1 Coríntios 15
Dio Wadarique (TAV) vs AAI
1 Yʉ yarã, cajʉgoye Jesu ye quetire mʉjaare yʉ cabuioriquere mʉja catʉgooñapere yʉ boo. Tie quetire yʉ cabuioro mʉja caapi nʉcʉbʉgowʉ. Yucʉ quenare tiere mʉja apiʉjacõa aninucu.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Tie quetire mʉja caapi nʉcʉbʉgorije jʉgori mʉja netoomi Dio caroorije mʉja cátibatajere. Jocarã mee caapi nʉcʉbʉgorã mʉja cãmata to bairona mʉja netoogʉmi.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Nemoona tie quetire yʉ caapi nʉcʉbʉgorije cãni majuurijere mʉjaare yʉ cabuio netowʉ ocõo bairi wamere: Caroorije mani cátie wapa manire cabai yajibojayupi Jesucristo, Dio ye queti ucarica pũuripʉ tirʉmʉpʉ macana na caĩ ucaricarore bairona.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Cʉ cabai yajiro bero cʉ cayaa rocayuparã. Itia rʉmʉ bero catunu catiyupi. Tie quena Dio ye queti ucarica pũuro na caĩ ucaricarore bairona cabaiyupa.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Tunu catiri bero Pedrore, cabero aperã quenare cʉ cabuenucuricarãre cabuia ejayupʉ Jesu.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Cabero tunu jĩcani capãarã quinientos netoro cʉ̃re canʉcʉbʉgorãre cabuia ejayupʉ. Capãarã cʉ cabuiaro catʉjʉricarã catirãma mai. Aperã mere riacoatanama.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Cabero Jacobore cabuiayupʉ. Cabero cʉ cabuericarã nipetirãre na cabuia ejayupʉ.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Na nipetirore cʉ cabuiaricaro bero yʉ quenare cʉ catʉjʉquetiboricʉrena yʉ cabuia iñoowĩ yʉ quenare.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Nemoona Jesucristore caapiʉjarãre rooro na yʉ capopiyeyenucuwʉ. To bairo rooro nare cátacʉ yʉ cãnibato quena yʉ cabuia iñoowĩ. To bairo na bero yʉre cʉ cabuia iñooquẽpata cʉ caqueti buio joo rotiricʉ yʉ aniquetiboricʉ. To bairi aperã cʉ caqueti buio joo rotiricarã beropʉ macacʉ majuu yʉ ã. Cawatoa macacʉ majuu yʉ ã yʉa, nemoona rooro cʉ̃re caapiʉjarãre cátinucuricʉ aniri.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 To bairo rooro cátacʉ yʉ cãnibato quena yʉ cabopaca tʉjʉwĩ Dio. Yʉ bopaca tʉjʉri yʉ quenare cʉ ye quetire yʉ cabuio joo rotiwĩ. Jocʉ mee majuuna yʉ bopaca tʉjʉri cʉ ye quetire yʉ cabuio joo rotiwĩ. Aperã cʉ ye quetire cabuio joo rotiricarã netoro yʉ capaanucuwʉ. Yʉ majuuna to bairo ácʉ mee yʉ áa. Dio caroaro yʉre cácʉ yʉ mena aniri yʉre átinemomi. To bairi cʉ jʉgori yʉ átinucu, cʉ ye quetire buio teñaʉ.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Yʉ cabuiorije o aperã na cabuiorije quena jĩcaro cõo cãni wame ã. Tie quetire apirã mʉja caapi nʉcʉbʉgowʉ.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Cristo bai yajiri bero catunu catiyupi jã cabuionucurije to cãnibato quena nope ĩrã jĩcaarã, “Cabai yajiricarã tunu catiquetigarãma,” ¿mʉja ĩnucuti?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Cabai yajiricarã na catunu catíquẽpata Jesucristo quena tunu catíquetiboricʉmi.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Jesucristo cʉ catunu catíquẽpata cʉ ye quetire jã cabuiorije wapa maniboro. Jocarãna mʉja apiʉja nʉcʉbʉgoboricarã jã caqueti buioriquere.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Jesucristore catunu catioyupi Dio ĩrique quetire jã cabuioata jocarãna jã ĩ buioborã. Cariapena cabai yajiricarã na catunu catíquẽpata Dio quena cʉ Macʉ Jesucristore cʉ tunu catioquetiboricʉmi.