Marcos 4
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Baꞌ mɨkkat jɨꞌkchi jurniꞌñ kɨꞌn gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam, mummu ɇɇk juꞌñdharan na paiꞌ gɇꞌ suuꞌn gu suudaiꞌ na Galilea bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr. Baꞌ gook alh miꞌ ka jumpax am nat jax bhaiꞌ ji chu aꞌga, guꞌ ji na guꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim giilhim muiꞌ miꞌ mam jumaap jamɨt. Puiꞌ bhaiꞌ ma tɨs kanuub taꞌm, na guꞌ mi jaꞌp amuub jup sɇꞌ suudaiꞌ jugiꞌñ. Bhaiꞌ baꞌ ji dhaakat bha tu ja aꞌgiꞌñ gu muiꞌ jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ dɨɨrap.
1 Mais uma vez, Jesus começou a ensinar à beira-mar. Em pouco tempo, uma grande multidão se juntou ao seu redor. Então ele entrou num barco e sentou-se, enquanto o povo ficou na praia.
2 Bɨxchuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhat na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch nam sap baꞌx maatɨt kaayaꞌ. Baꞌ maaꞌn jaꞌpni moo muiꞌ ji kɨi nat muiꞌ ji chu aꞌga:
2 Ele os ensinou contando várias histórias na forma de parábolas, como esta:
3 ―Ea na pim moo bɨɨx jam jujur kɨꞌn xiñ kaayaꞌ nañ jax jam tɨɨdaꞌ. Maaꞌnnim maaꞌn gu maaꞌnkam xi chu moikdak mummu paiꞌp ka jii, jɨꞌkchi moo xi jur na miꞌ pɨx katkaꞌ gu moikdaꞌn. Guꞌ ji na guꞌ mi jaꞌp tum oipodaꞌ, jotmodaꞌ pɨx am boi ba kaat mi moikaꞌn tɨr.
3 “Ouçam! Um lavrador saiu para semear.
4 Baꞌ gatuuk nat muiꞌ ji chu giiꞌ gu tiriik, maaꞌn na mɨt jax jugio gu uꞌjiꞌ nam mi jaꞌp nɨnɨꞌ guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌ pɨx am boi ba kaat, na guꞌ maaxik pɨx dharaat, na guꞌ bax chu kabaak.
4 Enquanto espalhava as sementes pelo campo, algumas caíram à beira do caminho, e as aves vieram e as comeram.
5 Baꞌ jaiꞌ jaꞌp jaꞌk aiꞌ chaꞌm jup suulh ɨp na paiꞌx komaalhim jir dɨbɨɨr. Dhi dho gi guꞌ tɨi jotmodaꞌ bubua ji, nat guꞌ daaman jum yaas.
5 Outras sementes caíram em solo rochoso e, não havendo muita terra, germinaram rapidamente,
6 Guꞌ ji na guꞌ maaꞌn nat jax mɨiꞌñ gu tanoolh nat bhaan miꞌ ji chotnorimɨ, nat guꞌ cham tuukab takta, dai nat ba gaa pɨx.
6 mas as plantas logo murcharam sob o calor do sol e secaram, pois não tinham raízes profundas.
7 Baꞌ jaiꞌ nat jaꞌp jaꞌk jup suulh na paiꞌx joiꞌñdhaꞌ na tuutkaꞌ gu tuꞌx bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ, baꞌ puiꞌ tɨi bhaiꞌp ji bubua. Guꞌ ji na guꞌ jotmodaꞌ bhaiꞌp ji iꞌpu gu uꞌuux jix joꞌiiꞌ, maaꞌn nat jax bhaiꞌbich, jix uꞌuam miꞌ pup tuut gu tiriik, pu cham tuꞌ ka bhaaiꞌ.
7 Outras sementes caíram entre espinhos, que cresceram e sufocaram os brotos, sem nada produzirem.
8 Baꞌ gu jaiꞌ nat jaꞌp iam jup suulh na paiꞌx kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr, dhiꞌ dho gi guꞌ joidham jix bhaiꞌm duu ji, alh jaꞌp saꞌsbar jum kaip. Jɨꞌmaꞌn moom kaip maaꞌn ooꞌm daman mambhɨɨx, jaiꞌ baik ooꞌm, jaiꞌ jix chamaam ooꞌm, miꞌ pɨx puiꞌ.
8 Ainda outras caíram em solo fértil e germinaram, cresceram e produziram uma colheita trinta, sessenta e até cem vezes maior que a quantidade semeada”.
