1 Coríntios 15

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, xib jañ baꞌ giop xi jam tɨꞌñchoixdhaꞌ na jax jum kaiꞌch gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam dhiꞌ na ñich jax chuꞌm tu jam aꞌgi, dhiꞌ na pim bhaan tɨ jɨɨꞌñdhat miꞌ puiꞌ jiim sia gu xib.
1 Agora, irmãos, quero que lembrem do evangelho que eu anunciei a vocês, o qual vocês aceitaram e no qual continuam firmes.
2 Dhiꞌ pɨx jix bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam cham mu jaꞌk jam bhɨichdhaꞌ na pim paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ noꞌ pim gammɨjɨ miꞌ puiꞌ xi jiim na jɨꞌk jax jum kaiꞌch na pimɨt kai janoꞌ na ñich tu jam aꞌgi. Na guꞌ noꞌ pim cham miꞌ puiꞌ jiim, jir jaꞌp pɨx sia ku pim tɨi tɨ jɨɨgiꞌñ.
2 A mensagem que anunciei a vocês é o evangelho, por meio do qual vocês são salvos, se continuarem firmes nele. A não ser que não tenha adiantado nada vocês crerem nele.
3 Janoꞌ na ñich jax kiaꞌpɨx bhammɨ tu jam aꞌgi aapiꞌm jiñ jaaduñ, dhiꞌ pɨx jañich jup jam aaꞌñ na ñich aañ jax chuꞌm jup tu maat. Jaꞌpniñ jam tɨtda nat guch Xoiꞌkam jich aꞌmkam muu kɨꞌn guch uaꞌtulhdharaꞌ. Baꞌ jaꞌpni tu uaꞌñix maaꞌn kap na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam
3 Eu passei para vocês o ensinamento que recebi e que é da mais alta importância: Cristo morreu pelos nossos pecados, como está escrito nas Escrituras Sagradas ;
4 nat baik tanoolh miꞌ juruuñ na mɨt paiꞌ tɨɨ gu tukgaꞌn, miꞌ dhɨr baꞌ gio duaꞌñdhak jup buusaiꞌ gu Dios. Gio jaꞌp iam jaꞌpnip tu uaꞌñix
4 ele foi sepultado e, no terceiro dia, foi ressuscitado, como está escrito nas Escrituras;
5 nat miꞌ dhɨr maaꞌn kap bam maax buiñor gu Peegro, mɨkkat bɨɨx ja bui bam maax gu noonbiꞌñ.
5 e apareceu a Pedro e depois aos doze apóstolos .
6 Jix ioꞌm mɨkkat ja bui bam maax jix chamaam sianto guiꞌ nam buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ. Muiꞌ pui dudua am xib guiꞌ na mɨt maaxik tɨɨ, sia ku mɨt guꞌ jaiꞌ dhɨt ba koi.
6 Depois apareceu, de uma só vez, a mais de quinhentos seguidores, dos quais a maior parte ainda vive, mas alguns já morreram.
7 Mɨkkat buiñor bam maax ɨp gu Santiago, mɨkkat gio bɨɨx ja bui bam maax ɨp gu noonbiꞌñ.
7 Em seguida apareceu a Tiago e, mais tarde, a todos os apóstolos.
8 Mɨkkat dai aañ pɨx jiñ bui bam maax, cham tuꞌ jumai buiñor kam maax, jaꞌp ji buusan nañ bar jigɨɨx gaꞌn pɨx.
8 Por último, depois de todos, ele apareceu também a mim, como para alguém nascido fora de tempo.
9 Puiꞌ kuñ baꞌ cham tuꞌ kaꞌm jiñ ɨlhiiꞌñ ja bui guiꞌ nam bɨɨpɨꞌ dɨr pu bar noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam, ni ku iam xiñ ñamɨɨk nañ puiꞌñ chɨɨtɨꞌndaꞌ nañ puiꞌp jir nobiiꞌñ guch Xoiꞌkam, nañ guꞌx ja bhaamkidhat guiꞌ nam kaichgɨdaꞌ, jir jaꞌtkam tugiꞌñ kaꞌ guꞌ tɨi gu Dios.
