Hebreus 10

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Gu Moisees puiꞌ jaꞌk tu daasak bhaankamuꞌn gu Dios ja bui gu Israel kam jaꞌtkam nam sap tu makgɨrxiꞌñdhaꞌ gu sasoiꞌ gu Dios na baꞌ kɨꞌn tu ja uañiꞌñkaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ. Baꞌ dhiꞌ jɨꞌ nat jɨꞌk jax tu daasak, iam pɨx puiꞌ jaꞌk ɨp na jɨꞌk jax jum duñiaꞌ guch Xoiꞌkam noꞌt puꞌñi yaꞌ ba ai, na baꞌ miꞌ dhɨr pu bɨɨx dappaam tu ja uañdhix kaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ gu jaꞌtkam. Na guꞌ gu puiꞌ nat jɨꞌk jax tu daasak gu Moisees nam puiꞌ tu makgɨrxiꞌñdhaꞌ gu sasoiꞌ gu Dios, cham bhaaiꞌ na dhiꞌ kɨꞌn pu bɨɨx dappaam tu ja uañdhaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ, sia kum guꞌ tɨi gammɨjɨ nabap oidhaꞌ pɨx mɨjɨ dɨr ji bapoꞌ nam tu makgɨrxiꞌñ gu sasoiꞌ, puiꞌ nam jax bax uꞌuaꞌtulhdhix kaꞌ.
1 A lei dada por Moisés não é um modelo completo e fiel das coisas verdadeiras; é apenas uma sombra das coisas boas que estão para vir. Os mesmos sacrifícios são oferecidos sempre, ano após ano. Portanto, como pode a lei, por meio desses sacrifícios, aperfeiçoar as pessoas que chegam perto de Deus?
2 Baꞌ pux mat kaꞌ am gu Israel kam jaꞌtkam na cham tuꞌ bhaaiꞌ na pu bɨɨx maaꞌn jimdam tu ja uañdhaꞌ gu Dios gu ja uaꞌtulhdharaꞌ, sia kum guꞌ tɨi tu koodat gu sasoiꞌ makgɨrxiꞌñ nat jax tu daasak gu Moisees, puiꞌ nam jax bax uꞌuaꞌtulhdhix kaꞌ nam xim taat kaꞌ. Baꞌ tɨi pɨx mɨjɨ dɨr ji bapoꞌdaꞌ am nam tu makgɨrxiꞌñdhaꞌ gu sasoiꞌ.
2 Se as pessoas que adoram a Deus tivessem sido purificadas dos seus pecados, não se sentiriam mais culpadas de nenhum pecado, e todos os sacrifícios terminariam.
3 Ku guꞌ dhiꞌ pu jaꞌp pɨx ji baꞌ nam tɨi xi chu makgɨrxiꞌñdhaꞌ, panaas baꞌ nam jax dhui pɨx bhaan tɨꞌñchokaꞌ gammɨjɨ nabap oidhaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ, na guꞌ cham paiꞌ iam pu bɨɨx dappaam ja uañdhidhaꞌ gu Dios,
3 Em vez disso esses sacrifícios, realizados ano após ano, servem para fazer com que as pessoas lembrem dos seus pecados.
4 na guꞌ gu ja ɨꞌɨɨr gu tutuur gam kakarbax cham jɨꞌxkat bɨɨx dappaam uañchudaꞌ gu uaꞌtulhdharaꞌ.
4 Pois o sangue de touros e de bodes não pode, de modo nenhum, tirar os pecados de ninguém.
5 Puiꞌ ku baꞌ nat paiꞌ dhuuk yaꞌ ai guch Xoiꞌkam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, jup tɨtda gu Dios jich Gɨꞌkoraꞌ jix dhaam:
5 Por isso Cristo, ao entrar no mundo, disse: “Tu, ó Deus, não queres animais oferecidos em sacrifícios nem ofertas de cereais, mas preparaste um corpo para mim.
6 Nap guꞌ cham jɨꞌxdhat bɨɨx dappaam tu ja uañdhaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ siam chi moo tɨim mɨmɨiꞌñxiꞌñ gu sasoiꞌ gam nam jum makgɨrxiꞌñ.
