Lucas 20
GOD IMI WENG (TLF) vs AAI
1 Tam am maak daanu e, Yesus iyo ulotu am miton kal unang tinum iyo kafale-bom God imi weng tambal uyo baga-e-bom no ke-bala e, tinum amem ko age pris imi kamogimal so ulo utamsip tinum so Juda kasel imi imi kamogimal so iyo tal
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 bogobe-nilip e, “Kabaa. Kabo waami win tolop diim kanupmin kuguup boyo kanum-nuubap a? Kabo waantap ita kamdala tal-nalapta, kanupmin kuguup boyo kanu-maansap o?” agelip e,
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Yesus iyo bilip imi weng uyo yan kebe bogobe-nala e, “Kalo. Nisiik weng maak ipmi dagalan-temi kale, uyo ipsiik nimi weng boyo yan kepnelipta o ageta ko.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Jon Baptis iyo waami win tolop diim unang tinum iyo ok sam uga-emsa a? God imi win tolop diim bele, kafin diim komi tinum imi win tolop diim kanumsa a? Yan kepnelipta o,” agela e,
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 tam kamogimal iyo en-bom bogobina tala ke-bom-nilip e, bogolip, “Nuyo intaben o agelan-temup a? Nuyo bogo-nulup, ‘God imi win tolop diim kanumsa o,’ agelan-temup bole, beyo tebe nuyo bogobe-nala e, ‘Ibo utamipta, God imi win tolop diim kanumsa kalaa agelip umdii, intaben o ageta ibo, Jon beyo fen God imi weng uta baga-e-be kalaa agansaalip o?’ agelan-tema kale minte,
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 unang tinum kwiin tagang kalip iyo aget fugunolipta e, Jon iyo God imi profet ko age weng kem baga-emin tinum kalaa agan-bilip kale, nuyo bogo-nulup, ‘Kafin diim komi tinum imi win tolop diim kanumsa o,’ agelan-temup uta, kalip iyo olsak deebeluta, tuum kulu nuyo inolan-temip o,” age-nilip e minte,
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Yesus imi weng uyo bisop bogobe yan kebelup ko age-nilip e, “Waantap ita tebe Jon iyo bogopmata, Jon beyo tebe unang tinum iyo ok sam uga-emsa kalaa age utabaalup o,” agelip e,
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Yesus isiik bogobela, “Nagal mungkup ulutap kale, niyo ibo bogobe-nili, ‘Waami win tolop diim uta kanupmin kuguup boyo niyo kanum-nuubi o,’ age bogopman-temaali o,” agela ko.
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Kota Yesus iyo siin God ilami profet ko age weng kem baga-emin tinum imdala telemsip umi sang felep yak ku to do weng migik maak bogo-nala e, unang tinum iyo baga-ema ko. “Tam tinum maak sok dum ilang maak digin-bii ke kupka-nala e, sok dum ilang boyo kwaapma yak tinum migik iip maak maak imi sagaal diim abelu e, bogopma, ‘Ibo nimi sok dum ilang koyo tiin mopne-nilipta bii, dam abulu kalaa agelan-temip uyo, dagan-bii ko kupkaa tugut-bom ok uyo ilan-bii kobelip ipkumal ita molipta, ibo tisol uyo kulu-nilipta, duula ko ipkil atuk uyo kulu-nilip e minte, nagal atuk uyo kulupnelip no telemuk o,’ age-nala e, imkaa no abiip maak simanim kugol amiit tona ko.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 “Kale sok dum abumin am uyo daanu e, (tiin molin tinum iyo sok dum uyo dagan-bii ko kupkaa tugut-bom ok uyo ilan-bii kopmip ipkumal iyo molip e,) kota sok dum ilang kayaak iyo ilami ogok kemin tinum iyo daala tal sok dum ilang tiin molin imi bogobe-nala e, ‘Nimi kamogim imi sok dum ok umi tisol atuk uyo kopnelipta, nimi kamogim imi kulubinon o,’ agan-be kuta, bilip iyo tebelipta, saal dagan-bii angko-nilip e, bisop daalip ilami kamok imi finang una ko.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Kale tal tama e, asok kamogim iyo ogok kemin tinum migik maak iyo weng kobe-nala e, daala no sok dum ilang tiin molin tinum imi diim abe-nala e, imi kamogim imi weng uyo bogopma kuta, ita tebe saal dagan-bii angko-nilip e, kuguup mafak mafak uyo kupka-e-bii dupka-nilip e, bisop daalip una ko.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Aa minte kamogim iyo asok ilep asuno diim kota ogok kemin tinum migik maak iyo daala no sok dum ilang tiin molin tinum imi diim abela e, angkolip e, ita fomana isak tebelu aafuu daalip tam daam tem kube una ko.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 “Kale sok dum ilang kayaak iyo aget fugunola, ‘Kwiin. Kota intaben nulan-temi a? Aa, niyo aget fugunin uyo maak utami kwa. Kale nalami bubul tem man ita daali una umdii, imi weng uyo kwaasulepman-temaalip o,’ age-nalata, ilami man beta afungim daala no sok dum ilang tiin molin tinum imi finang una ko.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Kuta no tama tiin molin tinum iyo atam-nilip e, ilimi kup bogobina tala ke-bom-nilip e, ‘Tinum tala beyo kamogim ilami man kale, biilu aalap imi kaanan-tema uyo, man beyo tebe aalap imi sok dum ilang koyo bugulan-tema kale, kamaa kagal angkolup kaanata, sok dum ilang koyo nulumi aligaap keluk o,’ age-nilip e,