9 Baꞌ miꞌ dhɨr na puiꞌ jɨꞌ xi chu ja aꞌgidhimɨk, jup ja tɨtda ɨp gio:
9 Então ele disse: “Quem tem ouvidos para ouvir, ouça com atenção!”.
10 Baꞌ jaꞌxpɨx na mɨt paiꞌ ba jii gu muiꞌ jaꞌtkam guiꞌ na miꞌ tu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus, ba tɨkkaꞌn am gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ gio gu jaiꞌ guiꞌ nam puiꞌp kaichuꞌ na sap ja aagiꞌñdhaꞌ na tuꞌ aagɨt jup kaiꞌch gu tuꞌ tiriik giigiꞌñdham.
10 Mais tarde, quando Jesus estava sozinho com os Doze e os outros que estavam reunidos ao seu redor, perguntaram-lhe qual era o significado das parábolas.
11 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
11 Ele respondeu: “A vocês é permitido entender o segredo do reino de Deus, mas uso parábolas para falar aos de fora,
12 Na baꞌ sia kum tɨiñ ñɨiꞌñ nañ jax tu buadaꞌ, pu cham maatɨt ji ñɨiꞌñdhaꞌ am, piam noꞌm tɨiñ kɇɇ nañ jax tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ, pu cham maatɨt jiñ kɇɇkaꞌ am. Jaꞌpni dhuuji baꞌ matgilhiaꞌ nam pu cham aaꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, baꞌ dai nam pɨx am tɨꞌñchukaꞌ na ja tulhiiñchudaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ.
12 de modo que: ‘Mesmo que vejam o que faço, não perceberão, e ainda que ouçam o que digo, não compreenderão. Do contrário, poderiam voltar-se para mim, e ser perdoados’”.
13 Miꞌ dhɨr baꞌp ja tɨtda ɨp gio:
13 Então Jesus disse: “Se vocês não entendem o significado desta parábola, como entenderão as demais?
14 Jaꞌpniñ dho kaiꞌñkam jup kaiꞌch: Gu jaroiꞌ na tu ja aꞌgidhaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gu jaꞌtkam, jaꞌp ji buusniaꞌ na jax noꞌt ba tu giiꞌ gu tiriik.
14 O lavrador lança sementes ao anunciar a mensagem.
15 Baꞌ jɨꞌmaꞌn noꞌ mɨt cham bɨɨx ja jujur kɨꞌn kai sia kum jɨꞌx tɨi kapup xi chɨꞌñchutgɨt palhɨɨp, na paiꞌ dhuuk miꞌ ɇɇji gu jaꞌook maakam xi jurtudaꞌ, miꞌ pu cham tuꞌ kap jum buixiꞌñdhaꞌ. Dhi jaꞌp ji buusniaꞌ na jax gu tiriik guiꞌ nat boi chaꞌm suulh.
15 As sementes que caíram à beira do caminho representam os que ouvem a mensagem, mas Satanás logo vem e a toma deles.
16 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jotmodaꞌ tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ jix bhaiꞌm ɨlhdhai, dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na jax guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌx komaalhim jir dɨbɨɨr nar aiꞌ chaꞌm nat tɨi jotmodaꞌ bubua, dai nat cham tuukab takta.
16 As que caíram no solo rochoso representam aqueles que ouvem a mensagem e, sem demora, a recebem com alegria.
17 Baꞌ maaꞌn nam jax gio mummu puiꞌp suulhgiaꞌ noꞌ tuꞌ ba ja duiñchuꞌ, nam guꞌ palhɨɨp pɨx nɨɨrdaꞌ, na guꞌ miꞌ pɨx tu ja mamaiꞌchɨkdaꞌ noꞌm baabuiꞌ moo tuꞌ sɨlhkam tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
17 Contudo, uma vez que não têm raízes profundas, não duram muito. Assim que enfrentam problemas ou são perseguidos por causa da mensagem, cedo desanimam.
18 Gio gu jaiꞌ guiꞌ nam puiꞌ tɨi joidham jup kaayaꞌ, dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na jax guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌx joiꞌñdhaꞌ na tuutkaꞌ gu tuꞌx bii uꞌux jix joꞌiiꞌ.
18 As que caíram entre os espinhos representam outros que ouvem a mensagem,
19 Na guꞌ noꞌ mɨt tɨi ba tɨ jɨɨꞌñ, bhaiꞌ ji ja tukgidhaꞌ gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch. Tuꞌ nam pɨx bax joiꞌñdhaꞌ nam biaꞌkaꞌ jix dhaꞌram namkɨm, piam ku tuꞌ nam pɨx jax bax dhuñiik kaꞌ na tuꞌ cham jum aagidhaꞌ, nam jax dhui pɨx miꞌ bhaan jim iatat cham miꞌ puiꞌ ka tuiꞌñgɨdaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Baꞌ cham tuꞌ puiꞌ kaꞌ kiaꞌ, na guꞌ naiꞌ pɨx ji jugiidhaꞌ gux Uañ Iiꞌmdaꞌ.
