Atos 23
Tanimuca-Retuarã NT portions (TNC_WBT) vs VC
1 Judíotatarã ĩᵽamarãre ĩarĩkatirã ikuᵽaka Ᵽablote ãrĩka: —Yitã'omaja, õñia ñimatiyikuriji Tuᵽarãte yaᵽaika uᵽaka baarimaji ñime. Suᵽa imarĩ kiwãjitãji jajumarĩaja ñime,— Ᵽablote nare ãrĩka.
1 Paulo, fitando os olhos nos membros do conselho, disse: Irmãos, eu tenho procedido diante de Deus com toda a boa consciência ate o dia de hoje...
2 I'sia ã'mitiritirã kurarãka ĩᵽamaki imatiyaiki, Ananíaswãmeiki Ᵽablo ᵽõ'irã rĩkamarikarãte “Kirijea mija ᵽaaᵽe”, kẽrĩka.
2 Mas Ananias, sumo sacerdote, mandou aos que estavam ao seu lado que lhe batessem na boca.
3 I'suᵽaka nabaamaka ikuᵽaka Ᵽablote kire ãrĩka: —“Jia baaiki ñime”, ãñuka imariᵽotojo, ba'iaja mibaayu. Suᵽa imarĩ sawaᵽa ba'iaja mijũaerã Tuᵽarãte ba'iaja mire baarãñu. “Moiséte jã'meika yi'ribeyuka mime”, yireka merĩko'omakaja kijã'meika yi'ribekaja yire miᵽemaᵽaarũjeyu,— Ᵽablote ãrĩka kurarãka ĩᵽamaki imatiyaikire.
3 Então Paulo lhe disse: Deus te ferirá também a ti, hipócrita! Tu estás aí assentado para julgar-me segundo a lei, e contra a lei mandas que eu seja ferido?
4 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, torã imaekarãte ikuᵽaka Ᵽablote ãrĩka: —Tuᵽarãte wã'maekaki kurarãka ĩᵽamaki imatiyaikite ba'iaja mijaiyu.—
4 Os assistentes disseram: Tu injurias o sumo sacerdote de Deus.
5 I'suᵽaka naᵽakã'ã ã'mitiritirã, ikuᵽaka Ᵽablote ãrĩka: —Yitã'omaja, “Kurarãka ĩᵽamaki imatiyaiki kime je'e”, ñarĩwãrũbeyu. “Mija ĩᵽamakire jaiyuyebekaja”, ãrĩwa'ri Tuᵽarã majaroᵽũñu bojaika. “Ĩᵽamaki imatiyaiki kime”, ñarĩwãrũrikareka, kire yijaiyuyeberijããeka,— Ᵽablote ãrĩka.
5 Respondeu Paulo: Não sabia, irmãos, que é o sumo sacerdote. Pois está escrito: Não falarás mal do príncipe do teu povo {Ex 22,28}.
6 Judíotatarã ĩᵽarimarã rakaka oyiaja ᵽuᵽajoairã nimaeka. Ĩ'rãrimarã saduceokaka ᵽuᵽajoaekarã, aᵽerã fariseokaka ᵽuᵽajoaekarã. I'sia õrĩwa'ri ikuᵽaka jãjirokaᵽi Ᵽablote jaika: —Yitã'omaja, fariseokaka ᵽuᵽajoaiki ñime yiro'sioka. Yirĩrãoka i'suᵽakaja ᵽuᵽajoairã imarã. “Reyakoᵽeriᵽotojo ᵽo'imajare õñia jariᵽe'rirãñu ate”, ãrĩᵽuᵽajoaiki ñime. I'suᵽaka ᵽuᵽajoaiki ñimamaka, mija wãjitãji “Oka kire ima”, ãrĩwa'ri i'suᵽaka yire mija jẽrĩayu,— Ᵽablote nare ãrĩka.
6 Paulo sabia que uma parte do Sinédrio era de saduceus e a outra de fariseus e disse em alta voz.: Irmãos, eu sou fariseu, filho de fariseus. Por causa da minha esperança na ressurreição dos mortos é que sou julgado.
7 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, saduceokaka ᵽuᵽajoairã okatotoũ'muekarã fariseokaka ᵽuᵽajoairãka, rakakaja ᵽuᵽajoaekarã imarĩ.
7 Ao dizer ele estas palavras, houve uma discussão entre os fariseus e os saduceus, e dividiu-se a assembléia.
8 (Ikuᵽaka nañu saduceokaka ᵽuᵽajoairã: “Reyairã ᵽo'imaja ate õñia jariᵽe'ribesarãñurã, ángelrãkaoka imabeyurã, suᵽabatirã Satanárika imaoka imabeyua”, narĩᵽuᵽajoayu. Fariseokaka ᵽuᵽajoairã ᵽuri, i'suᵽaka ãrĩᵽuᵽajoabeyurã).
