Gálatas 4
Nǝkukuǝ Ikinan (TNK) vs AAI
1 Nɨpwrai nəɡkiariien səiou ro iamɨnhi irə. Nəpɨn iərmama remhə, nautə me pam səvənhi səvəi tɨni. Mətə trɨni mɨnuə tɨni ramouihi ihi, ko in rɨpkasori mhə ia nautə me nəha, mətə in rəmwhen a ia slef.
1 Tur tabo anao maiye kwana’itin, orot emomorob nati tot buyoy tutufin etei i natun kek nowan, baise nati kek i akir mowan na’atube boro hinao’waiwin, ana bowabow hinabowawain, anayabin i kek sosof.
2 Nəpɨn ramouihi ihi trarə teɡɨn nəmə asori me nepwɨn. Irəha tuhətui amasan tɨ nautə səvənhi meste nəpɨn nəha tata səvənhi rɨməni.
2 Kek sosof ana veya na orot namamatar ana founamaim, orot gagamih afa nati kek boro hinakaif, naatu ana sawar tutufin etei auman boro hinakaif nanan tamah ana kwamur ya’iyai na’atube nab, imaibo ana sawar tutufin etei boro hinaya’abun umanamaim nayen.
3 Rəmwhen a mwi ia kɨtaha. Nəpɨn sənaməkwərhakwərha ihi samarə teɡɨn nənɨmwɨn me i irəha nukune noien me səvəi tɨprənə i. Irəha kamhərɨmənu ia kɨtaha səmwhen ia slef me.
3 Ef i nati ta’imon it isat na’atube matar, it kek na’atube tai’akir iti tafaram hai afiy kakafih hibonawiyit, tanot boro imaim hitiyawasit.
4 Mətə nəpɨn atukwatukw nəha Kumwesən rɨməni ruvehe, nənə in rərhi pehe Tɨni. Pran riti rərəhi. Rətui pehe, marə teɡɨn Loa səvəi Moses,
4 Baise veya anababatun na titit ana maramaim, God taiyuwin Natun iyafar na tafaram babin natun na’atube taub yai, Jew sabuw hai ofafar babanamaim ma.
5 mə in trərəku raka səməme kamharə teɡɨn Loa nəha. Kumwesən ro iamɨnhi irə mə tresi kɨtaha səuvehe mho nɨpwnətɨn me.
5 Sabuw iyab ofafar babanamaim hima’am tobon botaitih, saise it mi’itube tatan God natunatun tatamatar.
6 Tɨ nəri nə mə nɨpwnətɨn me i kɨtaha, rərhi pehe Nənɨmwɨn səvəi Tɨni ruvehe mamarə ia rerɨtaha. Ia Nənɨmwɨn nəha kɨtaha saməkwein Kumwesən mə, “Rɨmɨmaha, Tata!”
6 Natunatun baiturobe isan, God Natun Anun Kakafiyin iyafar it dogorot wanawanan rerey eo, “Abba, Tamaiya!”
7 Ro iamɨnhi irə rɨpko mhə kɨmiaha hiamo ihi slef ia kɨmiaha, mətə kɨmiaha nɨpwnəti Kumwesən me. Tɨ nəri nə mə kɨmiaha nɨpwnəti Kumwesən me, ro pen Kumwesən truvei pehe m kɨmiaha narimnari me nəha rɨməni mə truvei pen m nɨpwnətɨn me.
7 Imih kwa i men akir sabuw, baise God natunatun, naatu kwa i kwana natunatun kwamatar, imih toto buyoy tutufin etei God nowan boro natunatun nitih.
8 Fwe kupwən, nəpɨn kɨmiaha hiamreirei Kumwesən, hiəmwhen ia slef me səvəi kumwesən eikuə me.
8 Marasika kwa God men kwaso’ob imih tafaram hai afiy isah kwai’akir, nati i men God hai babatun.
9 Mətə təkwtəkwuni nəha hiəuvəuvehe mhəuvəukurən raka Kumwesən, uə ramasan mwi iakɨni mə təkwtəkwuni Kumwesən ruvəukurən raka kɨmiaha. Mətə rəfo hiamrərɨɡ mwi tɨ nənɨmwɨn me i irəha nukune narəien kupwən səkɨmiaha. Irəha nəɡsenraha riwən. Ho nəri auər a. Hiokeikei mə tihəmwhen mwi ia slef me səvənraha uə?
9 Baise boun i kwa God kwasu’ub naatu God kwa su’ubi, naatu mi’itube iban maiye kwakokok kwanamatabir wagabur ririmih naatu murubih kwani’uf nunihimih. Aisim kwakokok iban hai akir kwanamatar maiye.
10 Hiaməsiai nəpɨn ikinan me, mɨne məkwə me, mɨne nuk me.
10 Kwa i tafaror hai veya gagamih, sumar yomanih hai hiyuw, mour hai veya gagamih naatu kwamur yomanih veya gagamih imaim a not gagamin kwabitin, kwanotanot boro imaim yawas kwanab.
