Romanos 2

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Baꞌ aapiꞌm Israel kam jaꞌtkam, cham jir am na pim jix uꞌuañ jum ɨlhdhat puiꞌ ja tɨtdadaꞌ gu jaiꞌ jaꞌtkam nam jir jix uꞌuaꞌtulhdhix kam, na guꞌ cham jam joiꞌmdaꞌ gu Dios janoꞌ na pim paiꞌ dhuuk buiñor tɨi ba aayaꞌ, sia ku pim guꞌ aapiꞌm puiꞌ ɨlhiiꞌñ panaas na xi jam joiꞌmdaꞌ na pim jir Israel kam jaꞌtkam. Jax dhui na pim guꞌ pu chuꞌm kɨꞌn jup jix uꞌuaꞌtulhdhix na jax guiꞌ am.
1 Assim, és inescusável, ó homem, quem quer que sejas, que te arvoras em juiz. Naquilo que julgas a outrem, a ti mesmo te condenas; pois tu, que julgas, fazes as mesmas coisas que eles.
2 Jix maat ich dho na gu Dios ja tulhiiñchudaꞌ bɨɨx guiꞌ nam puꞌñi jaꞌk tu jim.
2 Ora, sabemos que o juízo de Deus contra aqueles que fazem tais coisas corresponde à verdade.
3 ¿Guꞌ baꞌ aapiꞌm jaꞌp jum aaꞌ aa baꞌ na katti iam puꞌñi jaꞌk cham jam tulhiiñchudaꞌ gu Dios na pim puiꞌ ja tɨtdadaꞌ gu jaiꞌ nam jir jix uꞌuaꞌtulhdhix kam? Chaam tuꞌ ji matgɨm. Dhiꞌ kɨꞌn ji baꞌx ioꞌm jam tulhiiñchudaꞌ, na pim guꞌ jaꞌxbuiꞌ pɨx jup jix uꞌuaꞌtulhdhix na jax guiꞌ am.
3 Tu, ó homem, que julgas os que praticam tais coisas, mas as cometes também, pensas que escaparás ao juízo de Deus?
4 Guꞌ ji na guꞌ gu Dios joidham jix chu joiꞌgɨꞌn, tu nakooꞌ pɨx kiaꞌ na pim tuꞌ jax bua, na guꞌ tɨ nɨɨra noꞌ pim iam miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌ, sia ku pim guꞌ aapiꞌm pu cham maat na jax jum aaꞌ gu Dios jam bui.
4 Ou desprezas as riquezas da sua bondade, tolerância e longanimidade, desconhecendo que a bondade de Deus te convida ao arrependimento?
5 — ausente —
5 Mas, pela tua obstinação e coração impenitente, vais acumulando ira contra ti, para o dia da cólera e da revelação do justo juízo de Deus,
6 — ausente —
6 que retribuirá a cada um segundo as suas obras:
7 Guiꞌ nam jɨꞌk pu gaagaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn nam jax dhui aayaꞌ buiñor gu Dios, gio na jax jaꞌk dui pɨx jix bhaiꞌ ja aaꞌndaꞌ, gio nam jax jaꞌk dui cham jimiaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ, nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios, dhiꞌ jɨꞌ am, gu Dios ja baidhaꞌ nam buiñor bap tuiꞌkaꞌ gammɨjɨ.
7 a vida eterna aos que, perseverando em fazer o bem, buscam a glória, a honra e a imortalidade;
8 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam gammɨjɨ pɨx jum uaꞌtulhdhaꞌ, nam cham jɨꞌx aagaꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, nam dai gux buam jum duukam jix joojoidhaꞌ, dhiꞌ jɨꞌ am gu Dios cham ja joiꞌmdai mu jaꞌk xi chu chiñiaꞌ nam ja iaboꞌ nam paiꞌx ioꞌm gammɨjɨ pup jum tulhiiñdhaꞌ, na guꞌx ioꞌm bhaamuꞌ ja bui.
8 mas ira e indignação aos contumazes, rebeldes à verdade e seguidores do mal.
9 Bɨɨx jum tulhiiñaꞌ am guiꞌ nam jɨꞌk jum uaꞌtulhdhaꞌ, tɨix buam jum aaꞌndaꞌ am baꞌ. Aapiꞌm pɨk jam bui jim dhi tulhiiñaraꞌ na pim jir Israel kam jaꞌtkam, ku guꞌ sia ji na puiꞌ ja buip jim guiꞌ nam cham jir Israel kam.
