Hebreus 10

Dio Wadarique (TAV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Dio Moisépʉre cʉ cabuiorica wame, ati wame jeto camajare na yʉ átibojagʉ ĩi mee caĩ cũñupi Dio ti wamere. Tie caberopʉ camajare na cʉ cátibojapere ĩ buio majiorica wame cãñupe. To bairi camaja ti wame Dio cʉ caroti jʉgoricarore bairona to cãnacã cʉma waibʉcʉrãre joe buje mʉgonucuma, Diore cʉ joori. To bairo átinucubaopʉnana Dio mena caroaro ani majiquẽema.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Camaja Diore cáti nʉcʉbʉgorã waibʉcʉrãre cʉ na cajoobao joroquena caroorije na cátajere camajirioquẽjupi Dio. Cʉ camajirioata jĩcanina cʉ joorã, “Mere caroorije mana jã ã,” ĩ tʉgooña boricarãma. To bairo ĩ tʉgooñari joonemoquetiboricarãma.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 To bairi to cãnacã cʉma waibʉcʉrãre joe buje mʉgo joonucurã, “Caroorije yʉ cátie ãno mai,” ĩ tʉgooña majima. To bairi Diore joo janaquẽema.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Wecʉa, cabra jĩarique na rií wẽ yaye bate peorique mari camaja ye caroorijere yajio majiquẽe. Waibʉcʉrãre Diore mari joobaopʉnana to bairona mari yeripʉ caroorijecʉna mari aniborã.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 To bairi Cristo ati yepapʉ camajocʉ cʉ cabuiaparo jʉgoye ocõo bairo Diore cʉ caĩñupʉ:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 Camaja na caroorije yajiogarã mʉre waibʉcʉrãre na cajĩa joe buje mʉgo joorijere mʉ tʉjʉ wariñuuquẽe.
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Tiere mʉ cawariñuuquẽto tʉjʉri ocõo bairo mʉ yʉ ĩwʉ: “Yepapʉ camaja tʉpʉ yʉ aágʉ, mʉ caboori wamere átii aácʉ. To bairona ĩ mʉ Wadarique ucarica pũuripʉ yʉ cabaipere,” yʉ ĩwʉ, caĩñupi Cristo cʉ Pacʉre.
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 To bairi, “Camaja na caroorije yajiogarã mʉre waibʉcʉrãre na cajĩa joe buje mʉgo joorijere mʉ tʉjʉ wariñuuquẽe,” caĩñupi Cristo, Moisépʉre Dio cʉ caroti jʉgoricarore bairona na cátie to nibao joroquena.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Ti wame ĩ yaparo, “Yepapʉ camaja tʉpʉ yʉ aágʉ, mʉ caboori wamere átii aácʉ,” caĩñupi. To bairo ĩi, Moisépʉre Dio cʉ caroti jʉgorica wamere wajoami Jesu. Wajoari cawama wamere marire cabuioʉ ãmi Jesu.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Cawama wamere buioʉ Dio cʉ caboori wame cájupi Jesu. Camajare bairona carupaʉcʉcʉ ãcʉpʉ jĩcanina marire cabai yajibojayupi. To bairo cʉ cabairo tʉjʉri mari caroorijere majiriomi Dio. To bairi, “Yʉ yarã ãma. Caroarã ãma,” mari ĩ tʉjʉmi Dio.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Mari yarã judío maja yarã sacerdote maja maca to cãnacã rʉmʉ Diore joonucuma, cʉ̃re áti nʉcʉbʉgorica wiipʉre topʉna anicõari. To cãnacã rʉmʉ to bairo jeto waibʉcʉrãre jĩa, na joe buje mʉgo, Diore joonucuma. To bairo na cátie to nibao joroquena caroorije mari cátiere yajio majiquẽema.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Cristo maca jĩcanina marire cabai yajibojayupi, Diore joʉ. Cʉ majuuna Diore joori caroorije mari cátiere yajio majimi. To bairi mari bai yajibojari bero Dio tʉpʉ cáaácoajupi, cʉ menare caroti ruii anigʉ.