9 De fato, eu sou o menos importante dos apóstolos e até nem mereço ser chamado de apóstolo, pois persegui a Igreja de Deus.
10 Guꞌ ji nat guꞌ xiñ joiꞌmdak jiñ chɨɨgɨk dɨɨlh gu Dios pu chuꞌm kɨꞌn jiñ dhai nañ jir nobiiꞌñ kaꞌ guch Xoiꞌkam, puiꞌ nañ jax bar nobiiꞌñ baꞌ pui xib. Baꞌ cham tuꞌr tuꞌ kub buiñor gu Dios nat xiñ joiꞌmdak pu chuꞌm kɨꞌn jiñ dhai, na ñich guꞌ gɇꞌ bhaankam ba tu jua, cham tuꞌ puiꞌ na jax gu jaiꞌ nam jup jir noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam. Sia ku guꞌ cham tuꞌ moo aañ dɨɨlh nax bhaaiꞌ nañ tu juan, guꞌ jaꞌpji gu Dios pɨx na xiñ joiꞌmdat jiñ palhbuiꞌñchuꞌ.
10 Mas pela graça de Deus sou o que sou, e a graça que ele me deu não ficou sem resultados. Pelo contrário, eu tenho trabalhado muito mais do que todos os outros apóstolos. No entanto não sou eu quem tem feito isso, e sim a graça de Deus que está comigo.
11 Ku guꞌ cham jax bua ji sia ku ñich aañ tu jam aꞌgi piam sia kum gu jaiꞌ noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam tu jam aꞌgidhaꞌ gɨt, na guꞌ maaꞌn nam jax pɨx pu chuꞌm jup tu jam aꞌgidhaꞌ gɨt na pim jax chuꞌm bhaan tɨ jɨɨꞌñdhat miꞌ puiꞌ ba jiim xib.
11 Assim, não importa se a mensagem foi entregue por mim ou se foi entregue por eles; o importante é que foi isso que todos nós anunciamos, e foi nisso que vocês creram.
12 Baꞌ aach pu chuꞌm naiꞌ tu aꞌgim nat guch Xoiꞌkam duadɨk giop buus miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, guꞌ ji na guꞌ jaiꞌ dhɨt aapiꞌm sap puiꞌ kaiꞌch nam gu koiꞌñgaꞌn cham jɨꞌxdhaꞌ duduadɨi giop ka baapmigiaꞌ. ¿Jax japim baꞌ duukat puiꞌ kaiꞌch?
12 Se a nossa mensagem é que Cristo foi ressuscitado, como é que alguns de vocês dizem que os mortos não vão ressuscitar?
13 Noꞌr sɨlhkam kaꞌ gɨt nam gu koiꞌñgaꞌn cham jɨꞌxdhaꞌ duduadɨi giop ka baapmigiaꞌ, dho bak pui miꞌ paiꞌ kaat gu tukgaꞌn guch Xoiꞌkam na mɨt paiꞌ tɨɨ.
13 Se não existe a ressurreição de mortos, então quer dizer que Cristo não foi ressuscitado.
14 Gio noꞌr sɨlhkam kaꞌ gɨt nat guch Xoiꞌkam cham tuꞌ duadɨk giop buus miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, dho bak pur cham tuꞌ ɨp nach naiꞌ pu chuꞌm tu aꞌgim, ni ku pu cham tuꞌ bhaaiꞌ sia ku pim aapiꞌm puiꞌ jaꞌk tɨi ba tɨ jɨɨgiꞌñ.
14 E, se Cristo não foi ressuscitado, nós não temos nada para anunciar, e vocês não têm nada para crer.
15 Gio bhaankam iatdaꞌch pɨx gɨt gu Dios nach puiꞌ kaiꞌch nat guiꞌ duaꞌñdhak buusaiꞌ miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr guch Xoiꞌkam sia kuch guꞌ tɨix maat na cham tuꞌr sɨlhkam, noꞌ guꞌ puiꞌ cham jɨꞌxdhaꞌ giop duduadɨi ka baapmigiaꞌ am gu koiꞌñgaꞌn.
