Lucas 18

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Baꞌ gu Jesuus bhaan ji chu uaꞌrgidhak maaꞌn gu ubii gio maaꞌn gu gɇꞌkam, ba ja aagiꞌñ guiꞌ nam kaichuꞌ na bhaan ja guguuxiꞌñ nam cham jim oꞌjolhdhat gammɨjɨ tu daandaꞌ buiñor gu Dios.
1 Jesus contou a seguinte parábola , mostrando aos discípulos que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 Jup ja tɨtda:
2 — Em certa cidade havia um juiz que não
3 Baꞌ miꞌp jix jaiꞌch kaꞌ maaꞌn gu dɨɨlhdhɨm ubii nat muu gu bɨngaꞌn. Dhiꞌ miꞌ tɨi aꞌjɨdaꞌ na paiꞌ daakaꞌ guiꞌ gu gɇꞌkam na pu tɨtdadaꞌ na bhaankam nokiaꞌ nam kokdadaꞌ gu jaꞌtkam mu na paiꞌ kio,
3 Nessa cidade morava uma viúva que sempre o procurava para pedir justiça, dizendo: “Ajude-me e julgue o meu caso contra o meu adversário!”
4 — ausente —
4 — Durante muito tempo o juiz não quis julgar o caso da viúva, mas afinal pensou assim: “É verdade que eu não temo a Deus e também não respeito ninguém.
5 — ausente —
5 Porém, como esta viúva continua me aborrecendo, vou dar a sentença a favor dela. Se eu não fizer isso, ela não vai parar de vir me amolar até acabar comigo.”
6 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk jup ja tɨtda ɨp gio guiꞌ nam kaichuꞌ:
6 E o Senhor continuou:
7 ¿Aapiꞌm baꞌ cham puꞌñip jam kaayaꞌ aa jax noꞌ pim tɨtda gu Dios nat jam aꞌm tɨ tɨɨ na pim jir jaꞌtkam tugiꞌñ kaꞌ, noꞌ pim gammɨjɨ puiꞌ tɨtda nabap tanoolh gio nabap tukaaꞌ? ¿Kaꞌ guꞌ ka ji mɨɨkidhaꞌ aa panaas na baꞌ pɨk jix joiꞌmdat ba jam tɨgiaꞌ?
7 Será, então, que Deus não vai fazer justiça a favor do seu próprio povo, que grita por socorro dia e noite? Será que ele vai demorar para ajudá-lo?
8 Matgɨm moo janoꞌ ji na jam palhbuidhaꞌ, cham tuꞌ na guꞌ mɨɨkidhaꞌ, aañ moo yaꞌ pu jam tɨtda. ¿Siamriñ chi baꞌ gio yaꞌp ja tɨgiaꞌ aa gu jaꞌtkam dhi oiꞌñgaꞌn bhaan nam jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ janoꞌ nañ gio bhaiꞌp jimdaꞌ?
8 Eu afirmo a vocês que ele julgará a favor do seu povo e fará isso bem depressa. Mas, quando o
9 Baꞌ jaiꞌ dhɨt gu jaꞌtkam gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ am nam chi sap panaas miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ gu Dios, guꞌ baꞌ gampaiꞌ ja ɨlhiiꞌñdhaꞌ am gu jaiꞌ jaꞌtkam. Baꞌ gu Jesuus jumai bhaan jup xi chu uaꞌrgidhak ba ja aagiꞌñ nam baꞌx maatɨt kaayaꞌ, jup ja tɨtda:
9 Jesus também contou esta parábola para os que achavam que eram muito bons e desprezavam os outros:
10 ―Maaꞌnnim gook gu jaꞌtkam ma jii mɨt maaꞌn kap chiop na mɨt tu daañim jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios. Maaꞌn jir pariseo, jumai baꞌ maadɨt jir diꞌ guiꞌ nam jir tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam.