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Topʉ Dio mena yuu ruimi cʉ wapanare Dio na cʉ canetoparo jʉgoye.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 To bairi cʉ yarãre jĩcanina na bai yajibojaʉ to cãnacã rʉmʉ cañuurã cãnicõa aniparãre na cacũñupi Cristo.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 To bairi wame mari majiomi Dio Espíritu Santo ocõo bairo mari ĩ buioʉ:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 “Israel macanare yucʉacã ocõo bairi wame cawama wame na yʉ buiogʉ,” ĩmi mari Ʉpaʉ Dio, caĩñupi Espíritu Santo.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Ocõo bairo ĩmi moquena:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 To bairi mari caroorijere mere cʉ camajiritioro maca, mari caroorije cawapaye peocõañupi ĩrã, waibʉcʉrãre cajĩa joe buje mʉgo joonemoquetiparã mari ã yua.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 — ausente —
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 — ausente —
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Mari yaʉ sacerdote maja ʉpaʉ cãni majuʉ ãmi Cristo, Dio yarã marire cajenibojaʉ.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 To bairo marire cʉ cajenibojaro maca Dio tʉna mari áti nʉcʉbʉgorã, mari yeripʉ ĩ jocaquẽnana. “Dio yaʉ yʉ ã, Cristo yʉ ye wapa cʉ cabai yajibojaro maca,” ĩ tʉgooñari cʉ̃re mari apipajeerã. “Oco caʉgueri manie mena wamore ʉgueri coje rericarore bairona yʉ yeripʉre caroorijere yʉ coje rebojaya,” mari ĩrã. To bairo ĩri Dio tʉna cʉ̃re mari áti nʉcʉbʉgorã.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 “Yʉ tʉpʉ caroarã cãniparãre mʉñʉja cũgʉ,” cʉ caĩricarore bairona mari átibojagʉmi. To bairi, “Jocʉ mee ĩmi,” ĩrã, caroaro mari apipajee ocabʉtigarã. “Cʉ̃re caapipajeei yʉ anigʉ,” mari caĩepere mari majiritiquẽna.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Mari tʉgooña ame ocabʉtiorã. Mari mena macanare na mairã nare mari átinemorã. To bairo nare caroaro mari cabairo tʉjʉrã na quena aperãre mairã, na átinemogarãma moquena.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 To bairi Jesure caapipajeerã aniri mari neñaponucurã. Jĩcaarã caneñapogaquẽna ãma. Nare bairo mari baiquẽna. Neñaporã, mari ame tʉgooña ocabʉtiorã. Ati yepapʉ mari Ʉpaʉ cʉ catunu atípe petoacã rʉja. To bairi neñapori seeto majuu caame buio ocabʉtiope ã.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Mari caame tʉgooña ocabʉtioquẽpata caroorijere cátinucurã mari aniborã moquena. Caroa quetire, cariape cãni wamere camajirã nibaopʉnana moquena rooro mari cátinucuata tiere cʉ̃re mari cabai botiorijere yajio majiña maa. Cristo jĩcaʉna ãmi mari caroorijere cawapayebojaʉ. To bairi cʉ̃re mari cabooquẽpata Diore, “Caroorije yʉ cátajere majirioya,” mari tunu ĩ majiquetiborã.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 To bairo cabai botiorãre seeto uwiobʉja nare. Dio cʉ wapana menare na popiyeye, na joe regʉmi peropʉ.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Tirʉmʉpʉ Moisépʉre Dio cʉ carotirique nii cabai botioʉre cajĩa rotinucuñuparã. Pʉgarã o itiarã cʉ cabai botioro catʉjʉricarã to macanare na cabuioro cʉ cajĩa roca rotinucuñuparã cʉ bopaca tʉjʉquẽnana.