Neemias 5
Kotira Uva (TBG) vs NTLH
1 Ho vo entanavu aitaromanta Iutaa vaiinti nahenti vonavu nai kena Iutaa vaiinti nahenti hampata nuntu nauntu ti vaura.
1 Algum tempo depois, muitas pessoas, tanto homens como mulheres, começaram a reclamar contra os seus patrícios judeus.
2 Vika hinikuka tiha, Tinavu vainti airitahaa variavaro tinavu karavano kiama airi vaivo. Tinavu kara kia vairera, tenavu qutuma virarave, ti.
2 Alguns diziam: — As nossas famílias são grandes, e precisamos de trigo para nos alimentarmos e continuarmos vivos.
3 Vinavuka minti tumanta vokuka tiha, Tenavu tentanavu navunaakaqihai monu vahuqa vare, kara koqaa unarave. Tenavu vi monura kia ho vika nái nimiarera, vika tinavu naahove vatave naavuve varevarave, ti.
3 Outros diziam: — Para não morrermos de fome, nós tivemos de penhorar os nossos campos, as nossas plantações de uvas e as nossas casas a fim de comprar trigo.
4 Vinavuka minti tumanta vokukavata tiha, Avuhainaa vaiintivano tinavu naahorave vatarave iriharo virara virara takisi aquate ti monuva kia vaimanta tenavuvata tentanavu navunaakaqihai vi monura vahuqa vare takisi aqukaunarave.
4 E outros, ainda, disseram: — Tivemos de pedir dinheiro emprestado para pagar ao rei os impostos sobre os nossos campos e plantações de uvas.
5 Mpo, tenavu tentanavu navunaaka aanante vohaa Iutaa vatanaakaqai vauramanta vika nora maarama tinavu timiavo. Vika vaintivarae koqeka variamanta tinavu vaintivarae qora vainti variavo? Aqao, vika vaintivata tinavu vaintivata vohaa qaramakema variavo. Minti iamantavata, tenavu kara naarirava ho variarire ti, tenavu tentanavu vaintivara tentanavu navunaaka nimiaina aaravaqaima vaivo. Vaakama tinavuqihai vokiaka nái raavuranavu varake tinavu navunaaka nimiamanta vika qumina kaiqa nahenti variavo. Mpo, ti navunaaka vonavu tinavu vatavata naahovata varaara kaara tenavu tentanavu vainti kahaqiarira aarava kia ho vaimantama vauro, ti.
5 Acontece que nós somos da mesma raça dos nossos patrícios judeus, e os nossos filhos são tão bons como os deles. No entanto, nós temos de fazer com que os nossos filhos trabalhem como escravos. Algumas das nossas filhas já foram vendidas como escravas. Não podemos fazer nada para evitar isso, pois os nossos campos e as nossas plantações de uvas foram tomados de nós.
6 Vika minti tumanta te vika nuntu nauntu tura kaara ti tirara itomanta
6 Quando eu, Neemias, ouvi essas queixas, fiquei zangado
7 te vika kahaqiaina aarara aato iriqi vivi, viraqaahai te nora vaiintinavuvata, kamaanira kaiqa varokavata naaramake, vika tiva nimi tiha, Ne nenta qaiqaa koqaa varerara iriha ne nenta qata vakaukavara nora maarama nimi variavo, ti.
7 e resolvi fazer alguma coisa. Repreendi as autoridades do povo e os oficiais e disse: — Vocês estão explorando os seus irmãos! Depois de pensar nisso, eu reuni todo o povo a fim de tratar desse problema
8 vikara tiha, Haaru tinavu qata vakaukavara Iutaa rumpa vare vuamanta vika vo vatanaaka qumina kaiqa vaiinti variaka, vikara tenavu vukaari utiha monu ruvaaqumake vo vatanaaka vi monura nimi, viraqaahai tentanavu qata vakaukavara qaiqaa maini ntita vare anunarave. Ho vate ne nora vaiintinavu nenta qata vakaukavaraqaa nora maara vataara kaara ni qata vakauka nái vaintivara ni nimiamanta vika ni qumina kaiqa vaiinti variarave. Ne vika kena Iutaa vatanaaka vaihavata, ne vika qoraiqama nimite variavo, turamanta vika kauriha kia uva tiraiti, evaara vaura.
8 e disse: — De acordo com as nossas posses, nós temos comprado dos estrangeiros os nossos patrícios judeus que tiveram de se vender a eles como escravos. E agora vocês, que são judeus, estão forçando os seus próprios patrícios a se venderem a vocês! As autoridades ficaram caladas e não acharam nada para responder.
9 Vika evaara vaumanta te qaiqaa tiha, Ne vare varia kaiqava qora kaiqama vaivo. Nenavu Kotira aatu qeteha avuqavu vaina kaiqaraqai varaataarave. Ne mintivera, vo vatanaaka tinavu navutaaka kia vira kaara tinavu kaiqara qora kaiqave tivarave.
9 Então eu disse: — O que vocês estão fazendo é errado! Vocês deviam
10 Tevata ti hampata kaiqa varaakavata, ti qata vakauka vonavuvata, tenavu vo vaiinti nahenti qaqi kauramanta vika tinavuqihai monuvata karavata vahuqa varaarave. Ho kaiqenavu vikara tiha, Ekaa vi monura kia tintanavu qaiqaa timiate.
10 Eu, e os meus companheiros, e os homens que trabalham para mim temos emprestado dinheiro e trigo ao povo. E agora vamos perdoar essa dívida.
