Atos 23
Mi Namani Tino (TBF) vs AAI
1 E Paulo a nga dedeng ngeisngeis rakot simi Sanedrin, ma a nga pevien, “Bu kasiung. O te nga tsang vaotie kong baitinuir rakot se Raban ngan mi banga baivinakier tuir oit ine.”
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Ma surie ine, e Ananias, mi kovan bu prist, a nga oeng simi kulou gi ta nga tuir i babaren va gi ta nga pan ka i ngutsuon e Paulo.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Ma e Paulo a nga pevien sien malan ine, “E Raban ta keda no, evoi mi biribirit molop gi ta kovuo nge puneits! E mogos ian en nia vuortie iou vemusurie mi Vinuor, eiekesen e rov derka mi Vinuor simi vunan e oeng segie va gi ta pantsie iou!”
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Ma mi kulou gi ta nga tuir i babaren e Paulo, gi nga pevien, “E te oeng vatsakatie mi kovan bu prist se Raban.”
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 E Paulo a nga kuil nama, “Bu kasiung, o kap deng kielala va eie mi kovan bu prist. O telekiran va mi Pakpak Leong a pevien, ‘Kian va e ta oeng vatsakatie ma muomuo ni vuor.’”
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Sien e Paulo ta nga deng kielala va bu mene bu Sadukaio ma bu mei mene bu Parisaio, a nga koup pevien simi Sanedrin, “Bu kasiung, eou mi Parisaio ma e tamoung buer mi Parisaio. O tuir simi vinuor surie si kong vodovodon tuktuk surie mi tino mumuerengei simi miensei.”
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Sien ta nga oeng ven ne, bu Parisaio ma bu Sadukaio gi te nga tsuok vakake mi vinetei nge nama i kotubugie, ma ba gargar guor nga vekapot.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 (Simi vunan bu Sadukaio gi ko pevien va kap ka tino mumuerengei ma kap kavo angelo ma kavo moromoruo, ivie bu Parisaio gi ko vodovodon tuktuk segituo kokouk ine.)
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Io, mi kinokinoup a te nga leong te, ma bu vavvasengei simi vinuor simi gargar sibu Parisaio, gi nga tsuok tamtuir nge vaperor. Ma gi nga pevien, “Gei kap vorotan ka tsienakor ine simi ka. Tavakier ka moromoruo o, ka angelo ta masi vakokoit teteir sien?”
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Mi vinetei a te nga lalaro vabatie ka tseng, io, ian mi muomuo leong simi kulou ni minakiur a nga motou va gi ta masi nga tsaptsapkie e Paulo. Io, a nga turan mi kulou ni minakiur nia peuk nge ra teie tsana e Paulo segie nge kir vurukude i aron kegi oiroir.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Sikati ian simi ra, mi Nguts a nga me tuir i babaren e Paulo ma a nga pevien, “Kian va e ta motou. E ta aor ngeisngeis! E nga vakokoit vasanga iou i Ierusalem ma e ta buer so tsana malan mo i Roma.”
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Sivovo sien te, bu Iuda gi te nga oir kouk nge rove man nama e Paulo va gi ta nga kenvamate. Gi nga vakavakariem ven va gi ta kap nga ngou ma un oit va gi ta nga kenvamate e Paulo.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Mi aesaes kokouk ine simi kulou, a nga rio ba sinangavur voveit.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Gi nga rakot sibu prist leong ma bu muomuo nge pevien, “Gei te tsana kegei vakavakariem va gei ta kap ngou ma un oit gei ta kenvamate e Paulo.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Io, enga meie mi Sanedrin, nga ta turan ka nama simi muomuo leong simi kulou ni minakiur va ta kir vorotsoruo e Paulo senga nge pevien va nga lalaro telekire vakalaie mi vunan bu nama surie eie. Ma egei, gei ta rorois nge kenvamate i muan va ta beit senga.”
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Eiekesen e tsikien e Paulo a te nga rongomie ian kegi roevroev, ma a nga rakot simi oiroir simi kulou ni minakiur nge ra pengan se Paulo.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Ma e Paulo a nga kukuo mi muomuo simi kulou ni minakiur nge oeng sien, “Kerie ine mi madar rakot si manga muomuo leong. A lalaro pengan sien ka kepineits.”