19 mas logo ela é sufocada pelas preocupações desta vida, pela sedução da riqueza e pelo desejo por outras coisas, não produzindo fruto.
20 Baꞌ guiꞌ nam bɨɨx ja jujur kɨꞌn tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ, miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ am na jax jaꞌk jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, cham jɨꞌxkat jaꞌk ka suulhgiaꞌ am, nam guꞌ gammɨjɨ buiñor bax biiñak kaꞌ. Dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌ joidham jix kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr, nat jum kaip maaꞌn ooꞌm daman mambhɨɨx, gio jaiꞌ jaꞌp na jax guiꞌ nat baik ooꞌm jum kaip, piam jaꞌp na jax guiꞌ nat jix chamaam ooꞌm jum kaip.
20 E as que caíram em solo fértil representam os que ouvem e aceitam a mensagem e produzem uma colheita trinta, sessenta ou até cem vezes maior que a quantidade semeada”.
21 Jaꞌpni baꞌ moop ja tɨtda:
21 Em seguida, Jesus lhes perguntou: “Alguém acenderia uma lâmpada e a colocaria sob um cesto ou uma cama? Claro que não! A lâmpada é colocada num pedestal, de onde sua luz brilhará.
22 Baꞌ xib puꞌñi pɨx ɨlhiiꞌñ am gu muiꞌ jaꞌtkam, nam guꞌ cham maatɨt jiñ kɇɇ nañ jax kaiꞌñkam jup ja tɨtda. Jaꞌp jum aaꞌ am nañ iam pɨx jix ɨxchuixim tu aꞌga, guꞌ tɨi cham ji. Ku baꞌ guꞌ kam aayaꞌ ji nam paiꞌ dhuuk bɨɨx ka machiaꞌ na jax jir jum duukam.
22 Da mesma forma, tudo que está escondido será revelado, e tudo que está oculto virá à luz.
23 Miꞌ pim puiꞌ ba jimiaꞌ jɨꞌk na pim jix maatɨt jiñ kɇɇ.
23 Quem tem ouvidos para ouvir, ouça com atenção!”.
24 Baꞌ miꞌ dhɨr nat puiꞌ jɨꞌ xi chɨꞌɨɨk, jup ja tɨtda ɨp gio:
24 Então acrescentou: “Prestem muita atenção ao que vão ouvir. Com o mesmo padrão de medida que adotarem, vocês serão medidos, e mais ainda lhes será acrescentado.
25 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk cham soiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ, noꞌm cham maachik, miꞌ pɨx ganaiꞌ jix oodaꞌ am, panaas kum jaꞌp jix xijaim ɨlhiiꞌñdhaꞌ, nam guꞌ cham biiñak kaꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
25 Pois ao que tem, mais lhe será dado; mas do que não tem, até o que tem lhe será tirado”.
26 Jaꞌpni baꞌ moop ja tɨtda miꞌ na paiꞌ tu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus gu jaꞌtkam:
26 Jesus também disse: “O reino de Deus é como um lavrador que lança sementes sobre a terra.
27 Na miꞌ pɨx xi ɨsai, miꞌ dhɨr dai na ka nɨɨrdaꞌ jɨꞌk tanoolh, dɨɨlh bha bubuakiaꞌ, tukaaꞌñ chaꞌm piam tataab, paiꞌ na pɨx dhuuk cham daaxix kam. Miꞌ pɨx ba tuutkaꞌ na paiꞌ dhuuk ba tɨgiaꞌ gu ɨsdam, pu cham mat kaꞌ na jax jaꞌk bhaiꞌ jim duñiaꞌ na jax kiaꞌpɨx bhaiꞌ ji bubuakiaꞌ, piam na jax buaꞌt gɨꞌlhidhaꞌ.
27 Noite e dia, esteja ele dormindo ou acordado, as sementes germinam e crescem, mas ele não sabe como isso acontece.
28 Na guꞌ miꞌ noꞌt ba bubua dɨbɨɨr taꞌm dɨr, miꞌ dhɨr dai na bhaiꞌ ji saꞌsarkaꞌ gu jaagaꞌn, gio na ba muraaꞌntaꞌ, gio na ba kaichaꞌ, suuduyaꞌ bhaiꞌ na jɨꞌx jir muraaꞌngaꞌn kaꞌ.
28 A terra produz as colheitas por si própria. Primeiro aparece uma folha, depois se formam as espigas de trigo e, por fim, o cereal amadurece.
