Atos 13
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk mummɨx jaiꞌch kaꞌ Antiokiiya nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, jaiꞌ dhɨt bhaankam tu aꞌgadaꞌ am gu Dios, jaiꞌ baꞌ nam jaꞌp pɨx tu mamtuxiꞌñdhaꞌ. Baꞌ dhiꞌ nam jir jaroiꞌ dhaꞌ moo gu Bernabee, gio gu Simoon guiꞌ nam Jix Ɨɨkaꞌ kɨꞌn jup jix mat kaꞌ, gio baꞌ moo gu Luusio ɨp guiꞌ na mummɨ jaꞌk kiokaꞌ Sireene, gio baꞌ moo gu Manain ɨp guiꞌ na mɨt maap gɨꞌgɨr gu Eroodis kat guiꞌ na mummɨr gɇꞌkam kat Galilea, gio baꞌ moo gu Saulo ɨp.
1 Entre os profetas e mestres da igreja de Antioquia da Síria estavam Barnabé e Simeão, chamado Negro, Lúcio de Cirene, Manaém, que tinha sido criado com o rei Herodes Antipas, e Saulo.
2 Baꞌ maaꞌnnim nam jim saabut maap jumpaxich ka tu daan buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ, puiꞌ jaꞌk ba ja jujurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ nam sap dɨɨlh pɨx bhaiꞌ ba ji ja aagaꞌ gu Bernabee gio gu Saulo nam puiꞌ jaꞌk tuꞌm kɨꞌn ja darsaꞌ nam miꞌ dhɨr jaꞌp jaꞌk naiꞌ bhaankam ba tu aꞌgadaꞌ gu Dios, nat guꞌ sap dhiꞌ ja aꞌm ba tɨ tɨɨ.
2 Certo dia, enquanto adoravam o Senhor e jejuavam, o Espírito Santo disse: “Separem Barnabé e Saulo para realizarem o trabalho para o qual os chamei”.
3 Baꞌ gatuuk na mɨt paiꞌ dhuuk xi chɨɨmuk nam tu daañimɨk gio nam jum saabuimɨk, puiꞌ jaꞌk tuꞌm kɨꞌn ba ja darai mɨt gu Bernabee gio gu Saulo, nam sap miꞌ dhɨr jaꞌp jaꞌk naiꞌ bhaankam ba tu aꞌgadaꞌ gu Dios. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt bhaiꞌ xi ja daagɨk ma tu daanɨ ja aꞌmkam buiñor gu Dios. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt naiꞌ ba ja joot nam tu aꞌgapuꞌ.
3 Então, depois de mais jejuns e orações, impuseram as mãos sobre eles e os enviaram em sua missão.
4 Baꞌ puiꞌ nat jax ja chia gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ gu Bernabee gio gu Saulo, pu jii mɨt mu jaꞌk juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Siluusia. Miꞌ dhɨr baꞌ bhammɨ dɨr jaꞌk jup bhɨi mɨt na paiꞌ alhiꞌch jir dɨbɨɨr na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Chipre, dai na mɨt jax bha tɨɨtɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub na mi jaꞌp sɇꞌ suudaiꞌ jugiiꞌñ.
4 Enviados pelo Espírito Santo, eles desceram ao porto de Selêucia, de onde navegaram para a ilha de Chipre.
5 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba ai momkoran, bhaiꞌ nam paiꞌ guꞌngukdaꞌ gu gɇꞌgɇr kaknub na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Salamiina, bhaiꞌ pu ji chu aꞌga mɨt gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios bha jaꞌp nam paiꞌ jax chu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, baꞌ bɨɨx jup ja oiꞌñchuꞌ gu Juan na jaiꞌ ja palhbuidhidhaꞌ tuꞌ na pɨx kɨꞌn.
5 Ali, na cidade de Salamina, foram às sinagogas judaicas e pregaram a palavra de Deus. João Marcos os acompanhava como assistente.
6 Gatuuk baꞌ bhaiꞌ dhɨr gammɨjɨ dɨr jaꞌk jup bhɨi mɨt na paiꞌ gio jumaip bar juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Paapos. Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk mummɨ dɨr ba ai, miꞌ ba tɨɨ mɨt maaꞌn gu Israel kam maaꞌnkam nax jiboiñaraꞌ kaꞌ gio na giilhim jix iatbiꞌ kaꞌ na puiꞌ kaiꞌchdhaꞌ na sap bhaankam tu aꞌgadaꞌ gu Dios.
