Lucas 18
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC
1 Baꞌ gu Jesuus bhaan ji chu uaꞌrgidhak maaꞌn gu ubii gio maaꞌn gu gɇꞌkam, ba ja aagiꞌñ guiꞌ nam kaichuꞌ na bhaan ja guguuxiꞌñ nam cham jim oꞌjolhdhat gammɨjɨ tu daandaꞌ buiñor gu Dios.
1 Propôs-lhes Jesus uma parábola para mostrar que é necessário orar sempre sem jamais deixar de fazê-lo.
2 Jup ja tɨtda:
2 Havia em certa cidade um juiz que não temia a Deus, nem respeitava pessoa alguma.
3 Baꞌ miꞌp jix jaiꞌch kaꞌ maaꞌn gu dɨɨlhdhɨm ubii nat muu gu bɨngaꞌn. Dhiꞌ miꞌ tɨi aꞌjɨdaꞌ na paiꞌ daakaꞌ guiꞌ gu gɇꞌkam na pu tɨtdadaꞌ na bhaankam nokiaꞌ nam kokdadaꞌ gu jaꞌtkam mu na paiꞌ kio,
3 Na mesma cidade vivia também uma viúva que vinha com freqüência à sua presença para dizer-lhe: Faze-me justiça contra o meu adversário.
4 — ausente —
4 Ele, porém, por muito tempo não o quis. Por fim, refletiu consigo: Eu não temo a Deus nem respeito os homens;
5 — ausente —
5 todavia, porque esta viúva me importuna, far-lhe-ei justiça, senão ela não cessará de me molestar.
6 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk jup ja tɨtda ɨp gio guiꞌ nam kaichuꞌ:
6 Prosseguiu o Senhor: Ouvis o que diz este juiz injusto?
7 ¿Aapiꞌm baꞌ cham puꞌñip jam kaayaꞌ aa jax noꞌ pim tɨtda gu Dios nat jam aꞌm tɨ tɨɨ na pim jir jaꞌtkam tugiꞌñ kaꞌ, noꞌ pim gammɨjɨ puiꞌ tɨtda nabap tanoolh gio nabap tukaaꞌ? ¿Kaꞌ guꞌ ka ji mɨɨkidhaꞌ aa panaas na baꞌ pɨk jix joiꞌmdat ba jam tɨgiaꞌ?
7 Por acaso não fará Deus justiça aos seus escolhidos, que estão clamando por ele dia e noite? Porventura tardará em socorrê-los?
8 Matgɨm moo janoꞌ ji na jam palhbuidhaꞌ, cham tuꞌ na guꞌ mɨɨkidhaꞌ, aañ moo yaꞌ pu jam tɨtda. ¿Siamriñ chi baꞌ gio yaꞌp ja tɨgiaꞌ aa gu jaꞌtkam dhi oiꞌñgaꞌn bhaan nam jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ janoꞌ nañ gio bhaiꞌp jimdaꞌ?
8 Digo-vos que em breve lhes fará justiça. Mas, quando vier o Filho do Homem, acaso achará fé sobre a terra?
9 Baꞌ jaiꞌ dhɨt gu jaꞌtkam gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ am nam chi sap panaas miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ gu Dios, guꞌ baꞌ gampaiꞌ ja ɨlhiiꞌñdhaꞌ am gu jaiꞌ jaꞌtkam. Baꞌ gu Jesuus jumai bhaan jup xi chu uaꞌrgidhak ba ja aagiꞌñ nam baꞌx maatɨt kaayaꞌ, jup ja tɨtda:
9 Jesus lhes disse ainda esta parábola a respeito de alguns que se vangloriavam como se fossem justos, e desprezavam os outros:
10 ―Maaꞌnnim gook gu jaꞌtkam ma jii mɨt maaꞌn kap chiop na mɨt tu daañim jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios. Maaꞌn jir pariseo, jumai baꞌ maadɨt jir diꞌ guiꞌ nam jir tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam.