11 Iakamhekɨr tukumiaha. Rosi iakɨnəmwur auər a ia kɨmiaha uə?
11 Bowabow nati na’atube kwasisinaf i ayu abirubir, nati ana itinin kwa baibaisi isan asisinaf i yabin en?
12 — ausente —
12 Ayu ana kwabe amatar bairi tama’am ana veya, ayu isou men kafai kakafin ta kwasinaf. Imih taitu ao’ototofari ayu’ube kwanamatar.
13 — ausente —
13 Kwaso’ob ayu boubuntoro’ot Tur Gewasin kwa isa abai anan ana veya i sawow auman baise a binan kwanowar.
14 Nɨpərhienien nemhəien səiou rɨskai, hiamarkut pɨk irə, mətə hiəpwəh nəmwəkiien iou tukwe, uə hiəpkərhi irapw mhə iou, rekəm. Hiəuvehi puvnimwə pehe iou rəmwhen ia iou aɡelo riti səvəi Kumwesən, uə iou nəha Iesu Kristo.
14 Basit, ayu biyou sawowomaim iwa’an kwa rurutubuni na’atube, kwa men kafai ayu kwanuw furuwu o kwahaiwu, baise au merar kwayi kwabuwu God ana tounamatar ta na’atube, naatu Keriso Jesu ana merar kwatay kwatabaib na’atube ayu kwabuwu.
15 Ia nəpɨn nəha rerɨmiaha raɡien pɨk. Mətə naɡienien nəha səkɨmiaha ruvəwəku? Iakani pehe tukumiaha i mə pərhien fwe kupwən trɨni mɨnuə rɨməru tukumiaha, hiəpkukumwiri raka a nənimemiaha mhəuvei pehe miou iakomasan səiou irə.
15 Kwa ayasisir i ra’at, baise boun abistan matar? Ayu boro iti na’atube kwa isa atao, “Matah hitabobotaitenamih tim mata kwatabotaiten, ayu kwatitu.”
16 Mətə rəfo nəha təkwtəkwuni? Rosi tɨ nəri nə mə iakamɨni pehe tukumiaha i nəɡkiariien pərhien hiaməmwəki iou tukwe uə?
16 Ana itinin i ayu ana kwa arakit amatar, anayabin ayu tur anababatun ao kwanowar imih i?
17 Nərmama me nəha kamhəmwur pɨk tukumiaha, mətə həpko mhə tɨ nəri amasan riti. Irəha hokeikei mə tuhəvi raka kɨmiaha mə tihaməmwur əpa tɨ nirəha.
17 Nati sabuw baifuwenayah hai kok gagamin i kwa hinabuwi isah kwanarabon ayu kwanihamiyu, baise men kwa a gewasin isan tisisinaf. Nati hai not i kwa hinabuwi i hai gewasin isan.
18 Ramasan mə hiaməmwur tɨ noien narimnari me, mətə tihaməkeikei mhəmwur tɨ noien amasan. Nəɡkiariien nəha ro nɨpərhienien ia nəpɨn me, nəri auər a mə samarə kɨtaha miou uə səpkarə mhə kɨtaha miou.
18 Sabuw hai kok gagamin kwa buwi rabon kou’ay ta’amaim i gewasin naatu anayabin gewasinamaim i basit, baise men ayu nati’imaim ana ma’ama hinasinafumih.
19 Nəkwərhakwərha me səiou. Iakreɡi iakaməmisə pɨk mwi tukumiaha rəmwhen ia pran təkutan raməmisə mə trərəhi iəkunouihi. Takreɡi iamɨnhi meste kɨmiaha tihəuvehi noien atukwatukw səvəi Kristo ia nɨmɨruien səkɨmiaha.
19 Are natunatu, babin taubumih biyababan ebaib na’atube, ayu biyababan ta’imon kwa isa abai anan kwa a’itinin Keriso’obe kwanamatar imaibo nuhunafot.
20 Ko ramo kɨtaha m kɨmiaha nəha təkwtəkwuni, nənə ko iapkəɡkiari skai mhə m kɨmiaha. Mətə iou iakamarə isipwɨn, iakreirei mə takəfo masitu ia kɨmiaha.
20 Au notamaim anotanot boun mi’itube biyamaim atatit saise kwa isa abisa anotanot atao kwatanowar, boun men aso’ob abisa boro ayu kwa isa anao.
21 Kɨmiaha səməme hiokeikei mə tiharə teɡɨn Loa səvəi Moses, tiho mhəni pehe ro tukw iou i. Hiəuvəreɡi raka nəfe Loa nəha rani uə rekəm?
21 Kwa iyab ofafar babanamaim kwama’am akokok anibatiy, kwa ofafar eo’oban naniyan kwabaib?
22 Kɨmərai pen iamɨnhi mə Epraham tɨni kəru iərman. Pran sə in slef rərəhi riti, nənə pran sə rɨpko mhə in slef rərəhi riti.
