Mateus 18
Huehuetla Tepehua NT (TEE_TBL) vs NVI
1 Ju acs avilhchan talakcha'alh ju Jesús ixchux'an ju ix'amamaka'ui chai tajuni: ―Tis chavaich ju palai xak'ai cajuna' acsni calhinona' ju Dios.
1 Naquele momento os discípulos chegaram a Jesus e perguntaram: "Quem é o maior no Reino dos céus? "
2 Pus ju acsnich ju Jesús t'asanilh pumatam ask'at'a. Yaulh la'ixlacaitat'an.
2 Chamando uma criança, colocou-a no meio deles,
3 Chai alacjuni: ―Slivasalh ju iclajunau. Ni jantu amap'axaya'it'it ju mi'atsucunti'an chai ni jantu ixlhichux ju mi'alhunut'an a'unt'it tachi ju tam ask'at'a ju jantu lhitak'ayai ju tu'u' pus jantu tavanan lai at'it'anut'it junta lhinajun ju Dios.
3 e disse: "Eu lhes asseguro que, a não ser que vocês se convertam e se tornem como crianças, jamais entrarão no Reino dos céus.
4 Pus va tichi chavaich ju jantu tu'u' calhitak'ayaya' tachi ju lai ju ani ya ask'at'a pus yuchach ju palai xak'ai cajuna' junta lhinajun ju Dios ju lact'iyan.
4 Portanto, quem se faz humilde como esta criança, este é o maior no Reino dos céus.
5 Chai va tichi chavaich ju lhik'ach ca'amaklhtayanana' ju tam quilapanac ju jantu tu'u' lhitak'ayai tachi ju lai ju ani ya ask'at'a pus tachi ju va jun quit'in ju qui'amaklhtayanan.
5 "Quem recebe uma destas crianças em meu nome, está me recebendo.
6 Va tichi chavaich ju camak'alhk'osuya' tam xamati' ju jantuca' k'ox quilhilaksi pus palai k'ox ca'ixva ni ca'ixpixtuch'imuc'acalh ju tsasnatpuch'ipi chai ca'ixmaca'ancalh junta palai talhman laca'alama acsni tuca' ixmak'alhk'osui tam xamati'.
6 Mas se alguém fizer tropeçar um destes pequeninos que crêem em mim, melhor lhe seria amarrar uma pedra de moinho no pescoço e se afogar nas profundezas do mar.
7 Paini'itnich ju lapanacni ju tat'ajun ju ani lacamunutpa' ni akts'iya na alin ju puk'alhk'oscan. Para painich ju anu' lapanac ju camak'alhk'osu apumatam.
7 "Ai do mundo, por causa das coisas que fazem tropeçar! É inevitável que tais coisas aconteçam, mas ai daquele por meio de quem elas acontecem!
8 Pus ni p'alact'u'unump'ut'unat'it ju mimaca'an pus jantu anavit'it. U ni anch ju p'imp'ut'unat'it junta ak'alhk'osa'it'it pus jantu ap'it'it ju anch. Alai alat'it tachi ju va ch'akxp'uxt'at'it chai mak'ant'at'it ju mimaca'an u minch'aja'an. Pus palai k'ox cava ni at'anuya'it'it ju lact'iyan mas va lakatamch ju mimaca'an u minch'aja'an. Palai jantu k'ox cava ni ap'acxant'it chux lakat'ui mimaca'an u minch'aja'an para va ap'umac'ap'inc'ant'it ju lacajipi.
8 Se a sua mão ou o seu pé o fizerem tropeçar, corte-os e jogue-os fora. É melhor entrar na vida mutilado ou aleijado do que, tendo as duas mãos ou os dois pés, ser lançado no fogo eterno.
9 U ni yuchi ju lakts'imp'ut'unat'it ju tamalactu'uniyan pus jantu alakts'int'it. Alai alat'it tachi ju va maxt'ut'at'it chai mak'ant'at'it ju milakchulh'an. Pus palai k'ox cava ni at'anuya'it'it ju lact'iyan mas va lakatamch ju milakchulh'an. Palai jantu k'ox cava ni ca'alilh chux lakat'ui ju milakchulh'an para va ap'umac'ap'inc'ant'it ju lacajipi.
9 E se o seu olho o fizer tropeçar, arranque-o e jogue-o fora. É melhor entrar na vida com um só olho do que, tendo os dois olhos, ser lançado no fogo do inferno".
10 Jantu tavanan ju va jantu tu'u' alhiulat'it ju uxijnan tam xamati' ju jantu tu'u' lhiulacan ju ani lacamunutpa'. Iclajunau chunch ni va tachi tayanancha lact'iyan ju anquilhnin ju ta'alhist'ac'a ju yu'unch. Vanin tayanalh junta vi ju quimpai.
10 "Cuidado para não desprezarem um só destes pequeninos! Pois eu lhes digo que os anjos deles nos céus estão sempre vendo a face de meu Pai celeste.