6 Viajaram por toda a ilha até que, por fim, chegaram a Pafos, onde encontraram um feiticeiro judeu, um falso profeta chamado Barjesus.
7 Baꞌ dhiꞌ dhi maaꞌnkam nax jiboiñaraꞌ kaꞌ miꞌ daakaꞌ buiñor guiꞌ na miꞌr gɇꞌkam kaꞌ na puiꞌ tɨɨꞌ Serkio Paulo, nam guꞌ gook dɨt maap jix bhaiꞌm daaꞌnkaꞌ. Baꞌ dhiꞌ dhi gɇꞌkam jix chɨ bhɨiꞌñ kaꞌ gio nax chu matdaꞌ kaꞌ, baꞌ na puiꞌ ba tɇ kɇɇ na mɨt miꞌ paiꞌ ba ai gu Bernabee gio gu Saulo, muiꞌ ba tu ja joochxi, na guꞌx ja kaim nam tu aꞌgidhaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
7 Ele acompanhava o governador Sérgio Paulo, um homem inteligente que convidou Barnabé e Saulo para visitá-lo, pois desejava ouvir a palavra de Deus.
8 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk mu jimɨɨk bhaiꞌ ji chu aꞌgi gu gɇꞌkam, miꞌ dhɨr jaꞌp muiꞌp ñiokim gu jiboiñarkam guiꞌ nam Eliimas kɨꞌn jix mat kaꞌ gu griago ñiꞌook kɨꞌn, na guꞌ tɨi cham aaꞌ na mu jaꞌk ba ji ja kaayaꞌ gu gɇꞌkam.
8 Mas Elimas, o feiticeiro (esse é o significado de seu nome), opôs-se a eles, na tentativa de impedir que o governador viesse a crer.
9 Baꞌ gu Saulo guiꞌ nam Paablo kɨꞌn jup jix mat kaꞌ, na guꞌ gɇꞌ bhaan tajaañixchuꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ, muiꞌ xi chɨɨgɨk
9 Cheio do Espírito Santo, Saulo, também conhecido como Paulo, encarou Elimas nos olhos
10 jup tɨtda gu jiboiñarkam:
10 e disse: “Filho do diabo, cheio de toda espécie de engano e maldade e inimigo de tudo que é certo! Quando deixará de distorcer os caminhos retos do Senhor?
11 Baꞌ xib tuꞌ na jax chuiꞌkaꞌ, ka xim tulhiiñchudaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ, cham ñia kaꞌ ap jɨꞌk tanoolh, jix chu tukgam kaꞌ pɨx baꞌ sia ku tɨix chu maax kɨꞌn gu tanoolh.
11 Preste atenção, pois o Senhor colocou a mão sobre você para castigá-lo, e você ficará cego, sem conseguir ver a luz do sol por algum tempo”. No mesmo instante, neblina e escuridão cobriram-lhe os olhos e ele começou a tatear, suplicando que alguém o tomasse pela mão e o guiasse.
12 Baꞌ nat puiꞌ jɨꞌ tɨ tɨɨ guiꞌ na miꞌr gɇꞌkam kaꞌ, giilhim jix chooꞌn, baꞌ ba tɨ jɨɨꞌñ nar sɨlhkam gu puiꞌ na jax tu aꞌgiꞌñ gu Paablo gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na bhaan tu aꞌga guch Xoiꞌkam.
12 Quando o governador viu o que havia acontecido, creu, muito admirado com o ensino a respeito do Senhor.
13 Baꞌ mummɨ dɨr Paapos gio gamaiꞌp ji jii mɨt gu Paablo gio guiꞌ na ja bɨɨm jim, dai na mɨt jax bha tɨɨtɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub na mi jaꞌp sɇꞌ suudaiꞌ jugiiꞌñ. Baꞌ sɨlh bhammɨ dɨr jaꞌk pu bhɨi mɨt na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Perje, guiꞌ na bhaan bipioꞌ gu Panpiilia dɨbɨɨr. Dai gu Juan baꞌ miꞌ dhɨr pu jaꞌk gɨi bhammɨ jaꞌk Jerusaleen.
13 Paulo e seus companheiros saíram de Pafos num navio e foram à Panfília, onde aportaram em Perge. Ali, João Marcos os deixou e voltou para Jerusalém.