6 Não te agradam as ofertas de animais queimados inteiros no altar nem os sacrifícios oferecidos para tirar pecados.
7 Baꞌ nañ jax ba kaiꞌch jiñ Gɨꞌkoraꞌ,
7 Então eu disse: — Estou aqui, ó Deus; venho fazer a tua vontade, assim como está escrito a meu respeito no
8 Dho jaiñ na jax kaiꞌch guch Xoiꞌkam. Bɨɨpɨꞌ dɨr jup xi chɨꞌɨɨk na gu Dios cham jɨꞌxdhaꞌ bɨɨx dappaam tu ja uañdhaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ gu jaꞌtkam siam chi moo tɨi makgɨrxiꞌñ gu sasoiꞌ gam bɨɨx aixim tuꞌm nat jax tu daasak gu Moisees nam saak tu buadaꞌ, na baꞌ dhiꞌ kɨꞌn tu ja uañiꞌñkaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ sia gu palhɨɨp.
8 Primeiro ele disse: “Tu não queres sacrifícios ou ofertas de animais, e não te agradam as ofertas dos animais queimados inteiros no altar nem os sacrifícios oferecidos para tirar pecados.” Ele disse isso embora todos os sacrifícios sejam oferecidos de acordo com a lei.
9 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jaꞌpnip xi chɨi: “Yaꞌñ bap tuꞌiiꞌ baꞌ xib dhi oiꞌñgaꞌn bhaan jiñ Gɨꞌkoraꞌ nañ puiꞌ tu kuugalhdhaꞌ na pich jɨꞌk jax jiñ chɨɨdak bhañ joot.” Dhiꞌ jaꞌp kaiꞌñkam jup kaiꞌch na miꞌ dhɨr jaꞌp jaꞌk maakam ba tu aagix kaꞌ ja bui gu Israel kam jaꞌtkam, cham tuꞌ kiaꞌ nat jax tu uaꞌnak gu Moisees bhaankamuꞌn gu Dios nam saak tu makgɨrxiꞌñdhaꞌ gu sasoiꞌ.
9 Depois ele disse: “Estou aqui, ó Deus, para fazer a tua vontade.” Assim Deus acabou com todos os antigos sacrifícios e pôs no lugar deles o sacrifício de Cristo.
10 Guꞌ baꞌ nat paiꞌ dhuuk puꞌñi dɨɨlh jum makgɨrta guch Xoiꞌkam jich aꞌmkam, pu bɨɨx dappaam tuch ñamkix guch uaꞌtulhdharaꞌ. Daipuꞌ maaꞌnnim pɨx nat jum makgɨrta jich aꞌmkam, pu dhiꞌ kɨꞌn gammɨjɨ ba tuch uañiꞌñkaꞌ gu Dios guch uaꞌtulhdharaꞌ.
10 E, porque Jesus Cristo fez o que Deus quis, nós somos purificados do pecado pela oferta que ele fez, uma vez por todas, do seu próprio corpo.
11 Cham puiꞌ na jax guiꞌ nam bhaiꞌ tu juan gɇꞌ chiop nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ gu jaꞌtkam, nam gammɨjɨ nabap tanoolh ba ji chu makgɨrxidhaꞌ gu sasoiꞌ gu Dios na sap baꞌ puꞌñi duuji tu ja uañiꞌñkaꞌ gɨt gu ja uaꞌtulhdharaꞌ. Guꞌ ji na guꞌ puiꞌ pɨx cham jup bhaaiꞌ na bɨɨx dappaam ja uañdhaꞌ nam jɨꞌx jix uꞌuaꞌtulhdhix, sia kum guꞌ tɨi pɨx bhaan ji baapmigim nam tu makgɨrxiꞌñ.
11 Todo sacerdote judeu cumpre todos os dias os seus deveres religiosos e oferece muitas vezes os mesmos sacrifícios, mas estes nunca poderão tirar pecados.
12 Guch Xoiꞌkam guꞌ kaiꞌñkam maaꞌnnim pɨx ji nat xi makgɨrxidhak gu Dios gu dɨɨlh tukgaꞌn, pu daipuꞌ. Miꞌ dhɨr pu jiix dhaam, bhammɨ ji dhaibu sonpan gu Dios kɨɨꞌn dɨr jaꞌk.
12 Porém Jesus Cristo ofereceu só um sacrifício para tirar pecados, uma oferta que vale para sempre, e depois sentou-se do lado direito de Deus.