11 Chai ju quit'in yuchi iclhimilh ju ani ni laich ac'amak'alhtaxtuya' ju istats'ank'ata. Quit'in ju quimalakachatachilh ju Dios ni lapanac actsucuya' ju ani.
11 O Filho do homem veio para salvar o que se havia perdido.
12 Pus t'as nonat'it. Ju tam xamati' ni capacxalh tachi tam cientos ixborregojni chai ni camak'ats'ank'a lactalhpa lakatam ja jantu camacaulh ju noventa y nueve chai ca'alh puxcona' ju ists'ank'ata.
12 "O que acham vocês? Se alguém possui cem ovelhas, e uma delas se perde, não deixará as noventa e nove nos montes, indo procurar a que se perdeu?
13 Pus slivasalh ju iclajunau. Acsni calhitajuyach ju yuchi ju ists'ank'ata pus palai na calhik'achana' ju yuchi. Palai jantu ju noventa y nueve ju jantu istats'ank'ata.
13 E se conseguir encontrá-la, garanto-lhes que ele ficará mais contente com aquela ovelha do que com as noventa e nove que não se perderam.
14 Pus vana va chun ju mimpai'an ju vilhcha lact'iyan. Ju yuchi jantu lacasq'uin ni cats'ank'a nin tachi pumatam ju sia yu'unch ju jantu tu'u' lhiulacan ju ani lacamunutpa'.
14 Da mesma forma, o Pai de vocês, que está nos céus, não quer que nenhum destes pequeninos se perca".
15 Ju tam milhilak'au ni calactu'uyan pus inchich junini' va is'akstu. Chai ni calhilatola' chai catapaininiyan ni amac'acxaniya' pus akt'ai'ut'ach ju milak'au chai jantu camamak'alhk'ajnicana' ixlacata ju anu' xanavi.
15 "Se o seu irmão pecar contra você, vá e, a sós com ele, mostre-lhe o erro. Se ele o ouvir, você ganhou seu irmão.
16 Para ni jantu lhilatolai pus ak'ailhip'i tachi pumatam u pumat'ui. Ju chunch ca'alina' pumat'ui u pumat'utu ju catak'asmatniya' ju ixchivinti.
16 Mas se ele não o ouvir, leve consigo mais um ou dois outros, de modo que ‘qualquer acusação seja confirmada pelo depoimento de duas ou três testemunhas’.
17 Para ni jantu calhilatola' la'ix'ucxlacapu'an ju yu'unch pus a'unch chux ju tatak'aixt'ok'a ni talak'ayai ju Dios. Para ni jantu calhilatola' la'ix'ucxlacapu'an ju yu'unch pus alhimisp'at'ich tachi tam xamati' ju jantu mispai ju Dios.
17 Se ele se recusar a ouvi-los, conte à igreja; e se ele se recusar a ouvir também a igreja, trate-o como pagão ou publicano.
18 Slivasalh ju iclajunau ju uxijnan ju quilapanacni unt'at'it. Tachi chun ju jantu alak'a'iya'it'it ni catanavi ju yu'unch ju quintalhilaksi pus vachu' jantu calak'a'iya' ju Dios. Chai tachi chun ju alak'a'iya'it'it ni catanavi ju yu'unch ju quintalhilaksi pus vachu' calak'a'iya' ju Dios.
18 "Digo-lhes a verdade: Tudo o que vocês ligarem na terra terá sido ligado no céu, e tudo o que vocês desligarem na terra terá sido desligado no céu.
19 Vachu' iclajunau ju ani. Ni alin ixt'iyun'an ju milhi'uxijnan ju va lakatam catanaviya' ix'atalacpast'ac'at'an ixlacata ju tuchi tasq'uiniputun ju Dios pus ca'anaviniya' ju quimpai ju vilhcha lact'iyan.
19 "Também lhes digo que se dois de vocês concordarem na terra em qualquer assunto sobre o qual pedirem, isso lhes será feito por meu Pai que está nos céus.
20 Pus ca'anavinicana' ni quit'in ju ic'alact'avi ixpumat'ui u ixpumat'utu'an ju tatak'aixtokta ni quintalak'ayai.
20 Pois onde se reunirem dois ou três em meu nome, ali eu estou no meio deles".
21 Pus ju acsnich ju Pitalu' lak'alh ju Jesús chai juni: ―Ta pakchux ju acmac'acxaniya' tam quilak'au ju quinavinit'ajun tu'u' macxcai. Ja paktujun.
21 Então Pedro aproximou-se de Jesus e perguntou: "Senhor, quantas vezes deverei perdoar a meu irmão quando ele pecar contra mim? Até sete vezes? "
22 Para ju Jesús junich: ―Jantu icjunan ni va paktujun. Para tus va ta pakchux.
22 Jesus respondeu: "Eu lhe digo: não até sete, mas até setenta vezes sete.
23 Iclajunau ni alamac'acxaya'it'it ni tamac'acxanitan ju Dios. Pus chani tapasai junta lhinajun ju Dios tachi ju tapasalh la'is'atsucunti pumatam k'ai ucxtin ju at'anavilh ju aput'ek'enti ju ixtalhi'anich.