14 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba ai Perje, bhaiꞌ dhɨr baasɨꞌn jaꞌk jup bhɨi mɨt na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Antiokiiya, guiꞌ na miaꞌn bipioꞌ gu Pisiidia dɨbɨɨr. Baꞌ nat paiꞌ dhuuk bam ai na cham tum juandaꞌ, ma jii mɨt mu jaꞌp nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, baꞌ jiimdat mi jaꞌp ji dharaibu mɨt.
14 Paulo e Barnabé prosseguiram para o interior, até Antioquia da Pisídia. No sábado, foram à sinagoga.
15 Baꞌ moo jaꞌxpɨx ba ja baiꞌñ am guiꞌ nam bhaiꞌr ja gɇꞌkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam na mɨt paiꞌ dhuuk xi chɨɨmuk nam ja jiñkuixdhimɨk gu uꞌuan gu jaꞌtkam miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix gu puiꞌ na jax jaꞌk tu aagix ja bui gu Israel kam jaꞌtkam, gio baꞌ miꞌ na mɨt paiꞌp tu uaꞌnak guiꞌ nam bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios, baꞌ ba ja chian am nam tu ja aꞌgidhaꞌ gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda am:
15 Depois da leitura dos livros da lei e dos profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram um recado: “Irmãos, se vocês têm uma palavra de encorajamento para o povo, podem falar”.
16 Baꞌ gu Paablo nat jax jup kɨkbo, jaꞌp xi ja duiñ nobiiꞌñ kɨꞌn gu jaꞌtkam nam sap baꞌ xi kaayaꞌ ɨp na jax tu ja aꞌgidhaꞌ, jup ja tɨtda:
16 Então Paulo ficou em pé, levantou a mão para pedir silêncio e começou a falar: “Homens de Israel e gentios tementes a Deus, ouçam-me!
17 Dho guꞌ gu ja Dios tuk gu Israel kam jaꞌtkam ja aꞌm tɨ tɨɨgɨk ji guch bopxi kat, baꞌ ja aꞌm dɨr ja muiꞌdhalh muiꞌ gu jaꞌtkam janoꞌ nam paiꞌ dhuuk mu jaꞌk oiꞌñkaꞌ Ejipto ja bui gu jaiꞌ jaꞌtkam nam cham jir Israel kam, gatuuk baꞌ miꞌ dhɨr ba ja boosolh sia kum tɨi cham aaꞌ gu miꞌ kam.
17 “O Deus desta nação de Israel escolheu nossos antepassados e fez que se multiplicassem e se fortalecessem durante o tempo em que ficaram no Egito. Então, com braço poderoso, ele os tirou da escravidão.
18 Baꞌ gatuuk nam paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr xi dharaat gampɨx jix chu gak kɨr gu gook ooꞌm oidhaꞌ juugɨt, tɨi tu nakooꞌndaꞌ gu Dios nam cham miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ.
18 Ele suportou seu comportamento durante os quarenta anos em que andaram sem rumo pelo deserto.
19 Gatuuk baꞌ dai nat ba ja koi gu Dios gu jaiꞌ jaꞌtkam jɨꞌk xijum gok kap gɇꞌgɇr kikcham nam bha jaꞌp oiꞌñkaꞌ Kanaan na sap baꞌ bha jaꞌp ja oiꞌñchudaꞌ guch bopxi kat.
19 Destruiu sete nações em Canaã e deu seu território a Israel como herança.
20 Baꞌ janoꞌ dɨr nat paiꞌ dhuuk ja aꞌm tɨ tɨɨ gu Dios guch bopxi kat, jup duu maakob jix chaꞌtmam ooꞌm daman jix chamaam mambhɨɨx (430) oidhaꞌ na mɨt baꞌ pɨk bhammɨ jaꞌk ba ai Kanaan.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinquenta anos. “Depois, Deus lhes deu juízes para governá-los até o tempo do profeta Samuel.
21 Miꞌ dhɨr baꞌ jix ioꞌm gɇꞌkam kɨꞌn maaꞌn ja buip bax aaꞌ am na daasaꞌ gu Dios na sap baꞌ ja sɨlhkaꞌndaꞌ, gio noꞌt ba muu, miꞌ dhɨr gu maraaꞌn jup bar ja gɇꞌkam tuk kaꞌ, gio miꞌ dhɨr noꞌt jup ba muu, gu maraaꞌn ɨp jup bar ja gɇꞌkam tuk kaꞌ, gammɨjɨ puiꞌ. Baꞌ gu Dios gu Saꞌuul gook ooꞌm oidhaꞌ ja bui gɇꞌkam kɨꞌn daasak, guiꞌ nar maraaꞌn kat gu Sis na maadɨt jir bopxiꞌñ kat gu Benjamiin.
