Lucas 1

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Muiꞌ dhɨt gu jaꞌtkam tu uꞌuantuꞌ am nam tu daasaim na jɨꞌk tuꞌ jax buimɨk guch Xoiꞌkam janoꞌ na yaꞌ xi oilhimɨk aach jich bui.
1 Muitos empreenderam compor uma história dos acontecimentos que se realizaram entre nós,
2 Puiꞌ jaꞌk tu daasaim am nam jax ja aagiꞌñ guiꞌ na mɨt maaxik ja buupui kɨꞌn tɨ tɨɨ nammɨ dɨr nat jax bhaiꞌ ji oilhimɨ guch Xoiꞌkam, nat guꞌ dhiꞌ baꞌ ja aꞌm bii nam naiꞌ puiꞌ tu ja aꞌgidhaꞌ gu jaꞌtkam, puiꞌ kuch baꞌ aach puiꞌp bax chu maat jaiꞌ dhɨt.
2 como no-los transmitiram aqueles que foram desde o princípio testemunhas oculares e que se tornaram ministros da palavra.
3 Guꞌ baꞌ aañ jup mañ guguux nañ tum uaꞌñxidhaꞌ aap jiñ jaduuñ Tiopil nañ kapbhaiꞌ bax maat nat jax tu duuk guch Xoiꞌkam gio nat jax pɨk jaꞌk jum duu dɨɨlh, na ñich guꞌx bhaiꞌ xi chɨ tɨkkaimɨk.
3 Também a mim me pareceu bem, depois de haver diligentemente investigado tudo desde o princípio, escrevê-los para ti segundo a ordem, excelentíssimo Teófilo,
4 Puꞌñi jaꞌk jap dho gi baꞌ guꞌx ioꞌm jix bhaiꞌ puiꞌ bax chu mat kaꞌ ji nam jax jup tum aꞌgiꞌñ jaiꞌ dhɨt.
4 para que conheças a solidez daqueles ensinamentos que tens recebido.
5 Janoꞌ na gu Eroodis bhaiꞌr gɇꞌkam kaꞌ na jɨꞌx Judea bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr, maaꞌn janoꞌp jix jaiꞌch kaꞌ gu maaꞌnkam Sakariiyas tɨɨgim na ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam bhammɨ gɇꞌ chiop. Jɨꞌk jam maap jim daagɨt dai pu chuutuꞌm Abiiyas jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, nam guꞌr bopxiꞌñ kaꞌ gu Abiiyas. Baꞌ Isabeel tɨɨꞌnkaꞌ gu bɨngaꞌn gu Sakariiyas, dhiꞌr boxiiꞌñ kaꞌ ɨp gu Aroon.
5 Nos tempos de Herodes, rei da Judéia, houve um sacerdote por nome Zacarias, da classe de Abias; sua mulher, descendente de Aarão, chamava-se Isabel.
6 Baꞌ daim bɨpnagɨm miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ am na jax jix aaꞌ gu Dios, miꞌ puiꞌ tu duiñchuꞌndaꞌ am na jax tu aagix kaꞌ, nam guꞌ tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ gu Dios. Sia bɨɨx gu jaꞌtkam jaiꞌp jix mat kaꞌ am nam tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ, cham baꞌ paiꞌ jaroiꞌ tuꞌ kɨꞌn jax ja tɨtdadaꞌ.
6 Ambos eram justos diante de Deus e observavam irrepreensivelmente todos os mandamentos e preceitos do Senhor.
7 Baꞌ cham jup tu maamar kaꞌ am, na guꞌ gu Isabeel cham jir aiꞌñ kaꞌ gu aꞌaalh, ku guꞌ bar jagɨꞌgɨr kaꞌ am ji.
7 Mas não tinham filho, porque Isabel era estéril e ambos de idade avançada.
8 Baꞌ maaꞌnnim giop mam ai na paiꞌ dhuuk mu jimiaꞌ gu Sakariiyas bhammɨ gɇꞌ chiop nam gio maap jup jum jumpadaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk maap jum daaꞌnkaꞌ dai pu chuutuꞌm.