11 Nana nana dinau, monue, karae, uainie, orivi vahaverae, nenavu qaqirake kia tintanavu timiate tivakeha vika vatave, uaini naahove, kara naahove, orivi katari naahove, naavuve, nái qaqi nimiate, tunara.
11 Portanto, vocês também, perdoem todas as dívidas deles — dinheiro, vinho ou azeite. E devolvam agora mesmo os seus campos, as suas plantações de uvas e de oliveiras e as suas casas!
12 Te minti turamanta nora vaiinti vika tiriara tiha, Tenavu are tianantemake mintirerave. Tenavu vika i haikara nái qaiqaa nimiha vika dinauvata qaqira karerave, ti.
12 As autoridades responderam: — Está bem. Nós vamos fazer o que você está dizendo. Vamos devolver as propriedades e não vamos cobrar as dívidas. Então eu chamei os sacerdotes e fiz as autoridades jurarem que cumpririam essa promessa.
13 Vika minti tumanta te tavuna teqoni rumpataunara qaqini varake vira rintatima keha vikara tiha, Niqihai vonavu nái kauqu aiqiqaa aquke tivataa uvara raqa kaivera, Noravano Kotiva vi vaiintika maantima kero rintatima kairaro ekaa vika i haikava, naavuve vo haikave taiqa vuarire. Noravano Kotiva vi vaiintikaqaahairo ekaa vika i haikara vara kairamanta vika kia vo haikavata vataate, turamanta ekaa mini ruvaaquma vuka tiha, Quqaave, tivake viraqaahai vika Kotira autu tuahere vaura. Te tavauramanta ekaa nora vaiintinavu nái kauqu aiqiqaa aquke tivato uvara kia raqa karaiti, koqema keha vi uvara avataqi vi vaura.
13 Depois tirei a faixa que usava na cintura e a sacudi. E disse: — É assim que Deus vai sacudir qualquer um de vocês que não cumprir a sua promessa. Deus tirará dele a sua casa e tudo o que ele tem e o deixará sem nada. E todos os que estavam ali disseram: — Aí louvaram a Deus, o
14 King Atasekesisiva 20 ihiara raqiki vau entaraqaahai te noraiqamavi Iutaa vataini kamaanira avuhainaa vaiinti vaiha vi kaiqara varaqi viha Atasekesisiva 32 ihiara raqiki vau entaraqaa te vi kaiqara tuta kaunara. Ho te 12 ihiara vi kaiqara varaqi viha te tenta qata vakaa hampata kia kamaanira kaama amito karara varake naunara.
14 Durante os doze anos em que fui governador da terra de Judá, desde o ano vinte do reinado de Artaxerxes até o ano trinta e dois, nem eu nem os meus parentes comemos a comida a que eu tinha direito como governador.
15 Haaru ekaa kamaanira kaiqa vaiinti ti avuni kaiqa varoka vaiinti nahenti monuara naariha tiha, Ne vo enta vo enta 40 silvaa monu ti timiqe te tenta karavata uainivata varaare, ti vaurave. Vika minti tivakeha nora maara vaiinti nahentiqaa vate vaumanta vika kahaqi vau vaiintikavata nora maara vaiinti nahentiqaa vate vaurave. Ho te kamaanira avuhainaa vaiintiqamavi vaiha, kia te vika aanantaraiti, te Kotira aatu qeteha kia mintunara.
15 Antes de mim, os governadores tinham sido uma carga para o povo e haviam exigido que o povo pagasse quarenta barras de prata por dia a fim de comprar comida e vinho. Até os seus empregados exploravam o povo. Mas eu agi de modo diferente porque temia a Deus .
16 Te Ieruharemi vaantaavura qaiqaa autuainara virara noraiqaake iriha vi kaiqaraqai varaqi vunara. Ti kahaqi vau vaiintika, vikavata ruvaaqumavi vi kaiqara vare vaumanta tenavu mintiaqi viha, kia vata vo oru koqaa aqukeha varaunarave.
16 Trabalhei com todas as minhas forças na reconstrução da muralha e não comprei nenhuma propriedade. E todos os meus empregados ajudaram na reconstrução.
17 Te vi kaiqara vare vauramanta Iutaa vika nora vaiintive, kamaanira kaiqa vaiintive, vo vatanaa vo vatanaaka Iutaa vata tataaqa variakave, vika vika 150navu vo enta vo enta ti naavuqi ani vaiha kara ne vaura.
17 Também hospedei na minha casa cento e cinquenta judeus e os seus chefes, além de todas as pessoas das nações vizinhas que vinham à minha casa.
18 Vo enta vo enta ti naavuqi kaiqa vare vauka purumakau vo aruke, sipisipi koqera 6navu aruke, kokoraara vonavuvata ruqutuke unta timitomanta te vi karara 150 vaiinti vika nimunara. Vika uaini ho naate ti, te ekaa 10 entaqaa tenta naavuqi kaiqa vare vauka nititama kauramanta vinavuka uaini qaiqaavata vare ani vaura.
18 Todos os dias eu mandava preparar um boi, seis ovelhas das melhores e muitas galinhas. E cada dez dias eu mandava vir uma nova remessa de vinho. Mas eu sabia que o povo tinha de trabalhar no pesado; por isso, não pedi o dinheiro da comida a que eu, como governador, tinha direito.
19 O Kotio, te ai aareha mintima turo: Te vaiinti nahenti kahaqama nimite vaunarara iritehara ti koqema timitaane, turo.
19 “Ó Deus, eu te peço que leves em conta tudo o que fiz por este povo.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Neemias 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.