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 kota yak aafu-nilip e, dilili duptamo daam tem uyo kupkaa tam sep kutam daa-nilip e, angkolip kaana o,” age baga-ema ko.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Beyo tal-nala e, tiin molin tinum kulip iyo inola kaan binimanip e, asok tinum migik ulu-nala e, sok dum ilang uyo kwaapma yak bilip imi sagaal diim abelu e, igil mitam tiin molan-temip o,” age Yesus iyo do weng boyo bagama ko.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Yesus iyo kek fen tele dagak diibe bogobe-nala e, “Kam agelip kale, dok umi magam uta God imi suuk kon tem weng koyo bogo-nulu
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Aa mungkup tuum afalik maak albu kale, tinum dok ita kumen malaak tuum diim kubela umdii, beyo mafaganan-tema e minte, tuum boyo dagaa kutiga malaak tinum bemi kaal diim abelan-temu uyo, atin dupdaak tamalu telela tebelan-tema o,” age Yesus iyo ilami sang uta felep yak am kun so tuum afalik so umi diim to-nalata, bagama ko.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Ulo utamsip tinum isino e minte tinum amem ko age pris imi kamogimal so iyo utamipta e, Yesus iyo ilimi sang uta felep yak ku to do weng kup baga-e-be kalaa age-nilip e, kota yuut dubak kobe-bom aafuu sok de dolum o agelip kuta, unang tinum Yesus ilami weng tinangkan-bilip imi atul uta finano-nilipta, sok de dolin-tem dupkalip ko.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Kale ulo utamsip tinum sino tinum amem ko age pris imi kamogimal so iyo bogo-nilip e, “Nuyo ata-bom-sulupta, Yesus imi kuguup mafak umaak kanubela kalaa agelan-temup kota, aafuu daalup yak Rom imi gavman dubom imi diim abelata, yagal yega dobe dupka-nalata, ilami waasi dinan-kalin tinum ita bogopmata, Yesus iyo angkolin o,” age-nilipta, Yesus iyo tele ataman-bilip ko. Kale iyo tinum migik maak tuumon kobe mo bogobe-nilip e, “Ibo no Yesus iyo atam-nilip e, bisop bogo, nuyo tinum tambal o age filto-e-bom tele atama-bomta, Yesus iyo weng mafak aa-e min umaak bogola kalaa ageta tal bogopmipta o,” age imdalip unip ko.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Kale no Yesus imi bogobe-nilip e, “Kafalemin tinum kabaa. Nuyo kataman-nuubup kale, kapmi weng baga-e-bom kafale-bom ke-balap uyo tol kup e minte, kabo, yak win tibin bilip ita nimi dong daganemin o ageta imi tok uta kup bagan-nuubaalap kale, kabo alugum unang tinum win tibin tap win binim tap iyo alugum maagup God imi weng so kuguup so uyo tambaliim kup kupka-em-nuubap kalaa agan-bulup kale,
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 mufekmufek maak umi sang uyo dagalum o ageta kale, (Rom kasel imi ulo uyo bogo-nulu, ‘Ibo ipmi takis mani uyo numi King Sisa ilami gavman imi kupka-emin o,’ agelu e minte, Juda kasel numi ulo uta bogo-nulu, ‘Ibo ipmi mani uyo God imi kupka-emin o,’ age no kesu kale,) numi mani uyo Sisa imi kupka-emum bele, God imi kup kupka-emum o?” agelip ko.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Kuta Yesus iyo imi aget tem uyo utamepmata e, bilip iyo, tala-emupta, iyo, uk kugan ko yak weng mafak umaak bogobela kalaa agelum o age-nilipta, bogopnelip kalaa age-nalata, isiik bogobe-nala e,
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 “Kaya. Tuumon umaak kafalepnelipta o,” agela e, tuumon maak ku kafalebelip e, bogopma, “Yak tuumon diim sinik so win so kwep yak daasip boyo waami sinik so win so albu o?” agela e, igil bogopmip, “Boyo Sisa imi sinik so win so o,” agelip e,
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Yesus iyo bogopma, “Kanubelu kale, tuumon kanupmin boyo Rom kasel imi King Sisa ilami tuumon kale, ibo Rom kasel imi gavman ilami kupka-e-bom-nilip e minte, God imi mufekmufek ugol mungkup God imi kupka-e-bom no kemin o,” agela ko.
