Marcos 3

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Baꞌ mɨkkat nat giop bam ai na paiꞌ dhuuk cham tum juandaꞌ, gio muiꞌp ma jii gu Jesuus maaꞌn kap nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, baꞌ jimdat mɨjɨ ji baa. Baꞌ maaꞌn mɨjɨp daa gu maaꞌnkam nax muuk kaꞌ gu nobiiꞌñ.
1 Jesus foi outra vez à sinagoga . Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada.
2 Baꞌ pɨx nɨidhim am gu Jesuus guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, ea noꞌt sap moo ba ji dhuaꞌñ guiꞌ nax muuk kaꞌ gu nobiiꞌñ, na sap baꞌ dhiꞌ bhaan jix bhaaiꞌn kaꞌ nam jax tɨꞌyaꞌ nam iattulhdhaꞌ. Na guꞌ janoꞌ aagix kaꞌ na cham tum juandaꞌ, nam cham tuꞌ jax buadaꞌ gu jaꞌtkam.
2 Estavam também na sinagoga algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei ; por isso ficaram espiando Jesus com atenção para ver se ele ia curar o homem no sábado.
3 Baꞌ muiꞌ ba baiꞌñ gu Jesuus guiꞌ nax muuk kaꞌ gu nobiiꞌñ, jup tɨtda:
3 Ele disse para o homem:
4 Baꞌ puiꞌ xi chɨɨdak jup ja tɨtda ɨp gu jaiꞌ guiꞌ nam miꞌx bhaamut nɨiꞌñ:
4 E perguntou aos outros: Ninguém respondeu nada.
5 Baꞌ naiꞌ xi ja nɨiꞌñ gu Jesuus bɨɨx xikoolh gu jaꞌtkam jix buam jum ɨlhdhat, jɨꞌx tɨi am jix bhaamum jum ɨlhiiꞌñ, na guꞌ ni jɨꞌx ku ja jujur am baapak na jax tɨi tu ja aꞌgiꞌñ. Baꞌp tɨtda ɨp gio gu maaꞌnkam guiꞌ nax muuk kaꞌ gu nobiiꞌñ:
5 Então Jesus olhou zangado e triste para eles porque não queriam entender. E disse para o homem: O homem estendeu a mão, e ela sarou.
6 Baꞌ bhaakuk jotmodaꞌ jii mɨt guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ bhammɨ jaꞌk ja bui gu jaꞌtkam tugiꞌñ gu Eroodis guiꞌ na sap jir gɇꞌkam kaꞌ, nam sap baꞌ bhaiꞌ xi chu aꞌgai maap nam jax jaꞌk duuji muꞌaaꞌ gu Jesuus.
6 Logo depois os fariseus saíram dali e, junto com as pessoas do partido de Herodes , começaram a fazer planos para matar Jesus.
7 Guꞌ ji nat guꞌ ba jii gu Jesuus ja bɨɨm gu jaꞌtkam tugiꞌñ mummu jaꞌk na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gu suudaiꞌ na Galilea bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr. Baꞌ muiꞌ jaꞌtkam pɨx chuꞌp tuiꞌdhiꞌ am nam mu oiꞌñchuꞌ, moo gu Galilea oiꞌñkam gio gu Judea kam.
7 Jesus e os discípulos foram até o lago da Galileia. Junto com ele ia muita gente da Galileia, da Judeia,
8 Gio jaiꞌm muiꞌp jimchuꞌ gu bhammɨ dɨr jaꞌk kam Jerusaleen, gio gu Idumea kam, jaiꞌ gu baasɨꞌn dɨr jaꞌk kam xiaꞌlhbui na paiꞌ bhɨix gu Jordaan Ak, gio guiꞌ nam bɨɨx xikoolh oiꞌdhaꞌ mummu na paiꞌ gɇꞌgɇr jir kikcham na paiꞌ Tiiro tɨ tɨɨꞌ gio jaꞌp jaꞌk na paiꞌ Sidoon tɨ tɨɨꞌ, nam guꞌ puiꞌ tɇ kɇɇ na gɇꞌgɇr jup jum duuꞌnkam jix bhaiꞌ tu buim gu Jesuus.
8 de Jerusalém, da Idumeia, do lado leste do rio Jordão e da região de Tiro e de Sidom. Todos iam ao encontro de Jesus porque ouviam falar a respeito das coisas que ele fazia.