8 {Pois os saduceus afirmam não haver ressurreição, nem anjos, nem espíritos, mas os fariseus admitem uma e outra coisa.}
9 Suᵽa imarĩ rakaka oyiaja ᵽuᵽajoairã imarĩ, jãjirokaᵽi nokatotoeka ruᵽu. Toᵽi mae Moiséte jã'meka wãrõrimaja mi'mirĩkaekarã jaiokaro'si. Fariseokaka ᵽuᵽajoairã nimaeka naro'sioka. —Dika ba'iaja baabeyuka kime ĩ'ĩ. Damascorã ke'raᵽaka ᵽoto ángelte kire jairaᵽe je'e aᵽeyari. “I'suᵽakamarĩa sime”, marĩberijĩñu,— ãrĩwa'ri najaibu'aeka.
9 Originou-se, então, grande vozearia. Levantaram-se alguns escribas dos fariseus e contestaram ruidosamente: Não achamos mal algum neste homem. {Quem sabe} se não lhe falou algum espírito ou um anjo...
10 Jimarĩa jãjirokaᵽi okatotobu'abaraka, boebaitaka nimamaka ĩawa'ri, “Ᵽablote ba'iaja baawã'imarĩtirã kire najããriatarãñu je'e”, surara ĩᵽamakire ãrĩᵽuᵽajoaeka. Suᵽa imarĩ kisurararãkare akatirã ikuᵽaka nare kijã'meka: “Ᵽablote nawatoᵽekaᵽi e'eᵽoatirã mija wi'iarã kire mija taᵽe ate”, nare kẽrĩka.
10 A discussão fazia-se sempre mais violenta. O tribuno temeu que Paulo fosse despedaçado por eles e mandou aos soldados que descessem, o tirassem do meio deles e o levassem para a cidadela.
11 I'siñami Ᵽablo ᵽõ'irã maiᵽamaki Jesúre ᵽemakotowirika. Kiwã'tarã eyarĩkaritirã, ikuᵽaka Jesúre kire ãrĩka: —Okajãjia mimabe Ᵽablo. Jerusalénrã mima ᵽoto yimajaroka mibojaika uᵽakajaoka Romawejearã mimarãka ᵽoto mibojarãñu,— Ᵽablote kẽrĩka.
11 Na noite seguinte, apareceu-lhe o Senhor e lhe disse: Coragem! Deste testemunho de mim em Jerusalém, assim importa também que o dês em Roma.
12 Aᵽerĩmi ĩ'rãrimarã judíotatarã takaja kareaja rẽrĩtirã, “Ᵽablote majããjĩñu”, narĩᵽuᵽajoaeka. “Õñia kimarãkarõ'õjĩrã maba'abesarãñu, suᵽabatirã okoa mukubesarãñuoka. Kire majããbesarãkareka, Tuᵽarãte mare jããrũ”, natiyiaja narĩbu'aeka.
12 Quando amanheceu, coligaram-se alguns judeus e juraram com imprecações não comer nem beber nada, enquanto não matassem Paulo.
13 Ĩ'rĩka uᵽakaja i'suᵽaka jaibu'abaraka imaekarã ĩ'ᵽarãᵽo'imajarakamarã tẽrĩwa'ribajirõ'õjĩrã nimaeka.
13 Eram mais de quarenta as pessoas que fizeram essa conjuração.
14 I'sia be'erõ'õ kurarãka ĩᵽamarã, judíorãka ĩᵽarimarãka jairĩ na'rika. Naᵽõ'irã eyatirã ikuᵽaka narĩka: —Yija ĩ'rĩka uᵽaka ᵽuᵽajoawa'ri, “Ᵽablote õñia imarãkarõ'õjĩrã, ba'abekaja, okoa ukubekaja maimaye'e. Kire majããbesarãkareka, Tuᵽarãte mare jããrũ”, yija ãrĩko'o.
14 Foram apresentar-se aos sumos sacerdotes e aos cidadãos, dizendo: Juramos solenemente nada comer enquanto não matarmos Paulo.
15 Mija, judíotatarã ĩᵽarimarã imatiyaitatarãoka ikuᵽaka mija baajĩkareka jia simajĩñu: Maekakaja surara ĩᵽamakire oka mija ᵽũatabe, waeroka bikitojo mija ᵽõ'irã Ᵽablote ke'era'arũ. “Yaje rita oka ᵽarea kire imarika yija õrĩriyaᵽayu. Suᵽa imarĩ õ'õrã Ᵽablote me'era'abe”, ãrĩᵽakitirã oka kire mija ᵽũatabe. I'suᵽaka mija ãrĩrãkareka õ'õrã Ᵽablote etabeyukajiji kire yija jããtorirãñu,— narĩka.