21 Então o povo pediu um rei, e ele lhes deu Saul, filho de Quis, homem da tribo de Benjamim, e ele reinou por quarenta anos.
22 Guꞌ ji na guꞌ miꞌ dhɨr cham ka aaꞌ gu Dios nar ja gɇꞌkam tuk kaꞌ gu Saꞌuul guch bopxi kat, na guꞌ cham miꞌ puiꞌ ka jim na jax jix aaꞌ. Jumai baꞌ ja bui gɇꞌkam kɨꞌn jup dai na puiꞌ tɨɨꞌ Dabii, na guꞌ sap miꞌ puiꞌ jim na jax jix aaꞌ, na jaꞌpni kaiꞌch gu Dios: “Gu Dabii guiꞌ nar maraaꞌn gu Isai, miꞌ puiꞌ jim nañ jax jix aaꞌ, gio nax aaꞌ na miꞌ puiꞌ tu duñiaꞌ nañ jax ɨlhiiꞌñ, puiꞌ kuñ baꞌx kɨɨgalhiꞌñ.”
22 Mas Deus removeu Saul e colocou em seu lugar Davi, a respeito de quem Deus disse: ‘Davi, filho de Jessé, é um homem segundo o meu coração; fará tudo que for da minha vontade’.
23 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam jir bopxiꞌñ kat gu Dabii jir diꞌ gu Jesuus, guiꞌ nat bha joot gu Dios yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn na baꞌ yaꞌ uañchudaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nat jax pu ba tu dai bɨɨpɨꞌ dɨr.
23 “E Jesus, um dos descendentes de Davi, é o salvador que Deus concedeu a Israel, conforme sua promessa!
24 Baꞌ gu Juan pu ba ja aagiꞌñ gu Israel kam jaꞌtkam na baꞌ moo yaꞌ ba aayaꞌ gu Jesuus, na puiꞌ ja tɨtdadaꞌ na ja aꞌm jum aaꞌ nam miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, gio nam bam bopkonaꞌ, na guꞌ sap bar miaꞌn na bhaiꞌ ba jim guch Xoiꞌkam.
24 Antes da vinda de Jesus, João Batista anunciou que todo o povo de Israel precisava se arrepender e ser batizado.
25 Baꞌ mɨkkat na paiꞌ dhuuk bar miaꞌn nam muꞌaaꞌ gu Juan, ba ja aagiꞌñ gu jaꞌtkam na sap cham tuꞌr diꞌ guch Xoiꞌkam, jup ja tɨtda: “Aañ cham tuꞌr diꞌ guch Xoiꞌkam na pim aapiꞌm jax ɨlhiiꞌñ, guꞌ matgɨm guiꞌ gatuuk bha jim ji na ni jɨꞌx kuñ cham iam jir jupaabkamuꞌn nañ iam tuꞌ suuskaꞌn jup ba kookoxdhaꞌ gɨt, na guꞌ giilhim jix ioꞌm jir gɇꞌkam.”
25 Quando João estava concluindo seu trabalho, perguntou: ‘Vocês pensam que eu sou o Cristo? Não sou! Mas ele vem em breve, e não sou digno sequer de desamarrar as correias de suas sandálias’.
26 ’Baꞌ dhix bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook na bhaan tu aꞌga gu puiꞌ nach jax jaꞌk cham kach chulhiiñaꞌ gatuuk nach paiꞌ dhuuk koꞌyaꞌ, guꞌ dhiꞌ aapiꞌm ji na pu jam bui ba jim jiñ jaaduñ na pim jir bopxiꞌñ gu Abraam, gio aapiꞌm na pim cham jir Israel kam na pim tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios.
26 “Irmãos, vocês que são filhos de Abraão e também vocês gentios tementes a Deus, esta mensagem de salvação foi enviada a nós.