8 Ora, exercendo Zacarias diante de Deus as funções de sacerdote, na ordem da sua classe,
9 Baꞌ bhammɨ na mɨt bɨɨx maap xim jumpadak, bɨɨpɨꞌ mɨt xim mamaiꞌchɨk na baꞌ bhaan matgilhiaꞌ nam tuꞌ jax dhuñiaꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn, nam guꞌ puiꞌ jaꞌk pu buadaꞌ gammɨjɨ nam bɨɨpɨꞌ xim mamaiꞌchɨi. Baꞌ bhaan ji bii gu Sakariiyas na bhɨjɨ tu kubhionaꞌ na paiꞌx chu xidhuu kɨꞌn guiꞌ na joidham uub.
9 coube-lhe por sorte, segundo o costume em uso entre os sacerdotes, entrar no santuário do Senhor e aí oferecer o perfume.
10 Baꞌ na paiꞌ bhɨjɨ ba tu kubhion gu Sakariiyas, gu jaꞌtkam miꞌ dhɨr jaꞌk tu daañchuꞌ am nam paiꞌ pum jumpaꞌndaꞌ gammɨjɨ, na guꞌ tuukab jaꞌk bipioꞌ na paiꞌx chu xidhuu.
10 Todo o povo estava de fora, à hora da oferenda do perfume.
11 Baꞌ jotmodaꞌ maaꞌn miꞌ bam maax gu nobiiꞌñ gu Dios na paiꞌ ka tu kubhion gu Sakariiyas, kɨɨꞌn dɨr jaꞌk jum maax miꞌ na paiꞌ kɨɨk gu gɇꞌ kubhioñkar.
11 Apareceu-lhe então um anjo do Senhor, em pé, à direita do altar do perfume.
12 Baꞌ giilhim jix chooꞌn nat ba tɨɨ, cham ka bhaaiꞌ na jax jum duñiaꞌ, dai na bhaiꞌ pup nɨiꞌñ.
12 Vendo-o, Zacarias ficou perturbado, e o temor assaltou-o.
13 Baꞌp kaiꞌch gu nobiiꞌñ gu Dios:
13 Mas o anjo disse-lhe: Não temas, Zacarias, porque foi ouvida a tua oração: Isabel, tua mulher, dar-te-á um filho, e chamá-lo-ás João.
14 Aap gɇꞌkam kɨꞌn jix bhaiꞌm ɨlhdhaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk maaxilhiaꞌ, sia muiꞌ gu jaꞌtkam puiꞌx bhaiꞌp jum ɨlhdhaꞌ am jaꞌp na jax aap,
14 Ele será para ti motivo de gozo e alegria, e muitos se alegrarão com o seu nascimento;
15 na guꞌ gu jam alhii chuk yaꞌr gɇꞌkam kaꞌ bhaankam gu Dios. Gio cham jɨꞌxdhaꞌ iꞌyaꞌ gu jax chuꞌm biiñ, gio na pu bɨɨpɨꞌ dɨr bhaan bam tajaanaꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdagaꞌn gu Dios na ɨraab dɨr kap tuiꞌñgɨdaꞌ gu dɨꞌɨɨꞌn na baꞌ miꞌ dhɨr ba maaxilhiaꞌ.
15 porque será grande diante do Senhor e não beberá vinho nem cerveja, e desde o ventre de sua mãe será cheio do Espírito Santo;
16 Dai baꞌ na bhaiꞌ ji chu ja aꞌgidhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios guiꞌ na pur ja Dios tuk bɨjɨk dɨr.
