Hebreus 12

Dio Wadarique (TAV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 To bairi capãarã cãñuparã mari jʉgoye macana Diore caapi nʉcʉbʉgoricarã. Dio cʉ caboori wame cájuparã popiye nare to anibao joroquena. To bairi caroaro na canʉca ocabʉtirijere tʉgooña majiri mari quena Dio cʉ caboori wamere mari ána. Popiye to anibao joroquena mari nʉcarã. Diore mari nʉcʉbʉgoquetio joroque cáti wamere cõona caroorijere mari áti janacõato. Ocõo bairo ã: Atʉri maja na mena macacʉ jĩcaʉ cʉ yarãre na atʉ netogʉ cʉ ye canʉcʉrijere cũʉmi. To bairona ape wame Diore mari nʉcʉbʉgoquetio joroque cáti wamerire cajana cũ re peticõape ã. To bairo ána popiye tamʉoriquere nʉca ocabʉtiri Dio cʉ caboori wame jetore mari ána.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Jesure mari tʉgooña anicõato. Caroaro Dio cʉ caboori wame cájupi Jesu cabero cʉ cawariñuupere majiri. To bairi cʉ̃re cajĩarã yucʉ tẽorica pãipʉ cʉ na capapua jĩarije to nibao joroquena canʉcañupi. Carooʉre cʉ ánare bairona cʉ na cáti popiyeyerije to nibao joroquena catʉgooñaquẽjupi. Roorije catamʉoʉ nibaopʉcʉna, “Wariñuurica wame yʉ joogʉmi Dio yʉ catamʉoro beropʉ,” ĩrica wame macare catʉgooñañupi Jesu. To bairo mari tamʉobojari bero Dio tʉna ruiimi, cʉ mena Ʉpaʉ aniri.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Rooro majuu cʉ caĩ epe tʉjʉteeyuparã. To bairo caroorã cʉ na cátiere cʉ canʉca ocabʉtiriquere tʉgooñaña mʉjaa, jã quena popiye jãre to nibao joroquena tʉgooñarique paiquẽnana jã ani ocabʉtigarã ĩrã.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Cristo cʉ catamʉorique cõona mʉja tamʉoquẽe mai. Ñee wapa mee Jesure cʉ na cátatore bairona caroorã mʉja jĩaquẽema.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 ¿Mʉjaare Dio punaare cʉ caĩ buioriquere mʉja majirititi? Ocõo bairi wame caĩ buioyupi Dio:
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 Yʉ camairãre caroaro na yʉ beonucu. Yʉ punaare na yʉ popiyeye, caroaro jeto na áparo ĩi.
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 To bairi mʉja catamʉoata nʉcaña mʉjaa. To bairona tamʉo rotimi Dio cʉ punaare, caroaro mʉja cáti majiparore bairo ĩi. Capacʉa na punaare na beonucuma. Nare na cabai botioro na popiyeyema, caroaro na apipajeato ĩrã. To bairo jeto na cátipe ã. Dio quena na cátore bairona mari átinucumi marire, cʉ punaa mari cãno maca.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 To bairo jetona áami Dio cʉ punaa nipetirãre. Mʉjaa cʉ cabeoquẽna mʉja cãmata, “Yʉ punaa ãma,” mʉja ĩ ecooquetiborã. Cáti eperã romiri punaare bairona, capacʉ manare bairona mʉja aniborã. To bairi “jã Pacʉ” Diore cʉ mʉja ĩ majiquetiborã catamʉorique mano mʉja cʉ cabeoata.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Mari pacʉa marire na cabeoro na mari canʉcʉbʉgowʉ. Naa mari pacʉa ati yepa macana na netoro mari Pacʉ Dio ʉmʉrecoo macacʉ macare cʉ canʉcʉbʉgope ã marire cʉ cabeoro. To bairi cʉ apipajee nʉcʉbʉgori cʉ mena caroaro mari ána.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Yoaro mee mari cabʉtiri rʉmʉri cõona mari pacʉa mari cabeoyupa na caboo tʉgooñari wamere. Dio maca caroa majuu mari beomi, caroaʉ cʉ cãnore bairona caroarã mari cãnicõa aniparore bairo ĩi.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Caroa jetore na áparo ĩi marire cʉ capopiyeyeri paʉ mari wariñuuquẽna. Mari tʉgooñarique pairãa. To bairo catamʉoricarã nibaopʉnana marire cʉ capopiyeyero bero caroarã mari ani ocabʉti yua.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 To bairi popiye tamʉorique mʉjaare to nibao joroquena yeri ocabʉtiya mʉjaa. Diore apipajee janaquẽja.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Cariape Dio cʉ caboori wame ája. Aperã mʉja mena macana Diore caapipajeerã cʉ caboori wame cáti ocabʉtiquẽnare na átinemoña. Ocabʉtirique na buioya, mʉjaare bairona cariape Dio cʉ caboori wame jetore na cáti majiparore bairo ĩrã.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Aperã nipetiro mena caroaro anicõaña, ame ĩ punijiniquẽnana. “Mari Ʉpaʉ Jesu caroaʉ majuu cʉ cãniere bairo seeto yʉ aniga,” ĩ tʉgooñaña. Caroarã jeto cʉ tʉpʉre cʉ catʉjʉparã ãma.