Mateus 20

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 ’Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌ bhaan ba tɨ nɨidhim gu Dios, jaꞌp ji buusan na jax gu jaroiꞌ noꞌ mu paiꞌ tɨ ɨꞌɨɨx gu bhaidhaꞌ. Baꞌ noꞌ bar am na paiꞌ dhuuk tu uꞌyaꞌ, kapbhuimuk ba ja umuaꞌñdharaꞌ gu tujuandam nam tu uꞌyaꞌ gu bhaidhaꞌ.
1 Jesus disse:
2 Baꞌ na paiꞌ dhuuk ba ja tɨgiaꞌ, xi ja aagiꞌñdhaꞌ na jɨꞌk ja namkidhaꞌ gu maaꞌn tanoolh, baꞌ xi ja baidhai miꞌ xi ja chiñiaꞌ nam tɨ ɨꞌkiaꞌ gu bhaidhaꞌ na paiꞌ tɨ ɨꞌɨɨx kaꞌ.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Baꞌ moo jaꞌxpɨx tɇꞌkob paꞌ duuk iam, gio jaiꞌp ma ja umuaꞌñdham gu tujuandam, baꞌ ba ja tɨɨ ɨp jɨꞌkchi nam mummu jaꞌp pɨx daraa ɨrban gu gɇꞌ kiicham nam cham tuꞌ jax bua.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Baꞌ puiꞌp ba ja tɨtda, jup kaiꞌch: “Aañ bha jam umuaꞌñdham jiñ jaaduñ na pim jiñ palhbuidhaꞌ na pim tɨ ɨꞌkiaꞌ gu bhaidhaꞌ mu nañ paiꞌ tɨ ɨꞌɨɨx.” Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk jup ma oi mɨt na mɨt tu juanam.
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Baꞌ nat miꞌ xi ja doꞌñchok, jaꞌxpɨx jix dhaam duuk jaiꞌ giop ma ja umuaꞌñdham. Baꞌ puiꞌp ba ja tɨtda nat paiꞌ dhuuk ba ja tɨɨ nat jax ja tɨɨdak ja baidhak gu jaiꞌ. Baꞌ xi ja baidhak mu xi ja doꞌñchok ɨp. Miꞌ dhɨr baꞌ jaꞌxpɨx mia ji dhunɨɨk, gio jaiꞌp ma ja umuaꞌñdham. Baꞌ ba ja tɨɨ ɨp jaiꞌ, baꞌ puiꞌp ba ja tɨtda nat jax ja tɨɨdak ja baidhak gu jaiꞌ. Baꞌ puiꞌp xi ja baidhak mu xi ja doꞌñchok ɨp.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 Mɨkkat baꞌ nat jix ioꞌm ba ji jur, jaiꞌ giop ma ja umuaꞌñdham mu jaꞌp ɨrban gu gɇꞌ kiicham. Baꞌ ba ja tɨɨ ɨp jaiꞌ nam miꞌ pɨx jaꞌp daraa nam cham tuꞌ jax bua. Baꞌ ba ja tɨkkaꞌ na sap jax kum baꞌ cham tu juan, jup ja tɨtda: “¿Jax ku pim baꞌ cham tu juan jiñ jaaduñ? Yaꞌ pɨx pu daraa japim bɨx chanoolh.”
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: “Dho na cham jaroiꞌch umuagiꞌñ dho.” Baꞌ guiꞌp ja tɨtda ɨp gio: “Dho guꞌ aañ bha jam umuaꞌñdham dho na pim jiñ palhbuidhaꞌ na pim tu uꞌyaꞌ gu bhaidhaꞌ mu nañ paiꞌ tɨ ɨꞌɨɨx.” Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk jup ma oi mɨt na mɨt tu juanam.
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 Baꞌ gatuuk nat paiꞌ dhuuk ba ji chuk, jup tɨtda gu tujuandam tugiꞌñ guiꞌ na miꞌ tɨ ɨꞌɨɨx kaꞌ gu bhaidhaꞌ: “Eap baꞌ xib bhaiꞌ xi ja baiꞌñ guiꞌ na mɨt jich palhbui na mɨt tɨ ɨꞌkɨ gu bhaidhaꞌ, miꞌp xi ja namkidhaꞌ. Bɨɨpɨꞌp bhaiꞌ ji ja namkidhaꞌ guiꞌ na mɨt jɨꞌk jix ioꞌm gatuuk yaꞌ ai, mu jaꞌk jap ji chɨɨmoꞌ ja bui guiꞌ na mɨt jɨꞌk kabuimuk dɨr bhaiꞌ ji chu jua.”
