Mateus 25
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs ARA
1 ’Baꞌ noꞌ ja aꞌm ba tɨ nɨidhim gu Dios gu jaꞌtkam, jaꞌp ji buusan na jax jɨꞌk mambhɨɨx gu tɨtɨɨya noꞌ mɨt xi chɨ bɨꞌñdhak miꞌ paiꞌ dhɨr gamaiꞌ ji jii, noꞌ mɨt ba namkim maaꞌn gu biapmaꞌ na miꞌ aayaꞌ na miꞌm tɨɨmoꞌ.
1 Então, o reino dos céus será semelhante a dez virgens que, tomando as suas lâmpadas, saíram a encontrar-se com o noivo.
2 Baꞌ jaiꞌ jɨꞌk jix chamaam guiꞌ jɨꞌ gu tɨtɨɨya ampɨx puiꞌ cham tu mamatdaꞌ kaꞌ am, dai baꞌ gu jaiꞌx chamaam joidham jup jix chu mamatdaꞌ kaꞌ am.
2 Cinco dentre elas eram néscias, e cinco, prudentes.
3 Baꞌ guiꞌ nam cham tu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya, cham jaiꞌ pup xi bhɨɨk jamɨt guiꞌ nam mi ja toiꞌdhaꞌ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ noꞌt am xi juum, pu daipuꞌ guiꞌ na jɨꞌx mi jimchuꞌ.
3 As néscias, ao tomarem as suas lâmpadas, não levaram azeite consigo;
4 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jix chu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya, dhiꞌ dho gi guꞌ jaiꞌp xi chuꞌaak jamɨt ji guiꞌ nam mi ja toiꞌdhaꞌ noꞌt ba ji chutkɨ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ, gio baꞌ jaiꞌ na miꞌ pu jimchuꞌ.
4 no entanto, as prudentes, além das lâmpadas, levaram azeite nas vasilhas.
5 Guꞌ baꞌ nat guꞌ cham ob miꞌp ji ai gu biapmaꞌ guiꞌ na miꞌm tɨɨmoꞌ, miꞌ puiꞌ ma kookoi mɨt gu tɨtɨɨya nam tɨi tɨ nɨɨra.
5 E, tardando o noivo, foram todas tomadas de sono e adormeceram.
6 Nammɨx ioꞌm ɨraab tukaaꞌ nat baꞌ puiꞌ ba tɨm tɨi, jup tum kaiꞌch: “Xib baꞌ bhaiꞌ ba jim gu biapmaꞌ guiꞌ na yaꞌm tɨɨmoꞌ. Muiꞌ gor xi ñamkibop.”
6 Mas, à meia-noite, ouviu-se um grito: Eis o noivo! Saí ao seu encontro!
7 Baꞌ gu tɨtɨɨya jotmodaꞌ na mɨt jax baapam jix bhaiꞌ ba ja duu mɨt guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ.
7 Então, se levantaram todas aquelas virgens e prepararam as suas lâmpadas.
8 Baꞌ gu jaiꞌx chamaam tɨtɨɨya jup ja tɨtda am guiꞌ nam jix chu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya: “Alhiꞌch japim jich choiꞌdhaꞌ dhiꞌ na kɨꞌn mɨmɨimtuꞌ dhiꞌ nach kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ. Jaiñ nat guꞌ ba ji chutkɨ dhiꞌ nach aach ja uaꞌ.”
8 E as néscias disseram às prudentes: Dai-nos do vosso azeite, porque as nossas lâmpadas estão-se apagando.
9 Baꞌp ja tɨtda am guiꞌ nam jix chu mamatdaꞌ kaꞌ gu tɨtɨɨya: “Chaam ji nach jam toiꞌdhaꞌ, na guꞌ jaꞌp moo dɨɨlh jich aꞌm kam aaꞌ. Mu jaꞌp japim xi chu taañpui na paiꞌ jax jum gaꞌra na baꞌ puꞌñi jaꞌk bɨɨx dhɨt cham jich aꞌm jum aaꞌndaꞌ.”
