Atos 24
Dio Wadarique (TAV) vs AAI
1 Jĩca wamo cãnacã rʉmʉ bero Ananía — Dio wii macacʉ sacerdote maja ʉpaʉ — aperã judío majare cajʉgo ána mena, apeĩ aperãre ʉparãre na cawadapenibojaʉ Tértulo cawamecʉcʉ mena Cesareapʉ caejayuparã. Eja, Felis tʉpʉ aá, Pablore cʉ cawadajãñuparã.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 To bairi Felis Pablore cʉ cáatí roti jooyupʉ. Pablo cʉ caejaro Tértulo ocõo bairo Pablore cʉ caĩ wadajã jʉgoyupʉ:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 To bairi nipetirã, “Ñuu majuucõa,” mʉre jã ĩ wariñuu.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Yoaro mʉ yʉ wadapeni patowãcoogatee. Caroaʉ mʉ cãno ĩi petoacã jeto mʉ mena yʉ wadapenigʉ. To bairi yoaroacã mee yʉre apiya.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ani Pablo jãre judío majare nipetiropʉre seeto buio patowãcoo mawijio teñanucumi. Jesu Nasaré macacʉ cãniñaricʉre caapiʉjanucurãre cajʉgo ãcʉ ãmi.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Dio wiire rooye tuugabami, judío maja cãniquẽnare ti wiipʉ na jʉgo jãagʉ. Jã judío majana to bairo jãre cátiquetipe ã. To bairi cʉ̃re jã ñeñawʉ, jã carotirique carotirore bairona cʉ popiyeyegarã.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 — ausente —
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Aperã judío maja topʉ cãna na quena:
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Cabero Felis Pablore cʉ tʉjʉ, cʉ wamore cawãreñupʉ, mʉ maca wadaya, Pablore cʉ ĩi. To bairo cʉ cáto ocõo bairo caĩñupʉ Pablo:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Aperãre mʉ majuuna na mʉ jeniña maji ¿cariape Pablo cʉ wadati? ĩ majigʉ. Doce rʉmʉri netocõa Jerusalẽpʉ Diore cʉ yʉ cajeni nʉcʉbʉgoʉ aáeto bero.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Topʉ ãcʉ aperã mena na yʉ cawada netoro jĩcani uno yʉre bʉga ejañaquẽma. Noo Dio wiipʉ, judío maja neñapo buerica wiiripʉ, noo macá recomacapʉ, “Camajare cʉ cabuio mawijioro jã caapiwʉ,” yʉre ĩ majiquẽnama.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 To bairi ati maja yʉre cawadajãrã, “Cariapena ã. Ati wame cʉ ye bui ã,” mʉ ĩ majiquẽema.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Atie macare cariapena mʉ yʉ buiogʉ: Yʉ ñicʉ jãa Diore cʉ na cáti nʉcʉbʉgoriquere bairona yʉ quena cʉ yʉ áti nʉcʉbʉgonucu. To bairo átiri cawama wame quenare Diore cʉ yʉ áti nʉcʉbʉgonucu ati maja, “Ti wame cariape me ã,” na caĩri wamere. Moisé cʉ caucariquere, Dio ye quetire cabuioricarã nipetiro na caucariquere yʉ nʉcʉbʉgonucu.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Camaja mani cabai yajiro bero manire tunu catiogʉmi Dio, caĩri wame quenare yʉ nʉcʉbʉgonucu. Cañuurãre, caroorã quenare Dio manire catiogʉmi caĩrijere yʉ nʉcʉbʉgonucu ati maja yʉre cawadajãrã na canʉcʉbʉgorore bairona.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 To bairi yʉ camajiro cõo caroa jeto yʉ átiganucu, Dio quena, camaja quena, “Caroaro áami,” yʉ na ĩ tʉjʉato ĩi.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Yoaro majuu aperopʉ aáteñari bero Jerusalẽpʉre yʉ catunu ejawʉ. Cabopacoorãre niyeru na joogʉ, Diore cʉ áti nʉcʉbʉgori waibʉcʉ jĩa joe buje mʉgogʉ yʉ cabaiwʉ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 To bairo yʉ cabairi paʉ Asia yepa macana judío maja yʉ cabʉga ejawã Dio wiipʉre yʉ cãno. Judío maja na cátinucurore bairona cácʉ, “Caroaʉ ãmi Pablo,” Dio yʉ cʉ ĩ tʉjʉato ĩi yʉ cáti ani paʉ majuu yʉ catʉjʉwã. Camaja paarãacã caneñaporã camama. To bairi caĩ punijini awajarã quena camama.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 To bairo yʉ cáto catʉjʉricarã maca mʉre cabuioparã anibapa, “Ati wame cʉ ye bui ã,” yʉ na caĩgari wamere.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Na majuuna na cáatígaata mʉ tʉpʉ caejarã ati maja judío maja ʉparã neñapori yʉ cabai buicʉti wamere yʉ na cajeniña bʉgaata mʉre na buioato.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Jĩca wameacã atie jetore baujaro na caapiparore bairo na yʉ ĩwʉ. “Camaja na cabai yajiro bero Dio na cʉ catunu catiope caĩrijere yʉ caapiʉja nʉcʉbʉgorijere majigarã yucʉna caneñaporã mʉja ã,” na yʉ ĩwʉ, caĩñupʉ Pablo Félire.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Felis maca ti wame Jesure caapiʉjarã na cãniere cajʉgoyepʉna mere caroaro camajicõañupʉ. To bairi:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 To bairo na ĩ yaparo:
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Noo cãnacã rʉmʉ beroacã meena Felis cʉ nʉmo judío majoco Drusila cawamecʉco mena caejayupʉ. Ejaʉ, Pablore cʉ cáatí rotiyupʉ. Pablo cʉ caejaro:
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 —Dio caroa jetore mani áti rotimi. Mani majuuna caroorije mani catʉgooñabati wamere cátiquetipe ã, caroaro macare tʉgooña ocabʉtiri. Ape rʉmʉpʉ Dio mani cátajere tʉjʉ cõoñari, cʉ̃re caapiʉjaquetanare na popiyeyegʉmi, cʉ caĩ buioyupʉ Pablo.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 “Pablo niyeru yʉ joogʉmi cʉ yʉ cabuupe wapa,” caĩ tʉgooñabajupʉ Felis. To bairi Pablore nairoacã cʉ capijo wadapeninucuñupʉ.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Pʉga cʉma bero Felis topʉ macana ʉpaʉ cʉ cãnibatajere cabuticoajupʉ yua. Porsio Festo cawamecʉcʉ cʉ̃re cawajoaʉ cãñupʉ. To bairi Felis topʉ macana ʉpaʉ cʉ cãnibatajere cabutii aniri Pablo presopʉ cãcʉre cʉ cabuuquẽjupʉ yua, judío maja cʉ yʉ cabuuro booquẽnama, cʉ yʉ cabuuquẽto yʉ maigarãma ĩi.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.