Lucas 8

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs ARC

Sair da comparação
ARC Almeida Revista e Corrigida 2009
1 Baꞌ jɨꞌk jurniꞌñ kɨꞌn nat miꞌ puiꞌ xi chu duuk gu Jesuus, ma tu ja aꞌgidham ɨp gu jaꞌtkam. Naiꞌ jaꞌp ji bhɨi na paiꞌ jax muiꞌ daaꞌñxim jir kikcham, gio na paiꞌ jax jɨꞌdɨlh jir kikcham, ja aaꞌñdhim gu jaꞌtkam na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam duñiaꞌ na baꞌx ja joiꞌmdai ja aꞌm tɨ tɨgiaꞌ gu Dios. Bɨɨx oiꞌñchuꞌ am gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ,
1 E aconteceu, depois disso, que andava de cidade em cidade e de aldeia em aldeia, pregando e anunciando o evangelho do Reino de Deus; e os doze iam com ele,
2 gio jɨꞌkchi gu uꞌuub guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ dɨr ja duduaꞌñ, nat ja aꞌm dɨr maiꞌ ja joot gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ nam ja aꞌm jup tuiꞌñgɨt. Maadɨt jir diꞌ guiꞌ na Mariiya tɨɨꞌ, nam Magdalena kɨꞌn jup jix mat kaꞌ. Dhiꞌ jix jum gook gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ bhaan jup tuiꞌñgɨt am.
2 e também algumas mulheres que haviam sido curadas de espíritos malignos e de enfermidades: Maria, chamada Madalena, da qual saíram sete demônios;
3 Gio baꞌ jumai Juana tɨɨgɨm ɨp, Kuusa gu bɨngaꞌn. Gu Kuusa jir diꞌ na ja aaꞌñdhat gu tujuandam tugiꞌñ gu Eroodis nam jax jaꞌk tu duñiidhaꞌ. Gio baꞌ jumai Susaana tɨɨgim jup jimdaꞌ, gam jaiꞌ muiꞌ gu uꞌuub. Bɨɨx guiꞌ gu uꞌuub tu sabaꞌdaidhat gu koiꞌ dɨɨlh ja tumñiꞌ kɨꞌn tu ja uaꞌtulhiꞌñdhaꞌ am bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk maap jiimdaꞌ.
3 e Joana, mulher de Cuza, procurador de Herodes, e Suzana, e muitas outras que o serviam com suas fazendas.
4 Maaꞌnnim maaꞌn kap ka oirɨ gu Jesuus na mɨt muiꞌ miꞌ mam jumaap gu jaꞌtkam nam jix chɨɨgik, nammɨ jaꞌp mɨk xi juu mɨt miꞌ na paiꞌp tuꞌiiꞌ. Naiꞌ jaꞌp dɨr mi ai mɨt na paiꞌ jax muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham. Baꞌ gu Jesuus muiꞌ ji chu ja aꞌgi bhaan ji uaꞌrgidhak maaꞌn gu tiriik giigiꞌñdham, jaꞌpni muiꞌ ji kɨi:
4 E, ajuntando-se uma grande multidão, e vindo ter com ele gente de todas as cidades, disse por parábolas:
5 ―Maaꞌnnim maaꞌn gu maaꞌnkam xi chu moikdak muiꞌ ji chu giiꞌ gu tiriik, baꞌ jaiꞌ mu jaꞌk ma suulh boi chaꞌm na mi jaꞌp amuub bhɨix. Baꞌ naiꞌ ji biimkɨ nam kɨissapdaꞌ gu jaꞌtkam nam mi bhɨbhɨɨdaꞌ, mɨkkat jamɨt mi ɇɇk xi jugiokak gu uꞌjiꞌ.
5 Um semeador saiu a semear a sua semente, e, quando semeava, caiu alguma junto do caminho e foi pisada, e as aves do céu a comeram.
6 Baꞌ jaiꞌ jaꞌp jaꞌk joodai chɨr suulh ɨp na paiꞌx komaalhim kaat gu dɨbɨɨr, baꞌ nat paiꞌ dhuuk bhaiꞌ tɨi ji bubua, gio naiꞌp ji gaa, nat guꞌ cham tuukab takcha.
