Romanos 9
Dio Wadarique (TAV) vs AAI
1 — ausente —
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 — ausente —
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 — ausente —
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Tirʉmʉpʉ macacʉ Jacobo cawamecʉcʉ cabero Israel cawame wajoaricʉ pãramerã jã ã judío maja. Yʉ punaa na ãmaro ĩi na cabejebajupi Dio jã ñicʉ jãare Israel majare. To bairi na mena cãñupi. Na mena ãcʉpʉ caroaro cʉ cãniere na caiñooñupi. Cʉ caĩ cũriquere na buio majiori camajare na cʉ cátibojapere na caĩ buioyupi Dio Israel majare. Cʉ carotiriquere na cacũñupi. Cʉ̃re na cáti nʉcʉbʉgopa wii quenare cacʉgoyupa. “Caroaro na yʉ átibojagʉ mʉja pãramerãre,” na caĩ buioyupi Dio.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Jã judío maja Jacobo punaa nemoo cãni jʉgoricarã doce cãnacãʉna na pãramerã jã ã. Cristo quena ti poa macacʉna cabuiayupi camajocʉ anigʉ. Cristo ãmi Diona ati ʉmʉrecoo nipetirijere caroti netoʉ. To bairi cʉ̃re mani áti nʉcʉbʉgocõa aninucugarã. Amén.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Dio judío majare caroa macajere na cʉ cátibojabato quena capãarã cʉ áti nʉcʉbʉgoquẽema. Na canʉcʉbʉgoquẽto, “Judío majare caroaro na yʉ átibojagʉ,” Dio nare cʉ caĩbataje baiquetigaro ĩi mee yʉ ĩ. Ocõo bairo maca ã: Jĩcaarã jeto judío maja Dio punaa majuu ãma. “Israel pãramerã aniri nipetirã Dio yarã majuu ãma,” ĩrica wame maa.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 To bairona, “Abraham pãramerã aniri cʉ ãnacʉre bairona Dio yarã ãma nipetirã,” ĩrica wame maa. Ocõo bairo caĩñupi Dio Abrahãre: “Isaá pãramerã cãni bui pearã jeto, ‘Yʉ pãramerã majuu ãma,’ mʉ caĩrã anigarãma.”
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Ocõo bairo ĩgaro ĩi: “Abraham ya poa macana cabui pea ʉjarã na cãno maca yʉ punaa ãma,” na ĩ tʉjʉquẽemi Dio. Dio, “Caroaro camajare na yʉ átibojagʉ,” cʉ caĩ cũriquere caapi nʉcʉbʉgorã maca Dio punaa majuu ãma naa.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Ocõo bairo caĩñupi Dio Abrahãre: “ ‘To cõopʉ yʉ atígʉ,’ yʉ caĩri paʉ caejaro yʉ atígʉ. To cõopʉ yʉ cáató mʉ nʉmo Sara macʉ cʉtigomo.” To bairona caĩ cũñupi Dio Abrahãre cʉ macʉ Isaá cʉ cabuiapere yua.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Cabero jã ñicʉ Isaá nʉmo Rebeca jĩcanina punaa cʉtio pʉgarã cacʉgoyupo. Jĩcaʉ punaa, Isaá punaa jeto cãñuparã.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 — ausente —
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 To roquere, “Dio na cátiboriquere tʉjʉ cõoñaquetibacʉ quena jĩcaʉre cʉ mai netori cariape átiquẽemi Dio,” ĩ tʉgooñaqueticõaña.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Cajʉgoyepʉ Moisé tirʉmʉpʉ macacʉre: “Noa yʉ caboorã jetore na yʉ bopaca tʉjʉgʉ,” cʉ caĩñupi Dio.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 To bairi Dio cʉ majuuna manire cʉ cabopaca tʉjʉro caroaro áami manire. Caroaro manire cʉ cátibojapere mani cabooro o caroaro mani majuuna mani cáti tutuarije wapa mee manire átibojami.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 To bairi Dio cʉ majuuna cʉ cabooro cájupi Ejipto macana ʉpaʉre tirʉmʉpʉ macacʉ Faraõ cawamecʉcʉre. Ocõo bairo ĩ ucarique ã Faraõ cawamecʉcʉre Dio ye queti ucarica pũuropʉ: “Mʉre ʉpaʉ yʉ cajõowʉ, mʉ jʉgori yʉ catutuarijere yʉ áti iñoogʉ ĩi. Ati yepa macana nipetirã yʉ ye queti na majiato ĩi, ʉpaʉre mʉ yʉ cajõowʉ,” ĩ ucarique ã Faraõ cʉ cãnajere.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 To bairi Dio noa cʉ camai tʉjʉgarãre na mai tʉjʉʉmi. Cʉ̃re canʉcʉbʉgogateerã quenare cʉ̃re na cabai netoo nʉcaro na áami. Cʉ cabooro na átinucumi camajare.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 To bairo caĩrije apirã ocõo bairo mʉja ĩ tʉgooñaborã: “Dio cʉ majuuna cʉ cabooro mani yerire cácʉ aniri, ‘Rooro áama, cabai buicʉna ãma,’ manire cʉ caĩquetipe anibapa. Mani yeripʉre cʉ cátigari wamere mani majuuna mani mata majiquẽe. Mani cãnipere mani camata majiquẽto maca, ‘Cabai buicʉna ãma,’ manire cʉ caĩquetipe anibapa,” mʉja ĩ tʉgooñaborã.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 To bairo me ã. Cawatoa cãna anibana quena cãni majuʉre Diorena, “Cariape mʉ átiquẽe,” cʉ̃re mʉja ĩ tuti majiqueti majuucõa Diore. Jotʉ caweore, “To bairi jotʉ yʉ wequeticõaña,” ĩ tuti majiquẽto jotʉ quena.