9 Mas as prudentes responderam: Não, para que não nos falte a nós e a vós outras! Ide, antes, aos que o vendem e comprai-o.
10 Baꞌ na mɨt mu jaꞌk ka tu taañim na paiꞌ jax jum gaꞌradaꞌ, miꞌ jaꞌk ba ai gu biapmaꞌ guiꞌ na miꞌm tɨɨmoꞌ. Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ gu tɨtɨɨya, guiꞌ nam jix matdaꞌ na mɨt jax jaꞌk duu na baꞌ cham tutkiaꞌ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ, bɨɨmaꞌn muiꞌ ji baap jamɨt mu jaꞌk baꞌk chɨr miꞌ na paiꞌr koiꞌcham kaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat jix bhaiꞌ bhaiꞌ xim kuu gu kiꞌñgob.
10 E, saindo elas para comprar, chegou o noivo, e as que estavam apercebidas entraram com ele para as bodas; e fechou-se a porta.
11 Baꞌ jaꞌxpɨx miꞌ tɨi ba ai mɨt gu tɨtɨɨya guiꞌ na mɨt tu taañpuk guiꞌ nam mi ja toiꞌdhaꞌ guiꞌ nam kɨꞌn tɨ bɨꞌñdhatuꞌ, guꞌ ji nat guꞌ pux bhaiꞌ bhaiꞌ bam kuu gu kiꞌñgob. ¿Jax gi dhui muiꞌ ka baapkiaꞌ am? Baꞌ tɨi muiꞌ ba tu soon am jup xi kaiꞌchɨt: “¡Xich kupioꞌkiꞌñ jich jaduuñ kuch aach muiꞌp xi baapkiaꞌ!”
11 Mais tarde, chegaram as virgens néscias, clamando: Senhor, senhor, abre-nos a porta!
12 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ mɨjɨ dɨr jup ja tɨtda: “Jax dhui na guꞌ cham jax kax bhaaiꞌ na pim bha baapkiaꞌ, na pimɨt guꞌ mɨk dɨr ba suulh.”
12 Mas ele respondeu: Em verdade vos digo que não vos conheço.
13 ’Baꞌ aapiꞌm puꞌñi cham kooksɨt darkaꞌ ―jup ja tɨtda gu Jesuus―, na pim guꞌ puꞌñi cham mat kaꞌ nañ paiꞌ dhuuk bha jimdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
13 Vigiai, pois, porque não sabeis o dia nem a hora.
14 Miꞌ dhɨr baꞌ jaꞌpni jaꞌk gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam bhaan ji uaꞌrgidhak gu tuumiñ, jup ja tɨtda:
14 Pois será como um homem que, ausentando-se do país, chamou os seus servos e lhes confiou os seus bens.
15 ’Maadɨt miꞌ xi maa jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm gu bapaiñum tuumiñ, gu jumai baꞌ gook mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm miꞌp xi maa ɨp, maaꞌn baꞌ maaꞌn mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm pɨx maa, na guꞌ na jax ja nɨiꞌñ nam jax jix chu jujuanaraꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn.
15 A um deu cinco talentos, a outro, dois e a outro, um, a cada um segundo a sua própria capacidade; e, então, partiu.
16 Baꞌ guiꞌ na mɨt jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm maa gu bapaiñum tuumiñ kɨꞌn bhaiꞌ ji chu jua, baꞌ jaꞌkbuiꞌ aixim miꞌ pu buusaiꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ xi dhoꞌñchidhak, baꞌx ioꞌm muiꞌ bap jum duu gu tumñigaꞌn guiꞌ nat miꞌ doꞌñchidhak.
16 O que recebera cinco talentos saiu imediatamente a negociar com eles e ganhou outros cinco.
17 Gio baꞌ guiꞌ na mɨt gook jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm jup maa, puiꞌ kɨꞌn bhaiꞌp ji chu jua ɨp, baꞌ jaꞌkbuiꞌ aixkam miꞌp buusaiꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ xi dhoꞌñchidhak.
