Mateus 20
Nǝkukuǝ Ikinan (TNK) vs AAI
1 “Iakamɨni iamɨnhi irə tɨ nəri nə mə suatuk sə Kumwesən ia neiai ramərɨmənu ia nɨtətə səvənhi rəmwhen iəmə asori riti nəmhien səvənhi rasori. Nəpɨn riti rier ia nəpnəpɨn anan mə trɨpeki nərmama nepwɨn tuhəmhu səvənhi.
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 Rɨni mə irəha kuatia kuatia tuhəmhu nəpɨn pekɨn nənə mhəuvehi silin kuatia kɨno ia silva. Nənə nəpɨn irəha həseni raka, in rərhi pen irəha həuvən fwe səvənhi nəmhien.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 Nənə ia naen klok ia nəpnəpɨn, iəmə asori rier mwi, mətoni nərmama nepwɨn kamhərer ia kwopun kamo maket ikɨn, mhəpko mhə nari riti.
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 In rɨni pen tɨ nirəha i mə, ‘Kɨmiaha mwi hiəuvən mhəmhu fwe nəmhien səiou, nənə nəfe nərəkuien atukwatukw səkɨmiaha takuvei pehe m kɨmiaha.’
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 Ro pen irəha həuvən. Ia twelef klok, nənə ia tri klok ia nəruarəv, iəmə asori nəha rɨrərɨɡ mo mwi nəɡhi nari riti a.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 Nənə ia faef klok ia nəruarəv in rier mwi, mətoni nərmama nepwɨn kamhərer ihi ia kwopun nəha. Nənə rɨni pen tɨ nirəha i mə, ‘Rəfo kɨmiaha hiamərer ia kwopun i nəpɨn pekɨn hiəpko mhə nari riti?’
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 Mɨreɡi həni pen tukwe in mə, ‘Iərmama riwən rəkwein kɨmaha ipwet mə tahowok səvənhi.’
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 Nənə ia nəruarəv iəmə asori səvəi nəmhien rɨni pen tɨ iərmama səvənhi sə trərəku nərmama mə, ‘Əkwein nərmama me nəha kamhəmhu səiou həuvehe nənə ikuvei pen nərəkuien səvənraha. Tikukupwən ia səməme haməkurirə mhəuvehe men mo sampam ia səməme haməkupwən mhəuvehe.’
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 Nənə nəpɨn nərmama səməme iəmə asori rərhi pen irəha ia faef klok ia nəruarəv həuvehe, irəha kuatia kuatia həuvehi silin riti kɨno ia silva.
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 Nəpɨn nərmama səməme iəmə asori rərhi pen irəha ia nəpnəpɨn anan həuvehe, rerɨnraha rɨrhi mə tuhəuvehi rasori mwi, mətə irəha kuatia kuatia həuvehi mwi silin riti kɨno ia silva.
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 Irəha həuvehi, rerɨnraha rɨpkaɡien mhə. Həni pen tɨ iəmə asori i
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 mə, ‘Səməme i həuvehe kurirə həmhu aoa kuatia a, mətə kɨmaha iahəmhu nəpɨn pekɨn ia nukwəsikər asori. Rəfo ikərəku kɨmaha rəmnəmwhen a?’
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 Mətə iəmə asori rɨni pen tɨ nirəha riti mə, ‘Iapko mhə nari riti rərəha ia niram. Ikɨnəseni raka mə tikəmhu nəpɨn pekɨn nənə muvehi silin kuatia kɨno ia silva.
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 Tikuvehi nərəkuien səim muvehi mamevən. Iərmama i ruvehe kurirə rerɨk raɡien tɨ nuvei penien nərəkuien səvənhi rəmwhen a mwi iakuvei pehe mik.
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 Ikukurən mə ko iako nəfe iakokeikei mə tako ia mane səiou? Rəfo rerɨm ramrhi ərəha iou tɨ namasanien nəha iako mɨnraha?’”
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 Nənə Iesu rɨni mə, “Ro iamɨnhi irə nərmama səməme həuvehe kupwən tuhəuvehe mhəkurirə, nənə səməme həuvehe kurirə tuhəuvehe mhəkupwən.”
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Nəpɨn Iesu rautə mamevən fwe ia Jerusalem, riri raka əpa nərmama səvənhi twelef. Ia suatuk rɨni pen tɨ nirəha i mə,
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 “Həreɡi ro. Kɨtaha saməutə mamhəuvən fwe ia Jerusalem. Ia kwopun nəha tukuvei pen iou, Iəməti Iərmama, ia rəɡi pris asori me mɨne nahatən me səvəi Loa. Irəha tuhəni mə takaməkeikei memhə.