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 To bairo nare na capopiyeyeriquere tʉgooñarã, ¿dope bairo mʉja tʉgooñati mʉjaa Dio Macʉre jĩcaʉri cabai botiorãa? Dio Macʉ carií yajibojayupi, camajare na yʉ catiogʉ ĩi. To bairo jĩcaʉri, “Cãni majuurije me ã Cristo ye, cʉ cabuiori wame,” ĩrãma. Cristo nare cʉ carií yajibojarique to anibao joroquena, “Ñee unie maa,” ĩrãma. To bairona ĩrãma, Cristo nare cʉ canetoo catiogarije to anibao joroquena. To bairona Dio Espíritu Santo cʉ catʉjʉ maibanana cʉ cabai botiorãre netobʉjaro na popiyeyegʉmi Dio. Moisépʉre Dio cʉ carotirique cabai botiorãre na cʉ capopiyeyerique netoro na popiyeyegʉmi Dio.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Dio cʉ caĩrica wamere ocõo bairi wame caroaro mari maji: “Yʉ maca capopiyeyepaʉ yʉ ã. Na caroorije wapa na yʉ popiyeyegʉ camajare.” Cabero ocõo bairi wame Dio Wadariquepʉ ĩ ucarique ã: “Mari Ʉpaʉ Dio cʉ yarã caroorije na cátiere cariape tʉjʉ cõoñari na popiyeyegʉmi,” ĩrique ã Dio Wadariquepʉ.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 To bairi Dio cariape tʉjʉ cõoña majimi marire. To bairi seeto uwiobʉja mari Ʉpaʉ Dio cʉ capopiyeyeparãre yua.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Dio yere mʉja camaji jʉgori paʉ mʉja cabairiquere tʉgooñaña. Cʉ̃re mʉja caapipajee jʉgoro tʉjʉrã aperã maca mʉja catee tʉjʉ tutiyuparã. To bairo mʉjaare na cabai popiyeyerije to nibao joroquena Dio yere mʉja catʉgooña janaquẽjupa.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Aperã mʉjaare na catʉjʉrona rooro mʉjaare cájupa mʉjaare cateerã. Rooro mʉjaare caĩ wadayupa. Aperãre Cristore caapipajeerã na quenare rooro na cáto tʉjʉrã na mʉja camai tʉjʉyupa. To bairo na mʉja camai tʉjʉrijere tʉjʉrã mʉja quenare capopiyeyeyupa.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Aperã Cristore caapipajeerãre presopʉ na cajooricarãre na bopaca tʉjʉri na mʉja cátinemoñupa. Cristore caapipajeequẽna maca mʉja yere mʉja na caemaro, rooro mʉja na cátie to nibao joroquena mʉja catʉgooñarique paiquẽjupa. Capetiquẽtie Dio yere mʉja cacʉgorije macare mʉja catʉgooñañupa. Marire na caemarije netoro mari cʉgogarã ĩrã mʉja cawariñuuñupa.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 To bairi ñe uniere uwiquẽja. Diore api nʉcʉbʉgo anicõaña. To bairo mʉja cabairo caroaro cʉ yere mʉja joogʉmi Dio.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Cʉ tʉpʉ mʉjaare caroare cʉ cajoopere cʉgoga patawãcaquẽja. Canʉca majipe ã. To bairi yeri ocabʉtiya. Yeri ocabʉtiri Dio cʉ caboori wame áticõa aninucuña, quepequẽnana. To bairo mʉja cabairo, “Caroare mʉñʉja joogʉ,” cʉ caĩ cũrica wame cõona mʉja joogʉmi Dio.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Petoacã rʉja mai mʉja cayuupe. Ocõo bairo ĩ ucarique ã Dio Wadariquepʉre caroa cãnipere:
37 Anayabin,
38 Yʉ yarã ãma caroarã yʉre caapipajeerã. Yʉre caapipajeerã caroaro anigarãma popiye na to nibao joroquena. Jĩcaʉ uwibacʉ cʉ caapipajee janaata cʉ mena yʉ wariñuuquetigʉ, ĩrique ã Dio Wadariquepʉre.
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Mari maca caapipajee janarã mee mari ã. To bairi cayajiparã mee mari ã. Cʉ̃re caapipajeerã aniri mari yeri cãnicõa aniparã maca mari ã.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.