27 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ nam bhammɨ oiꞌñkaꞌ Jerusaleen, pu cham maatɨt am nar tuꞌp tuꞌm daꞌ gu Jesuus, ni gu ja gɇꞌgɇrkam tuk kum cham mat kaꞌ, gio nam cham maatɨt kɇɇkɇꞌ gu uꞌuan na jax baꞌ kaiꞌñkam jup jum kaiꞌchdhaꞌ mi jaꞌp na mɨt paiꞌ jax tu uaꞌnak guiꞌ nam bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios nam tɨi tu jiñkuiꞌñdhaꞌ bhaiꞌ na paiꞌ tum daandaꞌ gammɨjɨ na paiꞌ dhuuk jum aꞌjɨdaꞌ na cham tum juandaꞌ na dhiꞌ bhaan tu aꞌgat jup kaiꞌchdhaꞌ. Dhiꞌ dho baꞌ pɨx puiꞌ jaꞌk tu kuugalh jamɨt na jax bam kaiꞌch gu uꞌuan na mɨt tu chia nam muꞌaaꞌ gu Jesuus.
27 O povo de Jerusalém e seus líderes não reconheceram que Jesus era aquele a respeito de quem os profetas haviam falado. Em vez disso, eles o condenaram e, ao fazê-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Sia ku guꞌ tɨi cham tuꞌ kuiñcha biaꞌkat nam jax dhui muꞌaaꞌ gɨt, chia mɨt pɨx ji guꞌ gu Pilaato na ja chiñiaꞌ gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ nam kuruus taꞌm sissapai muꞌaaꞌ.
28 Não encontraram motivo legal para executá-lo, mas, ainda assim, pediram a Pilatos que o matasse.
29 Baꞌ gatuuk nat paiꞌ dhuuk bɨɨx ba tum kuugalh gu puiꞌ na jax chu uaꞌñix bhaan gu uꞌuan, giop ba tɨbaañ jamɨt bhaiꞌ dhɨr bhaan gu kuruus, miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba yaas.
29 “Depois de cumprirem tudo que as profecias diziam a respeito dele, eles o tiraram da cruz e o colocaram num túmulo,
30 Ku baꞌ guꞌ gatuuk giop duaꞌñ ji gu Dios.
30 mas Deus o ressuscitou dos mortos.
31 Baꞌ muiꞌ tanoolh gio ja buip xi oilhimɨk guiꞌ nam jɨꞌk pu maap oipodaꞌ, puiꞌ na jax nam mu jimmɨdaꞌ bhaiꞌ dhɨr Galilea bhammɨ jaꞌk Jerusaleen. Baꞌ xib jir diꞌ am guiꞌ nam naiꞌ tu ja aꞌgiꞌñ gu jaꞌtkam bhaankam guch Xoiꞌkam.
31 E, por muitos dias, ele apareceu àqueles que o tinham acompanhado da Galileia para Jerusalém. Agora eles são suas testemunhas diante do povo.
32 ’Puiꞌ kuch baꞌ aach ya jaꞌp jup ba tu jam aꞌgidhim dhix bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook. Na guꞌ gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu ja daaxdhak gu Dios guch bopxi kat na pu tu duñiaꞌ ja bui,
32 “Estamos aqui para trazer a vocês esta boa-nova. A promessa foi feita a nossos antepassados,
33 aach jich bui puiꞌ jaꞌk ba tu kuugalh nach jir ja bopxi. Baꞌ dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ nat puiꞌ ba tu duu nat giop duaꞌñ gu Jesuus, puiꞌ na jax ba tu uaꞌñix bhaan gu uꞌuan miꞌ na paiꞌr Salmos taꞌm, na jaꞌpnim kaiꞌch: “Aañ joidham jix bhaiꞌñ chaat nap jir jiñ mar.”
33 e agora Deus a cumpriu para nós, os descendentes deles, ao ressuscitar Jesus. É isto que o segundo salmo diz a respeito dele: ‘Você é meu Filho; hoje eu o gerei’.
34 Puiꞌ pu ba kaiꞌch gu Dios na puꞌñi giop duaꞌñdhaꞌ na baꞌ cham jum jaꞌbsunaꞌ gu tukgaꞌn, puiꞌ ku baꞌ jumai kap jaꞌpnip tu uaꞌñix bhaan gu uꞌuan, na jaꞌpnim kaiꞌch: “Tu kuugalhdhaꞌ iñ gu puiꞌ na ñich jax jaꞌk ba tu daax gu Dabii nañ pu tu duñiaꞌ.”