29 Baꞌ na paiꞌ bax kabaak kaꞌ, dai na jiikai xi kaipgai baꞌ ulhñaꞌ.
29 E, assim que o cereal está maduro, o lavrador vem e o corta com a foice, pois chegou o tempo da colheita”.
30 Baꞌ miꞌ dhɨr gio muiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda:
30 Jesus disse ainda: “Como posso descrever o reino de Deus? Que comparação devo usar para ilustrá-lo?
31 Jaꞌpni dho ji buusan na jax gu mostaasa kai nar ɨlhiꞌch alh, pu ni jax chuꞌm kaichuk kur jaꞌxbuiꞌ.
31 É como uma semente de mostarda plantada na terra. É a menor das sementes,
32 Ku baꞌ guꞌ noꞌ ñich mi jaꞌp xi ɨi, giilhim gɇꞌp jum duñiaꞌ ji na paiꞌ dhuuk bhaiꞌ ji buusniaꞌ, jix ioꞌm tɇꞌkob tu jimmɨ, cham jax chuꞌm jaꞌxbuiꞌ tu jimmɨ gu jaiꞌ na puiꞌp jir jum ɨsdam. Joidham xi boorak jup jum bua, gu uꞌjiꞌ ja koꞌraar nam bha tu kakos kaꞌ.
32 mas se torna a maior de todas as hortaliças, com ramos tão grandes que as aves fazem ninhos à sua sombra”.
33 Jaꞌpni jaꞌk baꞌ tu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus gu muiꞌ jaꞌtkam bɨxchuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhimɨk na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch. Nam paiꞌ cham ka kaim nat baꞌ cham ka tu aꞌga.
33 Jesus usou muitas histórias e ilustrações semelhantes para ensinar o povo, conforme tinham condições de entender.
34 Pu cham maaꞌnnim tu ja aꞌgi nat cham tuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhak, guꞌ jaꞌpji pu bɨɨx nat jɨꞌx juugɨt tu aꞌga na bɨxchuꞌ bhaan ji chu uaꞌrgidhimɨk. Ku baꞌ guꞌx bhaiꞌ ja aagiꞌñ ji dai guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ na jax jir jum duukam.
34 Na verdade, só usava parábolas para ensinar em público. Depois, quando estava sozinho com seus discípulos, explicava tudo para eles.
35 Baꞌ moo janoꞌ jurnɨk nat paiꞌ ba ji dhɨdɨmpu, jup ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ:
35 Ao anoitecer, Jesus disse a seus discípulos: “Vamos atravessar para o outro lado do mar”.
36 Baꞌ gamaiꞌ ji jii mɨt bɨɨx suudaiꞌ dhaam pu guiꞌ gu kanuub taꞌm na bhaiꞌ dhɨr bhaan daakat bha tu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus, dai na mɨt jax xi ja tabuimgidhak gu muiꞌ jaꞌtkam. Baꞌ gatuuk dɨr muiꞌp ji jii mɨt gu jaiꞌ guiꞌ nam puiꞌp kaichuꞌ puiꞌ kaknub taꞌm ɨp.
36 Com ele a bordo, partiram e deixaram a multidão para trás, embora outros barcos os seguissem.
37 Baꞌ na mɨt nammɨ ba ji bhɨi ɨrban, giilhim jix ioꞌm bhaiꞌ ji jɨb, gio nat bhaiꞌ ji guꞌngukɨ gu suudaiꞌ, pɨx bhaiꞌ jim tuꞌaim kanuub taꞌm.
37 Logo uma forte tempestade se levantou. As ondas arrebentavam sobre o barco, que começou a encher-se de água.
38 Baꞌ gu Jesuus miꞌ dhɨr jaꞌp kuuꞌ dɨr gu kanuub kooxchuꞌ jim moꞌxdhat. Baꞌ ma ñiñiich jamɨt gu noonbiꞌñ, jup tɨtda am:
38 Jesus dormia na parte de trás do barco, com a cabeça numa almofada. Os discípulos o acordaram, clamando: “Mestre, vamos morrer! O senhor não se importa?”.
39 Baꞌ gu Jesuus bamgɨk ba ñiok gu jɨbɨɨlh, jup tɨtda:
39 Jesus despertou, repreendeu o vento e disse ao mar: “Silêncio! Aquiete-se!”. De repente, o vento parou, e houve grande calmaria.
40 Baꞌ miꞌ dhɨr jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ:
40 Então Jesus lhes perguntou: “Por que estão com medo? Ainda não têm fé?”.
41 Baꞌ miꞌ puiꞌ pup tuiꞌdhiꞌ am, jaꞌx moo xi mɨɨkim paꞌ, na guꞌ cham bhaiꞌ nam jax tɨꞌyaꞌ. Dai nam jup kaiꞌchim jix dhuꞌnpiꞌñ kɨꞌn:
41 Apavorados, os discípulos diziam uns aos outros: “Quem é este homem? Até o vento e o mar lhe obedecem!”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.