6 E outra caiu sobre pedra e, nascida, secou-se, pois que não tinha umidade.
7 Baꞌ jaiꞌ jaꞌp jaꞌk suulh ɨp na paiꞌx joiꞌñdhaꞌ na buandaꞌ gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ. Baꞌ puiꞌ tɨi bhaiꞌp ji bubua, guꞌ ji nat guꞌ maaꞌn nat jax bhaiꞌbich gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ nat bhaiꞌp ji bubua, miꞌ pu bhaiꞌku gu tiriik, jix uꞌuam miꞌ pup tuut, pu cham jɨꞌxkat gɨꞌrɨk kaicha.
7 E outra caiu entre espinhos, e, crescendo com ela os espinhos, a sufocaram;
8 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌx kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr, dhiꞌ dho gi guꞌ giilhim joidham jix bhaiꞌm duu ji, jɨꞌmaꞌn jix chamaam ooꞌm kaichuk xim kaip gu maaꞌn tiriik.
8 E outra caiu em boa terra e, nascida, produziu fruto, cento por um. Dizendo ele estas coisas, clamava: Quem tem ouvidos para ouvir, que ouça.
9 Baꞌ na mɨt paiꞌ jii gu muiꞌ jaꞌtkam, ba tɨkka am gu Jesuus guiꞌ nam kaichuꞌ na jax jir jum duukam gu tiriik giigiꞌñdham nat bhaan tu aꞌga.
9 E os seus discípulos o interrogaram, dizendo: Que parábola é esta?
10 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
10 E ele disse: A vós vos é dado conhecer os mistérios do Reino de Deus, mas aos outros, por parábolas, para que, vendo, não vejam e, ouvindo, não entendam.
11 Baꞌ ba ja aagiꞌñ gu Jesuus guiꞌ nam kaichuꞌ na tuꞌ aagɨt jup kaiꞌch nat bhaan uaꞌrgidhak gu tiriik giigiꞌñdham tu aꞌga. Jup ja tɨtda:
11 Esta é, pois, a parábola: a semente é a palavra de Deus;
12 Baꞌ guiꞌ nat boi chaꞌm suulh, guiꞌñ ja aagɨt jup kaiꞌch nam tɨi kaayaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, dai ji na guꞌ na paiꞌ dhuuk mi ɇɇji gu jaꞌook maakam xi ja jurtudaꞌ nam sap baꞌ cham tɨ jɨɨꞌñdhai cham kam tulhiiñaꞌ, miꞌ baꞌ pu cham ka tɨꞌñchokaꞌ am na pɨn jax jum tɨꞌyaꞌ, gio mummɨ puiꞌp suulhgiaꞌ am baꞌ.
12 e os que
13 Baꞌ guiꞌ nat joodai chɨr suulh, guiꞌñ ja aagɨt jup kaiꞌch ɨp nam tɨi joidham kaayaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, guꞌ pɨx ji nam guꞌ cham tuꞌ bɨɨx ja jujur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ puiꞌ na jax jum kaiꞌchdhaꞌ, baꞌ dhiꞌ puiꞌm kaiꞌch na mɨt cham tuukab takcha. Jɨꞌxpɨx jam tɨi xi chɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ, guꞌ pɨx ji na guꞌ na paiꞌ dhuuk ja maiꞌchiaꞌ gu jaꞌook, maaꞌn nam jax gio mummɨ puiꞌp suulhgiaꞌ.
13 e os que estão sobre pedra, estes são os que, ouvindo a palavra, a recebem com alegria, mas, como não têm raiz, apenas creem por algum tempo e, no tempo da tentação, se desviam;
14 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌ buandaꞌ gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ, guiꞌñ ja aagɨt jup kaiꞌch ɨp nam tɨi joidham kɇɇji tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ na jax jum tɨꞌyaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, pɨx ji nam guꞌ mɨkkat saalh jum oꞌjolhdhai naiꞌ cham tuꞌp ka jim buixdhaꞌ nam paiꞌ dhuuk bhaiꞌx buam jim ɨlhdhaꞌ, nam jix chu aagɨt nam gɨt bɨɨx aixim tuꞌm xi chu biaꞌkaꞌ gux dhaꞌram namkɨm na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch, baꞌ dhiꞌ puiꞌm kaiꞌch na ja bhaiꞌbchɨi ja bhaiꞌktudaꞌ gux bii uꞌuux jix joꞌiiꞌ. Miꞌ pu cham tuꞌ kap jum buixdhaꞌm baꞌ na jax jum tɨꞌyaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, giom mummɨ puiꞌp suulhgiaꞌ na jax bɨɨpɨꞌ dɨr.