10 — Dois homens foram ao Templo para orar. Um era
11 Baꞌ gu pariseo puiꞌ kɨɨkat jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk muiꞌ ji chu daanɨ buiñor gu Dios, jup kaiꞌch: “Moo taxchaab baꞌ Gɇꞌkam Dios nap jiñ palhbuiꞌñchuꞌ nañ miꞌ puiꞌ jim nap jax jix aaꞌ. Cham jañ tuꞌr jix ɨxkum na jax jaiꞌ gu jaꞌtkam nam giilhim jix ɨꞌxbiꞌ, ni kuñ jir pu chuꞌm na jax jaiꞌ nam maiꞌ xi ja iabut gu ja bɨpnaꞌ jaiꞌ bhaiꞌ ji ja uꞌ. Cham jañ paiꞌ dhuuk jix buam jum duukam jup tu bua. Jum taxchaabgiꞌñ iñ ɨp sia na pich cham tuꞌ pu chuꞌm yaꞌñ dhoꞌñcho dhi oiꞌñgaꞌn bhaan nañ jir tuumiñ tutaandam tugiꞌñ kaꞌ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam, jaꞌp na dhiꞌ na bhaiꞌ dhɨr kɨɨk. Giilhim jix uꞌuaꞌtulhdhix am guꞌ gu pu chuutuꞌm.
11 O fariseu ficou de pé e orou sozinho, assim: “Ó Deus, eu te agradeço porque não sou avarento, nem desonesto, nem imoral como as outras pessoas. Agradeço-te também porque não sou como este cobrador de impostos.
12 Aañ gookim jiñ xaabdaꞌ na giop bam aayaꞌ na paiꞌ dhuuk cham tum juandaꞌ. Gio gu tuꞌ nañ maiꞌchidhaꞌ nañ tu juandaꞌ, gammɨjɨm maakidhaꞌ iñ na jɨꞌk jum aꞌm jup bipioꞌ.”
12 Jejuo duas vezes por semana e te dou a décima parte de tudo o que ganho.”
13 Baꞌ gu tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam jaꞌx mɨk paꞌ ji kɨkbo, ni ku iam xim guguuxiꞌñ nax dhaam jaꞌk xi chɨ tɨgiaꞌ, dai na bhaiꞌ xim gɨbdat bhaastuꞌn jup kaiꞌch: “Aapiꞌ Gɇꞌkam Dios, xiñ joiꞌmdaip iam jiñ uañdhaꞌ guñ uaꞌtulhdharaꞌ nañ giilhim jix uaꞌtulhdhix.”
13 — Mas o cobrador de impostos ficou de longe e nem levantava o rosto para o céu. Batia no peito e dizia: “Ó Deus, tem pena de mim, pois sou pecador!”
14 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda nat gu tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam ba jii kiaꞌmiꞌñ uañchudhix kam gu uaꞌtulhdhar gaꞌn, guꞌ baꞌ gu pariseo cham. Na guꞌ cham tuꞌ joiꞌmdat nɨiꞌñdhaꞌ gu Dios gu jaroiꞌ noꞌ dai gɇꞌkam jum taat, guꞌ guiꞌ ji na soiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ na baꞌx joiꞌmdat nɨiꞌñdhaꞌ.
14 E Jesus terminou, dizendo:
15 Baꞌ jaiꞌ dhɨt gu jaꞌtkam muiꞌp ba aichulhdhim am gu Jesuus gu ja aꞌaalh chuk nam jix aaꞌ na ja aꞌmkam tu ja daañxidhaꞌ. Guꞌ ji na guꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk ja tɨɨ gu noonbiꞌñ gu Jesuus, ba ja ñiok jamɨt pɨx gu jaiꞌ nam muiꞌ tɨip ba ja uaꞌkat gu ja maamar.
15 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos viram isso e repreenderam aquelas pessoas.