13 Baꞌ bhammɨ pɨx dhaakat tɨ nɨɨra na bɨɨx ka xi ja tulhiiñchudaꞌ gu Dios guiꞌ nam jɨꞌk jix bhaamkiꞌñ.
13 Ali Jesus está esperando até que Deus ponha os seus inimigos como estrado debaixo dos pés dele.
14 Baꞌ sia kut maaꞌnnim pɨx jum makgɨrta jich aꞌmkam guch Xoiꞌkam, dhiꞌ kɨꞌn pu gammɨjɨ ba tu ja uañiꞌñkaꞌ gu Dios gu ja uaꞌtulhdharaꞌ dai guiꞌ nam jɨꞌk soiꞌm ɨlhdhai tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ buiñor.
14 Assim, com um sacrifício só, ele aperfeiçoou para sempre os que são purificados do pecado.
15 Puiꞌ jaꞌk jich jurtuꞌn gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ na bɨɨx aach jich aagɨt jup kaiꞌch miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na jaꞌpnim kaiꞌch:
15 E o Espírito Santo também nos dá o seu testemunho sobre isso. Primeiro ele diz:
16 Janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk maakam tu daasaꞌ na tu aagix kaꞌ ja bui gu Israel kam jaꞌtkam,
16 “Quando esse tempo chegar, diz o Senhor, eu farei com o povo de Israel esta Porei as minhas leis no coração deles e na mente deles as escreverei.”
17 Dappaam jañ tu ja uañdhaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ sia mɨt jax gɇꞌ bam uaꞌtulh,
17 Depois ele diz: “Não lembrarei mais dos seus pecados nem das suas maldades.”
18 Dho jaiñ nat jax jaꞌk ji chu buus jiñ jaaduñ, pu bɨɨx ba tuch uañdhix guch uaꞌtulhdharaꞌ xib. Cham kam aaꞌ nach gammɨjɨ nabap tanoolh tu makgɨrxiꞌñdhaꞌ gu sasoiꞌ gu Dios nach jax tu buaꞌt bɨɨpɨꞌ dɨr, nat guꞌ guch Xoiꞌkam na jax yaꞌ xi oilhimɨk jum makgɨrta jich aꞌmkam na baꞌ puꞌñi duuji bɨɨx dappaam tuch uañdhix kaꞌ guch uaꞌtulhdharaꞌ.
18 Assim, quando os pecados são perdoados, já não há mais necessidade de oferta para tirá-los.
19 Jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, xib dho gi bax bhaaiꞌ ji nach dɨɨlh ba tu daandaꞌ buiñor gu Dios cham tuꞌ bhaan ji chotdonɨt, cham kam aaꞌ na jaroiꞌ tuch dhaañxiꞌñdhaꞌ na jax bɨɨpɨꞌ dɨr. Jaꞌp ji buusan baꞌ xib na bax bhaaiꞌ nach dɨɨlh mu baapkiaꞌ mɨjɨ ɨrban dɨr gu chiop miꞌ na paiꞌx ioꞌm jix chu xidhuu, sia kuch jir jaꞌppɨx jaꞌtkam. Tuꞌ gi nat guꞌ guch Xoiꞌkam ba makgɨrxi gu Dios gu dɨɨlh ɨꞌraꞌn na baꞌ puꞌñi bax bhaaiꞌn kaꞌ nach yaꞌ dɨr jaꞌp jaꞌk sɨlh ba tu daandaꞌ buiñor.
19 Por isso, irmãos, por causa da morte de Jesus na cruz nós temos completa liberdade de entrar no Lugar Santíssimo .
20 Na guꞌ nat paiꞌ dhuuk muu guch Xoiꞌkam jich aꞌmkam, pu ɨrban sar gu jannulh na miꞌ sɇꞌ ɨrban gu gɇꞌ chiop na Jerusaleen kɨɨk, na kɨꞌn tu kuup na baꞌ cham jaroiꞌ mu bakiaꞌ bhɨjɨmmɨ dɨr soosnaꞌn na paiꞌx ioꞌm jix chu xidhuu. Baꞌ dhiꞌ jaꞌp ji buus nat jich kupioꞌk bhaiꞌ nach paiꞌ dhɨr mu baapkiaꞌ, na guꞌ bach aagiꞌñ nach jax jaꞌk dui sɨlh ba tu daandaꞌ buiñor gu Dios aach dɨɨlh.