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Ame buio ocabʉtioya mʉjaa, jĩcaʉ mari mena macacʉ Dio ye caroa ãnaje áti ocabʉti wariñuuquetiremi ĩrã. To bairo cáti ani wariñuuquẽcʉ cʉ cãmata punijiniri aperãre Cristore caapipajeerã cʉti poa macanare na rooye tuuboʉmi. Weje macajere oteriquere caroorije witi, caputi rooye tuurore bairona Cristore caapipajeerã watoapʉ jĩcaʉ to bairona cãcʉ cʉ cãmata capãarã aperãre na rooye tuuboʉmi.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Caroorije cáti eperã aniqueticõaña. Dio yere canʉcʉbʉgoquẽnare bairo aniqueticõaña. To bairona Dio yere canʉcʉbʉgoquẽcʉ cãñupʉ Esaú cawamecʉcʉ tirʉmʉpʉ macacʉ. Cajʉgocʉ aniri cʉ baire carotipaʉ, cʉ pacʉ yere cacʉgo ʉjapaʉ cãnibajupʉ. To bairo cajʉgo anipaʉ anibaopʉcʉna tiere cʉ cãnibope camaiquẽjupʉ. To bairi jĩca rʉmʉ ñigo riabacʉ ʉgariquere seeto cabooyupʉ. To bairo cʉ cabairo tʉjʉʉ cʉ bai maca, “Mʉ yʉ nugʉ. Cajʉgocʉ aniri mʉ cacʉgo anibopere cabero yʉ mʉ cajoata mʉ yʉ nugʉ,” cʉ caĩñupʉ Esaúre. To bairo cʉ caĩro: “Caberopʉ yʉ cãnibope yʉ mai tʉgooñaquẽe. Mʉ maca cacʉgo ʉjapaʉ ãña,” cʉ caĩñupʉ Esaú cʉ baire. “Baiyupa nemoo ʉgariquere yʉ jooya. Cajʉgocʉ aniri yʉ cajʉgo aniboriquere mʉ yʉ joogʉ ʉgarique wapa,” cʉ caĩñupʉ Esaú cʉ baire, Dio yere cʉ cacʉgobopere nʉcʉbʉgoquetibacʉ.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Cabero caroare boobacʉ dope bairo cʉ baire cʉ̃re cʉ caĩrica wamere cáti wajoa majiquẽjupʉ. Cʉ pacʉre tʉgooñarique pairique mena cʉ cajenirije to nibao joroquena cʉ pacʉ, “Cajʉgocʉ ãnajere cʉgoya mʉa,” cʉ caĩ majiquẽjupʉ. Ti wame caroaro mʉja maji.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 — ausente —
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 — ausente —
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 Seeto uwibana canʉca majiquẽjuparã. Ocõo bairije na carotiyupʉ Dio: “Jĩcaʉ atii ʉ̃taʉre cʉ capañaata ʉ̃ta rupaa mena cʉ re jĩacõaña. Waibʉcʉ quenare atiire cʉ capañaata ʉ̃ta rupaa mena re jĩacõaña cʉ quenare,” caĩñupʉ Dio. To bairo cʉ caĩro apirã canʉca majiquẽjuparã naa.
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Moisé quena Dio cʉ cãnii ʉ̃taʉpʉ to bairo cabairijere tʉjʉʉ, “Seeto uwibacʉ yʉ nanaabʉja,” caĩñupʉ Moisé quena.
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 — ausente —
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 — ausente —
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 To bairi mari Ʉpaʉ Jesu mena macana mʉja ã mʉja quena. Cawama wame Dio, “Na yʉ netoo catiogʉ,” cʉ caĩricarore bairona Jesu maca mari catiomi. Cʉ carií yajibojarique mena mari netoo catiomi Jesu. Tirʉmʉpʉ macacʉ Abel cawamecʉcʉ maca carií yajiyupʉ cʉ jʉgocʉ cʉ̃re cʉ cajĩaro. To bairi cʉ cajĩarique wapa cʉ jʉgocʉre cʉ capopiyeyeyupʉ Dio. Jesu marire cʉ carií peti yajibojarica wame maca caroa wame jʉgori caroorije mari ye buire majiriomi Dio.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 To bairi tiere caroa wame Dio cʉ caĩrijere caroaro cʉ apiya. Cʉ bai botioquẽja. Tirʉmʉpʉ Moisé ati yepapʉ ãcʉ Dio cʉ carotirijere na cʉ cabuioro cʉ caapigateeyuparã Israel maja. To bairo cʉ na cabai botiorije wapa Dio na capopiyeyeyupʉ. To bairo na cʉ capopiyeyericaro netoro na popiyeyegʉmi Dio Jesu macare cabai botiorãre. Jesu maca ʉmʉrecoopʉ cãnacʉ caejayupi, caroa wame buioʉ acʉ́. To bairi caroaro cʉ cabuiorica wamere apiya.
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Tirʉmʉpʉ Israel majare Dio na cʉ caĩ buiori paʉna ati yepa cananaañupe. Cabero ocõo bairi wame caĩ buioyupi Dio: “Cabero moquena ati yepa to nanao joroque yʉ átigʉ. Ʉmʉrecoo quenare yʉ nanaogʉ,” caĩ buioyupi Dio.
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 To bairo ati yepa, ati ʉmʉrecoo quenare yʉ nanaogʉ ĩi, ati ʉmʉrecoo macaje nipetiro cʉ cátaje cʉ carepere mari majiogami. Ʉpaʉ cʉ cãnie jeto wajoa majiquetigaro. Tie jetore requetigʉmi Dio.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 — ausente —
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 — ausente —
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.