Mateus 23
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVI
1 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda gu Jesuus gu jaꞌtkam gio gu noonbiꞌñ, jup kaiꞌch:
1 Então, Jesus disse à multidão e aos seus discípulos:
2 ―Guiꞌ nam sap pɨk baꞌ tɨi xix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, gammɨjɨ bhaan tu aꞌgadaꞌ am gu puiꞌ na jax jaꞌk tu aagix miꞌ nat paiꞌ tu uaꞌnak gu Moisees.
2 "Os mestres da lei e os fariseus se assentam na cadeira de Moisés.
3 Baꞌ aapiꞌm cham jax ji kaiꞌchɨt tuꞌ kaꞌm xi ja nɨidhat nam jax jam tɨtdadaꞌ, dai ji na pim guꞌ cham puiꞌ jaꞌk jup tu jimdaꞌ nam jax jaꞌk tu jim dɨɨlh, na guꞌ jax ñam xi chɨꞌji maakam tu buidhaꞌ am nam dɨɨlh jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
3 Obedeçam-lhes e façam tudo o que eles lhes dizem. Mas não façam o que eles fazem, pois não praticam o que pregam.
4 Giilhim jix xijaim ja chiandaꞌ am gu jaꞌtkam nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ, sia kum guꞌ dɨɨlh pu cham miꞌ puiꞌ jiimdat jup kaiꞌchdhaꞌ, ni palhɨɨp dho moo.
4 Eles atam fardos pesados e os colocam sobre os ombros dos homens, mas eles mesmos não estão dispostos a levantar um só dedo para movê-los.
5 Jaꞌp pɨx baꞌ dai nam bhaan pɨx gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ nam sap pɨk baꞌ panaas miꞌ puiꞌ xi jiim nam xi ja nɨiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, guꞌ pu paa gi miꞌ puiꞌp jiimdaꞌ am gu tuꞌ sɨlhkam. Gio na ja koꞌraardaꞌ ɨp nam bha jaꞌp ja kokobtaiꞌ am xi ja buupratuꞌndaꞌ gu bapket guiꞌ na miꞌ tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, piam bha jaꞌp ja noonob am. Gio nam tɇꞌtɇb tɨm tɨꞌiiꞌñkaꞌ guiꞌ na am tu bhabhaꞌsalh kaꞌ gu jajannulh.
5 "Tudo o que fazem é para serem vistos pelos homens. Eles fazem seus filactérios bem largos e as franjas de suas vestes bem longas;
6 Gio noꞌ mu paiꞌ tum kuaꞌ, jix aaꞌndaꞌ am ɨp nam jix kɨkɨɨꞌ aꞌtoxkar taꞌm xi dharkaꞌ, gio mu jaꞌp na paiꞌ jax tum daandaꞌ, jix aaꞌndaꞌ am ɨp nam bɨɨpɨꞌ dɨr xi dharkaꞌ.
6 gostam do lugar de honra nos banquetes e dos assentos mais importantes nas sinagogas,
7 Gio nam jix aaꞌndaꞌ ɨp nam soiꞌm duukat ja ñioꞌkiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam mu jaꞌp ɨrban gu gɇꞌ kiicham, gio nam jix aaꞌndaꞌ ɨp nam puiꞌ ja tɨɨtɨꞌndaꞌ nam jir jix chu mamatdagɨm.
7 de serem saudados nas praças e de serem chamados ‘rabis’.
8 ’Baꞌ aapiꞌm cham puiꞌ jaꞌk jup tu jimdaꞌ nam jax jaꞌk tu jim guiꞌam. Chaꞌpim jix aaꞌndaꞌ nam puiꞌ jam tɨɨtɨꞌndaꞌ gu jaꞌtkam na pim jir jix chu mamatdagɨm, na pim guꞌ aapiꞌm jaꞌp ba ji buan na pim jir jum jajaaꞌnnim. Baꞌ maaꞌn pɨx jix jaiꞌch guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ na jam buir jix chu matdagɨm.
8 "Mas vocês não devem ser chamados ‘rabis’; um só é o mestre de vocês, e todos vocês são irmãos.
9 Gio na pim cham jaroiꞌ puiꞌ tɨɨtɨꞌndaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn nar jam gɨꞌkoraꞌ, na guꞌ maaꞌn pɨx jix jaiꞌch guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ nar jam Gɨꞌkoraꞌ.
9 A ninguém na terra chamem ‘pai’, porque vocês só têm um Pai, aquele que está nos céus.
10 Ni na pim cham puiꞌm aaꞌndaꞌ nam gɨt gɇꞌgɇrkam jam biaꞌkaꞌ gu jaꞌtkam, na guꞌ aañ nat bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ baꞌr jam gɇꞌkam tuk.