16 ele converterá muitos dos filhos de Israel ao Senhor, seu Deus,
17 Dhiꞌ baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na bɨɨpɨꞌ ya jaꞌp ba tu boiꞌntaꞌ na baꞌ cham ka xijai kaꞌ na yaꞌ bhɨɨyaꞌ gux ioꞌm Gɇꞌkam na cham xiim bhaiꞌp jim gatuuk dɨr. Na guꞌ ampɨk maaꞌn ñiꞌook bap ja duñiaꞌ gu jaꞌtkam nam ka xim bhabhaakuiꞌñdhaꞌ, puiꞌ na jax noꞌm ja bui kax bhaak gu ja maamar, piam ku guꞌ mu dɨr bha jaꞌk gu ja maamar ja bui kax bhaak am gu ja tataat. Sia bɨɨx guiꞌ nam jix bhaak kaꞌ pɨx nam cham ji aagɨt nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios na ja jɨjɨkgɨtdai miꞌ ja tuttuꞌ na paiꞌx bhaiꞌ ba tu ja jimdaꞌ. Gu Juan bhaan tajaañixchuꞌndaꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdagaꞌn gu Dios, pu chuꞌm ɨp na jax chuꞌm bhaan tajaañixchuꞌndat bɨjɨk gu Eliiyas guiꞌ na bhaankamuꞌn gu Dios ya jaꞌp tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam. Gam na bɨxchuꞌx bhaaiꞌn kaꞌ gu tuꞌ na jax dhuñiaꞌ, na ni jaroiꞌ ku cham jɨꞌxdhaꞌ pu duñiaꞌ gu dɨɨlh pɨx, na guꞌ sia pu chuꞌm bhaan jup tajaañix kaꞌ na jax chuꞌm Eliiyas bhaan jup tajaañix kat bɨjɨk.
17 e irá adiante de Deus com o espírito e poder de Elias para reconduzir os corações dos pais aos filhos e os rebeldes à sabedoria dos justos, para preparar ao Senhor um povo bem disposto.
18 Baꞌp kaiꞌch gu Sakariiyas:
18 Zacarias perguntou ao anjo: Donde terei certeza disto? Pois sou velho e minha mulher é de idade avançada.
19 Baꞌ gu nobiiꞌñ gu Dios jup tɨtda:
19 O anjo respondeu-lhe: Eu sou Gabriel, que assisto diante de Deus, e fui enviado para te falar e te trazer esta feliz nova.
20 Guꞌ xib baꞌ tuꞌ na jax chuiꞌkaꞌ, nap guꞌ cham jiñ jɨɨgiꞌñ, cham ka tu ñiokdaꞌ ap janoꞌ juugɨt na paiꞌ dhuuk maaxilhiaꞌ gu jam alhii chuk.
20 Eis que ficarás mudo e não poderás falar até o dia em que estas coisas acontecerem, visto que não deste crédito às minhas palavras, que se hão de cumprir a seu tempo.
21 Guꞌ baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam baas dɨr jaꞌp jup ka tu daanɨt, tɨi pɨx gan bam juan am na cham paiꞌ dhɨr ka buusnim gu Sakariiyas. Tɨi bam tɨ tɨkka am na sap jax kut baꞌ ba mɨɨkim.
21 No entanto, o povo estava esperando Zacarias; e admirava-se de ele se demorar tanto tempo no santuário.
22 Mɨkkat baꞌ siamri bhɨjɨ dɨr ba ji buus. Pu cham bhaaiꞌ na jax dhui tu aꞌgaꞌ, dai gu noonbiꞌñ kɨꞌn pɨx jaꞌp tɨi tu bua na tu ja aꞌgiꞌñ. Baꞌ gu jaꞌtkam jotmodaꞌ puiꞌm aa mɨt ɨp nat jax ji nat tɨ tɨɨ bhɨjɨ na ka baax na paiꞌx ioꞌm jix chu xidhuu kut baꞌ puiꞌm duu, cham tuꞌ gu jaꞌp pɨx. Puiꞌ baꞌ cham tu ñiokdaꞌ gu Sakariiyas, dai noonbiꞌñ kɨꞌn pɨx jaꞌp tu buadaꞌ na paiꞌ dhuuk tu aꞌgadaꞌ.