14 e a que caiu entre espinhos, esses são os que ouviram, e, indo por diante, são sufocados com os cuidados, e riquezas, e deleites da vida, e não dão fruto com perfeição;
15 Baꞌ guiꞌ nat miꞌ suulh na paiꞌ joidham jix kɨɨꞌ gu dɨbɨɨr, guiꞌ ja aagɨt jup kaiꞌch iñ nam bɨɨx ja jujur kɨꞌn pu gammɨjɨ ba tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ na jax jum tɨꞌyaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, cham jɨꞌxkat jaꞌk ka suulhgiaꞌ am baꞌ. Baꞌ dhiꞌ puiꞌ bam kaiꞌch ɨp nat giilhim joidham jix bhaiꞌm dunaak muiꞌm oo gu tiriik.
15 e a que caiu em boa terra, esses são os que, ouvindo a palavra, a conservam num coração honesto e bom e dão fruto com perseverança.
16 Baꞌ jaꞌpnip ja tɨtda gu Jesuus:
16 E ninguém, acendendo uma candeia, a cobre com algum vaso ou
17 Gio guꞌ cham jɨꞌxkat jum ɨxchuꞌ gu tuꞌ sia ku tɨi ɨxchuix panaas, ni ku cham jɨꞌxkat na moo cham jup matgilhiaꞌ sia ku tɨi cham tu aaꞌ gu jaroiꞌ.
17 Porque não há coisa oculta que não haja de manifestar-se, nem escondida que não haja de saber-se e vir à luz.
18 ’Jix bhaiꞌ pim xim gaꞌngadaꞌ nañ paiꞌ dhuuk puꞌñi bɨxchuꞌ bhaan tu uaꞌrgidhat tu aꞌgadaꞌ na pim baꞌ machiaꞌ. Na guꞌ noꞌ pim tuꞌ sɨlhkam jix maachik kat xim gaꞌnga, jam makiaꞌ gu Dios gu matdaꞌ na pim baꞌx maatɨt kaayaꞌ gu tuꞌ. Guꞌ ji noꞌ pim guꞌ pu cham maachik, sia ku pim palhɨɨp tɨi pɨx am jix maatɨt kɇɇ, sia dho dhiꞌ pu cham ka tɨꞌñchokaꞌ pim gatuuk.
18 Vede, pois, como ouvis, porque a qualquer que tiver lhe será dado, e a qualquer que não tiver até o que parece ter lhe será tirado.
19 Baꞌ miꞌ ba ai gu dɨꞌɨɨꞌn gu Jesuus gio gu jajaaꞌnniꞌñ na paiꞌp tuꞌiiꞌ. Miꞌ dhɨr jaꞌp pɨx ji ai mɨt ja bɨɨbhiꞌ gu jaꞌtkam, nam guꞌ giilhim muiꞌ xikoor mi jumpax, pu cham bhaaiꞌ nam jax miaꞌn aayaꞌ nam tɨix chu aꞌgidham.
19 E foram ter com ele sua mãe e seus irmãos e não podiam aproximar-se dele, por causa da multidão.
20 Baꞌ maadɨt gu maaꞌnkam mu jimɨɨk na paiꞌ gu Jesuus, jup tɨtda:
20 E foi-lhe dito: Estão lá fora tua mãe e teus irmãos, que querem ver-te.
21 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
21 Mas, respondendo ele, disse-lhes: Minha mãe e meus irmãos são aqueles que ouvem a palavra de Deus e a executam.
22 Baꞌ maaꞌnnim gu Jesuus maaꞌn kanuub taꞌm xi chɨsdɨk jɨꞌk ja bɨɨm guiꞌ nam kaichuꞌ, jup ja tɨtda:
22 E aconteceu que, num daqueles dias, entrou num barco com seus discípulos e disse-lhes: Passemos para a outra banda do lago. E partiram.