17 Do mesmo modo, o que recebera dois ganhou outros dois.
18 Guꞌ baꞌ guiꞌ na mɨt maaꞌn mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm maa, dai nat xi uꞌuuk mu jaꞌp dɨbɨɨr bɨtaꞌ xi chɨ dɨꞌrak mɨjɨ xi baapai, pu cham dho guꞌ kɨꞌn ji chu jua gu tumñigaꞌn gu gɇꞌkam tugiꞌñ.
18 Mas o que recebera um, saindo, abriu uma cova e escondeu o dinheiro do seu senhor.
19 ’Baꞌ mɨkkat jix ioꞌm muiꞌ jurniꞌñ kɨꞌn gio miꞌp ba ai gu ja gɇꞌkam tuk dhiꞌ dhi tujuandam, baꞌ giop ba tu ja joochxi nam sap mu uaꞌtulhiꞌñdhaꞌ gu tumñigaꞌn na baꞌ tu jaꞌkɨlhdhaꞌ na mɨt jɨꞌk miꞌ ba buusaiꞌ nam kɨꞌn tu juan.
19 Depois de muito tempo, voltou o senhor daqueles servos e ajustou contas com eles.
20 Baꞌ moo bɨɨpɨꞌ miꞌ ba ai guiꞌ nat jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm miꞌ xi dhoꞌñchidhak gu bapaiñum tuumiñ, baꞌ mi jaꞌp ji kɨkbok jup tɨtda gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “Pɨn jix chamaam mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm yaꞌ xiñ dhoꞌñchidhak japich jia jiñ jaduuñ. Dho jaña, jaꞌkbuiꞌ aixim jañich pup muiꞌdhalh na pich jɨꞌk yaꞌ xiñ dhoꞌñchidhak.”
20 Então, aproximando-se o que recebera cinco talentos, entregou outros cinco, dizendo: Senhor, confiaste-me cinco talentos; eis aqui outros cinco talentos que ganhei.
21 Baꞌp kaiꞌch gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “¡Aa guꞌ moo jaꞌp joidham jir jix kɨɨꞌ tujuandam ap ji jia! Ea nañ moo gɇꞌkam kɨꞌn jum daasaꞌ. Jabaak bha jaꞌk baꞌk chɨr nach baꞌ maap yaꞌ joidham jix bhaiꞌch chaat kaꞌ.”
21 Disse-lhe o senhor: Muito bem, servo bom e fiel; foste fiel no pouco, sobre o muito te colocarei; entra no gozo do teu senhor.
22 Miꞌ dhɨr baꞌ moo miꞌp ba ai gu jumai tujuandam tugiꞌñ guiꞌ nat gook mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm miꞌ xi maakak gu bapaiñum tuumiñ, baꞌ mi jaꞌp ji kɨkbok puiꞌp ba tɨtda ɨp gu gɇꞌkam tugiꞌñ, jup kaiꞌch: “Pɨn gook mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm yaꞌ xiñ dhoꞌñchidhak japich jia jiñ jaduuñ dhi bapaiñum tuumiñ. Dho jaña, jaꞌkbuiꞌ aixim jañich pup muiꞌdhalh na pich jɨꞌk ya xiñ dhoꞌñchidhak.”
22 E, aproximando-se também o que recebera dois talentos, disse: Senhor, dois talentos me confiaste; aqui tens outros dois que ganhei.
23 Baꞌp tɨtda gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “¡Aa guꞌ moo jaꞌp joidham jir jix kɨɨꞌ tujuandam ap ji jia! Ea nañ moo gɇꞌkam kɨꞌn jum daasaꞌ. Jabaak bha jaꞌk baꞌk chɨr kuch yaꞌni maap joidham jix bhaiꞌch chaat kaꞌ.”
23 Disse-lhe o senhor: Muito bem, servo bom e fiel; foste fiel no pouco, sobre o muito te colocarei; entra no gozo do teu senhor.