22 Ao sair, não lhes podia falar, e compreenderam que tivera no santuário uma visão. Ele lhes explicava isto por acenos; e permaneceu mudo.
23 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk jum ai na jɨꞌk tanoolh tu daaxix kaꞌ nam bhaiꞌ juruuñdhaꞌ gɇꞌ chiop nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, ba jii ɨp gio mu kiaꞌmiꞌñ gu Sakariiyas.
23 Decorridos os dias do seu ministério, retirou-se para sua casa.
24 Baꞌ jɨꞌk jurniꞌñ kɨꞌn bar alhiꞌch kɨɨkam gu bɨngaꞌn Isabeel, dai baꞌ nat cham paiꞌ ka paxiarax chamaam masaaꞌn nat dɨr puiꞌ jim duu. Baꞌp jum aaꞌndaꞌ:
24 Algum tempo depois Isabel, sua mulher, concebeu; e por cinco meses se ocultava, dizendo:
25 “Gu Dios pɨx jup tu duu nañ baꞌ bar alhiꞌch kɨɨkam, na guꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk baꞌ cham gampaiꞌ kañ ɨlhiiꞌñdhaꞌ am gu jaꞌtkam noꞌñ maaꞌn ba tu mar.”
25 Eis a graça que o Senhor me fez, quando lançou os olhos sobre mim para tirar o meu opróbrio dentre os homens.
26 Baꞌ na paiꞌ xijum maaꞌn masaaꞌn ba uaꞌ nar alhiꞌch kɨɨkam gu Isabeel, gu Dios gio mu jaꞌk jup joot gu nobiiꞌñ Gabrial na paiꞌ Nasareet tɨ tɨɨꞌ, na Galilea bhaan bipioꞌ guiꞌ gu dɨbɨɨr.
26 No sexto mês, o anjo Gabriel foi enviado por Deus a uma cidade da Galiléia, chamada Nazaré,
27 Mu joot na paxiartuꞌnmɨraꞌ maaꞌn gu ubii tɨyaa Mariiya tɨɨgim, guiꞌ nat puiꞌ ba tɨɨꞌn maaꞌn gu biapmaꞌ Josee tɨɨgim na bɨɨmaꞌn jum tɨɨmoꞌ nam maap tu oiꞌñchaꞌ. Gu Josee jir boxiiꞌñ kaꞌ gu Dabii guiꞌ nax ioꞌm jir gɇꞌkam kat bɨjɨk.
27 a uma virgem desposada com um homem que se chamava José, da casa de Davi e o nome da virgem era Maria.
28 Baꞌ mummɨ ba ji buus na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Mariiya, jotmodaꞌ bha jaꞌp bam maax mi baꞌk chɨr. Baꞌp tɨtda:
28 Entrando, o anjo disse-lhe: Ave, cheia de graça, o Senhor é contigo.
29 Baꞌ giilhim jix chooꞌn gu Mariiya nat ba tɨɨ, gio nat gampaiꞌ ji dhuu puiꞌ nat jax jaꞌk tɨɨdak ñioꞌki. Miꞌ jotmodaꞌ tɨi xim gaꞌnga na jax jir jum duukam.
29 Perturbou-se ela com estas palavras e pôs-se a pensar no que significaria semelhante saudação.
30 Baꞌp tɨtda ɨp gio gu nobiiꞌñ gu Dios:
30 O anjo disse-lhe: Não temas, Maria, pois encontraste graça diante de Deus.
31 Baꞌ tɨgiaꞌ ap maaꞌn gu alhii chioꞌñ, xib dɨr jap muiꞌ jir alhiꞌch kɨɨkam kaꞌ. Jesuus jap baꞌ tɨɨtgaꞌ na paiꞌ dhuuk maaxilhiaꞌ.
