2 Coríntios 12
Nauəuə Asim Rəha Uhgɨn Nəmtətiən Vi (TNP) vs VC
1 Iəkəkeikei mətəghati əfəri, nati əpnapɨn təsoliən win e nati kəti ikɨn, mətəu iəkəkeikei mətəni natimnati mɨn təhmen e nəməhlairiən mɨne nəghatiən vi mɨn iətəm Iərmənɨg təmol əpu kəm iəu.
1 Importa que me glorie? Na verdade, não convém! Passarei, entretanto, às visões e revelações do Senhor.
2 Iəkəhrun iəfaki kəti iətəm tətəhatətə e Krɨsto. E nu fotin tɨnuvən rəkɨs, Uhgɨn təmələs muvən əpəha ilɨs e negəu e neai ima Uhgɨn. Iəkəruru nəmə nɨpətɨn tɨnatuvən, uə narmɨn əmə, Uhgɨn əmə təhrun.
2 Conheço um homem em Cristo que há catorze anos foi arrebatado até o terceiro céu. Se foi no corpo, não sei. Se fora do corpo, também não sei; Deus o sabe.
3 Kəni iəkəni mɨn məmə iəkəruru nəmə nɨpətɨn tɨnatuvən, uə narmɨn əmə, Uhgɨn əmə təhrun. Mətəu iəkəhrun məmə iətəmi kəha,
3 E sei que esse homem - se no corpo ou se fora do corpo, não sei; Deus o sabe -
4 Uhgɨn təmələs muvən əpəha iman ikɨn. Kəni in təmətəu nati oneuən mɨn iətəm təsəhruahruiən məmə iətəmimi rəha nəhue nɨftəni otəni.
4 foi arrebatado ao paraíso e lá ouviu palavras inefáveis, que não é permitido a um homem repetir.
5 Iəkəhrun nəghati əfəriən o iətəmi tol lanəha, mətəu iəsəghati əfəri aruiən ohniəu, mətəu iəkəghati əfəri əmə o rəhak noliən mɨn iətəm nəsanəniən tɨkə e lah.
5 Desse homem eu me gloriarei, mas de mim mesmo não me gloriarei, a não ser das minhas fraquezas.
6 Mətəu nəmə iətəghati əfəri, ko iəsalməliən, mətəu-inu iətəghati e nɨpəhriəniən. Mətəu iəsəghati əfəriən lanəha, kəni tol lanəha, iətəmi kəti tɨkə iətəm otəfəri iəu ilɨs tapirəkɨs nati iətəm təhruahru. Iəkolkeikei məmə oteruh əhmen iəu e nati nak iətəm iəkəni, uə iəkol.
6 Pois, ainda que me quisesse gloriar, não seria insensato, porque diria a verdade. Mas abstenho-me, para que ninguém me tenha em conta de mais do que vê em mim ou ouve dizer de mim.
7 Uhgɨn təsolkeikeiən məmə iətəfəri o nəghatiən vi mɨn iətəm in təmol əpu kəm iəu, kəni nəghatiən mɨn əha kotəuvɨr motapirəkɨs. Kəni tol lanəha təmahli=pa nərahiən kəm iəu təhmen e nihlɨn kəti tətəu nɨpətɨk. Nərahiən əha in iol əhruin kəti rəha Setən məmə tol nahməiən e nɨpətɨk, kəni tol lanəha iəsəfəriən.
7 Demais, para que a grandeza das revelações não me levasse ao orgulho, foi-me dado um espinho na carne, um anjo de Satanás para me esbofetear e me livrar do perigo da vaidade.
