən lan.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Təuvɨr məmə nɨkitəmah təhti nian u aupən, nian nəhagəhagiən təmətasiəgəpɨn itəmah aupən. E nian u, itəmah nəmotatɨg e nəluagɨniən asoli e nəmiəgəhiən, kəni in nian iəkɨs kəti, iətəm nəmotatɨg e nahməiən asoli. Mətəu itəmah nəmautəhtul əskasɨk.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Nian nəuvein nətəmimi kəutəni rah itəmah e nəhmtɨ nətəmimi, kəni mautol mɨn natimnati tərah mɨn nəuvein e təmah. Nian nəuvein, itəmah nəmotos mautəhtul=pən o nətəmi mɨn ko nətəm katol tərah e lah lanəha.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Itəmah nəmotos mautəhtul=pən o lah lanəha, kəni nian kəməhuvən e kaləpus, kəni itəmah nəmotasiru e lah motətəu tərah o lah e nian iəkɨs mɨn rəhalah. Kəni nian nətəmimi kəmotakləh e natimnati mɨn rəhatəmah, kəni itəmah nɨkitəmah təmagiən əmə, mətəu-inu itəmah nəmotəhrun rəkɨs məmə rəhatəmah natimnati nəuvein əha ikɨn kəutatɨg e neai, iətəm kotəuvɨr motapirəkɨs. Kəni natimnati mɨn u, ko kəsohkəiən nian kəti.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Inəha, in nətəouiən asoli rəhatəmah iətəm Uhgɨn otəpanəfɨnə kəm təmah. Kəni mətəu-inko o nati təuvɨr mɨn əha iətəm kautəməhli aupən e təmah, təsəuvɨriən məmə onəkotəmkarəpən e nəhatətəiən əskasɨk rəhatəmah.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Itəmah nəkotəkeikei motol rəhatəmah nətəlɨgiən təfəməh, məmə nəkotol natimnati iətəm Uhgɨn tolkeikei. Kəni itəmah onəpanotos natimnati mɨn iətəm in təməni əskasɨk məmə otəfɨnə kəm təmah.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Mətəu tol lanu lan, inko Uhgɨn təməni mɨne məmə,
37 Anayabin,
38 Mətəu rəhak iətəmimi iətəm təhruahru e nəhmtək,
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Mətəu kitah u, kəsotoliən lanəha. Kitah ko kəsotan təlɨg-təlɨgiən məmə Uhgɨn otərəkɨn itah. Kəpə. Kitah nətəmimi rəha nəhatətəiən e Uhgɨn, məmə kitah kautos nəmiəgəhiən.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.