Mateus 25
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH
1 ’Baꞌ noꞌ ja aꞌm ba tɨ nɨidhim gu Dios gu jaꞌtkam, jaꞌp ji buusan na jax jɨꞌk mambhɨɨx gu tɨtɨɨya noꞌ mɨt xi chɨ bɨꞌñdhak miꞌ paiꞌ dhɨr gamaiꞌ ji jii, noꞌ mɨt ba namkim maaꞌn gu biapmaꞌ na miꞌ aayaꞌ na miꞌm tɨɨmoꞌ.
1 Jesus disse:
2 Baꞌ jaiꞌ jɨꞌk jix chamaam guiꞌ jɨꞌ gu tɨtɨɨya ampɨx puiꞌ cham tu mamatdaꞌ kaꞌ am, dai baꞌ gu jaiꞌx chamaam joidham jup jix chu mamatdaꞌ kaꞌ am.
2 Cinco eram sem juízo, e cinco eram ajuizadas.
3 Baꞌ guiꞌ nam cham tu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya, cham jaiꞌ pup xi bhɨɨk jamɨt guiꞌ nam mi ja toiꞌdhaꞌ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ noꞌt am xi juum, pu daipuꞌ guiꞌ na jɨꞌx mi jimchuꞌ.
3 As moças sem juízo pegaram as suas lamparinas, mas não levaram óleo de reserva.
4 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jix chu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya, dhiꞌ dho gi guꞌ jaiꞌp xi chuꞌaak jamɨt ji guiꞌ nam mi ja toiꞌdhaꞌ noꞌt ba ji chutkɨ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ, gio baꞌ jaiꞌ na miꞌ pu jimchuꞌ.
4 As ajuizadas levaram vasilhas com óleo para as suas lamparinas.
5 Guꞌ baꞌ nat guꞌ cham ob miꞌp ji ai gu biapmaꞌ guiꞌ na miꞌm tɨɨmoꞌ, miꞌ puiꞌ ma kookoi mɨt gu tɨtɨɨya nam tɨi tɨ nɨɨra.
5 Como o noivo estava demorando, as dez moças começaram a cochilar e pegaram no sono.
6 Nammɨx ioꞌm ɨraab tukaaꞌ nat baꞌ puiꞌ ba tɨm tɨi, jup tum kaiꞌch: “Xib baꞌ bhaiꞌ ba jim gu biapmaꞌ guiꞌ na yaꞌm tɨɨmoꞌ. Muiꞌ gor xi ñamkibop.”
6 — À meia-noite se ouviu este grito: “O noivo está chegando! Venham se encontrar com ele!”
7 Baꞌ gu tɨtɨɨya jotmodaꞌ na mɨt jax baapam jix bhaiꞌ ba ja duu mɨt guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ.
7 — Então as dez moças acordaram e acenderam as suas lamparinas.
8 Baꞌ gu jaiꞌx chamaam tɨtɨɨya jup ja tɨtda am guiꞌ nam jix chu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya: “Alhiꞌch japim jich choiꞌdhaꞌ dhiꞌ na kɨꞌn mɨmɨimtuꞌ dhiꞌ nach kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ. Jaiñ nat guꞌ ba ji chutkɨ dhiꞌ nach aach ja uaꞌ.”
8 Aí as moças sem juízo disseram às outras: “Deem um pouco de óleo para nós, pois as nossas lamparinas estão se apagando.”
9 Baꞌp ja tɨtda am guiꞌ nam jix chu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya: “Chaam ji nach jam toiꞌdhaꞌ, na guꞌ jaꞌp moo dɨɨlh jich aꞌm kam aaꞌ. Mu jaꞌp japim xi chu taañpui na paiꞌ jax jum gaꞌra na baꞌ puꞌñi jaꞌk bɨɨx dhɨt cham jich aꞌm jum aaꞌndaꞌ.”
9 — “De jeito nenhum”, responderam as moças ajuizadas. “O óleo que nós temos não dá para nós e para vocês. Se vocês querem óleo, vão comprar!”