23 Nammɨ ɨrban gu gɇꞌ suudaiꞌ na mɨt ji bhɨi, ba koi gu Jesuus mu dɨr jaꞌk xi jimɨɨk kuuꞌ dɨr gu kanuub. Baꞌ moo janoꞌ bhaiꞌ ji jɨb gam nat tɨbgirɨk bhaiꞌ ji dhuuꞌn tɨrnɨdam, gam nat bhaiꞌ sɨlh ji guꞌngukɨ gu suudaiꞌ, pɨx bhaiꞌ ba jim tu aim kanuub taꞌm. Bax chotdontuꞌ am guiꞌ nam kaichuꞌ nam puiꞌ xim aaꞌ noꞌt jotmodaꞌ am xi baa gu kanuub.
23 E, navegando eles, adormeceu; e sobreveio uma tempestade de vento no lago, e o barco enchia-se de água, estando eles em perigo.
24 Baꞌ mu jimɨɨk ba ñiññichuꞌn am gu Jesuus, jup tɨtda am:
24 E, chegando-se a ele, o despertaram, dizendo: Mestre, Mestre, estamos perecendo. E ele, levantando-se, repreendeu o vento e a fúria da água; e cessaram, e fez-se bonança.
25 Miꞌ dhɨr baꞌp ja tɨtda guiꞌ nam kaichuꞌ:
25 E disse-lhes: Onde está a vossa fé? E eles, temendo, maravilharam-se, dizendo uns aos outros: Quem é este, que até aos ventos e à água manda, e lhe obedecem?
26 Baꞌ siamri ma ai mɨt bhammɨ dɨr jumai juꞌñdharam gu gɇꞌ suudaiꞌ na paiꞌ Geraasa bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr, na Galilea dɨr sɨlh bhammɨx chu maax.
26 E navegaram para a terra dos gadarenos, que está defronte da Galileia.
27 Baꞌ nat muiꞌ ji chɨm gu Jesuus bhaiꞌ dhɨr kanuub taꞌm, ba tɨɨ maaꞌn gu maaꞌnkam jix ñaanbigɨm nat mummɨ dɨr jaꞌk bhaiꞌ ji buus na paiꞌ dhɨr muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham, bhaan jup tuiꞌñgɨdaꞌ am gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ nam baꞌ miꞌ dhɨr naanbichuꞌn kaꞌ. Muiꞌ oidhaꞌ ba uaꞌkaꞌ dhiꞌ dhi maaꞌnkam na naiꞌ pɨx pu oirɨdaꞌ puiꞌx dhaapkat. Miꞌ pɨk jix joiꞌñdhaꞌ nam paiꞌm yassapdaꞌ gu koiꞌñgaꞌn. Baꞌ nat amuub ba bhɨi,
27 E, quando desceu para terra, saiu-lhe ao encontro, vindo da cidade, um homem que, desde muito tempo, estava possesso de demônios e não andava vestido nem habitava em qualquer casa, mas nos sepulcros.
28 ba tɨɨ gu Jesuus na miꞌ kɨɨk. Baꞌ jotmodaꞌ mu mɨraak mi oꞌlhiaꞌn kɨꞌn bɨɨpɨꞌ dɨr ba kɨkbo, baꞌp tɨtda gɇꞌ kɨꞌn:
28 E, quando viu a Jesus, prostrou-se diante dele, exclamando e dizendo com alta voz: Que tenho eu contigo Jesus, Filho do Deus Altíssimo? Peço-te que não me atormentes.
29 Na guꞌ chian gu Jesuus gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na mu buusniaꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan gu maaꞌnkam na baꞌ puiꞌ tum uañiꞌñ. Muiꞌkim jix ioꞌm ba ji koꞌktulh guꞌ, tɨi buupurdaꞌ am gu jaꞌtkam bapaiñum jix kaapak kɨꞌn na baꞌ cham naiꞌ pɨx mɨrdaꞌ gɨt, guꞌ ji na guꞌ xi ɨꞌkɨi miꞌ dhɨr ji dhaiꞌññiaꞌ ɨp gio, mummɨ jaꞌp baꞌ pɨx mɨmlhidhaꞌ gampɨx jix chu gak kɨr. Guiꞌ pɨx cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na puiꞌ jaꞌk duiñchuꞌndaꞌ.
29 Porque tinha ordenado ao espírito imundo que saísse daquele homem; pois já havia muito tempo que o arrebatava. E guardavam-no preso com grilhões e cadeias; mas, quebrando as prisões, era impelido pelo demônio para os desertos.