24 — ausente —
24 Chegando, por fim, o que recebera um talento, disse: Senhor, sabendo que és homem severo, que ceifas onde não semeaste e ajuntas onde não espalhaste,
25 — ausente —
25 receoso, escondi na terra o teu talento; aqui tens o que é teu.
26 — ausente —
26 Respondeu-lhe, porém, o senhor: Servo mau e negligente, sabias que ceifo onde não semeei e ajunto onde não espalhei?
27 — ausente —
27 Cumpria, portanto, que entregasses o meu dinheiro aos banqueiros, e eu, ao voltar, receberia com juros o que é meu.
28 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk jup ja tɨtda guiꞌ nam mi jaꞌp jup guguuk: “Ea gor bha boosgiꞌñ dhi tuumiñ na miꞌ dhaaꞌ, mu jaꞌk japim makiaꞌ dhiꞌ nat mambhɨɨx jaꞌkbuiꞌ aixkam pup muiꞌdhalh.
28 Tirai-lhe, pois, o talento e dai-o ao que tem dez.
29 Na guꞌ gu jaroiꞌ na puꞌñi joidham jix bhaiꞌ tu juandaꞌ, nam guꞌ dai dhiꞌ pɨx ba ji umuagiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam. Guꞌ ji noꞌt guꞌ gu palhɨɨp jup jum duukam cham miꞌ puiꞌ duu noꞌt mɨt tɨi umuaꞌ, dho dhiꞌ bhaan jam dho cham ka nɨnɨiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam.
29 Porque a todo o que tem se lhe dará, e terá em abundância; mas ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
30 Guꞌ baꞌ dhiñ chujuandam tuk nat cham pu dhuu nañ jax tɨi ɨlhdhat, ea gor daagɨk mu buañ dɨɨrap miꞌ na paiꞌ giilhim jix chukgam, miꞌ na paiꞌ tɨi suakdaꞌ na giilhim jix buam jum aaꞌndaꞌ.”
30 E o servo inútil, lançai-o para fora, nas trevas. Ali haverá choro e ranger de dentes.
31 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jaꞌpni bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi ɨp gio gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda:
31 Quando vier o Filho do Homem na sua majestade e todos os anjos com ele, então, se assentará no trono da sua glória;
32 Baꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk jix jaiꞌch kaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan miꞌ bam jumpadaꞌ am aañ jiñ bui, baꞌ aañ xi ja chiñiaꞌ nam jaiꞌ dɨlhkob jaꞌk xi guꞌkuyaꞌ, jaꞌp na jax jaꞌk tu buadaꞌ gu bipiaꞌdam noꞌt dɨlhkob jaꞌk xi ja sai gu dai kakasnir gio jaꞌp jaꞌk ɨp gu dai kakarbax.
32 e todas as nações serão reunidas em sua presença, e ele separará uns dos outros, como o pastor separa dos cabritos as ovelhas;
33 Baꞌ aañ puꞌñip tu duñiaꞌ, xi ja chiñiaꞌ iñ guiꞌ nam jaꞌp ji buandaꞌ na jax gu kakasnir nam miꞌ dhɨr jaꞌk xi guꞌkuyaꞌ kɨɨꞌn dɨr jaꞌk miꞌ nañ paiꞌ daakaꞌ, guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jaꞌp jup ji buandaꞌ na jax gu kakarbax, miꞌ dhɨr jaꞌk oꞌnsop dɨr jaꞌk jañ jup xi ja chiñiaꞌ nam guꞌkuyaꞌ miꞌ nañ paiꞌ daakaꞌ.
33 e porá as ovelhas à sua direita, mas os cabritos, à esquerda;
34 Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk kɨɨꞌn dɨr jaꞌk guꞌkuyaꞌ jup ja tɨɨdaꞌ iñ: “Gor ja ɇɇ bha jaꞌk aapiꞌm nat jɨꞌk jam aꞌm tɨ tɨɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Yaꞌ pim baꞌ oiꞌñkaꞌ na paiꞌ jax jir gɇꞌkam, yaꞌ na pim paiꞌ pu iimchudhix janoꞌ dɨr nat paiꞌ dhuuk jup duu gu Dios dhi oiꞌñgaꞌn.