10 Tampouco vocês devem ser chamados ‘chefes’, porquanto vocês têm um só Chefe, o Cristo.
11 Baꞌ noꞌ jaroiꞌ aapiꞌm maadɨt jix aaꞌ nar gɇꞌkam kaꞌ, jum aaꞌ nax bhaiꞌ ja buadaꞌ gu jaꞌtkam sia nar jaroiꞌ kaꞌ gɨt.
11 O maior entre vocês deverá ser servo.
12 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ dai gɇꞌkam jum taat, pu cham tuꞌ dho tuꞌ kɨꞌn ji biꞌyaꞌ, guꞌ noꞌ gammɨjɨ soiꞌm ɨlhiiꞌñ, dho gi guꞌ gɇꞌkam kɨꞌn ji biꞌyaꞌ ji.
12 Pois todo aquele que a si mesmo se exaltar será humilhado, e todo aquele que a si mesmo se humilhar será exaltado.
13 ’Guꞌ baꞌ aapiꞌm na pim jɨꞌk sap pɨk baꞌ tɨip xix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ na pim guꞌ cham sɨlhkam ja aagiꞌñ gu jaꞌtkam nam jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na baꞌ ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gɨt gu Dios, ni aapiꞌm dɨɨlh dho moo ku pim miꞌ puiꞌ jiim, ni na pim cham aaꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ jaiꞌ dhɨt gu jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk miꞌ puiꞌ tɨi xix jimiik.
13 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês fecham o Reino dos céus diante dos homens! Vocês mesmos não entram, nem deixam entrar aqueles que gostariam de fazê-lo.
14 ’Jam aagiꞌñ iñ moo na cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌ tɨi xix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na pim guꞌ ja ɨɨxiꞌñdhaꞌ gu ja baꞌbhak gu dɨꞌdɨlhdhɨm uꞌuub, baꞌ giilhim mɨk tu daandaꞌ pim puiꞌ xi chu buaꞌt na baꞌ jax dhui cham maatɨꞌ kaꞌ gɨt na pim tuꞌ jax buadaꞌ. Ku baꞌ guꞌ kam aayaꞌ ji na pim paiꞌ dhuuk giilhim jum tulhiiñaꞌ.
14 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês devoram as casas das viúvas e, para disfarçar, fazem longas orações. Por isso serão castigados mais severamente.
15 ’Cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ moo aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌ tɨi xix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na pim guꞌ mu jaꞌp naiꞌ jiimdat ja chiñiidhaꞌ gu jaꞌtkam nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na pim jax jaꞌk tu jim aapiꞌm dɨɨlh. Guꞌ baꞌ noꞌt jaroiꞌ maadɨt miꞌ puiꞌ ba jii na pim jax ja aagiꞌñdhaꞌ, aapiꞌm jix ioꞌm maakam xi chiñiaꞌ na miꞌ puiꞌ jimdaꞌ sia ku jax cham puiꞌ aaꞌ gu Dios, guꞌ na baꞌ jax dhui mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ na paiꞌ cham tutkɨ gu tai na baꞌ giilhim jum tulhiiñaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na jax aapiꞌm.
15 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas, porque percorrem terra e mar para fazer um convertido e, quando conseguem, vocês o tornam duas vezes mais filho do inferno do que vocês.
16 ’Cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ moo aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌ tɨi xix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na pim guꞌ puiꞌ kaiꞌchdhaꞌ na cham jax bua sia kut cham puiꞌ duu gu jaroiꞌ noꞌt puiꞌ xi chɨꞌɨɨk na gu gɇꞌ chiop bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na puiꞌ tu duñiaꞌ jax ña jaꞌk jix chu duñiim kaꞌ buiñor gu Dios. Guꞌ sap baꞌ noꞌ jax kaiꞌch na gu diꞌoor guiꞌ na mɨjɨ jaiꞌch kaꞌ mɨjɨ ɨrban dɨr gu gɇꞌ chiop bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na puiꞌ tu duñiaꞌ, dhiꞌ dho gi guꞌ sap pɨk baꞌx ioꞌm jum aaꞌ ji na puiꞌ tu duñiaꞌ sia nar jax kaꞌ gɨt.
16 "Ai de vocês, guias cegos!, pois dizem: ‘Se alguém jurar pelo santuário, isto nada significa; mas se alguém jurar pelo ouro do santuário, está obrigado por seu juramento’.