9 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus gu jaꞌtkam tugiꞌñ nam sap maaꞌn jix ioꞌm juꞌñdharan jaꞌk xi buusaichulhdhaꞌ gu kanuub, na sap baꞌ bhaan bha tɨsdiaꞌ nam cham miꞌ kiꞌspaꞌ gu jaꞌtkam noꞌ miꞌ pɨx jaꞌp kɨɨk dɨɨrap.
9 Jesus pediu aos discípulos que arranjassem um barco para ele a fim de não ser esmagado pela multidão.
10 Nam guꞌ giilhim muiꞌ pɨx ji aajim gux kakoꞌkkam, gio nam guꞌ alh na jɨꞌx kɨꞌn nam amuub jix aik na paiꞌp tuꞌiiꞌ, pɨx am jum tutkiꞌñ am, aaꞌndaꞌ gɨt nam jax pɨk jum duñiaꞌ, nam guꞌ puiꞌ tɇ kɇɇ nat muiꞌ ba ja duduaꞌñ.
10 Pois ele estava curando tanta gente, que todos os doentes se juntavam em volta dele para tocá-lo.
11 Baꞌ jɨꞌmaꞌn miꞌp oipo am gu jaꞌtkam na ja aꞌm jup tuiꞌñgɨdaꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ na ja naanbichuꞌnkaꞌ. Baꞌ nam jax tɨgiaꞌ gu Jesuus, miꞌ ja oꞌlhia kɨꞌn ji guꞌnguk am bɨɨpɨꞌ dɨr, baꞌ gɇꞌ kɨꞌn muiꞌ pu nokiaꞌ gu maaꞌnkam, na guꞌ puiꞌ jaꞌk jurtuꞌndaꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ, jup tɨꞌyaꞌ:
11 E as pessoas que tinham espíritos maus, ao verem Jesus, caíam aos pés dele e gritavam: — O senhor é o Filho de Deus!
12 Guꞌ ji na guꞌ pu ja sosbhichulhiꞌñ gu Jesuus nam muiꞌ tɨi ji ñokiaꞌ nam sap cham miꞌ maaxik kɨɨsaꞌ nar tuꞌp tuꞌm daꞌ.
12 Mas Jesus proibiu duramente os espíritos de dizerem quem ele era.
13 Baꞌ gatuuk ma jii gu Jesuus maaꞌn kap na paiꞌr oidhaꞌ taꞌm, xi ja baidhak jɨꞌkchi gu jaꞌtkam tugiꞌñ na jax chuꞌm jix aaꞌ dɨɨlh na ja bɨɨm jimdaꞌ, baꞌ guiꞌ ma oi mɨt ɨp.
13 Jesus subiu um monte, chamou os que ele quis, e eles foram para perto dele.
14 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhammɨ tɨɨtɨs oidhaꞌ daam, bhaiꞌ ji ja aa nam jax chuꞌm bar noonbiꞌñ kaꞌ gammɨjɨ, mambhɨɨx daman gook moo aich. Dhiꞌ sap baꞌ bhaankamuꞌn naiꞌ ja jootsaꞌ nam tu ja aꞌgiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios,
14 Então escolheu doze homens para ficarem com ele e serem enviados para anunciar o evangelho . A esses doze ele chamou de apóstolos .
15 gio nap ja tɨtda nam puiꞌp ba ja duduadhiꞌñdhaꞌ gux kakoꞌkkam, gio nam maiꞌ ja jootosdaꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam guiꞌ nam jix ñanaanbiꞌ kaꞌ.
15 Eles receberam autoridade para expulsar demônios.
16 Baꞌ gu Simoon maadɨt jir diꞌ na bar nobiiꞌñ, guiꞌ na gook kɨꞌn jix mat kaꞌ gu Jesuus, Simoon Peegro tɨɨtɨꞌndaꞌ.
16 Os doze foram estes: Simão, a quem Jesus deu o nome de Pedro;
17 Miꞌ dhɨr baꞌ moo gu Jakoobo gio gu Juan, daim sɨspidhim, maamraꞌn gu Sebedeo, guiꞌ nax joiꞌñdhaꞌ na Boarnerjes ja tɨɨtɨꞌndaꞌ gu Jesuus, na jaꞌp kaiꞌñkam jup jum kaiꞌch: Jix bhaaꞌmnagɨm.
