Jeremias 4
Kotira Uva (TBG) vs VC
1 Mpo Isarerio, ne vi okararaqaahai tuqantaa vivera, ne tuqantaavi orurante te unanaini aniate. Te vaaqu haikave tuna haikara una variqa maraqura/varaha aututaara qaqira aquke, kia qaiqaa hampi aaraqaa viraiti,
1 Se tu, Israel, voltares - oráculo do Senhor, se voltares para mim, se ante meu olhar te despojares de tuas práticas abomináveis; se não andares a vaguear de um lado para outro,
2 avuqavu kaiqa varaivera, ne homa te Noravano Kotika ekaa enta ekaa enta qaqi variqi vi vaurauka autuqaa nenta uva kempukaiqama kevarave. Ne mintimanta ekaa vo vatanaa vo vatanaaka tiriara tiha, Tinavuvata koqema timitaane, tivakeha ti hutu tuahera kevarave, tiro.
2 se pela vida do Senhor jurares, lealmente, com retidão e justiça, então as nações incluir-te-ão em suas bênçãos, e almejarão partilhar de tua glória.
3 Ho iriate. Noravano Kotiva Iutaa vataini variakave, Ieruharemiqi variakave, vikara mintima tiro: Vaiintivano kia auqu vai nimiriva vai vataraqi kara utiraitiro, viva qaraaka vata vaurukero kara utintemake, ne qora okara qaqirake orurante te unanaini ani qaraaka avu aato varaate.
3 Assim fala o Senhor aos homens de Judá e Jerusalém: Desbravai um novo campo, evitai semear entre espinhos, ó homens de Judá e Jerusalém.
4 Ne te Noravano Kotika uva tiva taatau taunara iriqi vuate. Ne quqaaqamake ti vaiinti nahenti variate. Ne kia mintivera, ne qora kaiqa varera kaara ti voqamakero arara itaanarove. Ti arara itairava qaqiqai itaqiro viraro kia vovano ho vira qimpa kaanarove, tiro.
4 Circuncidai-vos em honra do Senhor, tirai os prepúcios de vossos corações, para que meu furor se não converta em fogo, e não vos consuma, sem que ninguém possa extingui-lo, por causa da perversidade de vossos atos.
5 Noravano qaiqaa tiriara tiharo, Aakara ntehara Iutaavata Ieruharemiqi variakavata mintima tiva nimiane: Ne vonaini vonaini aanumaara/noma vuaqa keha tiate, Kaiqe tenavu ekaa ruvaaqumavi vaantaavura vai vatukaraqi ruqemake kantama vuare.
5 Dai o alarme ao povo de Judá, avisai Jerusalém; mandai soar a trombeta pela terra inteira; gritai em altas vozes! Proclamai: Reuni-vos! Retiremo-nos para as cidades fortificadas!
6 Ne vutora virini hiritaimanta vaiinti nahenti vira tave Saionini kante vuate. Navutaaka tinavu harivorave ti, kia varike viraiti, kante oru kukeqaate. Te Noravano Kotika noti mantaraihai navutaaka ntita viri kaari vika ni qoraiqama nimiteha vehi autu kevarave, tiro.
6 Erguei um estandarte dos lados de Sião! Abrigai-vos, não vos detenhais! Pois que vou desencadear do norte uma desgraça, catástrofe imensa.
7 Raionivano kukeqavi vairaqihairo anintero aantau arukareva autintemake, vo vatanaa vo vatanaaka ekaa haika vehi autuke variaka, vika nái maaqa ke ni Iutaa vata vehi autu taiqa kareka maini ani variavo. Oho, vika ekaa ni vatuka vehi autu kaivaro kia vovanovata vatuka voqi ho varianaro.
7 Do seu covil parte um leão, e qual demolidor de nações se põe a caminho, saindo de seu refúgio para transformar em deserto a tua terra, e as cidades em desolação, onde ninguém mais habitará.
8 Nora Kotiva tinavuara arara itaiva kia taiqa viraitiro, qaqi ite arara vairara ti, ne kovaara utavaaqa nonkute iqi rateha variata.
8 Revesti-vos, pois, de saco, chorai e gemei, pois que a tremenda cólera do Senhor não se afastou de nós.
9 Noravano Kotiva tiharo, Vi entara avuhainaa vaiintivata vira qiata vaiintivata iqoka raqi kempukava kia vairamanta vaivarave. Ti kaiqa vara timitaa vaiintikavata paropeti vaiintivata voqamake qeteha vaivarave, tiro.
9 Naquele dia, - oráculo do Senhor -, faltará a coragem tanto ao rei como aos chefes; os sacerdotes serão tomados de terror; e os profetas, de espanto.