34 então, dirá o Rei aos que estiverem à sua direita: Vinde, benditos de meu Pai! Entrai na posse do reino que vos está preparado desde a fundação do mundo.
35 Na pimɨt guꞌ joidham jix bhaiꞌ dhuu na pimɨt tuñ onbaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk ba uamaidhat, gio na pimɨt jiñ choiꞌ gu suudaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk ba tonmoidhat, gio na pimɨt jiñ chɨbiaptuda nañ mu jaꞌp ka paxiaraim aapiꞌm jam bui,
35 Porque tive fome, e me destes de comer; tive sede, e me destes de beber; era forasteiro, e me hospedastes;
36 gio baꞌ na pimɨt tuñ onbaiꞌ gu jajannulh janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk cham ka biaꞌ nañ tuꞌ tɨꞌyaꞌ, gio na pimɨt muñ chɨɨgim janoꞌ nat paiꞌ dhuuk ma tuñ ai gio na mɨt mañ kuu.”
36 estava nu, e me vestistes; enfermo, e me visitastes; preso, e fostes ver-me.
37 Baꞌ bɨɨx dhiꞌ jɨꞌ nam jɨꞌk puꞌñir jix bhabhaiꞌkam kaꞌ jup jiñ chɨɨdaꞌ am: “¿Paa chi baꞌ duuk puiꞌ mu paiꞌ tum onbaiꞌ chich jich jaduuñ nap puiꞌ ba uamaidhat, nach guꞌ moo cham paiꞌ dhuuk mu paiꞌm nɨidhat, dai xib na chich baꞌ yaꞌ bam tɨɨ, gio na chich puiꞌm toiꞌ gu suudaiꞌ nap puiꞌ ba tonmoidhat,
37 Então, perguntarão os justos: Senhor, quando foi que te vimos com fome e te demos de comer? Ou com sede e te demos de beber?
38 gio baꞌ na chich puiꞌm tɨbiaptuda nap puiꞌ mu jaꞌp ka jim aach jich bui, gio baꞌ na chich puiꞌ tum onbaiꞌ gu jajannulh nap cham ka biaꞌ kat nap tuꞌ tɨꞌyaꞌ,
38 E quando te vimos forasteiro e te hospedamos? Ou nu e te vestimos?
39 gio na chich puiꞌ mum tɨɨgim mu paiꞌ nat ma tum ai gio na mɨt jum kuu?”
39 E quando te vimos enfermo ou preso e te fomos visitar?
40 Baꞌ aañ jup ja tɨɨdaꞌ ɨp gio: “Dho guꞌ aañ guiꞌ ji nañ ja aagɨt jup kaiꞌch nam gampaiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ na pimɨt puꞌñix bhaiꞌ ja duu, puiꞌ kuñ baꞌp kaiꞌch na pimɨt aañ jix bhaiꞌñ dhuu. Na guꞌ dhiꞌ puiꞌ na pimɨt jax tu duu, dhiꞌ aañ jiñ aꞌmkam na pimɨt puiꞌ tu duu.”
40 O Rei, respondendo, lhes dirá: Em verdade vos afirmo que, sempre que o fizestes a um destes meus pequeninos irmãos, a mim o fizestes.
41 ’Guꞌ baꞌ guiꞌ nam oꞌnsop dɨr jaꞌk jup guꞌkuyaꞌ jup ja tɨɨdaꞌ iñ ɨp: “Baꞌ aapiꞌm na pim cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ, na pim cham tu joiꞌgɨꞌn, mu pim jimiaꞌ mu na paiꞌ gammɨjɨ cham tutkɨ gu tai, miꞌ na mɨt paiꞌp duiñ gu jaꞌook na baꞌ miꞌm tulhiiñaꞌ ja bɨɨm gu noonbiꞌñ jix ioꞌm, ja bɨɨm baꞌ aapiꞌm na pim cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ.