10 Subiram dois homens ao templo para orar. Um era fariseu; o outro, publicano.
11 Baꞌ gu pariseo puiꞌ kɨɨkat jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk muiꞌ ji chu daanɨ buiñor gu Dios, jup kaiꞌch: “Moo taxchaab baꞌ Gɇꞌkam Dios nap jiñ palhbuiꞌñchuꞌ nañ miꞌ puiꞌ jim nap jax jix aaꞌ. Cham jañ tuꞌr jix ɨxkum na jax jaiꞌ gu jaꞌtkam nam giilhim jix ɨꞌxbiꞌ, ni kuñ jir pu chuꞌm na jax jaiꞌ nam maiꞌ xi ja iabut gu ja bɨpnaꞌ jaiꞌ bhaiꞌ ji ja uꞌ. Cham jañ paiꞌ dhuuk jix buam jum duukam jup tu bua. Jum taxchaabgiꞌñ iñ ɨp sia na pich cham tuꞌ pu chuꞌm yaꞌñ dhoꞌñcho dhi oiꞌñgaꞌn bhaan nañ jir tuumiñ tutaandam tugiꞌñ kaꞌ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam, jaꞌp na dhiꞌ na bhaiꞌ dhɨr kɨɨk. Giilhim jix uꞌuaꞌtulhdhix am guꞌ gu pu chuutuꞌm.
11 O fariseu, em pé, orava no seu interior desta forma: Graças te dou, ó Deus, que não sou como os demais homens: ladrões, injustos e adúlteros; nem como o publicano que está ali.
12 Aañ gookim jiñ xaabdaꞌ na giop bam aayaꞌ na paiꞌ dhuuk cham tum juandaꞌ. Gio gu tuꞌ nañ maiꞌchidhaꞌ nañ tu juandaꞌ, gammɨjɨm maakidhaꞌ iñ na jɨꞌk jum aꞌm jup bipioꞌ.”
12 Jejuo duas vezes na semana e pago o dízimo de todos os meus lucros.
13 Baꞌ gu tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam jaꞌx mɨk paꞌ ji kɨkbo, ni ku iam xim guguuxiꞌñ nax dhaam jaꞌk xi chɨ tɨgiaꞌ, dai na bhaiꞌ xim gɨbdat bhaastuꞌn jup kaiꞌch: “Aapiꞌ Gɇꞌkam Dios, xiñ joiꞌmdaip iam jiñ uañdhaꞌ guñ uaꞌtulhdharaꞌ nañ giilhim jix uaꞌtulhdhix.”
13 O publicano, porém, mantendo-se à distância, não ousava sequer levantar os olhos ao céu, mas batia no peito, dizendo: Ó Deus, tem piedade de mim, que sou pecador!
14 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda nat gu tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam ba jii kiaꞌmiꞌñ uañchudhix kam gu uaꞌtulhdhar gaꞌn, guꞌ baꞌ gu pariseo cham. Na guꞌ cham tuꞌ joiꞌmdat nɨiꞌñdhaꞌ gu Dios gu jaroiꞌ noꞌ dai gɇꞌkam jum taat, guꞌ guiꞌ ji na soiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ na baꞌx joiꞌmdat nɨiꞌñdhaꞌ.
14 Digo-vos: este voltou para casa justificado, e não o outro. Pois todo o que se exaltar será humilhado, e quem se humilhar será exaltado.
15 Baꞌ jaiꞌ dhɨt gu jaꞌtkam muiꞌp ba aichulhdhim am gu Jesuus gu ja aꞌaalh chuk nam jix aaꞌ na ja aꞌmkam tu ja daañxidhaꞌ. Guꞌ ji na guꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk ja tɨɨ gu noonbiꞌñ gu Jesuus, ba ja ñiok jamɨt pɨx gu jaiꞌ nam muiꞌ tɨip ba ja uaꞌkat gu ja maamar.
15 Trouxeram-lhe também criancinhas, para que ele as tocasse. Vendo isto, os discípulos as repreendiam.
16 Baꞌ dɨɨlh gu Jesuus xi ja baidhak gu noonbiꞌñ jup ja tɨtda:
16 Jesus, porém, chamou-as e disse: Deixai vir a mim as criancinhas e não as impeçais, porque o Reino de Deus é daqueles que se parecem com elas.