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Cabai yajiricarã na catunu catíquẽpata Jesucristo quena tunu catíquetiboricʉmi.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Cʉ catunu catíquẽpata jocarãna cʉ̃re mʉja api nʉcʉbʉgoboricarã. Caroorije mʉja cátajere camajirioya mana mʉja aniborã.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 To bairi aperã quena cabai yajiricarã Jesucristore caapi nʉcʉbʉgonucuricarã anibana quena canetooña mana aniborãma. Caroorã ya paʉpʉ bai yajicoaboricarãma.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Jesucristo mena ati yepa macaje jetore mani catʉgooña wariñuu yuu majiata aperã netoro cabopacoorã mani aniborã. Tunu catirique to camamata rooro mani bopacaborã, cabero mani cãni wariñuupere tʉgooña yuu majiquetibana.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Cabai yajiricarã tunu catiquetigarãma caĩrije cariape me ã. Cristo bai yajiri bero catunu catiyupi caĩrije maca cariape ã. Aperã nipetirã cabai yajiricarã na catunu catíparo jʉgoye catunu jʉgoyupi Jesucristo. Cabero na quena cʉ̃re bairona tunu catigarãma.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Nemoopʉna Adán cʉ cabai botiorique jʉgori mani nipetirã cabai yajiparã jeto mani ã. Apeĩ Jesucristo cʉ catunu catirique jʉgori mani tunu catí majigarã mani quena, cabai yajiricarãpʉ anibana quena.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Adán pãramerã mani cãnie jʉgori cabai yajiparã jeto mani ã. Jesucristo yarã mani cãnie jʉgori nipetirã cʉ̃re caapi nʉcʉbʉgorã tunu catiri bero mani catícõa aninucugarã.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Mani camaja mani catunu catípa rʉmʉ cãnopʉ mani tunu catígarã. Jesucristo catunu catí jʉgoyupi. Cabero ati yepapʉ cʉ catunu atópʉ cʉ̃re caapi nʉcʉbʉgonucuricarã nipetiro tunu catigarãma ti paʉ cãno.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 — ausente —
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 — ausente —
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Bai yajirique quenare to cõona áti janaogʉmi Dio cʉ wapanare Jesucristo na cʉ carero bero. Cabero bai yajirique manigaro yua.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Nipetirãre Jesucristo cʉ carotipere cájupi Dio, cʉ ye queti ucarica pũuropʉ caĩrore bairona. To bairo ĩro, cʉ Pacʉ Dio quenare carotipaʉ ãmi Jesucristo, ĩro mee bai. Dio majuuna nipetirijere Jesucristo cʉ carotipere cacũñupi cʉ Macʉre.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 To bairo Cristo nipetiro carotipaʉre Dio cʉ̃re cʉ cacũro cʉ majuuna Dio Macʉ aniri, “Yʉre carotiina ãña,” cʉ Pacʉ Diore ĩgʉmi. To bairona carotipaʉ cʉ cacũricʉ Diorena to bairo ĩgʉmi Cristo. To bairi Diona nipetiropʉre carotii majuu anigʉmi yua.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Ape wame átinucurãma aperã. Cabautisaya mana cabai yajiricarãre aperã cacatirã maca bautisaboja rotirãma, cabai yajiricarãre bautisaboja rotirã. Cabai yajiricarã tunu catíquẽnama ĩrique to cãmata to bairo átiya maniboricaro.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 To cãnacã rʉmʉ cauwiorije watoapʉ yʉ aninucu.