23 "Por isso, o Reino dos céus é como um rei que desejava acertar contas com seus servos.
24 Pus acsni tai'ulalh ju aput'ek'enti pus lhiminicalh pumatam ju ixlhi'anich lakacau milh oro tumin.
24 Quando começou o acerto, foi trazido à sua presença um que lhe devia uma enorme quantidade de prata.
25 Para ju yuchi ni jantu lai jinta' ix'i ju ixlhimapalhcan pus ju ix'ucxtin lhinaulh ist'aca ju yuchi chai ju ix'amachaka' chai is'ask'at'an chai tachi chun ju ixtaxtokni. Chai caxtaknicana' ju ucxtin mas va yuchi ixtapalh tachi chun ju yu'unch.
25 Como não tinha condições de pagar, o senhor ordenou que ele, sua mulher, seus filhos e tudo o que ele possuía fossem vendidos para pagar a dívida.
26 Pus ju acsnich ju anu' lapanac ta'aktsokotanilh ju ix'ucxtin chai tapaininilh. Junich: “Qui'ucxtin aq'uimp'acxaca' lacats'unin chai acmapalhnik'oyan chux”.
26 "O servo prostrou-se diante dele e lhe implorou: ‘Tem paciência comigo, e eu te pagarei tudo’.
27 Pus ju anu' ucxtin mapainilh ju anu' ixlapanac chai xacanilh ju ix'alhi'aninti chai junilh ni laich ca'anchokolh la'ixchaka'.
27 O senhor daquele servo teve compaixão dele, cancelou a dívida e o deixou ir.
28 Para ju yuchi acsni taxtulh lana t'alapakxtoklh apumatam ju vachu' ixlapanac ixjunita ju k'ai ucxtin. Chai ju yuchi ixlhi'ani ixt'axalapanac tam cientos oro tumin. Pus lana ch'apalh chai tsuculh pixtupalhitni. Juni: “Aq'uixt'aknin ju q'uilhip'ini”.
28 "Mas quando aquele servo saiu, encontrou um de seus conservos, que lhe devia cem denários. Agarrou-o e começou a sufocá-lo, dizendo: ‘Pague-me o que me deve! ’
29 Pus ju acsnich ju ixt'axalapanac ta'aktsokotanilh vanin la'ixch'aja' chai tapaininilh. Junich: “Aq'uimp'acxaca' lacats'unin chai acmapalhnik'oyan chux”.
29 "Então o seu conservo caiu de joelhos e implorou-lhe: ‘Tenha paciência comigo, e eu lhe pagarei’.
30 Para ju yuchi jantu ixpacxamputun. Alai alh chivimak'ana' chai lhinaulh ixt'alhnuca tus camapalach ix'alhi'aninti.
30 "Mas ele não quis. Antes, saiu e mandou lançá-lo na prisão, até que pagasse a dívida.
31 Pus ju ixt'axalapanacni talakts'ilh tuchi ixnavican chai lana na ta'amak'aninilh. Pus ta'alh juninin ju ix'ucxtin'an tachi chun ju ixtalakts'inta.
31 Quando os outros servos, companheiros dele, viram o que havia acontecido, ficaram muito tristes e foram contar ao seu senhor tudo o que havia acontecido.
32 Pus ju acsnich ju ix'ucxtin t'asanilh chai junilh: “Tis va yuchach ji lapanac ni na va k'ai unit'a. Tachi chun ju anu' ju xaq'uilhip'ini icxacak'o acsni q'uint'ap'ainininch.
32 "Então o senhor chamou o servo e disse: ‘Servo mau, cancelei toda a sua dívida porque você me implorou.
33 Ja jantu vachu' ixlhijun ni ix'amap'ainit'i ju mint'axalapanac tachi ju icmapainin ju uxint'i ju quit'in”.
33 Você não devia ter tido misericórdia do seu conservo como eu tive de você? ’
34 Pus ju acsnich ju ix'ucxtin slivasalh na talhk'amalh. Chai mak'axtaknilh ju lapanacni ju tamamak'alhk'ajni tus acsni jantu mapalhk'ojui ju ix'alhi'aninti.
34 Irado, seu senhor entregou-o aos torturadores, até que pagasse tudo o que devia.
35 Chai ju Jesús tailhi'alh ixchivinti. Alacjuni ju lapanacni: ―Pus chunchach vachu' ju uxijnan. Ju quimpai ju vilhcha lact'iyan vana va chunch catanaviyan ju uxijnan ni jantu amac'acxaniya' ixlhichux mi'alhunut'an ju tam milhilak'au ni tu'u' catanaviniyan.
35 "Assim também lhes fará meu Pai celestial, se cada um de vocês não perdoar de coração a seu irmão".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.