8 Iəmeasiə o Uhgɨn mau kɨsɨl məmə otos rəkɨs ohniəu.
8 Três vezes roguei ao Senhor que o apartasse de mim.
9 Mətəu təni kəm iəu məmə, “Rəhak nəuvɨriən asoli təhrun naskəlɨmiən ik, mətəu-inu nian rəham nəsanəniən tɨkə, nəsanəniən rəhak təhrun nuvaiən mol iahgin e rəham nəmiəgəhiən.” Tol lanəha, iətagiən pɨk məmə iəghati əfəri e rəhak nəmiəgəhiən iətəm nəsanəniən tɨkə, məmə nəsanəniən rəha Krɨsto otatɨg e nəmiəgəhiən rəhak.
9 Mas ele me disse: Basta-te minha graça, porque é na fraqueza que se revela totalmente a minha força. Portanto, prefiro gloriar-me das minhas fraquezas, para que habite em mim a força de Cristo.
10 O nati əha, iətagiən nian nəsanəniən tɨkə e nɨpətɨk, kəni iətagiən nian kətəni rah iəu, kəni iətagiən e nian iəkɨs mɨn, kəni iətagiən nian katol nərahiən kəm iəu. Iətagiən e lah rəfin o nərgɨ Krɨsto, mətəu-inu nian rəhak nəsanəniən tɨkə, kəni iətəsanən.
10 Eis por que sinto alegria nas fraquezas, nas afrontas, nas necessidades, nas perseguições, no profundo desgosto sofrido por amor de Cristo. Porque quando me sinto fraco, então é que sou forte.
11 Iəmol noliən rəha ialməli, mətəu itəmah əmə nəmotəkeikei kəm iəu məmə iəkol. Nəməsotəfəriən nərgək, mətəu təməuvɨr pɨk nəmə nəmotol, mətəu iəu səniəmə ləhtəni e “aposɨl mɨn ilɨs pɨk mɨn” e nati əkəku əmə kəti, nati əpnapɨn iəu iətəmi əpnapɨn əmə.
11 Tenho-me tornado insensato! Vós a isso me obrigastes. Vós é que deveríeis fazer o meu elogio, visto que em nada fui inferior a esses eminentes apóstolos, se bem que nada sou.
12 Nian iəmətan kitah min itəmah, iəmatol natimnati iətəm tətəgətun iəu məmə iəu aposɨl pəhriən kəti. Iəmatol nəmtətiən mɨn, mɨne nati asoli mɨn iətəm tol narmɨ nətəmimi tatiuvɨg, mɨne nati apɨspɨs mɨn e nɨkitəmah, kəni iəmol e nətəlɨgiən rəhak təfəməh nati əpnapɨn iəmətatɨg e nian iəkɨs mɨn.
12 Os sinais distintivos do verdadeiro apóstolo se realizaram em vosso meio através de uma paciência a toda prova, de sinais, prodígios e milagres.
13 Nati kətiəh əmə iəməsoliən e nɨkitəmah, iəməsətapuəhiən e məni kəti o təmah. !Otalu e təfagə tərah u rəhak!
13 Em que fostes inferiores às outras igrejas, senão no fato de que a vós não vos fui pesado? Relevai-me esta injúria!...
14 Rəueiu iatəhtul maru məmə iəkuvnə məsal=pɨnə e təmah iətəm otol kɨsɨl lan. Kəni iəsətapuəhiən o məni kəti o təmah, mətəu-inu iəsolkeikeiən rəhatəmah nautə, mətəu iəkolkeikei əmə itəmah. Otətəlɨg-to. Səniəmə uək rəha iəpəou məmə oteh vivi rəhan tatə mɨne mamə. Mətəu in uək rəha tatə mɨne mamə okueruh vivi rəhalau iəpəou.
14 Eis que estou pronto a ir ter convosco pela terceira vez. Não vos serei oneroso, porque não busco os vossos bens, mas sim a vós mesmos. Com efeito, não são os filhos que devem entesourar para os pais, mas os pais para os filhos.
15 Tol lanəha, nɨkik tagiən məmə iəkəfɨnə rəfin rəhak natimnati o təmah, kəni məfɨnə mɨn rəhak nəmiəgəhiən o təmah. Rəhak nolkeikeiən o təmah in tepət. Mətəu rəhatəmah ohniəu in təkəku əmə. !Inu təsəhruahruiən!