15 E mais ainda: nesse caso estaríamos mentindo contra Deus, porque afirmamos que ele ressuscitou Cristo. Mas, se é verdade que os mortos não são ressuscitados, então Deus não ressuscitou Cristo.
16 Noꞌ pim aapiꞌm puiꞌ jaꞌk tɨ jɨɨgiꞌñ nam gu koiꞌñgaꞌn cham jɨꞌxdhaꞌ duduadɨi giop ka baapmigiaꞌ nañ jax ba kaiꞌch, dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ na pim sia puiꞌ jaꞌk tɨ jɨɨgiꞌñ nat guch Xoiꞌkam cham tuꞌ duadɨk giop bam.
16 Porque, se os mortos não são ressuscitados, Cristo também não foi ressuscitado.
17 Gio pu cham tuꞌ bhaaiꞌ sia ku pim aapiꞌm tɨi tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam noꞌt guꞌ puiꞌ cham duadɨk giop buus guch Xoiꞌkam mu dɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, maaꞌn na jax jam aꞌm jup tuꞌiiꞌ baꞌ gu uaꞌtulhdharaꞌ.
17 E, se Cristo não foi ressuscitado, a fé que vocês têm é uma ilusão, e vocês continuam perdidos nos seus pecados.
18 Gio guiꞌ na mɨt ba koi tɨi xi chɨ jɨɨꞌñdhak buiñor guch Xoiꞌkam, pu maiꞌ ba suulh jamɨt ɨp bak.
18 Se Cristo não ressuscitou, os que morreram crendo nele estão perdidos.
19 Jaꞌp moox buam aach nach jɨꞌk tɨi ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam noꞌ guꞌ dai yaꞌch chutkuꞌ bhaan nach ka dudua nax bhaiꞌ tuch jimdaꞌ, miꞌ dhɨr nach paiꞌ koꞌyaꞌ, pu cham maat ich noꞌx bhaiꞌ tuch jimiaꞌ kaꞌ baꞌ cham.
19 Se a nossa esperança em Cristo só vale para esta vida, nós somos as pessoas mais infelizes deste mundo.
20 Guꞌ ji na guꞌ maaxik jir sɨlhkam nat guch Xoiꞌkam duduadɨk giop buus miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr. Jaꞌp ji buus na jax gu bhaidhaꞌ na maaꞌn bɨɨpɨꞌ bhaayaꞌ na baꞌ gu jaiꞌp ba bhaayaꞌ, nach guꞌ aach miꞌ puiꞌp bhɨichuꞌ nat paiꞌ bhɨi guch Xoiꞌkam.
20 Mas a verdade é que Cristo foi ressuscitado, e isso é a garantia de que os que estão mortos também serão ressuscitados.
21 Puiꞌ nat jax chum duu bɨjɨk nat maaꞌn pɨx bhaan dɨr gu maaꞌnkam jaiꞌchdhɨr gu muukiꞌ, xib puꞌñi ɨp, maaꞌn pɨx jup jaiꞌchdhɨr gu maaꞌnkam nat puiꞌ jaꞌk jup tu duu nam duduadɨi baapmigiaꞌ gu koiꞌñgaꞌn.
21 Porque, assim como por meio de um homem veio a morte, assim também por meio de um homem veio a ressurreição.
22 Piam jaꞌpni ɨp, jax ña pim jaꞌk jix maatɨt kaayaꞌ: Gu Adaan puiꞌ jaꞌk jich boiꞌñxi nach jir tu koꞌdam kaꞌ, baꞌ guch Xoiꞌkam puiꞌ jaꞌk jup jich boiꞌñxi nach duduadɨi giop baapmigiaꞌ nach ka koꞌiix kaꞌ.
22 Assim como, por estarem unidos com Adão, todos morrem, assim também, por estarem unidos com Cristo, todos ressuscitarão.
23 Guꞌ ji na guꞌ dhiꞌ aagix na paiꞌ dhuuk puiꞌ tum duñiaꞌ, puiꞌ na jax guch Xoiꞌkam nat bɨɨpɨꞌ duadɨk ba buus miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, aach baꞌ nach jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor gatuuk duduadɨip baapmigiaꞌ na paiꞌ dhuuk gio bhaiꞌp jimdaꞌ.