10 Baꞌ na mɨt mu jaꞌk ka tu taañim na paiꞌ jax jum gaꞌradaꞌ, miꞌ jaꞌk ba ai gu biapmaꞌ guiꞌ na miꞌm tɨɨmoꞌ. Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ gu tɨtɨɨya, guiꞌ nam jix matdaꞌ na mɨt jax jaꞌk duu na baꞌ cham tutkiaꞌ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ, bɨɨmaꞌn muiꞌ ji baap jamɨt mu jaꞌk baꞌk chɨr miꞌ na paiꞌr koiꞌcham kaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat jix bhaiꞌ bhaiꞌ xim kuu gu kiꞌñgob.
10 — Então as moças sem juízo saíram para comprar óleo, e, enquanto estavam fora, o noivo chegou. As cinco moças que estavam com as lamparinas prontas entraram com ele para a festa do casamento, e a porta foi trancada.
11 Baꞌ jaꞌxpɨx miꞌ tɨi ba ai mɨt gu tɨtɨɨya guiꞌ na mɨt tu taañpuk guiꞌ nam mi ja toiꞌdhaꞌ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ, guꞌ ji nat guꞌ pux bhaiꞌ bhaiꞌ bam kuu gu kiꞌñgob. ¿Jax gi dhui muiꞌ ka baapkiaꞌ am? Baꞌ tɨi muiꞌ ba tu soon am jup xi kaiꞌchɨt: “¡Xich kupioꞌkiꞌñ jich jaduuñ kuch aach muiꞌp xi baapkiaꞌ!”
11 — Mais tarde as outras chegaram e começaram a gritar: “Senhor, senhor, nos deixe entrar!”
12 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ mɨjɨ dɨr jup ja tɨtda: “Jax dhui na guꞌ cham jax kax bhaaiꞌ na pim bha baapkiaꞌ, na pimɨt guꞌ mɨk dɨr ba suulh.”
12 — O noivo respondeu: “Eu afirmo a vocês que isto é verdade: eu não sei quem são vocês!”
13 ’Baꞌ aapiꞌm puꞌñi cham kooksɨt darkaꞌ ―jup ja tɨtda gu Jesuus―, na pim guꞌ puꞌñi cham mat kaꞌ nañ paiꞌ dhuuk bha jimdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
13 E Jesus terminou, dizendo:
14 Miꞌ dhɨr baꞌ jaꞌpni jaꞌk gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam bhaan ji uaꞌrgidhak gu tuumiñ, jup ja tɨtda:
14 Jesus continuou:
15 ’Maadɨt miꞌ xi maa jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm gu bapaiñum tuumiñ, gu jumai baꞌ gook mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm miꞌp xi maa ɨp, maaꞌn baꞌ maaꞌn mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm pɨx maa, na guꞌ na jax ja nɨiꞌñ nam jax jix chu jujuanaraꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn.
15 E lhes deu dinheiro de acordo com a capacidade de cada um: ao primeiro deu quinhentas moedas de ouro; ao segundo deu duzentas; e ao terceiro deu cem. Então foi viajar.
16 Baꞌ guiꞌ na mɨt jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm maa gu bapaiñum tuumiñ kɨꞌn bhaiꞌ ji chu jua, baꞌ jaꞌkbuiꞌ aixim miꞌ pu buusaiꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ xi dhoꞌñchidhak, baꞌx ioꞌm muiꞌ bap jum duu gu tumñigaꞌn guiꞌ nat miꞌ doꞌñchidhak.
16 O empregado que tinha recebido quinhentas moedas saiu logo, fez negócios com o dinheiro e conseguiu outras quinhentas.
17 Gio baꞌ guiꞌ na mɨt gook jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm jup maa, puiꞌ kɨꞌn bhaiꞌp ji chu jua ɨp, baꞌ jaꞌkbuiꞌ aixkam miꞌp buusaiꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ xi dhoꞌñchidhak.