34 Pois Deus havia prometido ressuscitá-lo dos mortos, para que jamais apodrecesse no túmulo. Ele disse: ‘Eu lhes darei as bênçãos sagradas que prometi a Davi’.
35 Puiꞌ ku baꞌ jaꞌpnip tu uaꞌñix ɨp jumai kap, nap jum kaiꞌch: “Nap guꞌ puiꞌ tu duñiaꞌ na cham tuꞌm jaꞌbsunaꞌ gu tukgaꞌn gum tujuandam tuk, na guꞌ miꞌ puiꞌ tu duñiim nap jɨꞌk jax jix aaꞌ.”
35 Em outro salmo, ele explicou de modo mais direto: ‘Não permitirás que o teu Santo apodreça no túmulo’.
36 Baꞌ gu Dabii cham tuꞌ dɨɨlh jum aagat jup kaiꞌch, na guꞌ jaꞌppɨx jir ja gɇꞌkam tuk kat gu jaꞌtkam na jax pɨx jaꞌk chiañidhaꞌ gu Dios. Na guꞌ nat paiꞌ dhuuk ba muu, cham tuꞌ gio duadɨk jup ka bam miꞌ na mɨt paiꞌ yaas ja sanoop nam paiꞌ yassap gu gɨꞌkorgaꞌn, guꞌ miꞌ ji nat pum jaꞌbsu gu tukgaꞌn.
36 Não se trata de uma referência a Davi, porque, depois que Davi fez a vontade de Deus em sua geração, morreu e foi sepultado com seus antepassados, e seu corpo apodreceu.
37 Guꞌ guiꞌ nat jaroiꞌ Dios giop duaꞌñ, cham tuꞌ ji nat jum jaꞌbsu gu tukgaꞌn, nat guꞌ giop bamiiꞌ miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr.
37 É uma referência a outra pessoa, a alguém a quem Deus ressuscitou e cujo corpo não apodreceu.
38 — ausente —
38 “Ouçam, irmãos! Estamos aqui para proclamar que, por meio de Jesus, há perdão para os pecados.
39 — ausente —
39 Todo o que nele crê é declarado justo diante de Deus, algo que a lei de Moisés jamais pôde fazer.
40 Moo pim miꞌ puiꞌ xi jimɨiñ jaaduñ nañ jax jam tɨtda na pim cham miꞌ puiꞌp ba ji bubuakiaꞌ na jax jum kaiꞌch gu uꞌuan miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak guiꞌ nam bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios, na jaꞌpnim kaiꞌch:
40 Por isso, tomem cuidado para que não se apliquem a vocês as palavras dos profetas:
41 Ba jiboiꞌñgiaꞌ pim totdonɨi aapiꞌm na pim cham tɨ jɨɨgiꞌñ gu puiꞌ na jax tɨi kaiꞌchdhaꞌ gu Dios,
41 ‘Olhem, zombadores; fiquem admirados e morram! Pois faço algo em seus dias, algo em que vocês não acreditariam mesmo que lhes contassem’”.
42 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk ba tɨɨmu nam xi chu aꞌgimɨk, na mɨt miꞌ dhɨr ba bubua na paiꞌ tum daandaꞌ gu Paablo ja bɨɨm guiꞌ nam maap jim, mu jaꞌp puiꞌ ba ja tɨtda am gu jaꞌtkam nam sap gio puiꞌ jaꞌk jup tu ja aꞌgidhaꞌ na paiꞌ dhuuk gio muiꞌp jim bhɨɨyaꞌ na cham tum juandaꞌ.
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo pediu que voltassem a falar dessas coisas na semana seguinte.
43 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk xi chɨɨmuk nam tu daañimɨk, na mɨt miꞌ dhɨr ba jii gu Paablo gio gu Bernabee, jaiꞌp ma ja oi mɨt gu Israel kam jaꞌtkam gio jaiꞌ guiꞌ nam puiꞌ jaꞌk jup ba tu jimdaꞌ na jax gu Israel kam. Baꞌ guiꞌ xi ja guguux jamɨt nam sap cham jim oꞌjolhdhat gammɨjɨ bɨɨx ja jujur kɨꞌn tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, nat guꞌ sap pu kaiꞌñkam jix ja joiꞌmdak ja aꞌm ba tɨ tɨɨ gu Dios.
43 Muitos judeus e gentios devotos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé, que insistiam com eles para que continuassem a confiar na graça de Deus.