20 Por meio da cortina, isto é, por meio do seu próprio corpo, ele nos abriu um caminho novo e vivo.
21 Gu Jesuus jich Xoiꞌkam baꞌ puiꞌ ba ji buusan xib na jax gu ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop tu juan, na xib bhammɨ ba daa jix dhaam na paiꞌ tu chiopiꞌ gu Dios, baꞌ bhaiꞌ dhɨr soiꞌ tɨɨꞌntuꞌ na tuch uañiꞌñkaꞌ guch uaꞌtulhdharaꞌ.
21 Nós temos um Grande Sacerdote para dirigir a casa de Deus.
22 Bax bhaaiꞌ baꞌ xib nach sɨlh buiñor tu daandaꞌ gu Dios soiꞌch ɨlhdhat, nach guꞌ ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam guiꞌ nat jaroiꞌ tuch ñamkix guch uaꞌtulhdharaꞌ. Jaꞌp ji buus nat jich batbich joidham jix kɨɨꞌ suudaiꞌ kɨꞌn, nat guꞌ bɨɨx uañchuda nach jɨꞌx jix uꞌuaꞌtulhdhix kat.
22 Portanto, cheguemos perto de Deus com um coração sincero e uma fé firme, com a consciência limpa das nossas culpas e com o corpo lavado com água pura.
23 Xib guꞌ dai ji nach jix biiñak kat buiñor guch Xoiꞌkam pɨx ba tɨ nɨɨrdaꞌ nach bhammɨ aayaꞌ na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Dios. Cham jach tuꞌ bhaan jax kach aaꞌndaꞌ, na guꞌ gu Dios cham xiim puiꞌ tu kuugalhdhaꞌ nat jɨꞌk jax ba tu dai jich bui.
23 Guardemos firmemente a esperança da fé que professamos, pois podemos confiar que Deus cumprirá as suas promessas.
24 Jaꞌpji dai ji nach ba xich ja joiꞌgɨꞌndaꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn, joidham nach jix bhaiꞌ kaiꞌchɨt jich papalhbuiꞌñdhaꞌ tuꞌ na pɨx kɨꞌn, gio nach jix bhaiꞌm duukam xip tu buadaꞌ bhaankamuꞌn.
24 Pensemos uns nos outros a fim de ajudarmos todos a terem mais amor e a fazerem o bem.
25 Jum aaꞌ ɨp nach gammɨjɨ mu jimmɨdaꞌ paiꞌ nach jich jumpaꞌndaꞌ nach tu daandaꞌ buiñor gu Dios, cham tuꞌ nach am ɨrdat oipodaꞌ na jax jaiꞌ nam pu cham jimmɨ mu jaꞌp nam paiꞌ jax jum jumpaꞌn nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Aach guꞌ jiimchuꞌndaꞌ ji mu jaꞌp nach paiꞌ jax jich jumpaꞌndaꞌ nach tu daandaꞌ, na guꞌ puꞌñi jaꞌk jix aaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ nach gammɨjɨ mu daañchuꞌndaꞌ. Jix ioꞌm jach muiꞌ ba xi dhaañchuꞌndaꞌ xib, na guꞌ bar miaꞌn na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, na paiꞌ dhuuk ja aagiꞌñdhaꞌ guch Xoiꞌkam nam tuꞌ jax buimɨk bɨɨx gu jaꞌtkam nam duduakat ja tutkuꞌ bhaan.
25 Não abandonemos, como alguns estão fazendo, o costume de assistir às nossas reuniões. Pelo contrário, animemos uns aos outros e ainda mais agora que vocês veem que o dia está chegando.
26 Na guꞌ noꞌch aach am ɨrdat daraat jich uaꞌtulhiꞌñ jaꞌp xi dhuukat guch Xoiꞌkam sia kuch tɨix maat na jax jum kaiꞌch gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ, cham jɨꞌxdhaꞌ tuch uañdhaꞌ gu Dios guch uaꞌtulhdharaꞌ, nach guꞌ pu cham soiꞌch ɨlhiiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam nat tɨich aꞌmkam muu kuruus taꞌm.
26 Pois, se continuarmos a pecar de propósito, depois de conhecer a verdade, já não há mais sacrifício que possa tirar os nossos pecados.