17 Do mesmo modo, o que havia recebido duzentas moedas conseguiu outras duzentas.
18 Guꞌ baꞌ guiꞌ na mɨt maaꞌn mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm maa, dai nat xi uꞌuuk mu jaꞌp dɨbɨɨr bɨtaꞌ xi chɨ dɨꞌrak mɨjɨ xi baapai, pu cham dho guꞌ kɨꞌn ji chu jua gu tumñigaꞌn gu gɇꞌkam tugiꞌñ.
18 Mas o que tinha recebido cem moedas saiu, fez um buraco na terra e escondeu o dinheiro do patrão.
19 ’Baꞌ mɨkkat jix ioꞌm muiꞌ jurniꞌñ kɨꞌn gio miꞌp ba ai gu ja gɇꞌkam tuk dhiꞌ dhi tujuandam, baꞌ giop ba tu ja joochxi nam sap mu uaꞌtulhiꞌñdhaꞌ gu tumñigaꞌn na baꞌ tu jaꞌkɨlhdhaꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ ba buusaiꞌ nam kɨꞌn tu juan.
19 — Depois de muito tempo, o patrão voltou e fez um acerto de contas com eles.
20 Baꞌ moo bɨɨpɨꞌ miꞌ ba ai guiꞌ nat jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm miꞌ xi dhoꞌñchidhak gu bapaiñum tuumiñ, baꞌ mi jaꞌp ji kɨkbok jup tɨtda gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “Pɨn jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm yaꞌ xiñ dhoꞌñchidhak japich jia jiñ jaduuñ. Dho jaña, jaꞌkbuiꞌ aixim jañich pup muiꞌdhalh na pich jɨꞌk yaꞌ xiñ dhoꞌñchidhak.”
20 O empregado que havia recebido quinhentas moedas chegou e entregou mais quinhentas, dizendo: “O senhor me deu quinhentas moedas. Veja! Aqui estão mais quinhentas que consegui ganhar.”
21 Baꞌp kaiꞌch gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “¡Aa guꞌ moo jaꞌp joidham jir jix kɨɨꞌ tujuandam ap ji jia! Ea nañ moo gɇꞌkam kɨꞌn jum daasaꞌ. Jabaak bha jaꞌk baꞌk chɨr nach baꞌ maap yaꞌ joidham jix bhaiꞌch chaat kaꞌ.”
21 — “Muito bem, empregado bom e fiel”, disse o patrão. “Você foi fiel negociando com pouco dinheiro, e por isso vou pôr você para negociar com muito. Venha festejar comigo!”
22 Miꞌ dhɨr baꞌ moo miꞌp ba ai gu jumai tujuandam tugiꞌñ guiꞌ nat gook mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm miꞌ xi maakak gu bapaiñum tuumiñ, baꞌ mi jaꞌp ji kɨkbok puiꞌp ba tɨtda ɨp gu gɇꞌkam tugiꞌñ, jup kaiꞌch: “Pɨn gook mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm yaꞌ xiñ dhoꞌñchidhak japich jia jiñ jaduuñ dhi bapaiñum tuumiñ. Dho jaña, jaꞌkbuiꞌ aixim jañich pup muiꞌdhalh na pich jɨꞌk ya xiñ dhoꞌñchidhak.”
22 — Então o empregado que havia recebido duzentas moedas chegou e disse: “O senhor me deu duzentas moedas. Veja! Aqui estão mais duzentas que consegui ganhar.”
23 Baꞌp tɨtda gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “¡Aa guꞌ moo jaꞌp joidham jir jix kɨɨꞌ tujuandam ap ji jia! Ea nañ moo gɇꞌkam kɨꞌn jum daasaꞌ. Jabaak bha jaꞌk baꞌk chɨr kuch yaꞌni maap joidham jix bhaiꞌch chaat kaꞌ.”
23 — “Muito bem, empregado bom e fiel”, disse o patrão. “Você foi fiel negociando com pouco dinheiro, e por isso vou pôr você para negociar com muito. Venha festejar comigo!”