44 Baꞌ gu jumai simaan nat paiꞌ dhuuk giop bam ai na cham tum juandaꞌ, giilhim muiꞌ miꞌ mam jumaap jamɨt gu jaꞌtkam gu miꞌ kam gɇꞌ kiicham nam jix kaim gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na miꞌ tu aꞌga gu Paablo.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade compareceu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Guꞌ ji na guꞌ gu jaiꞌ Israel kam jaꞌtkam nam cham tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt na mɨt ba ja tɨɨ gu jaꞌtkam nam nammɨ xi juꞌ nam miꞌ tɇ kɇɇ. Baꞌ bhaiꞌ ji ñiokbo mɨt buiñor gu Paablo, bɨɨx aixim jam tɨi xi chɨtda.
45 Quando alguns dos judeus viram as multidões, ficaram com inveja, de modo que difamaram Paulo e contestavam tudo que ele dizia.
46 Guꞌ ji na guꞌ gu Paablo gio gu Bernabee cham ji chotdonɨt muiꞌp xi chu aꞌga am, jup ja tɨtda am:
46 Então Paulo e Barnabé se pronunciaram corajosamente, dizendo: “Era necessário que pregássemos a palavra de Deus primeiro a vocês, judeus. Mas, uma vez que vocês a rejeitaram e não se consideraram dignos da vida eterna, agora vamos oferecê-la aos gentios.
47 na guꞌ puiꞌ jaꞌk jix aaꞌ gu Dios na puiꞌ jaꞌk tu uaꞌñix bhaan gu uꞌuan, na jaꞌpnim kaiꞌch:
47 Pois foi isso que o Senhor nos ordenou quando disse: ‘Fiz de você uma luz para os gentios, para levar a salvação até os lugares mais distantes da terra’”.
48 Baꞌ na mɨt puꞌñi kai guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam, joidham jix bhaiꞌm ɨlh jamɨt, baꞌ puiꞌ ji chɨi mɨt na sap jir jix kɨɨꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Gɨꞌkoraꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam bɨɨx nam jɨꞌk pu ba aagix bɨɨpɨꞌ dɨr nam puꞌñi ba tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ nam jax jaꞌk gammɨjɨ buiñor bap tuiꞌkaꞌ gu Dios.
48 Quando ouviram isso, os gentios se alegraram e agradeceram ao Senhor por essa mensagem, e todos que haviam sido escolhidos para a vida eterna creram.
49 Gatuuk baꞌ mu jaꞌp naiꞌp ji chu ja aꞌgi mɨt gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios guiꞌ nam mu jaꞌp oiꞌñkaꞌ na jɨꞌx bhaan bipioꞌ guiꞌ gu dɨbɨɨr.
49 Assim, a palavra do Senhor se espalhou por toda aquela região.
50 Guꞌ ji na guꞌ gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam cham tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, guiꞌ na mɨt bɨɨpɨꞌ dɨr pu ba ja ñiok, bhaiꞌ ji ja iatgi mɨt jɨꞌkchi gu uꞌuub nam jir jix chutumñigam kaꞌ gio nam tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ, gio baꞌ jaiꞌ gu chichioꞌñ guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ kiicham jir jix aꞌaixkam kaꞌ, nam puiꞌ ja tɨtda nam sap maiꞌ ja jootsaꞌ gu Paablo gio gu Bernabee.
50 Então os judeus, instigando as mulheres religiosas influentes e as autoridades da cidade, provocaram uma multidão contra Paulo e Barnabé e os expulsaram dali.
51 Baꞌ guiꞌ bhaiꞌ dhɨr jup ba jii mɨt, dai na mɨt mi jaꞌp xixiixkak gu dɨbɨɨr nat jɨꞌx miꞌ bam tɨɨ ja tooton am na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na mɨt jaiꞌ cham ja kɨɨgalh gu bhaiꞌ kam. Bhaiꞌ dhɨr baꞌ mu jaꞌk pu bhɨi mɨt Ikoonio.
51 Eles, porém, sacudiram o pó dos pés em sinal de reprovação e foram à cidade de Icônio.
52 Ku guꞌ guiꞌ na mɨt jɨꞌk tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam joidham jix bhaiꞌm taat am ji, gio na gɇꞌ ja aꞌm jup tuꞌiiꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ.
52 E os discípulos estavam cheios de alegria e do Espírito Santo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.