9 Tribulação e angústia sobrevirão a todo aquele que pratica o mal, primeiro ao judeu e depois ao grego;
10 Piam ku guꞌ jaꞌpni ɨp, joidham jix bhaiꞌ ja duñiaꞌ gu Dios guiꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ, pɨx jix bhaiꞌ ja aaꞌndaꞌ, baꞌ guiꞌ pɨx jix bhaiꞌp jum taat kaꞌ am. Guiꞌ pɨk jix bhaiꞌ ja duñiaꞌ nam jir Israel kam jaꞌtkam, ku guꞌ sia puiꞌx bhaiꞌp ja duñiaꞌ ji guiꞌ nam cham jir Israel kam kaꞌ.
10 mas glória, honra e paz a todo o que faz o bem, primeiro ao judeu e depois ao grego.
11 Na guꞌ gu Dios maaꞌn na jax pɨx ja biaꞌ guiꞌ nam jir Israel kam jaꞌtkam gio guiꞌ nam cham jir Israel kam.
11 Porque, diante de Deus, não há distinção de pessoas.
12 Na guꞌ sia kum jaiꞌ dhɨt cham biaꞌ gu uꞌuan guiꞌ na bhaan tu daaxix na jax jaꞌk tu aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees, sia mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ am nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ, nam guꞌ puiꞌ pɨx jup jum uaꞌtulhdhaꞌ, sia kum guꞌ tɨi pu cham maat na jax jaꞌk tu aagix. Guꞌ baꞌ guiꞌ nam tɨi biaꞌkaꞌ gu uꞌuan na mi tu daa na jax tu aagix, guꞌ pɨx ji noꞌ mɨt guꞌ jaꞌp xi dhuuk jum uaꞌtulh, dhiꞌ bhaan bhaiꞌ ji ja dagiaꞌ gu Dios na mɨt jax kaiꞌñkam cham miꞌ puiꞌ jii, nam guꞌ tɨix mat kaꞌ.
12 Todos os que sem a lei pecaram, sem aplicação da lei perecerão; e quantos pecaram sob o regime da lei, pela lei serão julgados.
13 Cham tuꞌr biꞌxim kaꞌ am guꞌ guiꞌ nam jaꞌp pɨx kaayaꞌ na jax tu aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees, guꞌ guiꞌ ji nam pu duñiaꞌ na jax jum kaiꞌch nam baꞌ cham jum tulhiiñaꞌ.
13 Porque diante de Deus não são justos os que ouvem a lei, mas serão tidos por justos os que praticam a lei.
14 Na guꞌ guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam, sia kum guꞌ pu cham maat na jax tu aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees, guꞌ ji noꞌm guꞌ dɨɨlh jup biaꞌ na jax jaꞌk jup tu aagix ja bui, bhaan tu daaꞌñchuꞌndaꞌ am na jax tu aagix kaꞌ sia pɨk nar jax kaꞌ gɨt.
14 Os pagãos, que não têm a lei, fazendo naturalmente as coisas que são da lei, embora não tenham a lei, a si mesmos servem de lei;
15 Baꞌ dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na ja jujur am pɨx tu uaꞌñix na jax tu aagix nam tuiꞌñgɨdaꞌ. Baꞌ nam tuꞌx mat kaꞌ na cham jir kɨɨꞌ gio na tuꞌr jix kɨɨꞌ, dhiꞌ bhaan muiꞌ xim gaꞌngadaꞌ am nam tuꞌ pu duñiaꞌ gio nam tuꞌ cham pu duñiaꞌ, dai baꞌ nax bhaiꞌ ba tu ja jimiaꞌ noꞌ mɨt guꞌx kɨɨꞌp jum duukam jup tu duu. Piam ku guꞌ cham, dho dai na cham bhaiꞌ tu ja jimiaꞌ
15 eles mostram que o objeto da lei está gravado nos seus corações, dando-lhes testemunho a sua consciência, bem como os seus raciocínios, com os quais se acusam ou se escusam mutuamente.
16 janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ gu tanoolh na gu Dios bɨɨx ja aagiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam nam tuꞌ jax xi buimɨi yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, puiꞌ na jax jum kaiꞌch dhix bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam nañ jax chuꞌm bhaan tu aꞌga aañ, sia kum guꞌ cham jum matdaꞌɨr pɨx pu buim xib nam jax ɨlhiiꞌñ.