17 Cham jam jur biaꞌ pim dho jia ku pim baꞌ puiꞌ kaiꞌchdhaꞌ, jaꞌp ji buan japim na pim cham ñiññia. Jax dhui na moox ioꞌm jum aaꞌ gu gɇꞌ chiop, cham tuꞌ pɨx gu diꞌoor na mɨjɨ jaiꞌch kaꞌ ɨrban dɨr.
17 Cegos insensatos! Que é mais importante: o ouro ou o santuário que santifica o ouro?
18 Gio na pim jup kaiꞌchdhaꞌ ɨp na sap pɨk baꞌ cham jax bua noꞌt cham puiꞌ tu duu gu jaroiꞌ jax ña jaꞌk tu daasaꞌ buiñor gu Dios na pu tu duñiaꞌ, sia kut guꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ gɨt guiꞌ na bhaan bha tum makgɨrxiꞌñ gu Dios. Guꞌ sap baꞌ noꞌ guꞌ jax kaiꞌch na sap pɨk baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ guiꞌ na jɨꞌk bhaan bipioꞌdaꞌ gu Dios gu tuꞌ guiꞌ na bhaiꞌ bɨtkaꞌ bhaan guiꞌ na bha tum makgɨrxiꞌñ, na sap pɨk baꞌ dho gi guꞌx ioꞌm jum aaꞌ ji na pu duñiaꞌ sia nar jax kaꞌ gɨt.
18 Vocês também dizem: ‘Se alguém jurar pelo altar, isto nada significa; mas se alguém jurar pela oferta que está sobre ele, está obrigado por seu juramento’.
19 Baꞌ aapiꞌm jiñ jaaduñ na pim jaꞌp ji buan na pim cham ñiññia, jax dhui nax ioꞌm jum aaꞌ guiꞌ na bhaan bha tum makgɨrxiꞌñ gu Dios, cham tuꞌ pɨk guiꞌ nam bha makgɨrtaꞌ.
19 Cegos! Que é mais importante: a oferta, ou o altar que santifica a oferta?
20 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌt puiꞌ tɨi na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ guiꞌ na bhaan tum makgɨrxiꞌñ gu Dios na tuꞌ sɨlhkam puiꞌ tu duñiaꞌ jax ña jaꞌk jix chu duñiim kaꞌ, cham tuꞌ dai guiꞌ aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ na bhaan bha tum makgɨrxiꞌñ, guꞌ jaꞌpji bɨɨx ji sia na aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ guiꞌ na jɨꞌk tuꞌ bha tɨ bɨtkaꞌ bhaan.
20 Portanto, aquele que jurar pelo altar, jura por ele e por tudo o que está sobre ele.
21 Piam gu jaroiꞌ noꞌ jax kaiꞌch na gu gɇꞌ chiop bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na sɨlhkam puiꞌ tu duñiaꞌ jax ña jaꞌk jix chu duñiim kaꞌ buiñor gu Dios, cham tuꞌ dai gu gɇꞌ chiop aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ, guꞌ jaꞌpji sia bɨɨx ji gu Dios guiꞌ na bhaan miꞌ tɨ nɨiꞌñdhaꞌ.
21 E o que jurar pelo santuário, jura por ele e por aquele que nele habita.
22 Piam gu jaroiꞌ noꞌ jax kaiꞌch na gux dhaam bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na puiꞌ tu duñiaꞌ jax ña jaꞌk jix chu duñiim kaꞌ buiñor gu Dios, sia bɨɨx aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ bhammɨ na paiꞌr gɇꞌkam gu Dios.
22 E aquele que jurar pelo céu, jura pelo trono de Deus e por aquele que nele se assenta.
23 ’Baꞌ cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌ tɨix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na pim guꞌ cham bɨɨx miꞌ puiꞌ duiñchuꞌ na jɨꞌk jax jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, dai guiꞌ na jɨꞌk bhaan bipioꞌdaꞌ gu tuꞌ gu Dios na pim baꞌ miꞌ aichdhidhaꞌ gɇꞌ chiop. Guꞌ gu jaiꞌ biꞌiix ji na pim pu duñiaꞌ, puiꞌ na jax na pim sɨlhkam tu aꞌgadaꞌ, gio na pim jix chu joiꞌgɨꞌndaꞌ, gio na pim bɨɨx jam jujur kɨꞌn buiñor jix biiñak kaꞌ gu Dios. Dhiꞌ jɨꞌ ji na bɨɨx jum aaꞌ na pim miꞌ puiꞌ duiñchuꞌndaꞌ, gio gu jaiꞌ na jax tu daaxix ba puiꞌ ɨp.