17 Cham jɨꞌxkat jaroiꞌ aayaꞌ buiñor gu Dios noꞌt cham puiꞌm ɨlh na jax gu alhii, aañ moo yaꞌ pu jam tɨtda.
17 Em verdade vos declaro: quem não receber o Reino de Deus como uma criancinha, nele não entrará.
18 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam jup tɨtda gu Jesuus:
18 Um homem de posição perguntou então a Jesus: Bom Mestre, que devo fazer para possuir a vida eterna?
19 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
19 Jesus respondeu-lhe: Por que me chamas bom? Ninguém é bom senão só Deus.
20 Gio guꞌ guiꞌ nap tuꞌñ chɨkka, jix maat ap na jax tu aagix na tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios nap tuꞌ jax dhuñiaꞌ. Jaꞌpni bom kaiꞌch: “Chaꞌp naiꞌ pɨx ja bɨɨm boppodaꞌ gu uꞌuub, daipuꞌ gu jax chuꞌm nar jum bɨɨnaꞌ kaꞌp pu bɨɨmaꞌn tu kiokaꞌ gammɨjɨ nap jɨꞌx duakaꞌ. Gio nap cham ja kooꞌndaꞌ gum bɨpnaꞌ jaꞌtkam. Ni kup cham tɨ ɨɨxiꞌñdhaꞌ. Ni kup cham iatbiꞌ kaꞌ. Gum taat jap tuꞌ kaꞌm jup nɨiꞌñdhaꞌ gio gum naan.”
20 Conheces os mandamentos: não cometerás adultério; não matarás; não furtarás; não dirás falso testemunho; honrarás pai e mãe.
21 Baꞌp kaiꞌch gu gɇꞌkam:
21 Disse ele: Tudo isso tenho guardado desde a minha mocidade.
22 Baꞌp tɨtda gu Jesuus nat puiꞌ tɨi:
22 A estas palavras, Jesus lhe falou: Ainda te falta uma coisa: vende tudo o que tens, dá-o aos pobres e terás um tesouro no céu; depois, vem e segue-me.
23 Baꞌ gampaiꞌ ji dhuu gu gɇꞌkam nat puiꞌ xi chɨɨꞌn gu Jesuus, jix buam jum ɨlh, na guꞌ giilhim jir jix chumñigam kaꞌ.
23 Ouvindo isto, ele se entristeceu, pois era muito rico.
24 Baꞌ na bhaiꞌ xi ñɨiꞌñ gu Jesuus nat jix buam jum ɨlh, jup kaiꞌch:
24 Vendo-o entristecer-se, disse Jesus: Como é difícil aos ricos entrar no Reino de Deus!
25 Gu kameeyo chi iam cham xijaim jup ɨlhiiꞌñ ji na bhaiꞌ baakɨi buiꞌram gu soomkar jaꞌp dɨr jaꞌk buusniaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na gux chutumñigam nam jix xijaim ɨlhiiꞌñ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jaꞌk jix joiꞌmdat ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gɨt gu Dios.
25 É mais fácil passar o camelo pelo fundo duma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
26 Baꞌ jaiꞌ dhɨt guiꞌ nam tɇ kɇɇ, jup tɨtda am gu Jesuus:
26 Perguntaram os ouvintes: Quem então poderá salvar-se?
27 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
27 Respondeu Jesus: O que é impossível aos homens é possível a Deus.
28 Baꞌ gu Peegro miꞌ dhɨr jaꞌp jup tɨtda:
28 Pedro então disse: Vê, nós abandonamos tudo e te seguimos.
29 Baꞌp ja tɨtda bɨɨx gu Jesuus:
29 Jesus respondeu: Em verdade vos declaro: ninguém há que tenha abandonado, por amor do Reino de Deus, sua casa, sua mulher, seus irmãos, seus pais ou seus filhos,
30 Na guꞌx ioꞌm muiꞌ ba tu iimchuxdhaꞌ gu Dios pu yaꞌ na ka duakaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, cham tuꞌ jaꞌkbuiꞌ na jɨꞌk cham tuꞌ bhaan jup jum buixdhaꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr. Gio daman pup na xi baidhikaꞌ jix dhaam na buiñor bap tuiꞌkaꞌ gammɨjɨ.
30 que não receba muito mais neste mundo e no mundo vindouro a vida eterna.
31 Baꞌ jaꞌp jaꞌk dɨlhkob xi ja boosgak gu Jesuus dai gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ jup ja tɨtda:
31 Em seguida, Jesus tomou à parte os Doze e disse-lhes: Eis que subimos a Jerusalém. Tudo o que foi escrito pelos profetas a respeito do Filho do Homem será cumprido.