15 Vós, pois, ide com o conselho requerer do tribuno que o conduza à vossa presença, como se houvésseis de investigar com mais precisão a sua causa; e nós estamos prontos para matá-lo durante o trajeto.
16 Ᵽablo ᵽaka'imaki i'suᵽaka oka imamaka õrĩkaki. Suᵽa imarĩ i'sia oka Ᵽablote bojarĩ, surara wi'iarã kikãkaeka.
16 Mas um filho da irmã de Paulo, inteirado da cilada, dirigiu-se à cidadela e o comunicou a Paulo.
17 Torã eyatirã Ᵽablote kibojaeka. Suᵽa imarĩ torã imaekaki ĩ'rĩka surara ruᵽuko'amakite Ᵽablote akaeka. —Ĩ'ĩ bikirimajire miᵽamaki ᵽõ'irã me'ewa'ᵽe. Oka bojaerã kibaarijiyu,— Ᵽablote kire ãrĩka.
17 Este chamou a si um dos centuriões e disse-lhe: Leva este moço ao tribuno, porque tem alguma coisa a lhe transmitir.
18 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiritirã surararãka ĩᵽamaki ᵽõ'irã kire ke'ewa'rika. Ikuᵽaka kĩᵽamakite kibojaeka: —Yija ĩarĩñuka Ᵽablo yire akatirã, “Ĩ'ĩre miᵽamaki ᵽõ'irã me'ewa'ᵽe”, kẽᵽakã'ã kire ye'era'ako'o. Mire oka bojarika kiyaᵽarijiyu,— kire kẽrĩka.
18 Ele o introduziu à presença do tribuno e lhe disse: O preso Paulo rogou-me que trouxesse este moço à tua presença, porque tem alguma coisa a dizer-te.
19 I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, aᵽerõ'õ ᵽañakarã kire e'ewa'ritirã kire kijẽrĩaeka, —¿Dakoa yire bojarika miyaᵽayu?— kẽrĩka.
19 O tribuno, tomando-o pela mão, retirou-se com ele à parte e perguntou: Que tens a dizer-me?
20 Suᵽa imarĩ ikuᵽaka kire kibojaeka: —Judíotatarã ĩ'rĩka uᵽakaja ᵽuᵽajoawa'ri niᵽarimarã wãjitãji Ᵽablote mija e'ewa'yaokaro'si oka ᵽũatarãñurã. “Yaje rita oka kire imarika õrĩrika yija yaᵽayu”, narĩᵽakirãñu.
20 Respondeu-lhe ele: Os judeus têm combinado rogar-te amanhã que apresentes Paulo ao Grande Conselho, como se houvessem de inquirir dele alguma coisa com mais precisão.
21 I'suᵽaka mijare narĩkoᵽemaka miyi'ria'si. Naka imarã ĩ'ᵽarã ᵽo'imajarakamarã tẽrĩwa'ribajirõ'õjĩrã ma'a ñe'metãji Ᵽablote jããerã nata'arãñu. “Ᵽablote õñia kimarãkarõ'õjĩrã, ba'abekaja, okoa ukubekaja maimarãñu. Kire majããbesarãka, Tuᵽarãte mare jããrũ”, ãñurã nime. Mire najẽñerãka uᵽakaja mijã'merũkia ta'atikaja nime,— surara ĩᵽamakire kẽrĩka.
21 Mas tu não creias, porque mais de quarenta homens dentre eles lhe armam traição. Juraram solenemente nada comer, nem beber, enquanto não o matarem. Eles já estão preparados e só esperam a tua permissão.
22 —Me'ᵽe. Yire mibojaika aᵽerãte mibojaᵽiba'si,— surara ĩᵽamakire kire ãrĩka.
22 Então o tribuno despediu o moço, ordenando-lhe que a ninguém dissesse que o havia avisado.
23 Suᵽa kibaaeka be'erõ'õ surararãka ĩᵽamaki, kirokajĩte imaekarã ĩᵽarimarã ĩ'ᵽarãte akatirã ikuᵽaka nare kibojaeka: —Ire ñami nueve rõ'õjĩrã aiyate eyawa'rirãka ᵽoto Cesarearã Ᵽablote mija e'ewa'rirãñu. Ikarakamaki mijaka a'rirãñurã: Doscientorakamarã imarãñurã ũ'ᵽuaᵽi a'rirãñurã. Suᵽabatirã setenta rakamarã a'rirãñurã kawaru ᵽemaᵽi. Suᵽabatirã doscientorakamarã imarãñurã bejoarikawa'ririmaja.
23 Depois disso, chamou ele dois centuriões e disse-lhes: Preparai duzentos soldados, setenta cavaleiros e duzentos lanceiros para irem a Cesaréia à terceira hora da noite.