10 Viva minti tivera te aqao ti, Noravauvo, are ekaa haikaqaa raqiki variaravave. Mpo, ˻are una paropeti vika qaqi kaaramanta vika˼ Iutaini variakave Ieruharemiqi variakave una uva tiva nimiteha tiha, Ne maateraiqamake variqi vivarave, ti variarave. Oho, vika minti ti variamantavata, navutaaka tinavu harukareka ani variavo, tunara.
10 Dir-se-á: Ah! Senhor JAVÉ! Na verdade enganastes este povo e Jerusalém, quando lhe dissestes: Tereis a paz, no momento em que a espada ia feri-los de morte.
11 Qora entavano anintairaro Noravano Kotiva Ieruharemiqi variaka maantima tiva nimianaro: Aahara vataihairo uvai vovano utuanarove. Vi uvaiva kia qihaaqama kero uiti rapa qaqini vara karaitiro, viva ekaa haika tatoqa kaaina uvaivama varianarove.
11 Naquele tempo, dir-se-á a esse povo e a Jerusalém: qual vento abrasador desencadeado das colinas do deserto; incapaz de joeirar e purificar, assim é o proceder da filha do meu povo;
12 Te Noravano Kotika vara kaaina uvaiva nai kempuka uvaivano varianarove. Ti vaiinti nahenti qora kaiqa vare variara kaara te viraqohai vika ntaiharerave, tura.
12 vento impetuoso chega de lá até mim, mas, por minha vez, vou agora pronunciar minha sentença:
13 Ho tavaate. Aaqu ntireva kumpora arutaintemake, navutaaka aara mpiqavi maini ani variavo. Nora vetoravano auva ntaintemake, vika iqoka kaari aiquvano noraiqaakero auva ntaivo. Vika ohivano kante vaiva memoravano kante vairavata uri aatara kairave. Oho, tenavu kia ho vairarave.
13 eis que alguém se levanta, como nuvens tempestuosas. São seus carros semelhantes ao furacão, seus cavalos, mais ligeiros que águias. Ai de nós! Estamos perdidos!
14 Ne Ieruharemiqi variaka, nanti nanti entae nenta avu aatoqi qora kaiqa autireka ira qaqi iriqi vivarave? Nenta muntuka hiqama kaivaro qora okaravano kia viraqi vairaro Noravano ni ntitaarire.
14 Jerusalém, limpa o coração da maldade, a fim de que consigas a salvação. Até quando abrigarás no coração pensamentos que te são funestos?
15 Daani vatukaqihaive Efaraimu aiqinaihaive vaiinti vonavu kia koqe vakaaka vare aniavo.
15 Eis que uma voz, vinda de Dã, dá o alarme, e desde os montes de Efraim anuncia a calamidade.
16 Noravano vi vaiintikara tiharo, Iutaa vata auvahini varia vatanaakavata, Ieruharemiqi variakavata ne mintima tiva nimiate: Niara vataihai navutaaka maini ani variavo. Vika aninte, Iutaini vo vatuka vo vatuka ani ututumate iqoka raqireka noraiqaake uva tivarave.
16 Proclamai-a às nações, ei-la! Levai a notícia até Jerusalém: assaltantes chegam de terra longínqua, lançando clamores contra as cidades de Judá.
17 Ieruharemiqi variaka ti Nora Kotika qoririmake kia ti vevaaraini vaireka auti variara kaara, te navutaaka qaqi kaari vika vaiinti vonavu naahoqaa maimaraara raqikiantemake, Ieruharemi ututumate vaivarave.
17 Quais guardiães de campo, circundam a cidade, por se haver ela revoltado contra mim - oráculo do Senhor.
18 Ne qora aara avataqi viha ti uva raqaqi vi variara kaara, navutaaka ni qoraiqama kareka anivara. Ne nenta qora kaiqa vare variavama vi maarara qovarama kaivo. Vi maarava hunkavi haikara voqaara niqi vaiharo ni muntuka raqonta kaira ne anomake qoraiqamavi vaivarave, tiro.
18 É o teu proceder, são os teus atos que te acarretam essas desgraças. Eis o fruto de tua malícia, uma amargura que te fere o coração.
19 Oho, oho, ti muntukavano voqamakero qoraiqimanta antura ntiha vauro. Vi maarava tiqi vaimanta te kia ho evaara vairarave. Te navutaaka aanumaara/noma vuaqaara iruro. Navutaaka iqoka raqiha uva nontanta/otata tiara te iruro.
19 Minhas entranhas! Minhas entranhas! Sofro! Oh! as fibras de meu coração! O coração me bate, não me posso calar! Ouço o som das trombetas e o fragor da batalha.
20 Oho, te tavauramanta navutaaka tinavu qoraiqama timite, qaiqaa qaiqaavata tinavu qoraiqama timite variavo. Navutaaka ekaa Iutaa vata maata qoraiqama kaavaro qoraiqama viro vaivo. Navutaaka vaaka qovaramavi, vate virave ti, vika tinavu s eri naavu maaqa rampaike qunahi qaanahimake aqu kaavo.