30 Baꞌ xi chɨkka gu Jesuus, jup tɨtda:
30 E perguntou-lhe Jesus, dizendo: Qual é o teu nome? E ele disse: Legião; porque tinham entrado nele muitos demônios.
31 Baꞌ soiꞌ tɨɨꞌn jamɨt bɨɨx dhɨt gu Jesuus na chakui mu jaꞌk ja jootosdaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ.
31 E rogavam-lhe que os não mandasse para o abismo.
32 Guꞌ baꞌ na guꞌ ampɨk muiꞌ bha jaꞌp jup tum bipiaꞌ gu tatooxkolh oidhaꞌ taꞌm, jup tɨtda am na bhaiꞌ jaꞌk ka xi ja jootsaꞌ nam ja aꞌm ka xi baapkiaꞌ. Baꞌ gu Jesuus bhaiꞌ jaꞌk xi ja joot.
32 E andava pastando ali no monte uma manada de muitos porcos; e rogaram-lhe que lhes concedesse entrar neles; e concedeu-lho.
33 Jotmodaꞌ mɨt baꞌ bubuakɨk bhaiꞌ dhɨr bhaan gu maaꞌnkam bhammɨ jaꞌk pu baap. Baꞌ bhaiꞌ dhɨr ji boop jamɨt gu tatooxkolh naiꞌ gu aꞌnsap, mɨjɨmmɨ pu suulh jamɨt suudaiꞌ chɨr, pu bɨɨx koi mɨt bhaiꞌkuk.
33 E, tendo saído os demônios do homem, entraram nos porcos, e a manada precipitou-se de um despenhadeiro no lago e afogou-se.
34 Baꞌ totdonɨk bhaiꞌ dhɨr jup ji boop jamɨt guiꞌ nam ka tu bipiaꞌdat gu tatooxkolh, sɨlh boop jamɨt nammɨ gama jaꞌk na paiꞌ muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham na mɨt ja aaꞌñdham gu jaꞌtkam, sia guiꞌ nam jɨꞌk ja tɨɨgim gu jaꞌtkam pu xi ja aaꞌñdhidhat am na mɨt jax tɨ tɨɨ.
34 E aqueles que os guardavam, vendo o que acontecera, fugiram e foram anunciá-lo na cidade e nos campos.
35 Baꞌ guiꞌ bhaiꞌp jii mɨt ɨp na mɨt bha tɨ tɨɨgim noꞌ sap moor sɨlhkam nam jax kaiꞌch, miꞌ ba ji bubua mɨt na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus. Baꞌx kɨɨꞌ juraaꞌn biaꞌ kam mi jaꞌp daa guiꞌ nam muiꞌ bhaan kap tuiꞌñgɨt gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ na mɨt ba tɨɨ, gio ba tɨ tɨiꞌdhix gu jajannulh, puiꞌx dhaapkat ka oirɨdaꞌ guꞌ. Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji chootoꞌn jamɨt.
35 E saíram a ver o que tinha acontecido e vieram ter com Jesus. Acharam, então, o homem de quem haviam saído os demônios, vestido e em seu juízo, assentado aos pés de Jesus; e temeram.
36 Baꞌ gu jaiꞌ guiꞌ na mɨt tɨ tɨɨ nat jax tum duu nat baꞌ pɨk ba dua gu maaꞌnkam na kax ñaanbiꞌ kat, miꞌ dhɨr jix bhaiꞌp ba ja aaꞌñdhidhaꞌ am guiꞌ nam kiaꞌpɨx mi aajidhaꞌ.
36 E os que tinham visto contaram-lhes também como fora salvo aquele endemoninhado.
37 Baꞌ soiꞌ tɨɨdak ba joot jamɨt gu Jesuus bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ nam Geraasa dɨbɨɨr bhaan oiꞌdhaꞌ, nam guꞌ bax ɨɨbhiꞌñ. Baꞌ gu Jesuus nat jax bhaiꞌp tɨs kanuub taꞌm ba jii, gaammɨjɨ ji dhuu.
37 E toda a multidão da terra dos gadarenos ao redor lhe rogou que se retirasse deles, porque estavam possuídos de grande temor. E, entrando ele no barco, voltou.