24 — ausente —
24 — Aí o empregado que havia recebido cem moedas chegou e disse: “Eu sei que o senhor é um homem duro, que colhe onde não plantou e junta onde não semeou.
25 — ausente —
25 Fiquei com medo e por isso escondi o seu dinheiro na terra. Veja! Aqui está o seu dinheiro.”
26 — ausente —
26 — “Empregado mau e preguiçoso!”, disse o patrão. “Você sabia que colho onde não plantei e junto onde não semeei.
27 — ausente —
27 Por isso você devia ter depositado o meu dinheiro no banco, e, quando eu voltasse, o receberia com juros.”
28 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk jup ja tɨtda guiꞌ nam mi jaꞌp jup guguuk: “Ea gor bha boosgiꞌñ dhi tuumiñ na miꞌ dhaaꞌ, mu jaꞌk japim makiaꞌ dhiꞌ nat mambhɨɨx jaꞌkbuiꞌ aixkam pup muiꞌdhalh.
28 “Tirem dele o dinheiro e deem ao que tem mil moedas.
29 Na guꞌ gu jaroiꞌ na puꞌñi joidham jix bhaiꞌ tu juandaꞌ, nam guꞌ dai dhiꞌ pɨx ba ji umuagiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam. Guꞌ ji noꞌt guꞌ gu palhɨɨp jup jum duukam cham miꞌ puiꞌ duu noꞌt mɨt tɨi umuaꞌ, dho dhiꞌ bhaan jam dho cham ka nɨnɨiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam.
29 Porque aquele que tem muito receberá mais e assim terá mais ainda; mas quem não tem, até o pouco que tem será tirado dele.
30 Guꞌ baꞌ dhiñ chujuandam tuk nat cham pu dhuu nañ jax tɨi ɨlhdhat, ea gor daagɨk mu buañ dɨɨrap miꞌ na paiꞌ giilhim jix chukgam, miꞌ na paiꞌ tɨi suakdaꞌ na giilhim jix buam jum aaꞌndaꞌ.”
30 E joguem fora, na escuridão, o empregado inútil. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.”
31 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jaꞌpni bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi ɨp gio gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda:
31 Jesus terminou, dizendo:
32 Baꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk jix jaiꞌch kaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan miꞌ bam jumpadaꞌ am aañ jiñ bui, baꞌ aañ xi ja chiñiaꞌ nam jaiꞌ dɨlhkob jaꞌk xi guꞌkuyaꞌ, jaꞌp na jax jaꞌk tu buadaꞌ gu bipiaꞌdam noꞌt dɨlhkob jaꞌk xi ja sai gu dai kakasnir gio jaꞌp jaꞌk ɨp gu dai kakarbax.
32 Todos os povos da terra se reunirão diante dele, e ele separará as pessoas umas das outras, assim como o pastor separa as ovelhas das cabras.
33 Baꞌ aañ puꞌñip tu duñiaꞌ, xi ja chiñiaꞌ iñ guiꞌ nam jaꞌp ji buandaꞌ na jax gu kakasnir nam miꞌ dhɨr jaꞌk xi guꞌkuyaꞌ kɨɨꞌn dɨr jaꞌk miꞌ nañ paiꞌ daakaꞌ, guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jaꞌp jup ji buandaꞌ na jax gu kakarbax, miꞌ dhɨr jaꞌk oꞌnsop dɨr jaꞌk jañ jup xi ja chiñiaꞌ nam guꞌkuyaꞌ miꞌ nañ paiꞌ daakaꞌ.
33 Ele porá os bons à sua direita e os outros, à esquerda.
34 Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk kɨɨꞌn dɨr jaꞌk guꞌkuyaꞌ jup ja tɨɨdaꞌ iñ: “Gor ja ɇɇ bha jaꞌk aapiꞌm nat jɨꞌk jam aꞌm tɨ tɨɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Yaꞌ pim baꞌ oiꞌñkaꞌ na paiꞌ jax jir gɇꞌkam, yaꞌ na pim paiꞌ pu iimchudhix janoꞌ dɨr nat paiꞌ dhuuk jup duu gu Dios dhi oiꞌñgaꞌn.