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Ríi weri majoco noo co cabooro jeto we majimo. Jĩca bʉrʉarena noo jĩca rʉ cawatoa cãnipa rʉ co cabooro co cacʉgopa rʉ we majimo. Ti bʉrʉarena ape rʉ caroa rʉ boje rʉmʉ cãno co cacʉgopa rʉ quenare co cabooro we majimo. Co cabooro co cátore bairona manire áami Dio quena cʉ caboorijere.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 To bairi Dio cʉ catutuarijere iñoʉ camajare na cʉ capopiyeyepere capopiyeyegaquẽjupʉ rooro na cátibato quena. Nemoona cariape na popiyeyeboricʉmi Dio.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 To bairona na canʉcañupʉ Dio, camajare na yʉ catʉjʉ bopacarijere na majiato ĩi. Tirʉmʉpʉ mani cabejeyupi Dio cʉ catutuarijere na cʉ caiñooparãre, caroaro cʉ cátibojaparãre.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 To bairi manire bejei jĩcaarã judío majare jã cabejeyupi. Aperã judío maja cãniquẽnare jĩcaarãre cabejeyupi mʉja quenare.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Judío maja cãniquẽna jĩcaarãre Dio na cʉ cabejepere Dio ye quetire ocõo bairo caĩ ucayupi Osea cawamecʉcʉ tirʉmʉpʉ macacʉ cãniñaricʉ:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 “Dio yarã me ãma,” caĩricarã macare, “Dio to cãnacã rʉmʉ cãcʉ yarã, cʉ punaa ãma,” ĩrique anigaro, caĩ ucayupi Osea tirʉmʉpʉ macacʉ Dio ye quetire ucaʉ.
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 — ausente —
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 — ausente —
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Cʉ̃a Isaíana apeye cauca jʉgoyeyeyupi tunu:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Ocõo bairo mʉjaare yʉ buionemogʉ tunu: Judío maja cãniquẽna maca, “Caroarã ãma,” Dio nare cʉ caĩ tʉjʉpere catʉgooñaquẽjupa. Caroare na cáti ocabʉtiquetibato quena, “Caroarã ãma,” na ĩmi Dio Jesucristore na caapi nʉcʉbʉgoata.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Judío maja maca, “Moisépʉre Dio cʉ carotiriquere ána caroarã Dio mena mani anigarã,” caĩ tʉgooñanucubajupa. To bairo tʉgooñabana quena nipetirije Dio cʉ carotiriquere cáti peo majiquẽjupa. To bairi, “Caroarã ãma,” na caĩ tʉjʉ wariñuuquẽjupi Dio.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Dio, “Caroarã ãma,” nare cʉ caĩ tʉjʉ wariñuuquetajere tʉgooñari ocõo bairo mani ĩ maji: Na majuuna na catʉgooña tutuarije mena caroare átigabana Jesucristo ye queti macare caapi nʉcʉbʉgoquẽjupa. To bairi Cristore na caapi nʉcʉbʉgoquẽtie jʉgori Ʉ̃taapʉre capʉga ta ña roca cumurãre bairona baima. Jesucristore api nʉcʉbʉgoquetibana cʉ̃re camajiquẽna ãma.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Tiere ocõo bairo caĩ ucayupi Isaía tirʉmʉpʉ macacʉ Dio Wadariquepʉre:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.