31 Eis que conceberás e darás à luz um filho, e lhe porás o nome de Jesus.
32 Dhiꞌ jix ioꞌm jir gɇꞌkam kaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, na guꞌ gu Dios pɨx dɨɨlh gɇꞌkam kɨꞌn daasaꞌ na jax gu boxiiꞌñ Dabii nat puiꞌ gɇꞌkam kɨꞌn jup daasak bɨjɨk. Baꞌ maraaꞌn gu Gɇꞌkam Dios kɨꞌn jix mat kaꞌ am gu jaꞌtkam.
32 Ele será grande e chamar-se-á Filho do Altíssimo, e o Senhor Deus lhe dará o trono de seu pai Davi; e reinará eternamente na casa de Jacó,
33 Baꞌ gammɨjɨ pup jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, cham jɨꞌxkat jum tɨɨmoꞌ nar gɇꞌkam kaꞌ.
33 e o seu reino não terá fim.
34 Baꞌ gu Mariiya xi chɨkka gu nobiiꞌñ gu Dios, jup tɨtda:
34 Maria perguntou ao anjo: Como se fará isso, pois não conheço homem?
35 Baꞌ gu nobiiꞌñ gu Dios jup tɨtda:
35 Respondeu-lhe o anjo: O Espírito Santo descerá sobre ti, e a força do Altíssimo te envolverá com a sua sombra. Por isso o ente santo que nascer de ti será chamado Filho de Deus.
36 Gio gu Isabeel na pim iam pɨx jir jum jajaaꞌnnim, puiꞌp bar alhiꞌch kɨɨkam, xijum maaꞌn masaaꞌn ba uaꞌ na dɨr puiꞌ ba tuꞌiiꞌ, sia ku guꞌ panaas tɨi bar jagɨꞌ, gam nam jup aꞌgadaꞌ gu jaꞌtkam na cham jir aiꞌñ gu aꞌaalh.
36 Também Isabel, tua parenta, até ela concebeu um filho na sua velhice; e já está no sexto mês aquela que é tida por estéril,
37 Jax dhui na guꞌ gu Dios cham tuꞌ xijai kam ɨlhiiꞌñ gu tuꞌ na jax dhuñiaꞌ.
37 porque a Deus nenhuma coisa é impossível.
38 Baꞌp kaiꞌch gu Mariiya:
38 Então disse Maria: Eis aqui a serva do Senhor. Faça-se em mim segundo a tua palavra. E o anjo afastou-se dela.
39 Baꞌ janoꞌ xim jotmaꞌñ nat mu jii gu Mariiya maaꞌn kap na paiꞌ muiꞌ daaꞌñxim jir kikcham gam na gɇꞌr jukgam, Judea bhaan bipioꞌ guiꞌ gu dɨbɨɨr.
39 Naqueles dias, Maria se levantou e foi às pressas às montanhas, a uma cidade de Judá.
40 Mu jii nat paxiartudam gu Isabeel nam iam pɨx jir jum jajaaꞌnnim gook dɨt, na guꞌ bhammɨ kiokaꞌ gu Sakariiyas. Baꞌ bhammɨ nat ɇɇk gu Mariiya, mu baakɨk baꞌk chɨr muiꞌ xi ñioꞌki gu Isabeel.
40 Entrou em casa de Zacarias e saudou Isabel.
41 Baꞌ nat kai gu Isabeel nat mu tu ñioꞌki gu Mariiya, jotmodaꞌ joi gu alhii na ɨraab dɨr uaꞌ. Baꞌ miꞌ jotmodaꞌ joidham jix bhaiꞌ bhaiꞌ jim ɨlh gu Isabeel, nat guꞌ gɇꞌ bhaan bam tajaa gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdagaꞌn gu Dios.
41 Ora, apenas Isabel ouviu a saudação de Maria, a criança estremeceu no seu seio; e Isabel ficou cheia do Espírito Santo.