34 Então o Rei dirá aos que estiverem à sua direita: “Venham, vocês que são abençoados pelo meu Pai! Venham e recebam o
35 Na pimɨt guꞌ joidham jix bhaiꞌ dhuu na pimɨt tuñ onbaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk ba uamaidhat, gio na pimɨt jiñ choiꞌ gu suudaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk ba tonmoidhat, gio na pimɨt jiñ chɨbiaptuda nañ mu jaꞌp ka paxiaraim aapiꞌm jam bui,
35 Pois eu estava com fome, e vocês me deram comida; estava com sede, e me deram água. Era estrangeiro, e me receberam na sua casa.
36 gio baꞌ na pimɨt tuñ onbaiꞌ gu jajannulh janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk cham ka biaꞌ nañ tuꞌ tɨꞌyaꞌ, gio na pimɨt muñ chɨɨgim janoꞌ nat paiꞌ dhuuk ma tuñ ai gio na mɨt mañ kuu.”
36 Estava sem roupa, e me vestiram; estava doente, e cuidaram de mim. Estava na cadeia, e foram me visitar.”
37 Baꞌ bɨɨx dhiꞌ jɨꞌ nam jɨꞌk puꞌñir jix bhabhaiꞌkam kaꞌ jup jiñ chɨɨdaꞌ am: “¿Paa chi baꞌ duuk puiꞌ mu paiꞌ tum onbaiꞌ chich jich jaduuñ nap puiꞌ ba uamaidhat, nach guꞌ moo cham paiꞌ dhuuk mu paiꞌm nɨidhat, dai xib na chich baꞌ yaꞌ bam tɨɨ, gio na chich puiꞌm toiꞌ gu suudaiꞌ nap puiꞌ ba tonmoidhat,
37 — Então os bons perguntarão: “Senhor, quando foi que o vimos com fome e lhe demos comida ou com sede e lhe demos água?
38 gio baꞌ na chich puiꞌm tɨbiaptuda nap puiꞌ mu jaꞌp ka jim aach jich bui, gio baꞌ na chich puiꞌ tum onbaiꞌ gu jajannulh nap cham ka biaꞌ kat nap tuꞌ tɨꞌyaꞌ,
38 Quando foi que vimos o senhor como estrangeiro e o recebemos na nossa casa ou sem roupa e o vestimos?
39 gio na chich puiꞌ mum tɨɨgim mu paiꞌ nat ma tum ai gio na mɨt jum kuu?”
39 Quando foi que vimos o senhor doente ou na cadeia e fomos visitá-lo?”
40 Baꞌ aañ jup ja tɨɨdaꞌ ɨp gio: “Dho guꞌ aañ guiꞌ ji nañ ja aagɨt jup kaiꞌch nam gampaiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ na pimɨt puꞌñix bhaiꞌ ja duu, puiꞌ kuñ baꞌp kaiꞌch na pimɨt aañ jix bhaiꞌñ dhuu. Na guꞌ dhiꞌ puiꞌ na pimɨt jax tu duu, dhiꞌ aañ jiñ aꞌmkam na pimɨt puiꞌ tu duu.”
40 — Aí o Rei responderá: “Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quando vocês fizeram isso ao mais humilde dos meus irmãos, foi a mim que fizeram.”
41 ’Guꞌ baꞌ guiꞌ nam oꞌnsop dɨr jaꞌk jup guꞌkuyaꞌ jup ja tɨɨdaꞌ iñ ɨp: “Baꞌ aapiꞌm na pim cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ, na pim cham tu joiꞌgɨꞌn, mu pim jimiaꞌ mu na paiꞌ gammɨjɨ cham tutkɨ gu tai, miꞌ na mɨt paiꞌp duiñ gu jaꞌook na baꞌ miꞌm tulhiiñaꞌ ja bɨɨm gu noonbiꞌñ jix ioꞌm, ja bɨɨm baꞌ aapiꞌm na pim cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ.