16 Baꞌ dɨɨlh gu Jesuus xi ja baidhak gu noonbiꞌñ jup ja tɨtda:
16 Então Jesus chamou as crianças para perto de si e disse:
17 Cham jɨꞌxkat jaroiꞌ aayaꞌ buiñor gu Dios noꞌt cham puiꞌm ɨlh na jax gu alhii, aañ moo yaꞌ pu jam tɨtda.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
18 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam jup tɨtda gu Jesuus:
18 Certo líder judeu perguntou a Jesus: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
19 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
19 Jesus respondeu:
20 Gio guꞌ guiꞌ nap tuꞌñ chɨkka, jix maat ap na jax tu aagix na tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios nap tuꞌ jax dhuñiaꞌ. Jaꞌpni bom kaiꞌch: “Chaꞌp naiꞌ pɨx ja bɨɨm boppodaꞌ gu uꞌuub, daipuꞌ gu jax chuꞌm nar jum bɨɨnaꞌ kaꞌp pu bɨɨmaꞌn tu kiokaꞌ gammɨjɨ nap jɨꞌx duakaꞌ. Gio nap cham ja kooꞌndaꞌ gum bɨpnaꞌ jaꞌtkam. Ni kup cham tɨ ɨɨxiꞌñdhaꞌ. Ni kup cham iatbiꞌ kaꞌ. Gum taat jap tuꞌ kaꞌm jup nɨiꞌñdhaꞌ gio gum naan.”
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério, não mate, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, respeite o seu pai e a sua mãe.”
21 Baꞌp kaiꞌch gu gɇꞌkam:
21 O homem respondeu: — Desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos.
22 Baꞌp tɨtda gu Jesuus nat puiꞌ tɨi:
22 Quando Jesus ouviu isso, disse:
23 Baꞌ gampaiꞌ ji dhuu gu gɇꞌkam nat puiꞌ xi chɨɨꞌn gu Jesuus, jix buam jum ɨlh, na guꞌ giilhim jir jix chumñigam kaꞌ.
23 Quando o homem ouviu isso, ficou muito triste, pois era riquíssimo.
24 Baꞌ na bhaiꞌ xi ñɨiꞌñ gu Jesuus nat jix buam jum ɨlh, jup kaiꞌch:
24 Vendo a tristeza dele, Jesus disse:
25 Gu kameeyo chi iam cham xijaim jup ɨlhiiꞌñ ji na bhaiꞌ baakɨi buiꞌram gu soomkar jaꞌp dɨr jaꞌk buusniaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na gux chutumñigam nam jix xijaim ɨlhiiꞌñ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jaꞌk jix joiꞌmdat ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gɨt gu Dios.
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Baꞌ jaiꞌ dhɨt guiꞌ nam tɇ kɇɇ, jup tɨtda am gu Jesuus:
26 Os que ouviram isso perguntaram: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
27 Jesus respondeu:
28 Baꞌ gu Peegro miꞌ dhɨr jaꞌp jup tɨtda:
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos a nossa família e seguimos o senhor.
29 Baꞌp ja tɨtda bɨɨx gu Jesuus:
29 Jesus respondeu:
30 Na guꞌx ioꞌm muiꞌ ba tu iimchuxdhaꞌ gu Dios pu yaꞌ na ka duakaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, cham tuꞌ jaꞌkbuiꞌ na jɨꞌk cham tuꞌ bhaan jup jum buixdhaꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr. Gio daman pup na xi baidhikaꞌ jix dhaam na buiñor bap tuiꞌkaꞌ gammɨjɨ.
30 receberá ainda nesta vida muito mais e, no futuro, receberá a vida eterna.
31 Baꞌ jaꞌp jaꞌk dɨlhkob xi ja boosgak gu Jesuus dai gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ jup ja tɨtda:
31 Jesus levou os doze discípulos para um lado e disse:
32 Gu Israel kam jaꞌtkam jam maaxik jiñ kɨɨsaꞌ ja bui guiꞌ nam cham jir Israel kam, guiꞌm baꞌ bɨɨx aixim jiñ buimɨi nam jax ɨlhiiꞌñ, bhañ xixbuidhaꞌ am, jiñ asdam baꞌ puiꞌ xiñ buaꞌt.