38 Baꞌ tɨix oidhamut gu maaꞌnkam guiꞌ na kax ñaanbiꞌ kat, guꞌ ji na guꞌ cham aaꞌ gu Jesuus. Xi jootsak pɨx na ba jimiaꞌ mu nam paiꞌ oiꞌdhaꞌ gu jajaaꞌnniꞌñ, jup tɨtda:
38 E aquele homem de quem haviam saído os demônios rogou-lhe que o deixasse estar com ele; mas Jesus o despediu, dizendo:
39 ―Ba jimiaꞌp ji matgɨm mu nam paiꞌ oiꞌdhaꞌ gum jaaduñ. Ja aagiꞌñdhaꞌ ap nat jax jaꞌk jix joiꞌmdak jum tɨɨgɨk jix bhaiꞌm duu gu Dios.
39 Torna para tua casa e conta quão grandes E ele foi apregoando por toda a cidade quão grandes coisas Jesus lhe tinha feito.
40 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk gio bhammɨ dɨr jup ba ai gu Jesuus jumai juꞌñdharam gu gɇꞌ suudaiꞌ na paiꞌ Galilea bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr, joidham pɨx jix bhaiꞌm ɨlh jamɨt gu jaꞌtkam guiꞌ nam bhaiꞌ dhɨr oiꞌdhaꞌ, nam guꞌ nɨɨra na gio bhammɨ dɨr jup tɨsdiaꞌ.
40 E aconteceu que, quando voltou Jesus, a multidão o recebeu, porque todos o estavam esperando.
41 Baꞌ moo janoꞌ miꞌp ba ai gu maaꞌnkam Jairo tɨɨgim. Dhiꞌ maaꞌn kap jir gɇꞌkam kaꞌ nam paiꞌ tu chichiopiꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok bɨɨpɨꞌ dɨr na paiꞌ gu Jesuus soiꞌ ba tɨtda na sap iam mu jimiaꞌ kiaꞌmiꞌñ
41 E eis que chegou um varão de nome Jairo, que era príncipe da sinagoga; e, prostrando-se aos pés de Jesus, rogava-lhe que entrasse em sua casa;
42 na duaꞌñdharaꞌ gu maraaꞌn tɨɨyax na dakoo pɨx ba duatuꞌ. Daipuꞌ maaꞌn tu mar guꞌ sap, chi jɨꞌk mambhɨɨx daman gook oidhaꞌ biaꞌkam gu tɨɨyax. Baꞌ ma oi ɨp gu Jesuus, bɨɨx gu jaꞌtkam pɨx chuꞌp jum duu mɨt, pɨx maap sulhikgim am nam gamaiꞌ jiim, giilhim muiꞌ am guꞌ.
42 porque tinha uma filha única, quase de doze anos, que estava à morte. E, indo ele, apertava-o a multidão.
43 Maaꞌn bak baꞌ muiꞌp jimchuꞌ gu ubii na mambhɨɨx daman gook oidhaꞌ dɨr bax kaꞌook. Pu cham ka dua maaꞌnnim nat ka xi ai gu masaaꞌn, gammɨjɨ pɨx pup mɨrdaꞌ gu ɨꞌraꞌn. Muiꞌ tɨi ba ja umuaꞌ gu koꞌkdaiꞌ mamtɨm nam jix jaiꞌch, pu cham jaroiꞌ maadɨt iam ba duaꞌñ. Gam gu tuꞌ na biaꞌkat pu bɨɨx tu gaꞌraimɨk na kɨꞌn tɨi tu umuagiꞌñdhaꞌ na jaroiꞌ duaꞌñdhaꞌ.
43 E uma mulher, que tinha um fluxo de sangue, havia doze anos, e gastara com os médicos todos os seus haveres, e por nenhum pudera ser curada,
44 Baꞌ gatuuk dɨr muiꞌ xi ai miaꞌn na paiꞌ gu Jesuus na baꞌ cham tɨgiaꞌ, bhaiꞌ xi dhaa baꞌ juꞌñdharam gux kabook jannulhiꞌñ na daam dɨr tɨiꞌchuꞌ. Baꞌ jotmodaꞌ miꞌ pum kɨɨꞌñdha, pu cham paiꞌ ka mɨr gu ɨꞌraꞌn.
44 chegando por detrás dele, tocou na orla da sua veste, e logo estancou o fluxo do seu sangue.
45 Baꞌ gu Jesuus naiꞌ ba ja tɨkka gu jaꞌtkam nam mu jiim, jup ja tɨtda:
45 E disse Jesus: Quem E, negando todos, disse Pedro e os que estavam com ele: Mestre, a multidão te aperta e te oprime, e dizes: Quem é que me tocou?