42 Baꞌp kaiꞌch gɇꞌ kɨꞌn:
42 E exclamou em alta voz: Bendita és tu entre as mulheres e bendito é o fruto do teu ventre.
43 ¿Aañ baꞌ jax jup jiñ ɨlhiiꞌñ nat baꞌ jaꞌkbuiꞌ kat bhaiꞌp jiñ chɨɨgim gu dɨꞌɨɨꞌn guñ Gɇꞌkam tuk?
43 Donde me vem esta honra de vir a mim a mãe de meu Senhor?
44 Na guꞌ na ñich jum kai na pich bha tu ñioꞌki, jotmodaꞌ joi guñ alhii chuk nañ jiñ ɨraab dɨr uaꞌ nat jix bhaiꞌm ɨlh.
44 Pois assim que a voz de tua saudação chegou aos meus ouvidos, a criança estremeceu de alegria no meu seio.
45 ¡Jaꞌp moo joidham jix bhaiꞌm duu na pich bɨɨx jum jur kɨꞌn tɨ jɨɨꞌñ na puiꞌ tum duñiaꞌ na jax jum tɨtda guch Gɇꞌkam tuk!
45 Bem-aventurada és tu que creste, pois se hão de cumprir as coisas que da parte do Senhor te foram ditas!
46 Baꞌp kaiꞌch ɨp gu Mariiya:
46 E Maria disse: Minha alma glorifica ao Senhor,
47 nañ guꞌx bhaiꞌñ chaat nat ba uana guñ uaꞌtulhdharaꞌ,
47 meu espírito exulta de alegria em Deus, meu Salvador,
48 gam nat gɇꞌkam kɨꞌn jiñ aꞌm tɨ tɨɨ nañ tɨi gampaiꞌ tuꞌm aañ nañ jir tujuandam tugiꞌñ.
48 porque olhou para sua pobre serva. Por isto, desde agora, me proclamarão bem-aventurada todas as gerações,
49 Bɨxchuꞌ gɇꞌgɇr jup tum duuꞌnkam jiñ bui bap tu duu guꞌ gu Dios na bɨxchuꞌx bhaaiꞌ na pu tu duñiaꞌ,
49 porque realizou em mim maravilhas aquele que é poderoso e cujo nome é Santo.
50 Na guꞌx ja joiꞌmdat ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios guiꞌ nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ.
50 Sua misericórdia se estende, de geração em geração, sobre os que o temem.
51 Jix ioꞌm jir gɇꞌkam guꞌ,
51 Manifestou o poder do seu braço: desconcertou os corações dos soberbos.
52 Gam nat bhammɨ dɨr ji ja tɨɨpxi guiꞌ nam gɇꞌgɇrkam kɨꞌn ka daraat,
52 Derrubou do trono os poderosos e exaltou os humildes.
53 Gio guiꞌ nam giilhim kar jix chutumñigam kat,
53 Saciou de bens os indigentes e despediu de mãos vazias os ricos.
54 Nat guꞌ ba tɨꞌñcho nat bam ai nat paiꞌ dhuuk tu dai nax ja joiꞌmdaix bhaiꞌ ja duñiaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam,
54 Acolheu a Israel, seu servo, lembrado da sua misericórdia,
55 Puiꞌ pu xi ja tɨɨdak ji guꞌ bɨjɨk guch bopxi kat,
55 conforme prometera a nossos pais, em favor de Abraão e sua posteridade, para sempre.
56 Puꞌñi jaꞌk baꞌ tɨi ɨp gu Mariiya. Miꞌ juruuñ ji guꞌ jɨꞌk baik masaaꞌn buiñor gu Isabeel nat baꞌ ba jii ɨp gio mu jaꞌk kiaꞌmiꞌñ.
56 Maria ficou com Isabel cerca de três meses. Depois voltou para casa.
57 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk jum ai gu tanoolh, ba maaxir gu maraaꞌn gu Isabeel.