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Kale bilip iyo Yesus tebe imi weng yan kebela boyo tinangku kumang mo-nilip e, iyo utamipta, unang tinum kalip imi tiin diim uyo nuyo tala-eman-temup kuta, nuta nuta ke-numup binim kalaa age-nilipta, weng uyo kupkaa sining agelip ko.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Juda kasel imi kamogimal iip maak maak bilip iyo Sadusi o agan-nuubip kale, bilip iyo bogo-nilip e, “Unang tinum kaansip iyo asok fen tigi molan-temaalip o,” agan-nuubip kale, Sadusi iip maak maak iyo, (no Yesus iyo bong faga-bom yan kemin weng umaak dagalupta, unang tinum iyo utamipta, umi magam uyo tele dupkop daalin-tem kela kalaa age-nilipta, aban faga-emin o age-nilipta,) tal bogobe-nilip e,
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 “Kafalemin tinum kabaa. Sugayok uyo Moses iyo God imi ulo uyo dola ko-nalata, numi kobesa kale, atuk uyo bogo-nulu,
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 uyo tinangku-salapta. Siin uyo tinum maak man tinum ninggil ilimi kup ban kal kale, ninggil maagup te tam fito-nilip e, tam fik diil isiik unang maak ku-siit man umaak fogolin-tem ke kaana e minte,
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 ilami aafuu dep tilin ita tebe-nala e, fik imi kaluun boyo kula kuta, yagal asok man umaak fogolin-tem ke kaana e,
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 niing iip maak yagal mungkup kanube no kela e, mungkup imi nagalal ninggil kutop igil mungkup figal imi kaluun boyo ku-nilip e, alugum maagup maagup iyo man umaak fogolin-tem ke-nilip e, kaana kaana kelip e minte,
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 unang uta minte umik tem kaan no ke-suu ko.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Kale tinum ban kal bilip iyo unang maagup bota kup maak isiik ku-siit kupkaa kaana kaana kem top ninggil ban kal kano biniman-silip kale, son-temu nala tinum ninggil ko kaan-silip bilip imi asok fen tigi molan-temip uyo, unang boyo waami kalel kelan-temu a? Kapmi aget fugun-balap uyo bogobelapta, utamum o,” agelip e minte,
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Yesus isiik bogopma, “Kamano kafin diim kaa albip kota, tinum tebe unang dula-bilip e, unang tebe tinum dula-bilip no kem-nuubip kuta minte,
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 am afungen daanan-temu uyo, God iyo unang tinum iip maak maak ita kup bogobe-nala e, ‘Kaansip ibo felepmuta, asok fen tam nimi abiip uyo suun nan-temip o,’ agelan-tema kale, bilip imi fen no kutam kal nan-temip uyo, unang dula-bom tinum dula-bom keman-temaalip kale,
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 bilip iyo asok maak so kaanan-temaalip kale, bilip iyo fen God imi man aligaap ke-nilipta, ensel ilitap ke suun nan-temip ko.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 “Kale minte ipmi weng (bogo-nilip, ‘Unang tinum kaansip iyo kaan atin binimansip kale, God iyo tebe maak ifola fen tigi molan-temaalip o,’ agan-nuubip) bomi sang uyo bogobelan o ageta kale, nimi weng uta kup ba kale, Moses imi weng so uyo kafalebeluta, utamupta, unang tinum kaansip iyo asok fen tigi molan-temip kalaa agelan-temup ko. Kale Moses beyo at katip molin maak ken tebe binimanin-tem kesa imi sang uta bagan tolom-nala e, bogola, ‘God beyo Abraham so ilami man Aisak so ilami man ilop Jekop so ulimal imi God o,’ age sugamiyok tinum kaansip imi sang bogosa kuta,
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 God iyo tinum kaan atin binimansip imi tiin mosaala kale, tinum kaan-nilip no God imi diim suun nuubip sino tinum kafan albip sino ita tiin mosa (kale mungkup, God imi weng ko Moses imi bogobesa bomi magam uyo dok uta ba kale, Abraham ulimal bilip iyo sugayok uyo kaansip kuta, fen God imi tiin diim uyo atin albip kalaa age-nalata, ulimal iyo tiin mo-bom-nalata, bogo-nala e, ‘Niyo ulimal imi God iyo kalbi o,’ agesa) o,” age Yesus iyo Sadusi imi baga-ema ko.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Kale ulo utamsip tinum iyo Yesus imi weng ko Sadusi bogopma uta tinangku-nilip e, iip maak maak ita bogobelip, “Kafalemin tinum kabaa. Kabo Sadusi imi weng uyo tambaliim kup yan kebelap o,” agelip ko.
