Lucas 17

Dio Wadarique (TAV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ocõo bairo caĩñupʉ Jesu cʉ cabuerãre:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 To bairi aperãre caroorije nare cʉ áti rotiqueticõato ĩrã ʉ̃ta capairica mena cʉ wamʉapʉre jia yo, capairi yapʉ cʉ̃re roca ñua rocacõaata ñuuboro. To bairo átatoi yʉre caapi nʉcʉbʉgorãre caroorijere na ĩ ocajãquetiboʉmi.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 Atiere caroaro tʉgooñaña. Mʉja yaʉ caroorije mʉjaare cʉ cápata, “Átiquẽja, caroorije ã tie,” cʉ ĩña. To bairo cʉ mʉja caĩro apiri caroorije mʉjaare cʉ cátiere cʉ cajʉtiritiata cʉ majiritioya.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Jĩca rʉmʉre siete cãnacã ni caroorijere mʉjaare cʉ cápata to cãnacã nina moquena jʉtiritirique mena, “Yʉ majiritioya,” mʉja cʉ caĩata cʉ majiritioya, na caĩñupʉ Jesu.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Jesu cʉ cabuerã ocõo bairo cʉ caĩñuparã:
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 To bairo cʉ na caĩro:
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 ’Paabojari majocʉ mʉja cacʉgoata cʉ mʉja carotirijere tʉgooñaña. Caotepa yepare mʉja yejeaboja, ovejare mʉja coteboja, cʉ paariquere peo, cʉ catunu ejaropʉ nemoona mʉja jʉgoye cʉ mʉja ʉga rotiquẽna.
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Ocõo bairo maca cʉ mʉja rotirã: “Jã caʉgapere jã átibojaya. Jã caʉga yaparoro bero mʉ ʉgagʉ mʉa,” cʉ mʉja ĩrã.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Cʉ mʉja carotirijere cʉ cáto tʉjʉʉ, “Caroa majuu mʉ ájupa,” cʉ mʉja ĩquẽna. “Cʉ ye riapena paʉ ácʉmi,” cʉ mʉja ĩ tʉgooñacõarã.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Mʉja quena, “Dio, ‘Caroaro yʉ mʉ átibojawʉ,’ yʉre cʉ ĩato,” ĩ tʉgooñaqueticõaña. Dio cʉ cáti rotirijere áti yaparorã ocõo bairo cʉ ĩña mʉjaa: “Mʉ paabojari maja jã ã, cawatoa cãna jã ã. Jã ye riapere, ‘Ocõo bairo cátipe ã,’ mʉ caĩ rotirique jetore jã ápʉ́. To bairi aperãre átinemorique me ãmʉ,” caĩpe ã, caĩñupʉ Jesu.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Cabero Jesu Jerusalẽpʉ aácʉ Galilea yepapʉ cãnacʉ, neto aácʉna, Samaria yepapʉ caejayupʉ.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 Topʉ aácʉ jĩca macapʉ caejayupʉ. Ti macapʉ cʉ caejaro pʉga wamo cãnacãʉ caajeri boarã cʉ cabocayuparã. Tie capenirije cãno maca cʉ tʉacãpʉ ejaquẽnana yoaropʉna cʉ caĩ piyuparã:
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 —¡Jesu, camajare cabuei! ¡Jã bopaca tʉjʉya! cʉ caĩ piyuparã.
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Jesu na tʉjʉʉ ocõo bairo na caĩñupʉ:
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Jĩcaʉ na caboarije cayatiro tʉjʉʉ jĩcaʉna caamejorecõa tunu aájupʉ Jesu tʉpʉ.
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Jesu tʉpʉ eja, rʉpopatuapʉ tuatu mubia cumuri cʉ caĩñupʉ Jesure:
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Jesu maca cʉ jetore cʉ tʉjʉri ocõo bairo caĩñupʉ:
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Ani jĩcaʉna judío majocʉ aniquetibaopʉcʉna Diore, “Ñuu majuucõa,” cʉ ĩi acʉ́ tunu ajupi, caĩñupʉ Jesu.