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 To cãnacã rʉmʉ camaja yʉre jĩagarãma Jesucristo ye quetire yʉ cabuio teñarije jʉgori, yʉ ĩ tʉgooñanucu. Cariapena ã to bairo yʉ caĩ tʉgooñarije. Jesucristore mʉja caapi nʉcʉbʉgoro yʉ tʉgooña wariñuu. Ti wame quena cariapena ã, to bairo mʉjaare yʉ catʉgooña wariñuurije.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Dio ye quetire yʉ cabuio teñaro Efeso macana camaja yaia seeto majuu cauwarãre bairo cabaiwã, yʉre matagarã. Cabai yajiricarã na catunu catíquẽpata jocʉ majuuna na jʉgori yʉ tamʉoboricʉ. “Bujiyʉ ape rʉmʉ uno mani bai yajicoagarã, cabero mani tunu catiquetigarã ĩrã boje rʉmʉ mani ána. To bairi ʉga, eti cumu mani áti tʉjagarã,” mani ĩborã.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 To bairi aperã mʉjaare na caĩtorijere apiʉjaqueticõaña. Caĩtorã, caroorã mena mʉja cabapacʉpata caroaro mʉja cátinucurijere mʉja rooye tuaborã.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Caroaro tʉgooña maja catiya. Cariape jeto ája. Caroorije átiquẽnana ãña. Jĩcaarã mʉja mena macana Dio cʉ cãniere majiquẽema. Na camajiquẽtiere na boboato ĩi to bairona mʉjaare yʉ ĩ buio.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Aperã ocõo bairo jeniñaborãma: ¿Dope bairo cabai yajiricarã anibana quena na tunu catirãati? ¿Tunu catirã dope bairi rupaʉ na cʉgorãati?
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 To bairona cajeniñarã na cãmata camajiquẽna aniborãma. Mani caoterije apeacã caputiparo jʉgoye boacoapa. Boari bero puticoapa yua.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Mani caoteri apeacã carupaʉ me ã mai. Carupa apeacã jeto ã. Trigo ape unieacãre o apeye unie oterique apeacãre oterã to putiato ĩrã mani ote.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Cabero Dio nemoona, “Cabairi rupaʉ anigaro,” cʉ caĩ cũricarore bairo puti rotiimi. To cãnacã wame oterique ricati cabaurije caputiro ácʉmi Dio.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Nipetirã cacatirã ye rupaʉri jĩcaro cõo mee bau. Mani camaja jĩcarore bairona carupaʉricʉna mani ã. Waibʉcʉrã quena ricati carupaʉricʉna ãma. Minia quena ricati carupaʉricʉna ãma. Wai quena ricati carupaʉricʉna ãma.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Tie cabairore bairona ʉmʉrecoo macana quena ricati rupaʉri cʉtima. Ati yepa macana quena ricati rupaʉri cʉtima. Ʉmʉrecoopʉ cãna caroa rupaʉ majuu cʉgoma. Ati yepapʉ cãna quena to bairona carupaʉricʉna anibana quena ʉmʉrecoopʉ cãnare bairo carupaʉricʉna aniquẽema.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Muipu ʉmʉreco macacʉ ñami macacʉ muipure bairo bujuquẽemi. Ñocoa quena ricati bujuma. Jĩcaro cõo bujuquẽema ñocoa.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 To bairona camaja tunu catirãpʉ ricati rupaʉ mani baugarã. Yucʉacã mani cabauri rupaʉre bairo mee mani baugarã. Mani cabai yajiri rupaʉre na cayaa rocaro bero boa yajicoagaro. Mani catunu catiro bero cariaqueti rupaʉ anicõa aninucugaro.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Cañuuqueti rupaʉre yaa rocagarãma. Tunu catiri cañuu majuuri rupaʉ anigaro. Catutuarije máni rupaʉre yaa rocagarãma. Tunu catiri bero catutuari rupaʉ majuu anigaro yua.