41 — Depois ele dirá aos que estiverem à sua esquerda: “Afastem-se de mim, vocês que estão debaixo da maldição de Deus! Vão para o fogo eterno, preparado para o Diabo e os seus anjos!
42 Na pimɨt guꞌ cham tuñ onbaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk tɨi ba uamaim, gio na pimɨt cham jiñ choiꞌ gu suudaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk tɨi ba tonmoim,
42 Pois eu estava com fome, e vocês não me deram comida; estava com sede, e não me deram água.
43 gio na pimɨt cham jiñ chɨbiaptuda janoꞌ na ñich paiꞌ dhuuk mu jaꞌp tɨi bhɨi aapiꞌm jam bui, gio na pimɨt cham tuñ onbaiꞌ gu jajannulh janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk cham ka biaꞌ nañ tuꞌ tɨꞌyaꞌ, gio na pimɨt cham muñ chɨɨgim janoꞌ nat paiꞌ dhuuk ma tuñ ai gio na mɨt mañ kuu.”
43 Era estrangeiro, e não me receberam na sua casa; estava sem roupa, e não me vestiram. Estava doente e na cadeia, e vocês não cuidaram de mim.”
44 Baꞌ guiꞌ mu dɨr bha jaꞌk jup jiñ chɨɨdaꞌ am ɨp: “Dho jax dhuip tum onbaiꞌñdhaꞌ ich, nach guꞌ cham jɨꞌxkat paiꞌ dhuuk mu paiꞌm nɨidhat na jax xib na chich yaꞌ bam tɨɨ. ¿Jax gi dhuip tum onbaiꞌñdhaꞌ ich paiꞌ nap duuk mu paiꞌ tɨi puiꞌ ba uamaim, gio na chich puiꞌ cham jum toiꞌ gu suudaiꞌ nap puiꞌ tɨi ba tonmoim, gio na chich puiꞌ cham jum tɨbiaptuda nap puiꞌ mu jaꞌp paiꞌ tɨi paxiaraim aach jich bui, gio na chich puiꞌ cham jum onbaiꞌ gu jajannulh nap puiꞌ cham ka biaꞌ nap tuꞌ tɨꞌyaꞌ, gio na chich puiꞌ cham mum tɨɨgim nat ma tum ai gio na mɨt jum kuu?”
44 — Então eles perguntarão: “Senhor, quando foi que vimos o senhor com fome, ou com sede, ou como estrangeiro, ou sem roupa, ou doente, ou na cadeia e não o ajudamos?”
45 Baꞌ aañ jup ja tɨɨdaꞌ ɨp gio: “Dho guꞌ aañ guiꞌ ji nañ ja aagɨt jup kaiꞌch nam gampaiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ nam aañ jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ na pimɨt cham puꞌñix bhaiꞌ ja duu, puiꞌ kuñ baꞌp kaiꞌch na pimɨt cham bhaiꞌñ dhuu aañ. Na guꞌ noꞌ pim puꞌñi jix bhaiꞌ ja duñiaꞌ gɨt, dhiꞌ puiꞌ ji buusniaꞌ gɨt na pim aañ jiñ aꞌmkam jix bhaiꞌ ja duñiaꞌ gɨt.”
45 — O Rei responderá: “Eu afirmo a vocês que isto é verdade: todas as vezes que vocês deixaram de ajudar uma destas pessoas mais humildes, foi a mim que deixaram de ajudar.”
46 Baꞌ bɨɨx dhiꞌ nam jɨꞌk puꞌñi buam pɨx tomaat kaꞌ, mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ am na paiꞌ gammɨjɨ cham tutkɨ gu tai, miꞌ nam paiꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ gammɨjɨ. Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jup jir jix bhabhaiꞌkam, mu jaꞌk jup bɨɨyaꞌ am nam paiꞌ joidham gammɨjɨ jix bhaiꞌ bam taat kaꞌ.
46 E Jesus terminou assim:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.