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 To bairo ĩi Samaria macacʉ caajeri boabatacʉre cʉ caĩñupʉ:
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Fariseo maja Jesure ocõo bairo cʉ caĩ jeniñañuparã:
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 To bairi ape wame caacʉori wamere tʉjʉrã, “Atopʉ roti jʉgoʉmi,” o “Jõpʉ maca roti jʉgoʉmi Ʉpaʉ Dio cʉ cajoʉ,” ĩ majiquetigarãma camaja. Ʉpaʉ Dio cʉ cajoʉ mʉja tʉpʉ anitʉgami, na caĩ buioyupʉ Jesu fariseo majare. Mere yʉna yʉ ã ĩi to bairo na caĩbajupʉ Jesu.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Cabero Jesu cʉ cabuerãre ocõo bairo na caĩñupʉ:
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Aperã, “Mere ejatʉgami. Atopʉ ãmi,” mʉja ĩgarãma. Aperã, “Jõpʉ ãmi,” mʉja ĩgarãma. To bairo na caĩro na tʉjʉ ʉja aáqueticõaña.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Bʉpo cʉ cayaberije muipʉ cʉ cawamʉ ató maca yabe roca jooro muipʉ cʉ caroca jãari jopepʉ cayabe roca turore bairona yʉ catunu ató baugaro.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 To bairo yʉ cabaiparo jʉgoye seeto yʉ popiye tamʉogʉ. Ati yʉtea macana, “Dio cʉ cajooricʉ me ãmi,” yʉ ĩbana yʉ popiye tamʉo joroque yʉre átigarãma.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 Noé cʉ cãna yʉteapʉre na cáti ãnatore bairona áticõa anigarãma yʉ catunu ejari paʉpʉ quenare.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Ocõo bairo cáticõañupa Noé cumua capairicapʉ cʉ cajãaparo jʉgoye, oco pairo caocaparo jʉgoye: Ti yʉtea macana ʉga, eti cumu, nʉmocʉti, cãromia manapʉacʉti, to bairona cáticõa aninucuñuparã na carua petiparo jʉgoye. Ti yʉtea macana na cátatore bairona camaja áticõa anigarãma, yʉ catunu ejari paʉpʉ quenare.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 — ausente —
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 — ausente —
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 — ausente —
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 Yʉ caejari paʉ cãnore jĩcaarã na ya wiiri tʉbʉja capaa ãna na ya wiiripʉre na tunu jãaqueticõato. Na yere na jeeyora aáqueticõato. Aperã quena wejeripʉ capaa ãna na ya wiiripʉre na tunu aáqueticõato.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Lote nʉmo co cabairiquere tʉgooñaña. Co ya maca, Sodoma caʉ̃ro co apeyere maibaco seeto catʉgooñarique paiyupo. To bairi Dio co carocayupʉ Lote nʉmore, apeye uniere seeto co catʉgooña mai pairije bui. To bairi cõre bairo baiqueticõaña. Apeye uniere tʉgooña mai tunuoqueticõaña.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Noa na majuuna na caboorijere cáticõa ãna maca yajigarãma. Aperã maca na majuuna na caboorijere átiquẽnana Dio cʉ caboorije macare cána caroa na cãnicõa anipere bʉgagarãma, caĩ buioyupʉ yua.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 Na caĩ buionemoñupʉ Jesu moquena:
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Ʉmʉreco cãno yʉ caejaata cãromia pʉgarã ʉgarique cawãia tʉjʉnucurã anigarãma. Jĩcaore co yʉ ne aágʉ. Apeo tuagomo, yʉre caapipajeequẽco aniri.
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 Caʉmʉa pʉgarã wejepʉ paa anigarãma. Jĩcaʉre cʉ yʉ ne aágʉ. Apei tuagʉmi, yʉre caapipajeequẽcʉ aniri.
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 To bairo cʉ caĩro:
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.