20 Anunciam-se desastres sobre desastres, todo o país foi devastado. Foram de repente destruídas minhas tendas; num instante, meus pavilhões.
21 Mpo, nanti nanti entae navutaaka iqoka raquqi viha, iqoka aanumaara/noma vuaqaqi vivarave?
21 Até quando verei o estandarte, e ouvirei o som da trombeta?
22 Te minti turaro Noravano Kotiva tiharo, Ti vaiinti nahenti hampi avu aato vataaka kia tiriara kankomake iriarave. Vika vainti naati kia avu aato vataaka voqaara vaiha kia vo haikaravata iri tavaarave. Vika qora kaiqa varaa okarara kankomake iri tave, koqe kaiqa varaa okarara kia iri tavaarave, tiro.
22 Está louco o meu povo; nem mais me conhece. São filhos insensatos, desprovidos de inteligência, hábeis em praticar o mal, incapazes do bem.
23 Viva minti tumanta te tavauraro maa vatava qumina vauvaro kia vo haikavanovata viraqaa vauvaro naaruvaini kia vo haikavanovata ite vaura.
23 Olho para a terra: tudo é caótico e deserto; para o céu: dele desapareceu toda a luz.
24 Te aiqina vuruvi tavauramanta vika qakaa qakaa i vaumanta, qampara aiqina vika qakiha vuruvi virivi i vaura.
24 Olho para as montanhas e as vejo vacilar; e as colinas todas estremecem.
25 Te tavauramanta kia maa vataraqaa vaiinti nahenti variamanta ekaa uvirivata ata vare vinuara.
25 Olho: já não há nenhum ser humano; todas as aves do céu fugiram.
26 Te tavauraro koqemake kara qampiqe vai vatava aahara vataiqama vura. Ekaa vo vatuka vo vatuka qoraiqama viro vaivaro naavu maaqavata rampai kaavaro vaira.
26 Olho: tornaram-se desertos os campos; todas as cidades foram destruídas diante do Senhor, ante a fúria de sua cólera.
27 Noravano Kotiva mintima tiro: Te ekaa maa vatara qoraiqama kaariraro qumina naantaaka ntuanarove. Ho te mintima kehavata, kia te ekaara maa vatara vehiqama karerave.
27 Porque toda a terra será devastada - oráculo do Senhor -, mas não a exterminarei completamente.
28 Maa vatava iqi rateharo ike mpo tiraro naaruvavano konkiraiqama vuanarove. Te minti minti irerave tuna uvara kia qaqirake vo uva tiainarave. Te kia tuqantaavi qaiqaa vo kaiqa vararerave turo. tiro.
28 Eis a razão pela qual a terra cobriu-se de luto, e o céu, lá no alto, revestiu-se de negror. Pois que eu disse, e assim decretei: não voltarei atrás e não me retratarei.
29 Navutaaka ohiqaa oquvi vaikave, huru veva totekave animanta, ekaa vo vatuka vo vatukaqi varika vika ani uvara iri, qetake kantama vivara. Hini kika nantaqi kukeqareka vimanta, hini kika nora ori vainanaini vaarinte vivara. Ekaa vo vatuka vo vatuka qumina vairaro kia vaiinti vovanovata viraqi varianaro.
29 Ao grito de: Cavaleiros! Arqueiros!, toda a terra desandou em fuga. Lançaram-se nos esconderijos e galgaram rochedos, as cidades foram abandonadas e os habitantes desapareceram.
30 Ieruharemio, are vehiqama vira taiqa vina entava aumanto vaivara are nanae auti variaro? Quminama are naare utavaaqa koqera nonkutera, hankaaroro/kukakaara ruvutera, kori oriqohai aututaa haikara aqutera variaro. Quminama are nena avu auvahini vankora peni aqutera variaro. Are qumina mintima kehara nena vaataiqama tera variaro. Ai hampata ni variaka ai qoririmake, ai arukareka auti variavo.
30 E tu, devastada, para que revestir-te de púrpura, engalanar-te com ornamentos de ouro, e alongar-te os olhos com pinturas? Em vão tentas ser bela; desprezam-te os amantes. É tua vida que odeiam.
31 Mpo, te iruraro nahentivano avuniqama kero vainti vatareva iharo keke tintema kero, vovano noraiqaakero keke ti vaivo. Viva Ieruharemive. Viva aanai aanai tiharo nai kauqu tutukero tiharo, Oho, te kia ho vairarave. Navutaaka ti harukareka iamanta te vika kauquqima vauro, tiro.
31 Ouço gritos como os da mulher ao dar à luz, gritos de angústia quais os do primeiro parto. São os clamores da filha de Sião; geme e ergue as mãos: Desgraçada de mim! Desfaleço ante os algozes.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Jeremias 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.