23 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês dão o dízimo da hortelã, do endro e do cominho, mas têm negligenciado os preceitos mais importantes da lei: a justiça, a misericórdia e a fidelidade. Vocês devem praticar estas coisas, sem omitir aquelas.
24 Baꞌ aapiꞌm na pim cham sɨlhkam tu aꞌgadaꞌ, jix ñɨiꞌñ japim gu jaroiꞌ noꞌ am jum uaꞌtulhiꞌñ, guꞌ aapiꞌm dɨɨlh pu cham jum nɨiꞌñdhaꞌ na pim giilhim jum uaꞌtulhiꞌñ.
24 Guias cegos! Vocês coam um mosquito e engolem um camelo.
25 ’Cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ moo aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌ tɨi xix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na pim guꞌ dai daam dɨr xi ja bopkonat gu jam bapaas gio gu jam jajooxiaꞌ. Aapiꞌm jañ dho jam aagɨt jup kaiꞌch na pim giilhim jix uꞌuaꞌtulhdhix, na pim guꞌ tu ja ɨɨxiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam gam na pim bɨɨx aixim tu buadaꞌ na jax cham kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios.
25 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês limpam o exterior do copo e do prato, mas por dentro eles estão cheios de ganância e cobiça.
26 Guꞌ dhiꞌm aaꞌ ji na pim sia bɨɨx ɨrban dɨr jaꞌk ja bopkondaꞌ gu jam bapaas na baꞌ puꞌñi jaꞌk jix kɨkɨɨꞌ kaꞌ sia daam dɨr jaꞌk.
26 Fariseu cego! Limpe primeiro o interior do copo e do prato, para que o exterior também fique limpo.
27 ’Cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ moo aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌ tɨi xix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na pim guꞌ jaꞌp ji buan na jax mu nam paiꞌm yassap gu jaꞌtkam, na daam dɨr joidham jix chua kɨꞌn xi mamxidhix kaꞌ na baꞌx abhaar kaꞌ, guꞌ ɨrban dɨr jaꞌk jix ioꞌm muiꞌ mi chɨ bɨtkaꞌ ji gu kokkoidhaꞌ ja aꞌoo gam bɨxchuꞌ gu tuꞌ na cham kɨkɨɨꞌ na mix chu jaiꞌch kaꞌ.
27 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês são como sepulcros caiados: bonitos por fora, mas por dentro estão cheios de ossos e de todo tipo de imundície.
28 Baꞌ aapiꞌm puꞌñi jaꞌk jup tu jim, panaas ku pim joidham jir jix bhabhaiꞌkam kaꞌ ja bui gu jaꞌtkam, guꞌ gu jam jujur am bhaan ni jɨꞌx ji iam kur puiꞌ, gio na pim giilhim jix buam tomaat.
28 Assim são vocês: por fora parecem justos ao povo, mas por dentro estão cheios de hipocrisia e maldade.
29 ’Cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ moo aapiꞌm na pim sap pɨk baꞌ tɨi xix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio aapiꞌm na pim pariseos jum tɨɨtɨꞌ, na guꞌ jam koꞌraar na pim jix bhaiꞌ tu buadaꞌ miꞌ nam paiꞌ yassap guiꞌ nam bɨjɨk bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios, am tu yooxmaꞌndaꞌ pim ji guꞌ miꞌ nam paiꞌ jax yassapkaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jir jix bhabhaiꞌkam kat.
29 "Ai de vocês, mestres da lei e fariseus, hipócritas! Vocês edificam os túmulos dos profetas e adornam os monumentos dos justos.
30 Jup kaiꞌchdhaꞌ pim baꞌ moo: “Jir am kat noꞌch gɨt aach janoꞌ bɨɨx miꞌp oipodaꞌ gɨt na mɨt paiꞌ dhuuk gu bɨjɨk dɨr kam ja koi dhiꞌ nam bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios. Aach ja aꞌmkam nokiaꞌ gɨt ji nam baꞌ cham ja koodaꞌ gɨt.”
30 E dizem: ‘Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos tomado parte com eles no derramamento do sangue dos profetas’.
31 Guꞌ ji na guꞌ sia ku pim puꞌñi tɨi kaiꞌch, jax dhui na guꞌx bhaiꞌx maatɨꞌ na pim aapiꞌm jir ja bopxi guiꞌ na mɨt ja koi,
31 Assim, vocês testemunham contra si mesmos que são descendentes dos que assassinaram os profetas.
32 gio na pim puiꞌ jaꞌk tu kuugalhdhim na mɨt jax jaꞌk bhaiꞌ ji chɨbgai gu jam bopxi kat nam buam pɨx tu buadaꞌ na jax cham puiꞌ aaꞌndaꞌ gu Dios.