17 Tiago e João, filhos de Zebedeu (a estes ele deu o nome de Boanerges, que quer dizer “Filhos do Trovão”);
18 Gio baꞌ miꞌ dhɨr moo gu Anrees, Piliip, Bartolomee, Mateo, Tomaas, gio gu jumai Jakoobo, maraaꞌn gu Alpeo, gio gu Tadeo, gio baꞌ gu jumai Simoon, guiꞌ na ja kaichgɨdaꞌ guiꞌ nam kananiistas jum tɨɨtɨꞌndaꞌ,
18 André, Filipe, Bartolomeu, Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu; Tadeu, Simão, o nacionalista;
19 gio baꞌ gu Juudas Iskariote, guiꞌ na gatuuk ja aaꞌñdharaꞌ gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam na paiꞌ oirɨdaꞌ gu Jesuus nam baꞌ boi bhɨichdhaꞌ.
19 e Judas Iscariotes, que traiu Jesus.
20 Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim gio pɨx jaꞌx jup ji ai mɨt gu jaꞌtkam, giilhim muiꞌ miꞌ mam jumaap jamɨt, pu cham jax jix bhaaiꞌ na tu jugiaꞌ gu Jesuus ni gu noonbiꞌñ, na guꞌ dai nam tɨi ja palhbuiꞌñchuꞌ gux kakoꞌkkam.
20 Quando Jesus foi para casa, uma grande multidão se ajuntou de novo, e era tanta gente, que ele e os discípulos não tinham tempo nem para comer.
21 Baꞌ puiꞌ ba tɨ kai mɨt gu jajaaꞌnniꞌñ gu Jesuus na cham bhaaiꞌ na jax tu jugiaꞌ. Baꞌ bhaiꞌ ma jii mɨt mummu dɨr nam paiꞌ oiꞌdhaꞌ na mɨt bhaiꞌ ba baidham, nam guꞌ jaꞌp jum aaꞌ na cham juraaꞌn ka biaꞌ.
21 Os parentes de Jesus souberam disso e foram buscá-lo porque algumas pessoas estavam dizendo que ele estava louco.
22 Guꞌ baꞌ gu Jerusaleen kam na mɨt miꞌp ai guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, maakam jup aiꞌchuxiꞌñ am gu Jesuus, jup kaiꞌch am na sap jajoꞌk gu ja gɇꞌkam tuk bhaan jup tuiꞌdhiꞌ, puiꞌ sap kum baꞌx jɨɨgiꞌñ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ na maiꞌ ja jootos ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam jix ñanaanbigɨm.
22 Alguns mestres da Lei, que tinham vindo de Jerusalém, diziam: — Ele está dominado por
23 Guꞌ ji na guꞌx maat gu Jesuus nam jax kaiꞌch, baꞌ maap ja jumpadak bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi bhaan ji chu uaꞌrgidhidhat gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch nam sap baꞌx maatɨt kaayaꞌ. Jup ja tɨtda jia:
23 Então Jesus chamou todos e começou a ensiná-los por meio de parábolas. Ele dizia:
24 Na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni na jax gu dai gɇꞌgɇrkam jix kakaiꞌ noꞌm cham maaꞌn ñiꞌook jup duuk, noꞌm jɨꞌmaꞌn tuꞌ tɨi jax jix dhuñiim na jax jaꞌk jir joidham, noꞌm guꞌ jaiꞌ maakam jup kaiꞌchim, miꞌ pu cham tuꞌ jax ji dhuuji mam pataasaꞌ am.
24 O país que se divide em grupos que lutam entre si certamente será destruído.
25 Piam jaꞌp na jax gu jaꞌtkam noꞌm jir maap jum oiꞌdhagɨm noꞌm daim kokda, nam guꞌ miꞌ puiꞌ xi kaiꞌchimɨi gammɨjɨ pɨx taꞌtak jimiaꞌ.
25 Se uma família se divide, e as pessoas que fazem parte dela começam a lutar entre si, ela será destruída.
26 Puꞌñip jum duñiaꞌ gɨt gu jaꞌook gɇꞌkam jum aaꞌndam noꞌ jax dhuukat bhaiꞌ ji bhaamuꞌ gɨt ja bui gu bɨɨmaꞌn tuutuꞌm jajoꞌk, na guꞌ miꞌ pɨx jaꞌp ji biꞌyaꞌ gɨt baꞌ, cham ka nɨnɨiꞌñdhaꞌ am gɨt gu noonbiꞌñ, nam guꞌ ba bhaakuꞌ gɨt buiñor.