57 Completando-se para Isabel o tempo de dar à luz, teve um filho.
58 Baꞌ gu jajaaꞌnniꞌñ gio guiꞌ nam cham jax iim nam jaꞌp pɨx jix ja mat kaꞌ, ba maat jamɨt nat ba tɨɨ gu alhii, ba maat jamɨt sia nat gu Dios pɨx jix joiꞌmdak tɨɨgɨk maa gu alhii. Baꞌ mi ɇɇk jup tɨtda am nat joidham jix bhaiꞌ tu jii.
58 Os seus vizinhos e parentes souberam que o Senhor lhe manifestara a sua misericórdia, e congratulavam-se com ela.
59 Baꞌ nat paiꞌ aich gu xijum baik tanoolh gu alhii, dai na mɨt ba tɨɨt gio na mɨt matgilh nar Israel kam. Baꞌ jaiꞌ dhɨt tɨix aagɨt am na gɨt puiꞌp tɨɨꞌnkaꞌ na jax gu taataꞌn Sakariiyas.
59 No oitavo dia, foram circuncidar o menino e o queriam chamar pelo nome de seu pai, Zacarias.
60 Guꞌ ji nat guꞌ cham aa gu dɨꞌɨɨꞌn, jup kaiꞌch pɨx:
60 Mas sua mãe interveio: Não, disse ela, ele se chamará João.
61 Baꞌ tɨip tɨtda am guiꞌ:
61 Replicaram-lhe: Não há ninguém na tua família que se chame por este nome.
62 Baꞌ gu taataꞌn ba tɨkka am ɨp na jax jaꞌk jup jix aaꞌ na tɨɨꞌnkaꞌ gu maraaꞌn, ja noonob kɨꞌn jaꞌp ba buixiꞌñ am nam tɨkka.
62 E perguntavam por acenos ao seu pai como queria que se chamasse.
63 Baꞌ xi ja taa nam bha bhɨidhaꞌ maaꞌn gu uux komaarak sobkoñxim alhiꞌch paꞌ na bhaan mi dhaasaꞌ na jax jaꞌk jix aaꞌ na tɨɨꞌnkaꞌ. Baꞌ jaꞌpni miꞌ xi dhai: “Juan jach tɨɨtgaꞌ dhiñ alhii chuk.” Baꞌ guiꞌ gampaiꞌ ji dhuuꞌn jamɨt, nam guꞌ cham ɨlhdhat na jaiꞌ puiꞌ jaꞌk jup ɨlhiiꞌñ na jax gu bɨngaꞌn.
63 Ele, pedindo uma tabuinha, escreveu nela as palavras: João é o seu nome. Todos ficaram pasmados.
64 Baꞌ miꞌ jotmodaꞌ bhaiꞌ ji chu ñiokcha ɨp gio gu Sakariiyas, jix bhaiꞌm taatɨt xi gɇꞌkamtuꞌn gu Dios jix dhaam jaꞌk.
64 E logo se lhe abriu a boca e soltou-se-lhe a língua e ele falou, bendizendo a Deus.
65 Baꞌ giilhim jix chootoꞌn jamɨt guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ, gio naiꞌ jaꞌp pɨx puiꞌ tɨm tɨi nat jax tum duu na jɨꞌx jir jujukgam na Judea dɨbɨɨr bhaan bipioꞌ.
65 O temor apoderou-se de todos os seus vizinhos; o fato divulgou-se por todas as montanhas da Judéia.
66 Baꞌp jum aaꞌndaꞌ am guiꞌ nam puiꞌ tɇ kɇɇkɇꞌ:
66 Todos os que o ouviam conservavam-no no coração, dizendo: Que será este menino? Porque a mão do Senhor estava com ele.