23 Porém cada um será ressuscitado na sua vez: Cristo, o primeiro de todos; depois os que são de Cristo, quando ele vier;
24 Janoꞌ baꞌ bam aayaꞌ nam tɨɨmoꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, baꞌ guch Xoiꞌkam gampaiꞌ ja iabuꞌ guiꞌ nam kar gɇꞌgɇrkam kaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, gampaiꞌ pɨx ji biꞌyaꞌ am, sia guiꞌ na kax bhaaiꞌn kaꞌ nam bɨɨx aixim pu tu duñiaꞌ na jax chuꞌm cham jɨꞌxdhaꞌ jaroiꞌ jaꞌp pɨx pu tu duñiaꞌ. Baꞌ dai gu Dios, Gɨꞌkorgaꞌn guch Xoiꞌkam pɨx bax jaiꞌch kaꞌ nar gɇꞌkam kaꞌ, na guꞌ guch Xoiꞌkam pɨx puiꞌ ba tu duñiaꞌ.
24 e então virá o fim. Cristo destruirá todos os governos espirituais, todas as autoridades e poderes e entregará o Reino a Deus, o Pai.
25 Gɇꞌkam kɨꞌn ya aayaꞌ guꞌ guch Xoiꞌkam dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, baꞌ bɨɨx puiꞌ ja duñiaꞌ nam cham tuꞌ kɨꞌn ji biꞌyaꞌ gu gɇꞌgɇrkam guiꞌ nam cham kɨɨgalhdhaꞌ.
25 Pois Cristo tem de reinar até que Deus faça com que ele domine todos os inimigos.
26 Jix ioꞌm gatuuk am jup xi chɨbaañdhaꞌ gu muukiꞌ na yaꞌ kar gɇꞌkam kaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, pu cham tuꞌ kɨꞌn ji biꞌyaꞌ ɨp, pu cham baꞌ paiꞌ ka jaiꞌch kaꞌ gu muukiꞌ.
26 O último inimigo que será destruído é a morte.
27 Gu Dios pɨx dɨɨlh puiꞌ jaꞌk tɨi na bɨɨx bɨtaaꞌn bap tu tuiꞌkaꞌ guch Xoiꞌkam na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch. Baꞌ na puiꞌ kaiꞌch gu Dios na bɨɨx bɨtaaꞌn bap tu tuiꞌkaꞌ guch Xoiꞌkam na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch, cham tuꞌ na bɨɨx jum aagɨt jup kaiꞌch gu Dios na bɨtaaꞌn bap tuiꞌkaꞌ guch Xoiꞌkam. Jax dhui na guꞌ guiꞌ pɨx baꞌ puiꞌ tu duiñchuꞌ na bɨtaaꞌn bap tu tuiꞌkaꞌ guch Xoiꞌkam bɨɨx na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch.
27 As Escrituras Sagradas dizem: “Deus pôs todas as coisas debaixo do domínio dele.” É claro que dentro das palavras “todas as coisas” não está o próprio Deus, que põe tudo debaixo do domínio de Cristo.
28 Baꞌ na paiꞌ dhuuk bɨɨx bɨtaaꞌn bap tu tuiꞌkaꞌ guch Xoiꞌkam, guch Xoiꞌkam dɨɨlh puiꞌp jum duñiaꞌ na bɨtaaꞌn jup tuiꞌkaꞌ gu Dios, na guꞌr Gɨꞌkorgaꞌn. Na guꞌ gu Gɨꞌkorgaꞌn puiꞌ ba tu duñiaꞌ na bɨɨx bɨtaaꞌn bap tu tuiꞌkaꞌ na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch, bɨɨx baꞌ bhaan jup tu tuiꞌkaꞌ gu Dios na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch.
28 Mas, quando tudo for dominado por Cristo, então o próprio Cristo, que é o Filho, se colocará debaixo do domínio de Deus, que pôs todas as coisas debaixo do domínio dele. Então Deus reinará completamente sobre tudo.