46 Guꞌ ji na guꞌ gu Jesuus jix maat nat jaroiꞌ maadɨt jix koꞌkkam bha dhaa, jup kaiꞌch:
46 E disse Jesus: Alguém me tocou, porque bem conheci que de mim saiu virtude.
47 Baꞌ cham ka bhaaiꞌ na jax jum duñiaꞌ gu ubii na tɨi xix ɨxchu nat dhiꞌ bha dhaa, puiꞌ giꞌbokidhat mi oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok bɨɨpɨꞌ dɨr ba aagiꞌñ na tuꞌ kɨꞌn jix kaꞌooktugɨt kut baꞌ bha dhaa, xi aagiꞌñ nat cham paiꞌ ka mɨɨ gu ɨꞌraꞌn, dai nat xi dhaa pɨx gux kabook jannulhiꞌñ. Bɨɨx xi chɇ kɇɇ am gu jaꞌtkam na miꞌ puiꞌ kaiꞌch.
47 Então, vendo a mulher que não podia ocultar-se, aproximou-se tremendo e, prostrando-se ante ele, declarou-lhe diante de todo o povo a causa por que lhe havia tocado e como logo sarara.
48 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
48 E ele lhe disse: Tem bom ânimo, filha, a tua fé te salvou; vai em paz.
49 Baꞌ pui ka tu aꞌgichuꞌ gu Jesuus nat maaꞌn miꞌ ba ai gu maaꞌnkam, jup tɨtda gu Jairo:
49 Estando ele ainda falando, chegou um da casa do príncipe da sinagoga, dizendo: A tua filha já está morta; não incomodes o Mestre.
50 Guꞌ ji na guꞌ kɇɇ gu Jesuus na jax tɨtda, baꞌp tɨtda gu Jairo:
50 Jesus, porém, ouvindo- o, respondeu-lhe, dizendo: Não temas; crê somente, e será salva.
51 Baꞌ mummɨ ba ai mɨt kiaꞌmiꞌñ gu Jairo. Gu Jesuus xi ja chianɨk gu muiꞌ jaꞌtkam nam miꞌ dhɨr pɨx ka guꞌkaꞌ dɨɨrap. Dai gu Peegro xi baidhak, gio gu Jakoobo, gio gu Juan, gio baꞌ gu gɨꞌkorgaꞌn gu tɨɨyax nat puiꞌ kiaꞌpɨx muu, mɨjɨ ji baap jamɨt baꞌ baꞌk chɨr.
51 E, entrando em casa, a ninguém deixou entrar, senão a Pedro, e a Tiago, e a João, e ao pai, e a mãe da menina.
52 Giilhim tum suan nat muu gu tɨɨyax. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
52 E todos choravam e a pranteavam; e ele disse: Não choreis; não está morta, mas dorme.
53 Baꞌ guiꞌ xi aꞌsɨk jamɨt pɨx, nam guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ na jax ja tɨtda gu Jesuus, maaxik nɨiꞌñ am guꞌ nat muu gu tɨɨyax.
53 E riam-se dele, sabendo que estava morta.
54 Baꞌ xi nobchɨk gu Jesuus jup tɨtda gɇꞌ kɨꞌn:
54 Mas ele, pegando-lhe na mão, clamou, dizendo: Levanta-te, menina!
55 Baꞌ bhaiꞌ ji dhua nat jax pu tɨɨꞌn gu Jesuus, jix kɨɨꞌ bhaiꞌ ji bam. Miꞌ dhɨr dai nat xi ja chia gu Jesuus nam tu makiaꞌ.
55 E o seu espírito voltou, e ela logo se levantou; e Jesus mandou que lhe dessem de comer.
56 Baꞌ cham bhaaiꞌ nam jax xim duñiaꞌ gu gɨꞌkorgaꞌn gu tɨɨyax nam jix bhaiꞌm taat nat ba dua. Xi ja sooꞌmchulhdhak ɨp baꞌ gu Jesuus nam cham jaroiꞌ aagiꞌñdhaꞌ nat duaꞌñ gu ja mar.
56 E seus pais ficaram maravilhados, e ele lhes mandou que a ninguém dissessem o que havia sucedido.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.