24 Suᵽabatirã kiᵽemaᵽi Ᵽablote a'yaokaro'si kawaru tõᵽoweitikaja mija imabe. Ĩᵽi Félix ᵽõ'irã õñikaja Ᵽablote eyarika yiyaᵽayu,— nare kẽrĩka.
24 Aprontai também cavalgaduras para Paulo, que tendes de levar com toda a segurança ao governador Félix.
25 Ikuᵽaka ãrĩwa'ri naka surara ĩᵽamakire ᵽaᵽera ᵽũataeka Félixre:
25 E ele escreveu uma carta nestes termos:
26 “Yi'i Claudio Lisias ika ᵽaᵽera ᵽũataiki. ¿Yaje mime Félix, ĩᵽi imatiyaiki?
26 Cláudio Lísias ao excelentíssimo governador Félix, saúde!
27 Judíotatarã ĩ'ĩ Ᵽablote ñi'atirã kire jããerã nabaakoᵽeraᵽe. ‘Romatataki kime’, naᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri, kire najãã'si ãrĩwa'ri yisurararãkaᵽitiyika a'ritirã kire yija ẽ'maraᵽe nareka.
27 Esse homem foi preso pelos judeus e estava a ponto de ser morto por eles, quando eu, sobrevindo com a tropa, o livrei, ao saber que era romano.
28 ‘I'siakaka oka kire ima’, naᵽakã'ã ã'mitiyaokaro'si, judíotatarã ĩᵽarimarã imatiyaitata ᵽõ'irã Ᵽablote ye'ewa'raᵽe.
28 Então, querendo saber a causa por que o acusavam, levei-o ao Grande Conselho.
29 ‘Yija ñekiarãte jã'mekakaka yi'ribeyuka kime’, ãrĩwa'ri kire naboebaraᵽe. Ᵽablo ᵽuri Romakarã ĩᵽarimarãre jã'meika yi'ribeyukamarĩka imarĩ, wẽkomaka imariwi'iarã imaberijĩki, majããberijĩkioka.
29 Soube que era acusado sobre questões da lei deles, sem haver nele delito algum que merecesse morte ou prisão.
30 Judíotatarã kire jããrika nari'kaika õrĩtirã miᵽõ'irã kire yiᵽũatayu. Kire okabaarimajareoka yiᵽũatayu. Suᵽa imarĩ torã na'yu ‘Ikuᵽaka sime oka kiro'si’, mire nañaokaro'si. I'tojĩrãja sime”, ãrĩwa'ri Félixre ᵽaᵽera kiᵽũataeka.
30 Mas, como tivesse chegado a mim a notícia das traições que maquinavam contra ele, envio-o com urgência a ti, intimando também aos acusadores que recorram a ti. Adeus.
31 Suᵽa imarĩ surara ĩᵽamakire jã'meka uᵽakaja Ᵽablote e'ewa'ritirã Antíᵽatriswejearã neyaeka.
31 Os soldados, conforme lhes fora ordenado, tomaram Paulo e o levaram de noite a Antipátride.
32 Aᵽerĩmi surararãka ũ'ᵽuaᵽi a'rikarãte nawi'iarã ᵽe'rieyaeka ate. Cabaru ᵽemaᵽi a'rikarã takaja Ᵽabloᵽitiyika o'rikarã.
32 No dia seguinte, voltaram para a guarnição, deixando que os soldados da cavalaria o escoltassem.
33 Cesarearã eyatirã ĩᵽi Félixre ᵽaᵽera naja'ataeka. Suᵽabatirã Ᵽablote kiᵽõ'irã natarika.
33 À sua chegada a Cesaréia, entregaram ao governador a carta e apresentaram-lhe também Paulo.
34 I'sia ᵽaᵽera ĩaweatirã ikuᵽaka Ᵽablote kijẽrĩaeka: —¿No'okaki mime?— kire kẽrĩka. I'suᵽaka kẽᵽakã'ã, —Ciliciaka'iakaki ñime,— Ᵽablote ãrĩka. I'suᵽaka kẽᵽakã'ã ã'mitiriwa'ri,
34 Ele, depois de lê-la e perguntar de que província ele era, sabendo que era da Cilícia, disse:
35 —“Mire ᵽarea ima”, ãrĩrĩ mire okabaarimajare etarãka ᵽoto nare mijairika ña'mitirirãñu ruᵽu,— Félixre kire ãrĩka. Suᵽa imarĩ, ĩᵽi Herodes wãsare baarũjekawi'iarã kisurararãkare kire kĩarĩrĩrũjeka.
35 Ouvir-te-ei quando chegarem teus acusadores. Mandou, então, que Paulo fosse guardado no pretório de Herodes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.