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 Tuhəuvei pen iou ia rəɡi nərmama rɨpko mhə irəha nəkur Isrel. Nənə irəha tuharɨs əkenhɨn ia nirak, mhərisi iou, mhərui tərini pen iou ia nei kamarkuaui. Takemhə, nənə Kumwesən tro iakətui mwi ia nəpɨn səro kahar irə.”
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Ia nəpɨn nəha pran səvəi Sepeti riri tɨni mi kəru, muvehe tɨ Iesu, mɨnɨmwi nukurhun mi ia nənimen, maməres pen nari riti min.
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Nənə Iesu rɨni pen tɨ prən i mə, “Ikokeikei nəfe?”
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Mɨreɡi Iesu rɨni mə, “Kɨmirau iroureirei nəfe nari irouəres i. Ko kɨmirau irouənɨmwi kap i iou takənɨmwi?”
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 Mɨreɡi Iesu rɨni pen tɨ nirau i mə, “Nɨpərhienien kɨmirau tirouənɨmwi kap i səiou, mətə iou ko iakəpwəh nəseniien kɨmirau irouəkure riti ia nɨkarek mwatuk riti ia nɨkarek mour. Mətə kwopun nəha səvəi iərmama mi nəha səiou Tata rɨmərfi raka irau mə trəkure fwe ikɨn.”
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Nəpɨn ten mwi nərmama me səvəi Iesu həreɡi nəresien nəha səvəi Jemes mɨne Jon, niemaha rəpi irəha.
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Mətə Iesu rəkwein irəha həuvehe tukwe. Rɨni mə, “Kɨmiaha hiəuvəukurən raka noien səvəi nərmama rɨpko mhə irəha nəkur Isrel. Nəmə asori me səvənraha sə kamhərɨmənu ia nirəha, kamhəfiəutə ia irəha, mamho nərmama kamho nəkwanraha.
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 Mətə kɨmiaha tihəpwəh noien iamɨnhi irə ia kɨmiaha me. Trɨni mɨnuə kɨmiaha riti rokeikei mə truvehe masori ia kɨmiaha, in traməkeikei muvehe mo iərmama sə ramo tukwini nari m kɨmiaha.
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 Trɨni mɨnuə kɨmiaha riti rokeikei mə trasori makupwən ia kɨmiaha, in traməkeikei muvehe mo iərmama sə ramo auər a wok səkɨmiaha pam.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Kɨmiaha tiho rəmwhen a ia nirak. Iou, Iəməti Iərmama, iapkuvehe mhə mə nərmama tuho tukwini nari miou, mətə iakuvehe mə tako tukwini nari mɨnraha, muvei pen nɨmɨruien səiou trərəku suatuk tɨ nɨfi rakaien nari ia nərmama həpɨk.”
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Nəpɨn Iesu mɨne nərmama me səvənhi həier ia Jeriko, mamhəuvən, nərmama həpɨk kamhəkurirə ia Iesu.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Ia kwopun nəha iərmama kəru krouəkure ia nɨkare suatuk. Nənimenrau rɨfwə. Nəpɨn kroureɡi mə Iesu rauvehe mə trukurau, krouəkwein əpwəmwɨs, rouni mə, “Iərɨmənu, kwənəkwus səvəi Kiɡ Tevɨt! Api tukumrau!”
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 Mɨreɡi nərmama həɡkiari skai mɨnrau mə, “Rouafafa.” Mətə irau krourɨpɨn rouəkwein əpwəmwɨs mwi, rouni mə, “Iərɨmənu, kwənəkwus səvəi Kiɡ Tevɨt! Api tukumrau!”
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Nənə Iesu rərer, məkwein irau krouvehe, rɨni mə, “Irouokeikei mə tako nəfe m kɨmirau?”
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 Mɨreɡi krouni pen tukwe in mə, “Iərɨmənu. Iarouokeikei mə nəmrɨmrau trouətui pwəh iarouətə nari.”
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Iesu rerɨn rərkwəpɨr tɨ nirau. Rɨrapi nənimenrau. Nənə təkwtəkwuni nəha nənimenrau ramasan. Krouətə nari. Nənə Iesu ramesi suatuk mamevən, irau krouəkurirə i.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.