15 De mui boa vontade darei o que é meu, e me darei a mim mesmo pelas vossas almas, ainda que, amando-vos mais, seja menos amado por vós.
16 Nəutegəhan məmə iəsətapuəhiən e məni o təmah. Mətəu itəmah nəuvein kautəni məmə iəmos natimnati o təmah e noliən ekəu-ekəu.
16 Mas seja! Não vos fui pesado. Como, porém, sou esperto, apanhei-vos pela astúcia...
17 ?Təhro? ?Iəu iəmos natimnati e noliən ekəu-ekəu nian iəmahli=pɨnə nətəmimi kəm təmah, uə kəpə? !Kəpə!
17 Acaso tirei proveito de vós por meio de algum daqueles que vos enviei?
18 Iəmuh nɨki Taitəs məmə otuvnə o təmah, kəni mahli=pɨnə piatah kəti ilau min. ?Taitəs təsosiən natimnati o təmah e noliən ekəu-ekəu, uə kəpə? ?Nəkotəhrun uə kəpə məmə, rəhatɨmlau nətəlɨgiən kətiəh əmə, kəni matuol noliən kətiəh əmə?
18 Roguei a Tito, e com ele enviei um irmão que conheceis. Por acaso tirou Tito de vós alguma coisa? Não andamos nós com o mesmo espírito, sobre as mesmas pegadas?
19 Nəmə təhro nɨkitəmah təhti məmə e nəghatiən mɨn rəfin əha, iəmautalkut e nuhalpɨniən nəghatiən kəm təmah iətəm iətəmi kəti təməni kəm tɨmah. Kəpə. E nəhmtɨ Uhgɨn, iəmautəghati təhmen e nətəmimi rəha Krɨsto. Kəni niəli mɨn, natimnati rəfin iətəm kautol, kautol məmə itəmah nəkotəsanən.
19 Já há muito pensais que nos justificamos diante de vós. Perante Deus, em Cristo, é que nós falamos; mas tudo isto, meus caríssimos, para vossa edificação.
20 Iətəni lanu mətəu-inu iətəgɨn məmə nian iəkuvnə, kəni nəmə təhro iəkeruh məmə nəsotoliən məmə inu iəkolkeikei. (Kəni itəmah mɨn nəkoteruh məmə iəu iəsoliən məmə inu nəkotolkeikei.) Iətəgɨn məmə iəkeruh itəmah nəuvein kotərgəhu, nəuvein kautetet, nəuvein kəutəmərɨt e niəməha, nəuvein kəutəhapu-əhapu ilah mɨn, nəuvein kautəni rah nətəmimi, nəuvein kəutəni nɨkalɨ nətəmimi, nəuvein kautəfəri, nəuvein kautol əpnapɨn nati.
20 Temo que, quando for, não vos ache quais eu quisera, e que vós me acheis qual não quereríeis. Receio encontrar entre vós contendas, invejas, rixas, dissensões, calúnias, murmurações, arrogâncias e desordens.
21 Iətəgɨn məmə nian iəkuvnə mɨn, rəhak Uhgɨn otələs iahu iəu e nəhmtɨtəmah, kəni nɨkik otɨtəgɨt kəni oiəkasək o təmah nəuvein nətəm nəmotol noliən tərah aupən, kəni məsotəuhliniən ilah e noliən tərah mɨn rəhalah iətəm kautol nian rəfin, inu kautol noliən tərah iətəm tol naulɨsiən o nəniən, kəni nəman mɨne nɨpətan kəutan oneuən, kəni kautol lanəha əpnapɨn əmə.
21 Receio que à minha chegada entre vós Deus me humilhe ainda a vosso respeito; e tenha de chorar por muitos daqueles que pecaram e não fizeram penitência da impureza, fornicação e dissolução que cometeram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.