16 Isso aparecerá claramente no dia em que, segundo o meu Evangelho, Deus julgar as ações secretas dos homens, por Jesus Cristo.
17 Baꞌ aapiꞌm na pim puiꞌ kaiꞌch na pim jir Israel kam jaꞌtkam, baꞌ na pim puiꞌ ji kaiꞌchɨt dhiꞌ bhaan tu daaꞌñchuꞌ pim na jax tu aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees. Baꞌx bhaiꞌm taatɨt am gɇꞌgɇrkam jum taat japim na pim xi iim gu Dios jix dhaam kam.
17 Mas tu, que és chamado judeu, e te apóias na lei, e te glorias de teu Deus;
18 Jix bhaiꞌx maat japim ɨp na jax jaꞌk jix aaꞌ na pim tuiꞌñgɨt miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ, na guꞌ na jax tu aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees, jix bhaiꞌ jam aagiꞌñ na tuꞌ pɨk jum aaꞌ na pim miꞌ pu duñiaꞌ.
18 tu, que conheces a sua vontade, e instruído pela lei sabes aquilatar a diferença das coisas;
19 Baꞌx bhaiꞌx maat japim panaas na pim sɨlh ja baiꞌñchuꞌ bhaan gu boi guiꞌ nam cham jɨꞌx ñiññia, gam nax bhaiꞌ mɨimtuꞌ panaas gu jam taaiꞌ na pim kɨꞌn ja bɨꞌñxiꞌñchuꞌ guiꞌ nam jix chu tukgam tɨr jiimchuꞌ.
19 tu, que te ufanas de ser guia dos cegos, luzeiro dos que estão em trevas,
20 Nañ jaꞌpni kaiꞌñkam jup kaiꞌch na pim panaas jix bhaiꞌx maat na pim puiꞌ xim aaꞌ na pim jax jaꞌk jix bhaiꞌ ja aagiꞌñ guiꞌ nam pu cham jɨꞌx maat nam jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, gio na pim panaas jix bhaiꞌx maat na pim jax jaꞌk ja palhbuiꞌñchuꞌ guiꞌ nam kiaꞌpɨx maachim nam jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ, na pim guꞌ aapiꞌm jix bhaiꞌ bax maat na jax jir miꞌ puiꞌ, na pimɨt guꞌ bhaan dɨr maat gu uꞌuan guiꞌ na miꞌ tu daa na jax jaꞌk tu aagix guiꞌ nat Moisees tu uaꞌnak.
20 doutor dos ignorantes, mestre dos simples, porque encontras na lei a regra da ciência e da verdade;
21 Guꞌ baꞌ na pim kapbhaiꞌ tu ja mamtuxiꞌñ gu jaiꞌ nam jax jaꞌk tuiꞌñgɨdaꞌ, ¿cham bhaaiꞌ aa na pim dɨɨlh puꞌñip xi chum mamtuxdhat na pim jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ? Na guꞌ noꞌ pim jax ja tɨtda gu jaiꞌ na cham jir kɨɨꞌ nam gan tɨ ɨɨxiꞌñdhaꞌ, ¿guꞌ jax ku pim baꞌ aapiꞌm bɨɨpɨꞌ kat tɨ ɨɨxiꞌñ?
21 tu, que ensinas aos outros... não te ensinas a ti mesmo! Tu, que pregas que não se deve furtar, furtas!
22 Piam noꞌ pim jax ja tɨtda na cham jir am nam jaiꞌ ja bɨɨm boppodaꞌ gu uꞌuub, daipux bhaaiꞌ gu ja bɨpnaꞌ, ¿guꞌ jax ku pim baꞌ aapiꞌm naiꞌ pɨx ja bɨɨm boppo gu jaiꞌ uꞌuub, iam na daipuꞌ gu jam bɨpnaꞌ? Gio noꞌ pim baabuiꞌ sɨlhkam cham ja kɨɨgalhiꞌñ gu didios jup duiñxim yaꞌ kam dhi oiꞌñgaꞌn, ¿guꞌ jax ku pim baꞌ gan jix xɨꞌlhim mu baapkɨt ja chichiop am miꞌ dhɨr ja ɨɨxiꞌñ gu ja tumñiꞌ ganaiꞌ bɨɨx aixim nax dhaꞌram tu namɨɨk?