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 Baꞌ moo miꞌ ba ai mɨt guiꞌ na mɨt jɨꞌk jix ioꞌm jurnɨk ka tu jua, baꞌ miꞌ xi ja namki mɨt. Baꞌ maaꞌn na mɨt jɨꞌk ja namki na jɨꞌk tum namkiꞌñdhaꞌ gu maaꞌn tanoolh sia ku mɨt tɨi palhɨɨp pɨx tu jua.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 Baꞌ moo jaꞌxpɨx miꞌp ba ai mɨt guiꞌ na mɨt kabuimuk dɨr bhaiꞌ ji chu jua. Baꞌ tɨi ɨlhdhat am nam muiꞌ paꞌ ja namkidhaꞌ gɨt, guꞌ ji na mɨt guꞌ jaꞌkbuiꞌ pɨx jup ja namki na jɨꞌk tum namkiꞌñdhaꞌ gu maaꞌn tanoolh.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 Baꞌ gatuuk na mɨt bɨɨx xi ja namki, bhaiꞌ ji ñiokbo mɨt buiñor guiꞌ na miꞌ tɨ ɨꞌɨɨx kaꞌ gu bhaidhaꞌ,
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 jup tɨtda am: “¿Jax ku pich baꞌ dhiꞌ jaꞌkbuiꞌ pɨx jup ja namki na pich jɨꞌk jich ñamki aach? ¿Cham bhaaiꞌ aa nap muiꞌ paꞌch ñamkidhaꞌ gɨt aach, na chich guꞌ bɨx chanoolh jich chulhii na chich tu jua, gio na bhax chatoiñ? Guꞌ dhiꞌ tɨi palhɨɨp pɨx tu jua mɨt, na mɨt guꞌ jurnɨk yaꞌ ka ai.”
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 Baꞌp kaiꞌch guiꞌ na miꞌ tɨ ɨꞌɨɨx kaꞌ gu bhaidhaꞌ: “Aañ cham paiꞌ jax kaiꞌch jiñ jaaduñ nañ cham bɨɨx jam namkidhaꞌ, nañ guꞌ pu jam aagiꞌñ nañ pu jaꞌkbuiꞌ pɨx jam namkidhaꞌ gu maaꞌn tanoolh.
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 Jaꞌpji na pim cham jax ji kaiꞌchɨt xi gaamui dhi tuumiñ na ñich jam maa, na guꞌ dhiꞌ aañ dɨɨlh jup jix maat na ñich baꞌ jaꞌkbuiꞌp ja namki na ñich jɨꞌk jam namki aapiꞌm.
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 Na guꞌ dɨɨlh jir jiñ chumñiꞌ siañ jax bua. ¿Kaꞌ pim ji xiñ jɨɨgam aa nañ jir jix bhaiꞌkam ja bui dhi jaaduñ?”
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 Baꞌ miꞌ pɨx juugɨt tu aꞌga gu Jesuus gu dhiꞌ puꞌñi jaꞌk, miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda:
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Baꞌ na paiꞌ dhuuk gamaiꞌ ba jimchuꞌ gu Jesuus bhammɨ jaꞌk Jerusaleen, mu jaꞌp xi ja boosgak dɨlhkob gu mambhɨɨx daman gook noonbiꞌñ, jup ja tɨtda:
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 ―Xib jach baꞌ moo ba jiimchuꞌ bhammɨ jaꞌk Jerusaleen nach jax yaꞌ ba jiim gu xib. Baꞌ aañ nat bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ, jiñ dhagiaꞌ am guiꞌ nam xiñ bhaamkiꞌñ gu jaꞌtkam, miꞌ dhɨr baꞌ dai nam jiñ bhɨikaꞌ mu jaꞌk nam paiꞌ darkaꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio baꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Baꞌ maap xim daagɨi ja chiñiaꞌ am gu jaiꞌ jaꞌtkam nam cham jir Israel kam nam jiñ muꞌaaꞌ.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Baꞌ guiꞌ bɨɨx aixim xiñ buimɨi kuruus taꞌm jiñ sissapai xiñ muꞌaaꞌ am. Ku baꞌ guꞌ aañ baik tanoolh kɨꞌn yaꞌ ji nañ jax ba oirɨdaꞌ, nañ guꞌ duadɨi giop bamgiaꞌ miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr.
