Neemias 5

Kotira Uva (TBG) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Ho vo entanavu aitaromanta Iutaa vaiinti nahenti vonavu nai kena Iutaa vaiinti nahenti hampata nuntu nauntu ti vaura.
1 Entretanto, os homens do povo e suas mulheres fizeram ouvir lamentações muito fortes contra os judeus, seus irmãos.
2 Vika hinikuka tiha, Tinavu vainti airitahaa variavaro tinavu karavano kiama airi vaivo. Tinavu kara kia vairera, tenavu qutuma virarave, ti.
2 Havia alguns que diziam: Nós, nossos filhos e filhas, somos numerosos; precisamos de trigo, para que possamos comer e viver.
3 Vinavuka minti tumanta vokuka tiha, Tenavu tentanavu navunaakaqihai monu vahuqa vare, kara koqaa unarave. Tenavu vi monura kia ho vika nái nimiarera, vika tinavu naahove vatave naavuve varevarave, ti.
3 Havia outros que diziam: Somos obrigados a empenhar nossas terras, nossas vinhas e nossas casas para termos trigo durante a fome.
4 Vinavuka minti tumanta vokukavata tiha, Avuhainaa vaiintivano tinavu naahorave vatarave iriharo virara virara takisi aquate ti monuva kia vaimanta tenavuvata tentanavu navunaakaqihai vi monura vahuqa vare takisi aqukaunarave.
4 Outros ainda: Tivemos de tomar dinheiro emprestado para pagar o tributo ao rei, empenhando nossas vinhas e nossos campos.
5 Mpo, tenavu tentanavu navunaaka aanante vohaa Iutaa vatanaakaqai vauramanta vika nora maarama tinavu timiavo. Vika vaintivarae koqeka variamanta tinavu vaintivarae qora vainti variavo? Aqao, vika vaintivata tinavu vaintivata vohaa qaramakema variavo. Minti iamantavata, tenavu kara naarirava ho variarire ti, tenavu tentanavu vaintivara tentanavu navunaaka nimiaina aaravaqaima vaivo. Vaakama tinavuqihai vokiaka nái raavuranavu varake tinavu navunaaka nimiamanta vika qumina kaiqa nahenti variavo. Mpo, ti navunaaka vonavu tinavu vatavata naahovata varaara kaara tenavu tentanavu vainti kahaqiarira aarava kia ho vaimantama vauro, ti.
5 E, no entanto, somos da mesma raça que nossos irmãos; nossos filhos não são diferentes dos deles; e eis que foi preciso escravizar nossos filhos e filhas; mesmo agora, entre nossas filhas, há algumas que já são escravas. E nada podemos fazer, porque nossos campos e nossas vinhas passaram já à mão de outros.
6 Vika minti tumanta te vika nuntu nauntu tura kaara ti tirara itomanta
6 Estes lamentos e reclamações irritaram-me profundamente.
7 te vika kahaqiaina aarara aato iriqi vivi, viraqaahai te nora vaiintinavuvata, kamaanira kaiqa varokavata naaramake, vika tiva nimi tiha, Ne nenta qaiqaa koqaa varerara iriha ne nenta qata vakaukavara nora maarama nimi variavo, ti.
7 Depois de ter refletido, censurei as pessoas importantes e os magistrados: Por que, lhes disse eu, cobrais usuras de vossos irmãos? Convoquei então por causa deles uma grande assembléia,
8 vikara tiha, Haaru tinavu qata vakaukavara Iutaa rumpa vare vuamanta vika vo vatanaaka qumina kaiqa vaiinti variaka, vikara tenavu vukaari utiha monu ruvaaqumake vo vatanaaka vi monura nimi, viraqaahai tentanavu qata vakaukavara qaiqaa maini ntita vare anunarave. Ho vate ne nora vaiintinavu nenta qata vakaukavaraqaa nora maara vataara kaara ni qata vakauka nái vaintivara ni nimiamanta vika ni qumina kaiqa vaiinti variarave. Ne vika kena Iutaa vatanaaka vaihavata, ne vika qoraiqama nimite variavo, turamanta vika kauriha kia uva tiraiti, evaara vaura.
8 e disse-lhes: Nossos irmãos judeus, que tinham sido vendidos às nações, nós os resgatamos segundo nossa posse. E vós vendeis vossos irmãos? É a nós que eles seriam vendidos! Calaram-se, não encontrando o que responder.
9 Vika evaara vaumanta te qaiqaa tiha, Ne vare varia kaiqava qora kaiqama vaivo. Nenavu Kotira aatu qeteha avuqavu vaina kaiqaraqai varaataarave. Ne mintivera, vo vatanaaka tinavu navutaaka kia vira kaara tinavu kaiqara qora kaiqave tivarave.
9 Eu continuei: O que estais fazendo não é correto! Não devíeis caminhar no temor de nosso Deus, para evitar o insulto das nações que são nossas inimigas?
10 Tevata ti hampata kaiqa varaakavata, ti qata vakauka vonavuvata, tenavu vo vaiinti nahenti qaqi kauramanta vika tinavuqihai monuvata karavata vahuqa varaarave. Ho kaiqenavu vikara tiha, Ekaa vi monura kia tintanavu qaiqaa timiate.