32 Ele será entregue aos não judeus, e estes vão zombar dele, insultá-lo, cuspir nele
33 Gio nam jiñ gɨbiimɨi, miꞌ dhɨr jam ampɨx jiñ muꞌaaꞌ. Ku baꞌ guꞌ aañ baik tanoolh kɨꞌn yaaꞌ ji nañ jax ba oirɨdaꞌ.
33 e bater nele; e depois o matarão. Mas no terceiro dia ele ressuscitará.
34 Baꞌ gu noonbiꞌñ pu ni jɨꞌx ku mɨt jix maatɨt kai na jax kaiꞌñkam jup kaiꞌch, pu cham maatɨt kai mɨt na jax kaiꞌñkam jup ja tɨtda. Na guꞌ puiꞌ na jax ja tɨtda gu Jesuus, jix xijai na jaroiꞌx maatɨt kaayaꞌ gu miꞌ jotmodaꞌ.
34 Os discípulos não entenderam nada do que Jesus disse. O que essas palavras queriam dizer estava escondido deles, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Baꞌ nammɨ na miaꞌn ba aajim gu Jesuus na paiꞌ Jerikoo tɨ tɨɨꞌ, maaꞌn gu maaꞌnkam cham ñia kam mi jaꞌp daakat boi jugiiꞌñ tu taan gu tuumiñ nam onbaiꞌñdhaꞌ.
35 Jesus já estava chegando perto da cidade de Jericó. Acontece que um cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
36 Baꞌ nat ba ja kai nam muiꞌ mi jaꞌp pɨx kaiꞌch gu jaꞌtkam nam buan, ba tɨ tɨkka na tuꞌ jax jum bua.
36 Quando ouviu a multidão passando, ele perguntou o que era aquilo.
37 Baꞌp tɨtda am na Jesuus Nasareet kam mi jaꞌp jim muiꞌ ja bɨɨm gu jaꞌtkam.
37 — É Jesus de Nazaré que está passando! — responderam.
38 Baꞌ ba jiiñak gɇꞌ kɨꞌn gu cham ñia kam, jup kaiꞌch:
38 Aí o cego começou a gritar: — Jesus,
39 Baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam bɨɨpɨꞌ dɨr jiim, jup tɨtda am tɨi na cham ñiokat daakaꞌ, guꞌ ji na guꞌ guiꞌx ioꞌm gɇꞌ kɨꞌn muiꞌ ba xi jiiñak, jup kaiꞌch:
39 As pessoas que iam na frente o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca. Mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
40 Baꞌ miꞌ pup kɨɨk gu Jesuus nat kai, mɨjɨ xi chu joot baꞌ nam mu baiꞌñxidhikaꞌ. Baꞌp tɨtda na mɨt miꞌ ba aich:
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. Quando ele chegou perto, Jesus perguntou:
41 ―¿Tuꞌni aañ kɨꞌn jum palhbuidhaꞌñ jaduuñ?
41 — O que é que você quer que eu faça? — Senhor, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
42 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
42 Então Jesus disse:
43 Baꞌ bhaiꞌ ji chɨ tɨɨ gu cham ñia kam nat puiꞌ xi chɨɨꞌn gu Jesuus, jix kɨɨꞌp jum duu. Baꞌ dai nat ba oi gu Jesuus xi taxchaabgidhidhat gu Dios jix dhaam jaꞌk. Sia puiꞌp xi taxchaabgidhim am gu Dios guiꞌ na mɨt jɨꞌk tɨɨ nat duaꞌñ gu Jesuus.
43 No mesmo instante o homem começou a ver e, dando glória a Deus, foi seguindo Jesus. E todos os que viram isso começaram a louvar a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.