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Io, ine mi ka a nga kir terie si man muomuo leong nge pevien, “E Paulo, mi ka ta mon simi vona vinatoreis, a tura iou nia kir terie ine mi madar sevoi, simi vunan a suvuon nieng ka nama nia pengan sevoi.”
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Ine mi muomuo leong a nga por ka i riman rakot i gege nge vereie, “Misa e lalaro pengan seou?”
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 A nga pevien, “Bu Iuda, gi te kukubuits va sivo gi ta vo vereie no nia kerie e Paulo rakot simi Sanedrin va gi ta lalaro vereie te buer.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Eiekesen kian va e ta vo rorong segie, simi vunan mi kulou a rio ba sinangavur voveit gi ta vo kokovan nia kenvamate. Gi tsana kegi vakavakariem va gi ta kap ngou ma un oit va gi ta kenvamate e Paulo. Ma ine gi te rorois mo nia tsana ine mi kepineits ma gi te rosie mo ke tinor.”
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Mi muomuo leong simi kulou ni minakiur a nga oeng sien, “Kian va e ta pengan si ka mene va e me pouts seou.” Ma a nga ture vavasie ian mi madar.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Samo magi muomuo leong a nga kukuo ba muomuo simi kulou ni minakiur nge oeng seguor, “Ngado ta rorois ngan kavo ka ni minakiur oit mi sinangavur luo koboit (200) nia rakot i Kaesarea, kokouk meie bu sinangavur napaririem potsu luo (70) egie gi ta ka oos ma ba sinangavur luo koboit (200) mi kulou gi ta ko makiur nge eon. Ma nga ta rorois nia tsuok nge vineis simi 9 kilok ine sikati.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Nga ta por terie buer ka oos se Paulo nia kesie, ma nga ta naneie ken vineis beit se Peliks mi gavana.”
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Ma mi muomuo simi kulou ni minakiur a nga vataro mi kato pakapaka rorou malan ine,
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Eou, e Klaudio Lusio.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Bu Iuda gi nga rakopie ine mi ka ma gi nga vatvatta kenvamate. O telekiran va ine mi ka eie mi kangi Roma, io, eou ma kong kulou ni minakiur gei nga me teie rivie nge kulie.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 O nga lalaro telekiran misa gi ta nga vepitsie ngan, io, o te nga kir pepekutsie si kegi Sanedrin.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 O nga vorotan va bu nama gi ta nga vepitsie ngan, a vemusurie mo bu vinirei si kegi vinuor kesegie. Eiekesen a kap nga tsana ka kepineits ian ta vaotie va ta masen o, nia tsatsang vavatoreis.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Ma sien o ta rongomie va bu Iuda gi nga tsana kegi roevroev nia kenvamate, o ture volopusuo nemei sevoi. Ma o te oeng ngeisngeis segie ian gi ta nga vepitsie nge nama va gi ta ba me vodusie i mata.”
30 Naatu
31 Io, mi kulou ni minakiur gi nga tsang vemusurie ian mi tinuturei. Gi nga kerie e Paulo ian sikati ngas te oit i Antipatris.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Sivovo sien te, mi kulou ni minakiur gi te nga muerengei rakot si kegi oiroir ma egie gi ta ko ka oos nge makiur, gi nga veis te e Paulo.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Sien gi tate nga so beit i Kaesarea, gi nga terie mi pakapaka rorou simi gavana nge terie e Paulo i napariman.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Mi gavana a nga tiro ine mi nama simi pakapaka rorou ma a nga vosuoreie e Paulo va eie a kovuni simi sana provins. Sien ta nga vorotan va eie kovuni i Kilikia,
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 a nga pevien, “O ta ba rongomie ke baitutuir sien va ian mi kulou gi ta nga vepitsie no gi ta me beit”. Samo a nga terie mi nama va e Paulo ta nga mon i pakien mi nennei simi kulou gi ta nga ko naneie ken vonuo mi gavana.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.