32 Acabem, pois, de encher a medida do pecado dos seus antepassados!
33 ’¿Jax japim dui ɨlhiiꞌñ na pim cham mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ na paiꞌ gammɨjɨ cham tutkɨ gu tai na pim miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ gammɨjɨ? Na pim guꞌ giilhim jix bhaaꞌmnaꞌ jaꞌp na kookoꞌ.
33 "Serpentes! Raça de víboras! Como vocês escaparão da condenação ao inferno?
34 Baꞌ aañ bhaiꞌ ka jam joochxidhaꞌ guiꞌ nam bhaankam tu aꞌgadaꞌ gu Dios, gio baꞌ jaiꞌ guiꞌ nam jix chu mamatdaꞌ kaꞌ, gio baꞌ jaiꞌ guiꞌ nam bɨɨx aixim jup jix chu mat kaꞌ. Baꞌ aapiꞌm ja daꞌngɨi ja koodaꞌ, jaiꞌ baꞌ na pim kukrus taꞌm ja sissapai ja koodaꞌ ɨp puiꞌ, gio baꞌ jaiꞌ na pim ja gɨɨꞌbiaꞌ mu jaꞌp na paiꞌ jax tum daandaꞌ, jaiꞌ baꞌ na pim mu jaꞌp naiꞌ ba ja gaagidhaꞌ na paiꞌ jax jɨꞌdɨlh ɨꞌlhich jir kikcham kaꞌ.
34 Por isso, eu lhes estou enviando profetas, sábios e mestres. A uns vocês matarão e crucificarão; a outros açoitarão nas sinagogas de vocês e perseguirão de cidade em cidade.
35 Baꞌ aapiꞌm jam aꞌm ji jimiaꞌ na ja aꞌmkam gu jam bopxi kat jam tulhiiñchudaꞌ gu Dios, na baꞌ puꞌñi jaꞌk bɨɨx tu namkix kaꞌ na mɨt jɨꞌk ja koi guiꞌ nam jir jix bhabhaiꞌkam kat na bhaiꞌ tɨi ja jootosdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan nam baꞌ ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgaꞌ. Mummɨ dɨr bhaiꞌ ji jam kusbidhaꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk mua gu Abeel, miꞌ juugɨt na mɨt paiꞌ dhuuk jup mua gu Sakariiyas maraaꞌn gu Berekiiyas guiꞌ na mɨt miꞌ saaꞌñdhan mua na paiꞌ kɨɨk guiꞌ na bhaan mi chum makgɨrxiꞌñ gu Dios, miꞌ na paiꞌ kɨɨk gu bhiꞌñbak na mi chum daandaꞌ.
35 E, assim, sobre vocês recairá todo o sangue justo derramado na terra, desde o sangue do justo Abel, até o sangue de Zacarias, filho de Baraquias, a quem vocês assassinaram entre o santuário e o altar.
36 Jam aagiꞌñ iñ moo na aapiꞌm jam aꞌm ji jimiaꞌ na ja aꞌmkam gu jam bopxi kat jam tulhiiñchudaꞌ gu Dios aapiꞌm na pim xib yaꞌ dudua.
36 Eu lhes asseguro que tudo isso sobrevirá a esta geração.
37 Baꞌ bhaiꞌ joiꞌmdaraꞌ ji ai gu Jesuus ja aꞌmkam gu Jerusaleen oiꞌñkam, jup kaiꞌch:
37 "Jerusalém, Jerusalém, você, que mata os profetas e apedreja os que lhe são enviados! Quantas vezes eu quis reunir os seus filhos, como a galinha reúne os seus pintinhos debaixo das suas asas, mas vocês não quiseram.
38 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na cham yaꞌ ka tɨ nɨiꞌñdhaꞌ gu Dios yaꞌ na pim paiꞌ oiꞌdhaꞌ.
38 Eis que a casa de vocês ficará deserta.
39 Gio nañ guꞌ aañ jup ba jimiaꞌ nañ paiꞌ dhɨr jup jim, baꞌ cham paiꞌ kañ chɨgiaꞌ pim. Dai janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk gio bhaiꞌp jimdaꞌ na pim baꞌ giop bañ chɨgiaꞌ, na pim paiꞌ dhuuk jup tɨꞌyaꞌ: “Jaꞌp moo joidham iam na bhaiꞌ ba jim guiꞌ nat bhach joochxi guch Gɨꞌkoraꞌ.”
39 Pois eu lhes digo que vocês não me verão desde agora, até que digam: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor’".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.