67 Baꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ gɇꞌ bhaan bam tajaa gu Sakariiyas, taataꞌn gu alhii, baꞌ bhaiꞌ ji chu aꞌga na jax jir tuꞌm kam gu Dios, jup kaiꞌch:
67 Zacarias, seu pai, ficou cheio do Espírito Santo e profetizou, nestes termos:
68 ¡Jaꞌp moor jix bhaiꞌkam ji tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn gu Gɇꞌkam Dios!
68 Bendito seja o Senhor, Deus de Israel, porque visitou e resgatou o seu povo,
69 Bhach joochxi maaꞌn guiꞌ na bɨxchuꞌx bhaaiꞌ na pu tu duñiaꞌ.
69 e suscitou-nos um poderoso Salvador, na casa de Davi, seu servo
70 Puiꞌ pu xi ja tɨɨdak ji guꞌ gu Dios guiꞌ nam bɨjɨk bhaankamuꞌn jix uꞌuañ kɨꞌn ya jaꞌp tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam,
70 {como havia anunciado, desde os primeiros tempos, mediante os seus santos profetas},
71 na sap puꞌñi ka daasaim na paiꞌ dhuuk jich palhbuidhaꞌ nam cham kach juandaꞌ bɨɨx guiꞌ nam xich bhaamkiꞌñ.
71 para nos livrar dos nossos inimigos e das mãos de todos os que nos odeiam.
72 Jum aayaꞌ sap na paiꞌ dhuuk gɇꞌkam kɨꞌn jix joiꞌmdai ja tɨgiaꞌ bɨɨx guch bopxi kat,
72 Assim exerce a sua misericórdia com nossos pais, e se recorda de sua santa aliança,
73 Guch boxii Abraam maadɨt jir diꞌ nat puiꞌ tɨɨdak gu Dios,
73 segundo o juramento que fez a nosso pai Abraão: de nos conceder que, sem temor,
74 na sap puꞌñich palhbuidhaꞌ nam cham kach juandaꞌ guiꞌ nam xich bhaamkiꞌñ
74 libertados de mãos inimigas, possamos servi-lo
75 nach cham tuꞌ bhaan kach uaꞌtulhdhat miꞌ puiꞌ ba jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ gammɨjɨ nach jɨꞌx ya duduakaꞌ dhi tutkuꞌ bhaan,
75 em santidade e justiça, em sua presença, todos os dias da nossa vida.
76 Baꞌ aap jiñ chioꞌñ,
76 E tu, menino, serás chamado profeta do Altíssimo, porque precederás o Senhor e lhe prepararás o caminho,
77 Nap guꞌ ba ja mattudaꞌ gu jaꞌtkam tugiꞌñ na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam dui cham mu jaꞌk ka bhɨɨyaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ,
77 para dar ao seu povo conhecer a salvação, pelo perdão dos pecados.
78 Nat guꞌ gu Dios jich Gɨꞌkoraꞌ gɇꞌkam kɨꞌn ba xich joiꞌgɨlh,
78 Graças à ternura e misericórdia de nosso Deus, que nos vai trazer do alto a visita do Sol nascente,
79 Baꞌ bɨɨx jich aꞌm tonniaꞌ,
79 que há de iluminar os que jazem nas trevas e na sombra da morte e dirigir os nossos passos no caminho da paz.
80 Puꞌñi jaꞌk baꞌ tu aꞌga gu Sakariiyas. Baꞌ pɨx ji gɨꞌlhidhaꞌ gu alhii, tɨ bhɨɨjidhaꞌ na jax jir tu tuꞌm kam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn. Baꞌ nax ioꞌm paꞌ bar gɇꞌ kaꞌ, mu jaꞌp pɨx ba oirɨdaꞌ gampɨx jix chu gak kɨr. Jix ioꞌm mɨkkat nat baꞌ naiꞌ ji chu ja aꞌgi gu Israel kam jaꞌtkam.
80 O menino foi crescendo e fortificava-se em espírito, e viveu nos desertos até o dia em que se apresentou diante de Israel.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.