22 Iti na’atube hikirum ema’am, Abraham natunatun i rou’ab. Natun ta i akir babin biyanane, natun ta i aawan anababatun biyanane.
23 Tɨni slef rətui rəmwhen ia nəkwərhakwərha me nepwɨn a. Mətə tɨni prən nəha rɨpko mhə in slef rətui tɨ nəri nə mə Kumwesən rɨno promes iamɨnha irə ia prən nəha.
23 Natun iti akir babin biyanane i tufuw maiyow tufuw, baise natun ta i aawan anababatun biyanane tutufuw i God ana omatanenamaim tufuw.
24 Nəɡkiariien nəha ro nɨpərhienien irə, mətə ramasan mə iakusipekɨn irə. Prən mi nəha kəru krouəmwhen ia nəɡkiariien kəru Kumwesən rɨnərihi tərini əknekɨn. Prən nəha Heka rəmwhen ia Loa səvəi Moses sə Kumwesən rɨməuvei pen fwe təkuər Sinae. Loa nəha ramərəhi nəkwərhakwərha, mətə irəha slef me.
24 Iti sawar tana’i’itin gewas i oroubon na’atube. Baibin rou’ab hairi hai itinin i obaibasit rou’ab. Obaibasit wantoro’ot i oyaw Sinai isan, naatu nati’imaim iyab hitutufuw i akir na’atube hitufuw. Nati i Hagar natunatun.
25 Heka rəmwhen ia təkuər Sinae fwe Arepia, məmwhen mwi ia taon nəha Jerusalem ipwet mɨne, tɨ nəri nə mə taon nəha ro slef irə, nənə nəkwərhakwərha me səvənhi irəha mwi slef me.
25 Naatu oyaw Sinai i Arabia wanawananamaim ebatabat, imih nati i Hagar ana itinin, naatu boun ana veya Hagar ana itinin i nati Jerusalem bar meraramaim ta’i’itin, anayabin i natunatun bairi i akir sabuw.
26 Mətə Jerusalem nəha fwe ia neiai rəmwhen ia prən nəha rɨpko mhə in slef. Nənə in nə mama səkɨtaha.
26 Baise mar ana Jerusalem i roufamen, naatu nati babin i it hinat.
27 Rəmwhen ia nəɡkiariien i kɨmərai pen ia Nəkukuə Ikinan rani mə, “Aɡien, pran sə ipkəkwəhakwen mhə! Əkwein əpwəmwɨs, maɡien, pran sə ipkəmisə raka mhə tɨ nərəhiien iəkunouihi! Nəkwərhakwərha me səvəi prən nəha kɨnəpwəh in, tuhəpɨk mhəpi raka nəkwərhakwərha me səvəi prən sə səvənhi fwe iərman.”
27 Bukamaim hikikirum eo na’atube, “Babin o yait a’ar, aur kek en, iniyasisir, inakawasa, fana aumetawat na’in iniwow, anayabin o kek hai tufuw ana biyababan men itatam. Baise babin yait taubu’e, a’arin ma’am ana kek boro moumurih na’in hinatufuw, naatu babin aawan auman boro nanatabir.”
28 Piak me, kɨmiaha nə nɨpwnəti Kumwesən me. Hiəmwhen ia Aesak, iəkunouihi sə rɨnətui tɨ nəri nə mə Kumwesən rɨno promes mə tro iamɨnhi.
28 Imih taitu, kwa i God ana omatanen natunatun Isaac eo’omatan na’atube.
29 Mətə fwe kupwən, iəkunouihi nəha Ismael sə rɨnətui rəmwhen ia nəkwərhakwərha me nepwɨn, ramometə iəkunouihi nəha Aesak sə rɨnətui ia nɨskaiien səvəi Nənɨmwɨn səvəi Kumwesən. Rəmwhen a mwi ipwet mɨne.
29 Nati ana veya’amaim kek tufuw maiyow tutufuw misir kek Anun Kakafiyin
30 Mətə Nəkukuə Ikinan raməfni irə? Rani mə, “Ərhi irapw prən nəha in slef irau tɨni, tɨ nəri nə mə tɨni slef nəha ko rɨpkɨpeki pəri mhə nautə səvəi tata səvənhi irau tɨni prən nəha rɨpko mhə in slef.”
30 Baise bukamaim mi’itube eo? “Akir babin natun hairi kwanunih titit, anayabin akir babin natun boro men karam roufamen babin natun tamah ana toto ana buyoy turin nabaimih.”
31 Ro pen, piak me, rɨpko mhə kɨtaha nɨpwnəti prən nəha in slef, mətə kɨtaha nɨpwnəti prən nəha rɨpko mhə in slef.
31 Isan imih taitu, it i men akir babin natunatunamih, baise roufamen babin natunatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.