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Ati yepa mani cabuiabata rupaʉ anatore yaa rocagarãma. Mani catunu catiro bero cacaticõa aninucuri rupaʉ anigaro yua. Mani ati yepapʉ mani cabuiarica rupaʉ cabai yajipa rupaʉre cʉgorã capetiquetipa rupaʉ quenare mani cʉgogarã.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Dio ye queti ucarica pũuropʉ ocõo bairo ĩ ucarique ã: Cãni jʉgoricʉ Adán cacatii cãñupʉ. Cʉ bero macacʉ Jesucristo maca mani catirique majuure cajoʉ cãñupi.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Mani cacati jʉgori rupaʉ ati yepa mani cabuiarica rupaʉ cabai yajipa rupaʉ ã. Cabero macá rupaʉ capetiquetipa rupaʉ anigaro.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Adãre ati yepa cãni jʉgoricʉre jita mena Dio cʉ cátacʉ cãñupi. Cʉ bero macacʉ Jesucristo maca ʉmʉrecoo macacʉ ãmi cʉ̃a.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Ati yepa macana nemoona jita mena Dio cʉ cátacʉre bairona carupaʉricʉna mani ã. Ʉmʉrecoopʉ cãna quena Cristo ʉmʉrecoopʉ cãcʉre bairona carupaʉricʉna ãma.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Adán ati yepa cãni jʉgoricʉ jita mena Dio cʉ cátacʉre bairona carupaʉricʉna mani ã ati yepapʉ ãnaa. Cabero tunu catirãpʉ ʉmʉrecoo macacʉre bairona Jesucristore bairona carupaʉricʉna mani anigarã.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Yʉ yarã, ocõo bairo cariape mʉjaare yʉ ĩ: Ati yepapʉ mani cacatiri rupaʉ mena ʉmʉrecoopʉ, Dio cʉ carotiropʉ mani aá majiquẽe. Cabai yajipa rupaʉ ã. To bairi capetiqueti paʉ, caroa majuu cãni paʉpʉ cãnicõa anipa rupaʉ me ã.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Ape wame cajʉgoye camajiña manibata wamere mʉjaare yʉ buiogʉ. Jesucristo ati yepapʉre cʉ catunu atópʉ nipetirãre manire wajoagʉmi Dio cʉ̃re caapiʉjarãre. Cacatirãre mani cabai yajiquẽtona manire wajoagʉmi Dio.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Jesucristo ati yepapʉ cʉ catunu ató to cõona Dio tʉ macacʉ ángel Dio cʉ caputi roti tʉjarona Dio yaro putiricaro mena putigʉmi. To bairo cʉ caputirona yoaro mee bibi roca joori tʉjʉricaro cõona mani rupaʉri wajoagarã. To bairi putiricarore ángel cʉ caputi tʉjari paʉna nipetirã Jesucristore apiʉjari cabai yajiricarã ape rupaʉri mena tunu catigarãma. Cabero bai yajinemoquetigarãma yua. Jesure caapiʉjarã cacatirã quena bai yajiquetibana quena ape rupaʉ wajoagarãma.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Mani rupaʉri ati yepapʉ mani cabuiarica rupaʉri caboapa rupaʉri ã. To bairi caboaquetipa rupaʉri cawajoape ã cãnicõa aninucupa rupaʉri macare.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 — ausente —
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 — ausente —
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Caroorije cátinucurã aniri cabai yajiparã mani ã. Dio cʉ carotiriquere átiquetiri, “Caroorã mani ã,” mani ĩ maji.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Mani Ʉpaʉ Jesucristo manire cʉ cabai yajibojarique jʉgori mani cabai yajinucurije manigaro yua. To bairi cʉ̃re apiʉjari mani bai yajinemoquetigarã. To bairi Diore mani ĩ wariñuurã.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 To bairi yʉ yarã, mani catunu catípere tʉgooñari mani Ʉpaʉ Jesure áti nʉcʉbʉgo janaqueticõaña. Cʉ yere seetobʉjare átinucucõaña, cʉ ye cawapa manie me ã ĩrã. “Cãni majuurije ã,” mʉja ĩ maji.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.