29 Jaiꞌ dhɨt sap ja aꞌmkam jup jum bopkon japim guiꞌ na mɨt ba koi cham jim bopkonak suudaiꞌ kɨꞌn sia ku mɨt tɨi ba tɨ jɨɨꞌñdhak buiñor guch Xoiꞌkam, na pim sap jaꞌp jim aagɨt nam puꞌñi dhui jimiaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Guꞌ ji noꞌm guꞌ puiꞌ cham jɨꞌxkat duduadɨi giop baapmigiaꞌ gu koiꞌñgaꞌn, ¿jax ku pim baꞌ ja aꞌmkam jup jum bopkon?
29 Pensem agora nas pessoas que são batizadas em favor dos mortos : o que é que elas esperam conseguir? Se os mortos não são ressuscitados, por que é que essas pessoas se batizam em favor deles?
30 Gio aach nach tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam, ¿jax kuch baꞌp jich dhɨkooꞌñdhatuꞌ nach naiꞌ tu aꞌgim sia puiꞌch chulhiiñat gammɨjɨ?
30 E, quanto a nós, por que é que nos colocamos em perigo a toda hora?
31 Jix maat japim dhoñ jaaduñ nam gammɨjɨ pɨx xiñ muꞌaak kaꞌ gu jaꞌtkam nabap tanoolh, ku guꞌ aañ jix bhaiꞌñ chaat ji na pim aapiꞌm ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam.
31 Irmãos, eu enfrento a morte todos os dias. Se afirmo isso, é pelo orgulho que tenho de vocês, pois estamos todos unidos com Cristo Jesus, o nosso Senhor.
32 Gio bhammɨ dɨr Eepeso ñich jup tu daa ja bui gu jaꞌtkam jix bhaaꞌmnagɨm nam jaꞌp tu jim na gu gampɨx kam nam jix chu bhaaꞌmnaꞌ. Pur jaꞌp pɨx bak baꞌ sia kuñ jax jiñ bua, nam guꞌ puiꞌ cham jɨꞌxdhaꞌ giop duduadɨi baapmigiaꞌ gu koiꞌñgaꞌn, dai baꞌ puiꞌ pɨx bax bhaaiꞌ nam jax kaiꞌchdhaꞌ gu jaꞌtkam nach puiꞌ xi chu buimɨi nach jax ɨlhiiꞌñ na kapbhaiꞌ kam kɨɨꞌ dhi aꞌoo. Na guꞌ noꞌt bam kajaa, cham tuꞌ ka bhaaiꞌn kaꞌ gu tuꞌ nach jax dhuñiaꞌ.
32 Aqui em Éfeso eu lutei contra inimigos como se lutasse contra animais selvagens. E, se fiz isso somente por interesses humanos, o que foi que eu consegui com isso? Se é verdade que os mortos não são ressuscitados, façamos o que diz o ditado: “Comamos e bebamos porque amanhã morreremos.”
33 Chaam tuꞌ ji nar puiꞌñ jaaduñ, chaꞌpim naiꞌ pɨx ja jɨɨgiꞌñdhaꞌ gu jaiꞌ jax nam kaiꞌchdhaꞌ. Na guꞌ maaxik jir puiꞌ na saak jax kaiꞌch maaꞌnnim gu jaroiꞌ, na cham jir kɨɨꞌ noꞌch ja bɨɨm jiim guiꞌ nam maakam ɨlhiiꞌñdhaꞌ gu tuꞌ, noꞌñ guꞌ aañ tɨi puiꞌ jaꞌk ɨlhiiꞌñ na jax jir miꞌ puiꞌ, cham tuꞌ baꞌ puiꞌ ji chu buusniaꞌ nañ jax tɨi ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
33 Não se enganem: “As más companhias estragam os bons costumes.”
34 Chaꞌpim kam uaꞌtulhiꞌñdhaꞌñ jaaduñ. Jix bhaiꞌ pim xim gaꞌngidhat miꞌ puiꞌ xi jiimdaꞌ na jax jir am, puiꞌ pim jaꞌk miꞌ puiꞌ xi jiimdaꞌ na jax jaꞌk bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na pim jix bhaiꞌ jam jur biaꞌ. Jaꞌp tu jim japim guꞌ jaiꞌ dhɨt na pim panaas pu cham maat gu Dios, puiꞌ kuñ baꞌ puiꞌ jam tɨtda na pim baꞌ iam jix xiꞌɨrai miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ.