22 Tu, que dizes que não se deve adulterar, adulteras! Tu, que abominas os ídolos, pilhas os seus templos!
23 Tɨi bhaan gɇꞌgɇrkam jum taat japim dho puiꞌ na jax tu aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees, guꞌ pɨx ji na pim guꞌ cham tuꞌ bhaiꞌ biꞌiim buiñor gu Dios, na pim guꞌ cham tuꞌ miꞌ puiꞌ jiim na jax tu aagix.
23 Tu, que te glorias da lei, desonras a Deus pela transgressão da lei!
24 Puꞌjani bak baꞌr jum duukam na baꞌp jum kaiꞌch miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam: “Jix buam pɨx aꞌga am gu Dios guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam. Jir jam kuiñcha aapiꞌm na pim jir Israel kam jaꞌtkam.”
24 Porque assim fala a Escritura: "Por vossa causa o nome de Deus é blasfemado entre os pagãos {Is 52,5}.
25 Jir sɨlhkam dho na tuꞌx bhaaiꞌ nam jum matgilhiꞌñ ja tutkuꞌ bhaan gu Israel kam jaꞌtkam nam baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam jir Israel kam, ku guꞌ noꞌm miꞌ puiꞌp duiñchuꞌndaꞌ gɨt ji na jɨꞌk jax tu aagix. Guꞌ pɨx ji nam guꞌ cham tuꞌ miꞌ puiꞌ jiim, pu cham tuꞌ bhaaiꞌ baꞌ siam tɨim matgilhiꞌñ.
25 A circuncisão, em verdade, é proveitosa se guardares a lei. Mas, se fores transgressor da lei, serás, com tua circuncisão, um mero incircunciso.
26 Na guꞌ guiꞌ nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jɨꞌk jax tu aagix, dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam jir Israel kam jaꞌtkam kaꞌ, baꞌ puiꞌ ji buusandaꞌ nam matgilhdhix kaꞌ ja tutkuꞌ bhaan, sia kum guꞌ pu cham paiꞌ matgilhdhix.
26 Se, portanto, o incircunciso observa os preceitos da lei, não será ele considerado como circunciso, apesar de sua incircuncisão?
27 Baꞌ guiꞌ nam puꞌñi miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jɨꞌk jax tu aagix, sia kum guꞌ cham tuꞌ matgilhdhix ja tutkuꞌ bhaan, dhiꞌx bhaaiꞌ nam pu ja tɨɨdaꞌ guiꞌ nam jir Israel kam jaꞌtkam na jax kum baꞌ cham miꞌ puiꞌp jiim, nam guꞌ jaꞌkbuiꞌ kat tɨim matgilhiꞌñ.
27 Ainda mais, o incircunciso de nascimento, cumprindo a lei, te julgará que, com a letra e com a circuncisão, és transgressor da lei.
28 Na guꞌ guiꞌ nam puiꞌm tɨɨtɨꞌndaꞌ nam jir Israel kam, cham tuꞌ dai daam dɨr pɨx nam puiꞌm tɨɨtɨꞌndaꞌ. Gio guiꞌ nam jum matgilhiꞌñdhaꞌ, cham tuꞌ dai daam dɨr pɨx ɨp nam jum matgilhiꞌñdhaꞌ na baꞌ puiꞌ bam kaiꞌchdhaꞌ nam ba matgilhdhix.
28 Não é verdadeiro judeu o que o é exteriormente, nem verdadeira circuncisão a que aparece exteriormente na carne.
29 Guꞌ matgɨm guiꞌ nam tuꞌ sɨlhkam puiꞌm tɨɨtɨꞌndaꞌ nam jir Israel kam jaꞌtkam, sia ɨrban dɨr ji nam jir pu chuꞌm kaꞌ, cham tuꞌ dai daam dɨr pɨx. Gio guiꞌ nam tuꞌ sɨlhkam ba matgilhdhix kaꞌ, sia ɨrban dɨr ɨp ja jujur am bhaan nam matgilhdhix kaꞌ. Dhiꞌ baꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ na puiꞌ jaꞌk ja duñiaꞌ, cham tuꞌ na jax tu uaꞌñix na tu aagix. Baꞌ gu jaroiꞌ na puꞌñi jaꞌk jir tuꞌm kaꞌ, dhiꞌx kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ gu Dios, sia kum guꞌ gu jaꞌtkam cham tuꞌ puiꞌ ɨlhiiꞌñ.
29 Mas é judeu o que o é interiormente, e verdadeira circuncisão é a do coração, segundo o espírito da lei, e não segundo a letra. Tal judeu recebe o louvor não dos homens, e sim de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.