27 Baꞌ noꞌch guꞌ aach puꞌñi pɨx tuꞌiiꞌ, dai nach am tɨꞌñchokaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn na xich aaꞌñdhai guch Xoiꞌkam na chich tuꞌ bhaan jich uaꞌtulh mu jaꞌk xich jootsaꞌ na paiꞌ gɇꞌ mɨim gu tai na gammɨjɨ cham tuꞌtkɨ, miꞌ na paiꞌ ja tulhiiñchudaꞌ gu Dios guiꞌ nam jɨꞌk jix bhaamkiꞌñ.
27 Pelo contrário, resta apenas o medo do que acontecerá: medo do Julgamento e do fogo violento que destruirá os que são contra Deus.
28 Miꞌ nat paiꞌ tu uaꞌnak gu Moisees bhaankamuꞌn gu Dios, jup jum kaiꞌch nam sap pu maaꞌn jimdam muꞌaaꞌ gu jaroiꞌ noꞌ cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ nat jax tu daasak gu Dios, dai pɨx noꞌm jɨꞌk baik nɨiꞌñ nat paiꞌ cham am bua, tɨꞌñchokaꞌ nat jaꞌxbuiꞌ pɨx tɨ tɨɨ.
28 Quem desobedece à lei de Moisés é condenado sem dó à morte, se for julgado culpado depois de ouvido o testemunho de duas pessoas, pelo menos.
29 Dho jaiñ, ¿guꞌ gi baꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, jax japim ɨlhiiꞌñ na tu ja doodaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk tuꞌ pɨx ɨlhiiꞌñ guch Xoiꞌkam Maraaꞌn gu Dios nat tɨix ja joiꞌndak ja aꞌmkam muu kuruus taꞌm, nat gɇꞌ jaax gu ɨꞌraꞌn nat kɨꞌn tu ja namkix gu ja uaꞌtulhdharaꞌ? Jix ioꞌm ji na ja tulhiiñchudaꞌ gu Dios, cham tuꞌ na tuꞌ palhɨɨp, gam nam guꞌ tuꞌ pɨx ɨlhiiꞌñ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ na tɨix ja tajaañdham gu Dios nax ja joiꞌgɨꞌn.
29 Então, o que será que vai acontecer com os que desprezam o Filho de Deus e consideram como coisa sem valor o sangue da aliança de Deus, que os purificou ? E o que acontecerá com quem insulta o Espírito do Deus, que o ama? Imaginem como será pior ainda o castigo que essa pessoa vai merecer!
30 Na guꞌ puiꞌ pu kaiꞌch gu Dios miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ na jax ja duñiaꞌ guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm tɨgiaꞌ, jup jum kaiꞌch: “Aañ dɨɨlh jix maat ji nañ jax ja doodaꞌ gatuuk guiꞌ nam jɨꞌk cham jiñ kɨɨgalhdhai cham tuꞌ kaꞌm jiñ chɨgiaꞌ. Ja makiaꞌ iñ na jax jaꞌk ja aꞌm bipioꞌdaꞌ gu pu chuꞌm gu jaꞌtkam.” Gio baꞌ jumai kap jaꞌpnip jum kaiꞌch: “Gu Dios jich Gɨꞌkoraꞌ dɨɨlh ja aagiꞌñdhaꞌ gatuuk gu jaꞌtkam nam tuꞌ jax buimɨi bɨɨx jɨꞌmaꞌn, noꞌm jix bhaiꞌm duukam jup tu buimɨk piam ku guꞌx buam jum duukam.”
30 Pois sabemos quem foi que disse: “Eu me vingarei, eu acertarei contas com eles.” E quem também disse: “O Senhor julgará o seu povo.”
31 ¡Jaꞌp moox ɨɨbhidham ji na tu ja doodaꞌ jɨꞌk noꞌm jaaxmam pɨx ɨlhiiꞌñ gu Dios na gammɨjɨ pur gɇꞌkam!
31 Que coisa terrível é cair nas mãos do Deus vivo!
32 Baꞌ aapiꞌm jiñ jaaduñ, jam guguuxiꞌñ iñ na pim cham jax jum aaꞌndaꞌ noꞌt tuꞌ jax ba ji jam duu, jaꞌp na jax janoꞌ na pimɨt jax tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, na pimɨt nakoo nat paiꞌ dhuuk bɨɨx aixim jix buam jum duukam bhaiꞌ jam daam ji jii, puiꞌ na pim jax bax biiñak buiñor.
32 Lembrem do que aconteceu no passado. Naqueles dias, depois que a luz de Deus os iluminou, vocês sofreram muitas coisas, mas não foram vencidos na luta.