26 Se o reino de Satanás se dividir em grupos, e esses grupos lutarem entre si, o reino não continuará a existir, mas será destruído.
27 ’Guꞌ matgam gu jaꞌook gɇꞌkam jum aaꞌndam cham aaꞌ ji na jaroiꞌ tuꞌ kɨꞌn ja juandaꞌ gu bɨɨmaꞌn tuutuꞌm jajoꞌk. Na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni ji buusan na jax maaꞌn gu maaꞌnkam jix oogɨm jix bhangɨm noꞌ miꞌ paiꞌ kio, nam bɨɨx pɨx jix ɨɨbhiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam nam amuub aayaꞌ, sia kum tɨix chɨ ɨɨxdham gu bɨxchugaꞌn. Dai gu jaroiꞌ noꞌx maat nax ioꞌm jix ooꞌ na baꞌ mu jimɨi xi buuprai bha jaꞌp xi dhaasai na baꞌ ba tɨ ɨɨxdhaꞌ gu bɨxchugaꞌn. Baꞌ aañ xib puꞌñip ji buusan na jax guiꞌ nax ioꞌm jix ooꞌ, na guꞌ pur cham tuꞌ aañ jiñ bui gu jaꞌook gɇꞌkam jum aaꞌndam, pu ni jɨꞌx dho moo kur jiñ jupaabkam.
27 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar o que ele tem em casa.
28 ’Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, bɨɨx na jɨꞌk jaꞌtkam jix bhaaiꞌ na jax jaꞌk duuji uañchudhix kaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ, sia kum giilhim jix buam tu ñiok, dai na bɨɨpɨꞌm aaꞌ nam soiꞌm ɨlhdhaꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
28 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: os pecados que as pessoas cometem ou as
29 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jix kɨꞌɨɨꞌn gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ, dai nam pɨx am tɨꞌñchukaꞌ nam gammɨjɨm tulhiiñaꞌ, na guꞌ cham jɨꞌxkat ka oñiaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ.
29 Mas as blasfêmias contra o Espírito Santo nunca serão perdoadas porque a culpa desse pecado dura para sempre.
30 Baꞌ dhiꞌ na puiꞌ jɨꞌ ja tɨtda, na miꞌ pɨx ja aagiꞌñ na gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ bhaan jup tuiꞌdhiꞌ, cham tuꞌ na tuꞌ jajoꞌk gu ja gɇꞌkam tuk nam jax aiꞌchuxiꞌñ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
30 Jesus falou assim porque diziam que ele estava dominado por um espírito mau.
31 Baꞌ jaꞌxpɨx miꞌ ba ai mɨt dho gi ji baꞌ gu jajaaꞌnniꞌñ gu Jesuus gio gu dɨꞌɨɨꞌn, mummu jaꞌp ji guguu mɨt gama jaꞌk, na guꞌ cham bhaiꞌ nam jax miaꞌn aayaꞌ, nam guꞌ giilhim muiꞌ mi jumpax gu jaꞌtkam bɨɨx xikoolh dhɨr miꞌ na paiꞌp tuꞌiiꞌ. Baꞌ mɨjɨ xi chu joochxi mɨt na sap mu jimdaꞌ.
31 Em seguida a mãe e os irmãos de Jesus chegaram; eles ficaram do lado de fora e mandaram chamá-lo.
32 Baꞌ puiꞌp ba tɨtda am guiꞌ nam mi jaꞌp miaꞌn daraa bɨɨx xikoolh dhɨr:
32 Muita gente estava sentada em volta dele, e algumas pessoas lhe disseram: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora, procurando o senhor.
33 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
33 Jesus perguntou:
34 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk naiꞌ xi ja tɨɨgɨk guiꞌ nam mi jaꞌp daraa bɨɨx xikoolh dhɨr, jup ja tɨtda:
34 Aí olhou para as pessoas que estavam sentadas em volta dele e disse:
35 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ miꞌ puiꞌ ba jimchuꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, dhiꞌ bar jiñ jaduuñ kaꞌ gio nar jiñ ñaan kaꞌ.
35 Pois quem faz a vontade de Deus é meu irmão, minha irmã e minha mãe.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.