32 Gu Israel kam jaꞌtkam jam maaxik jiñ kɨɨsaꞌ ja bui guiꞌ nam cham jir Israel kam, guiꞌm baꞌ bɨɨx aixim jiñ buimɨi nam jax ɨlhiiꞌñ, bhañ xixbuidhaꞌ am, jiñ asdam baꞌ puiꞌ xiñ buaꞌt.
32 Ele será entregue aos pagãos. Hão de escarnecer dele, ultrajá-lo, desprezá-lo;
33 Gio nam jiñ gɨbiimɨi, miꞌ dhɨr jam ampɨx jiñ muꞌaaꞌ. Ku baꞌ guꞌ aañ baik tanoolh kɨꞌn yaaꞌ ji nañ jax ba oirɨdaꞌ.
33 bater-lhe-ão com varas e o farão morrer; e ao terceiro dia ressurgirá.
34 Baꞌ gu noonbiꞌñ pu ni jɨꞌx ku mɨt jix maatɨt kai na jax kaiꞌñkam jup kaiꞌch, pu cham maatɨt kai mɨt na jax kaiꞌñkam jup ja tɨtda. Na guꞌ puiꞌ na jax ja tɨtda gu Jesuus, jix xijai na jaroiꞌx maatɨt kaayaꞌ gu miꞌ jotmodaꞌ.
34 Mas eles nada disto compreendiam, e estas palavras eram-lhes um enigma cujo sentido não podiam entender.
35 Baꞌ nammɨ na miaꞌn ba aajim gu Jesuus na paiꞌ Jerikoo tɨ tɨɨꞌ, maaꞌn gu maaꞌnkam cham ñia kam mi jaꞌp daakat boi jugiiꞌñ tu taan gu tuumiñ nam onbaiꞌñdhaꞌ.
35 Ao aproximar-se Jesus de Jericó, estava um cego sentado à beira do caminho, pedindo esmolas.
36 Baꞌ nat ba ja kai nam muiꞌ mi jaꞌp pɨx kaiꞌch gu jaꞌtkam nam buan, ba tɨ tɨkka na tuꞌ jax jum bua.
36 Ouvindo o ruído da multidão que passava, perguntou o que havia.
37 Baꞌp tɨtda am na Jesuus Nasareet kam mi jaꞌp jim muiꞌ ja bɨɨm gu jaꞌtkam.
37 Responderam-lhe: É Jesus de Nazaré, que passa.
38 Baꞌ ba jiiñak gɇꞌ kɨꞌn gu cham ñia kam, jup kaiꞌch:
38 Ele então exclamou: Jesus, filho de Davi, tem piedade de mim!
39 Baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam bɨɨpɨꞌ dɨr jiim, jup tɨtda am tɨi na cham ñiokat daakaꞌ, guꞌ ji na guꞌ guiꞌx ioꞌm gɇꞌ kɨꞌn muiꞌ ba xi jiiñak, jup kaiꞌch:
39 Os que vinham na frente repreendiam-no rudemente para que se calasse. Mas ele gritava ainda mais forte: Filho de Davi, tem piedade de mim!
40 Baꞌ miꞌ pup kɨɨk gu Jesuus nat kai, mɨjɨ xi chu joot baꞌ nam mu baiꞌñxidhikaꞌ. Baꞌp tɨtda na mɨt miꞌ ba aich:
40 Jesus parou e mandou que lho trouxessem. Chegando ele perto, perguntou-lhe:
41 ―¿Tuꞌni aañ kɨꞌn jum palhbuidhaꞌñ jaduuñ?
41 Que queres que te faça? Respondeu ele: Senhor, que eu veja.
42 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
42 Jesus lhe disse: Vê! Tua fé te salvou.
43 Baꞌ bhaiꞌ ji chɨ tɨɨ gu cham ñia kam nat puiꞌ xi chɨɨꞌn gu Jesuus, jix kɨɨꞌp jum duu. Baꞌ dai nat ba oi gu Jesuus xi taxchaabgidhidhat gu Dios jix dhaam jaꞌk. Sia puiꞌp xi taxchaabgidhim am gu Dios guiꞌ na mɨt jɨꞌk tɨɨ nat duaꞌñ gu Jesuus.
43 E imediatamente ficou vendo e seguia a Jesus, glorificando a Deus. Presenciando isto, todo o povo deu glória a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.