33 Jaiꞌ dhɨt aapiꞌm jamɨt bɨɨx aixim jam aiꞌchuxdhak gam na mɨt jam koꞌktulh guiꞌ nam xi jam bhaamkiꞌñ ja nɨiꞌñchudat gu muiꞌ jaꞌtkam. Baꞌ jaiꞌ dhɨt cham jax ɨlh japimɨt sia ku mɨt tɨi puiꞌ bhaiꞌp ji jam tulhiiñchuda nam jax ja tulhiiñchuꞌn gu jaiꞌ nam jix ioꞌm jix biiñak buiñor gu Dios nam baꞌ cham jax jum aaꞌ sia kum jax ja bua.
33 Alguns foram insultados e maltratados publicamente, e em outras ocasiões vocês estavam prontos para tomar parte no sofrimento dos que foram tratados assim.
34 Gam na pimɨt jix ja joiꞌndak ja tɨɨgɨk ja palhbui gu jaiꞌch Xoiꞌkam jɨɨgiꞌñdham na mɨt ja kuu, gio na pim cham paiꞌ jax jum aaꞌ sia ku mɨt ba tu jam boosgi gu jam bɨxchuꞌ gu gɇꞌgɇrkam na pim tu biaꞌkat na pim ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, na pim guꞌ puiꞌ pɨx xim aaꞌ nax dhaam buiñor gu Dios noꞌ pimɨt ba ai, jix ioꞌm muiꞌ jam aꞌm tu biꞌyaꞌ gu bɨxchuꞌ, na pu cham tuꞌ jax jum bua, ni ku cham tɨ kɨklhiꞌñchar.
34 Vocês participaram do sofrimento dos prisioneiros. E, quando tudo o que vocês tinham foi tirado, vocês suportaram isso com alegria porque sabiam que possuíam uma coisa muito melhor, que dura para sempre.
35 Baꞌ jam guguuxiꞌñ iñ jiñ jaaduñ na pim cham oodat jix ioꞌm muiꞌ xix biiñak kaꞌ buiñor gu Dios, na baꞌ jam aꞌm biꞌyaꞌ gu gɇꞌgɇr jup tum duuꞌnkam.
35 Portanto, não percam a coragem, pois ela traz uma grande recompensa.
36 Chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ sia ku pim bɨxchuꞌ bhaan jum tulhiiñ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn. Xi ñakgat japim miꞌ puiꞌ xi chu kuugalhdhidhaꞌ na jɨꞌk jax jix aaꞌ gu Dios, na pim baꞌ puꞌñi duuji tu maiꞌchiaꞌ gu gɇꞌgɇr jup tum duuꞌnkam nat tu jam iimchuda na tu jam makiaꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn noꞌt yaꞌ ba ai, na guꞌ dhiꞌ cham xiim bha jim.
36 Vocês precisam ter paciência para poder fazer a vontade de Deus e receber o que ele promete.
37 Puiꞌm kaiꞌch jia gu ñioꞌkiꞌñ miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix na jaꞌpnim kaiꞌch:
37 Pois, como ele diz nas Escrituras Sagradas : “Um pouco mais de tempo, um pouco mesmo, e virá aquele que tem de vir; ele não vai demorar.
38 Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk bɨɨx ja jujur kɨꞌn tɨ jɨɨꞌñdhat jix biiñak buiñor gu Dios,
38 E todos aqueles que eu aceito terão fé em mim e viverão. Mas, se uma pessoa voltar atrás, eu não ficarei contente com ela.”
39 Jaiñ na jax jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios. Ku baꞌ guꞌ nach guꞌ aach bɨɨx jich jujur kɨꞌn tɨ jɨɨꞌñdhat jix biiñak buiñor guch Xoiꞌkam, cham jɨꞌxdhaꞌ jaꞌk suulhgiaꞌ ich sia ku jax jix buam tuch jim, nach guꞌx maat nach baidhikaꞌ gu Dios jix dhaam nach paiꞌ joidham jix jɨjɨkgɨm bap tuiꞌkaꞌ gammɨjɨ, cham puiꞌ na jax guiꞌ nam gio jaꞌk jup suulhiꞌ mu jaꞌk na paiꞌr tu tulhiiñaraꞌ.
39 Nós não somos gente que volta atrás e se perde. Pelo contrário, temos fé e somos salvos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.