41 Então, o Rei dirá também aos que estiverem à sua esquerda: Apartai-vos de mim, malditos, para o fogo eterno, preparado para o diabo e seus anjos.
42 Na pimɨt guꞌ cham tuñ onbaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk tɨi ba uamaim, gio na pimɨt cham jiñ choiꞌ gu suudaiꞌ janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk tɨi ba tonmoim,
42 Porque tive fome, e não me destes de comer; tive sede, e não me destes de beber;
43 gio na pimɨt cham jiñ chɨbiaptuda janoꞌ na ñich paiꞌ dhuuk mu jaꞌp tɨi bhɨi aapiꞌm jam bui, gio na pimɨt cham tuñ onbaiꞌ gu jajannulh janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk cham ka biaꞌ nañ tuꞌ tɨꞌyaꞌ, gio na pimɨt cham muñ chɨɨgim janoꞌ nat paiꞌ dhuuk ma tuñ ai gio na mɨt mañ kuu.”
43 sendo forasteiro, não me hospedastes; estando nu, não me vestistes; achando-me enfermo e preso, não fostes ver-me.
44 Baꞌ guiꞌ mu dɨr bha jaꞌk jup jiñ chɨɨdaꞌ am ɨp: “Dho jax dhuip tum onbaiꞌñdhaꞌ ich, nach guꞌ cham jɨꞌxkat paiꞌ dhuuk mu paiꞌm nɨidhat na jax xib na chich yaꞌ bam tɨɨ. ¿Jax gi dhuip tum onbaiꞌñdhaꞌ ich paiꞌ nap duuk mu paiꞌ tɨi puiꞌ ba uamaim, gio na chich puiꞌ cham jum toiꞌ gu suudaiꞌ nap puiꞌ tɨi ba tonmoim, gio na chich puiꞌ cham jum tɨbiaptuda nap puiꞌ mu jaꞌp paiꞌ tɨi paxiaraim aach jich bui, gio na chich puiꞌ cham jum onbaiꞌ gu jajannulh nap puiꞌ cham ka biaꞌ nap tuꞌ tɨꞌyaꞌ, gio na chich puiꞌ cham mum tɨɨgim nat ma tum ai gio na mɨt jum kuu?”
44 E eles lhe perguntarão: Senhor, quando foi que te vimos com fome, com sede, forasteiro, nu, enfermo ou preso e não te assistimos?
45 Baꞌ aañ jup ja tɨɨdaꞌ ɨp gio: “Dho guꞌ aañ guiꞌ ji nañ ja aagɨt jup kaiꞌch nam gampaiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ nam aañ jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ na pimɨt cham puꞌñix bhaiꞌ ja duu, puiꞌ kuñ baꞌp kaiꞌch na pimɨt cham bhaiꞌñ dhuu aañ. Na guꞌ noꞌ pim puꞌñi jix bhaiꞌ ja duñiaꞌ gɨt, dhiꞌ puiꞌ ji buusniaꞌ gɨt na pim aañ jiñ aꞌmkam jix bhaiꞌ ja duñiaꞌ gɨt.”
45 Então, lhes responderá: Em verdade vos digo que, sempre que o deixastes de fazer a um destes mais pequeninos, a mim o deixastes de fazer.
46 Baꞌ bɨɨx dhiꞌ nam jɨꞌk puꞌñi buam pɨx tomaat kaꞌ, mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ am na paiꞌ gammɨjɨ cham tutkɨ gu tai, miꞌ nam paiꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ gammɨjɨ. Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jup jir jix bhabhaiꞌkam, mu jaꞌk jup bɨɨyaꞌ am nam paiꞌ joidham gammɨjɨ jix bhaiꞌ bam taat kaꞌ.
46 E irão estes para o castigo eterno, porém os justos, para a vida eterna.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.