10 Eu mesmo, com meus irmãos e servos, nós emprestamos prata e trigo. Pois bem! Abandonemos o que nos devem.
11 Nana nana dinau, monue, karae, uainie, orivi vahaverae, nenavu qaqirake kia tintanavu timiate tivakeha vika vatave, uaini naahove, kara naahove, orivi katari naahove, naavuve, nái qaqi nimiate, tunara.
11 Devolvei-lhes desde já seus campos, suas vinhas, suas oliveiras e suas casas, bem como a porcentagem de prata, de trigo, de vinho e de azeite que exigistes deles como juros.
12 Te minti turamanta nora vaiinti vika tiriara tiha, Tenavu are tianantemake mintirerave. Tenavu vika i haikara nái qaiqaa nimiha vika dinauvata qaqira karerave, ti.
12 Responderam eles: Devolveremos tudo, e nada mais lhes pediremos; faremos tudo o que dizes. Chamei então os sacerdotes, e os fiz jurar que procederiam assim.
13 Vika minti tumanta te tavuna teqoni rumpataunara qaqini varake vira rintatima keha vikara tiha, Niqihai vonavu nái kauqu aiqiqaa aquke tivataa uvara raqa kaivera, Noravano Kotiva vi vaiintika maantima kero rintatima kairaro ekaa vika i haikava, naavuve vo haikave taiqa vuarire. Noravano Kotiva vi vaiintikaqaahairo ekaa vika i haikara vara kairamanta vika kia vo haikavata vataate, turamanta ekaa mini ruvaaquma vuka tiha, Quqaave, tivake viraqaahai vika Kotira autu tuahere vaura. Te tavauramanta ekaa nora vaiintinavu nái kauqu aiqiqaa aquke tivato uvara kia raqa karaiti, koqema keha vi uvara avataqi vi vaura.
13 E sacudi o pó de meu manto, dizendo: Que Deus assim sacuda de sua casa e de seus bens todo aquele que não cumprir com a sua palavra; que assim, expulso, fique também tal homem espoliado! Ao que toda a assembléia respondeu: Amém, louvando o Senhor. E o povo nada mais disse.
14 King Atasekesisiva 20 ihiara raqiki vau entaraqaahai te noraiqamavi Iutaa vataini kamaanira avuhainaa vaiinti vaiha vi kaiqara varaqi viha Atasekesisiva 32 ihiara raqiki vau entaraqaa te vi kaiqara tuta kaunara. Ho te 12 ihiara vi kaiqara varaqi viha te tenta qata vakaa hampata kia kamaanira kaama amito karara varake naunara.
14 Depois do dia em que o rei me estabeleceu como governador da região de Judá, isto é, depois do vigésimo até o trigésimo segundo ano do reinado do rei Artaxerxes, durante doze anos, nem eu nem meus irmãos comemos o pão do governador.
15 Haaru ekaa kamaanira kaiqa vaiinti ti avuni kaiqa varoka vaiinti nahenti monuara naariha tiha, Ne vo enta vo enta 40 silvaa monu ti timiqe te tenta karavata uainivata varaare, ti vaurave. Vika minti tivakeha nora maara vaiinti nahentiqaa vate vaumanta vika kahaqi vau vaiintikavata nora maara vaiinti nahentiqaa vate vaurave. Ho te kamaanira avuhainaa vaiintiqamavi vaiha, kia te vika aanantaraiti, te Kotira aatu qeteha kia mintunara.
15 Os antigos governadores, meus predecessores, cobrando o pão e o vinho à razão de quarenta siclos por dia, tinham sido uma carga para o povo, que também sofria as exações de seus servos. Mas, quanto a mim, o temor de Deus preservou-me de proceder assim.
16 Te Ieruharemi vaantaavura qaiqaa autuainara virara noraiqaake iriha vi kaiqaraqai varaqi vunara. Ti kahaqi vau vaiintika, vikavata ruvaaqumavi vi kaiqara vare vaumanta tenavu mintiaqi viha, kia vata vo oru koqaa aqukeha varaunarave.
16 Eu mesmo colaborei no trabalho de reparação das muralhas. Não compramos campo algum, e meus servos puseram-se todos a trabalhar.
17 Te vi kaiqara vare vauramanta Iutaa vika nora vaiintive, kamaanira kaiqa vaiintive, vo vatanaa vo vatanaaka Iutaa vata tataaqa variakave, vika vika 150navu vo enta vo enta ti naavuqi ani vaiha kara ne vaura.
17 Tinha eu ao meu encargo a alimentação de cento e cinqüenta homens, judeus e magistrados, além dos que nos vinham procurar das regiões vizinhas.
18 Vo enta vo enta ti naavuqi kaiqa vare vauka purumakau vo aruke, sipisipi koqera 6navu aruke, kokoraara vonavuvata ruqutuke unta timitomanta te vi karara 150 vaiinti vika nimunara. Vika uaini ho naate ti, te ekaa 10 entaqaa tenta naavuqi kaiqa vare vauka nititama kauramanta vinavuka uaini qaiqaavata vare ani vaura.
18 Preparávamos cada dia um boi, seis carneiros escolhidos e aves, tudo à minha custa; e a cada dez dias se servia o vinho necessário em abundância. Entretanto, não reclamei a pensão do governador porque os trabalhos pesavam muito sobre o povo.
19 O Kotio, te ai aareha mintima turo: Te vaiinti nahenti kahaqama nimite vaunarara iritehara ti koqema timitaane, turo.
19 Lembrai-vos, ó meu Deus, de tudo o que eu fiz por este povo, e recompensai-me.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Neemias 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.