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 Baꞌ gu bɨngaꞌn gu Sebedeo xi ja baidhak gu maamraꞌn muiꞌ ji ai miꞌ na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus, baꞌ mi jaꞌp oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok soiꞌ jim duu.
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 Baꞌ gu Jesuus xi chɨkka na tuꞌ baꞌx aagɨt miꞌ soiꞌ ba tuꞌiiꞌ, baꞌ guiꞌp kaiꞌch:
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus:
23 Então Jesus disse:
24 Baꞌ gu jaiꞌ mambhɨɨx noonbiꞌñ gu Jesuus am bhaak jamɨt ja bui gu jaiꞌ gook nam puiꞌp jir noonbiꞌñ nam jir jum sɨspidhim na mɨt puiꞌ jɨꞌ ja kai.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 Guꞌ ji nat guꞌ gu Jesuus jotmodaꞌ maap xi ja jumpadak jup ja tɨtda:
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Guꞌ aapiꞌm matgɨm cham jir am ji na pim moo puiꞌ jaꞌk jup tu jimdaꞌ na jax guiꞌ am. Guꞌ matgɨm noꞌ pim moo baabuiꞌx aaꞌ na pim jir gɇꞌgɇrkam kaꞌ, jum aaꞌ ji na pim soiꞌm duukat ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam sia nar jaroiꞌ kaꞌ gɨt.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 Baꞌ noꞌ puꞌñi aapiꞌm maadɨt jix aaꞌ na pim jir gɇꞌgɇrkam kaꞌ, jum aaꞌ na pim puiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ na jax guiꞌ nam puiꞌ pɨx tu juandaꞌ nam cham ja namkiꞌñdhaꞌ.
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Na guꞌ sia aañ nat bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ, cham tuꞌ gɇꞌkam jiñ ɨlhiiꞌñ iñ, na ñich guꞌ cham tuꞌ pu kaiꞌñkam bha jii yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan nam baꞌ yaꞌñ palhbuiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam tuꞌ na pɨx kɨꞌn. Guꞌ jaꞌpji na ñich jaꞌkbuiꞌ kat bha ja palhbuidham ji nañ ja aꞌmkam mukiaꞌ na baꞌ miꞌ dhɨr ba tu namkix kaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ.
28 Porque até o
29 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk miꞌ dhɨr gamaiꞌ ji jii gu Jesuus na paiꞌr Jerikoo ja bɨɨm gu noonbiꞌñ, muiꞌ jaꞌtkam pɨx chuꞌp jum duu mɨt na mɨt ba oi.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Baꞌ palhɨɨp gama jaꞌk nam ba bhɨichuꞌ, miꞌ ba daraa am boi jugiiꞌñ gook gu jaꞌtkam nam cham ñiññia kaꞌ. Baꞌ na mɨt puiꞌ ba tɨ kai na gu Jesuus mi jaꞌp jim muiꞌ ja bɨɨm, muiꞌ ji jiñkui mɨt, jup tɨtda am:
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Baꞌ gu jaꞌtkam nam muiꞌp oiꞌñchuꞌ gu Jesuus, am jix bhaaktuꞌ am, jup ja tɨtda am nam sap cham ñiokat darkaꞌ. Guꞌ ji na mɨt guꞌ guiꞌx ioꞌm ba xi jii nam gɇꞌ kɨꞌn mu jiiñak, jup kaiꞌch am:
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Baꞌ gu Jesuus miꞌ gan ji kɨkbo, dai na muiꞌ pup tɨ nɨiꞌñ mu nam paiꞌ dhɨr bha jiiñak gu jaꞌtkam guiꞌ nam cham ñiññia kaꞌ, baꞌ xi ja bai nam mu jimiaꞌ. Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk miꞌ ba ai, jup ja tɨtda:
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am:
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Baꞌ gu Jesuus cham jax ji chɨꞌɨɨk jix ja joiꞌmdak jup xi ja duduaꞌñdhak, dai nat bhaiꞌ pɨx xi ja daa ja buupui am, pux kɨkɨɨꞌp jum duu mɨt miꞌ jotmodaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt jaiꞌp ma oi mu jaꞌk na paiꞌ jim.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.