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Kale kota alugum kamogimal iyo utamipta e, Yesus keyo tele dagaa kusa tinum kalaa age-nilip e, imi atul uta finano maak so daga-nimip binim ke kwep unip ko.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Kuta Yesus ita kamogimal iyo daga-nala e, “Ulo utamsip tinum bilip iyo bogo-nilip, ‘God imi ulaa dula kamok kesa tinum beyo King Devit imi man ilop tiilam unsu kutop umi tinum o,’ agan-nuubip kale, intaben o age-nilipta, boyo bagan-nuubip a?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 God imi suuk kon tem umi ulotu aseng kwek uyo Devit yagal bogo-nala,
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 atin ki nita nita ke-nili kapmi waasi iyo kubaganip imkali kalaa age-nalapta, kapta iyo tiin molan-temap o,” age God iyo bogobesa o,’
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Kale God imi ulaa dula kamok kesa tinum beyo dok imi man a? Kanube Devit imi aget fugunolata, son-temu uyo, beyo nalami man ilop kutop ita maak mitam tebelan-tema kalaa age-nala bomi aget uta kup fuguno-nala bogosa nimnam, boyo bogo-nala, ‘Beyo nimi Kamogim o,’ agesaala binim kuta, Devit iyo intaben umi aget uta fuguno no ke-nalata, bogo-nala, ‘Beyo nimi Kamogim o,’ agesa o?” age Yesus iyo kamogimal imi dagagama ko.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Unang tinum iyo alugum kugol bom Yesus imi weng uyo tolong duga-bilip e, fupkela ilami okumop man imi bogobe-nala e,
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 “Ibaa. Ibo ulo utamsip tinum bilip iyo tele itama-bom-nilipta. Bilip imi aget fugunin uyo, ilim timitim kup migi-bii tam abe tiine-bulupta, unang tinum iyo, numi itamamin o age-nilipta, kanum tiine-bom-nilip e minte, iyo no iman saanin baan diim unon-temip uyo, unang tinum iyo tal numi weng umka-emin o ageta unang tinum imi tiin diim ku-tele tiine-bom-nilip e minte, iyo no ulotu am aa-e min, iman tigi-bom unan-kalin am aa-e min ko unon-temip uyo, abiin tambal ugaa ku tonupta, unang tinum iyo itamamin o agan-bom-nilipta, tona-bom no kem-nuubip ko.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Kale ulo utamsip tinum bilip iyo unang kaluun iyo filto-em tolom-nilip e, imi sinamin am uyo bugubelip kupkaa am binim, mufekmufek binim ke-bom no kem-nuubip ko. Kale kanupmin kuguup mafak mafak boyo kanu-bilip kuta, iyo unang tinum imi tiin diim uta God imi aman duga-emin uyo timitim kemup ko age bisop kugol baga-bom no ke-em-nuubip kale, ibo bilip iyo itama-bom-nilipta o ageta ko. Boyo kuguup mafak kem-nuubip kale, son-temu nala God imi tebe kaal fuyap bilip imi kupka-eman-tema uyo, kwiin kiim kupka-eman-tema o,” age Yesus iyo ulo utamsip tinum imi sang uta okumop man imi baga-ema ko.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.