34 Comecem de novo a viver uma vida séria e direita e parem de pecar. Para fazer com que vocês fiquem envergonhados, eu digo o seguinte: alguns de vocês não conhecem a Deus.
35 Noꞌ maadɨt jaroiꞌ tɨ tɨkka nam jax baꞌ jaꞌk ba jim duñiaꞌ gu koiꞌñgaꞌn nam paiꞌ dhuuk duduadɨi ba ji baapmigiaꞌ, noꞌ guꞌ jax kaiꞌch na jax baꞌr tuꞌm kaꞌ, noꞌ maaxik gio tuukuꞌ bɨnkam jup bamgiaꞌ kaꞌ baꞌ cham,
35 Mas alguém perguntará: “Como é que os mortos são ressuscitados? Que tipo de corpo eles vão ter?”
36 jix ñaanbim kaiꞌchdhaꞌ gu jaroiꞌ noꞌ puiꞌ kaiꞌch, maaxik jix maatɨꞌ guꞌ sia tuꞌ na pɨx. Puiꞌ na jax gu jaroiꞌ noꞌt ba ɨi gu jax chuꞌm kaichuk, bɨɨpɨꞌ dɨbaaꞌ gu kaichuk na baꞌ miꞌ dhɨr takchai bhaiꞌ ba buusniaꞌ.
36 Seu tolo! Quando você semeia uma semente na terra, ela só brota se morrer.
37 Gio bar jaagam kaꞌ na bhaiꞌ ba buusniaꞌ, cham tuꞌ kar kaichuk kaꞌ. Na guꞌ gu kaichuk nax jaiꞌch, jaiꞌr kaꞌkbulhik, jaiꞌr gai chɇꞌtɇb jaꞌp na jax gu tiriik.
37 E o que foi semeado é apenas uma semente, talvez um grão de trigo ou outra semente qualquer e não o corpo já formado da planta que vai crescer.
38 Na guꞌ gu Dios pɨx pu chuꞌm jup duñiaꞌ jax ña tuꞌm jix aaꞌndaꞌ na buusniaꞌ, sia moo nar jax chuꞌm kaichuk kaꞌ gɨt, dai na pu chuꞌm tu jaaꞌnkaꞌ na jax chuꞌm aagix na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na dhiꞌr diꞌ gu jax chuꞌm na mim ɨxiaꞌ.
38 Deus dá a essa semente o corpo que ele quer e dá a cada semente um corpo próprio.
39 Gio puiꞌ na jax gu tuꞌ nam jix chu jaiꞌch yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, na guꞌ cham tuꞌ maaꞌn nam jax chuꞌm bɨɨx. Aach nach jir jaꞌtkam, cham tuꞌ pu chuꞌm ich nam jax chuꞌm gu sasoiꞌ gio gu gampɨx kam nam jix chu jaiꞌch. Sia gu boptop jir maakam tuꞌm am gio gu uꞌjiꞌ.
39 E a carne dos seres vivos não é toda do mesmo tipo. Os seres humanos têm um tipo de carne; os animais, outro; os pássaros, outro; e os peixes, ainda outro.
40 Baꞌx dhaam jaꞌk pu chuꞌm jup jix chu jaiꞌch am nam jax chuꞌm jix chu jaiꞌch yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, dai nam pu chuꞌm kɨꞌn aꞌbhartudhix na jax chuꞌm jix aaꞌ gu Dios nam jix jaiꞌch kaꞌ gux dhaam kam, jaꞌp nam jax chuꞌm kɨꞌn jup aꞌbhartudhix guiꞌ nam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch.
40 Há também corpos do céu e corpos da terra. Existe um tipo de beleza que pertence aos corpos celestes, e há outro que pertence aos corpos terrestres.
41 Gio bɨɨx jɨꞌmaꞌn jir maakam tuꞌm am, puiꞌ na jax gu tanoolh na guꞌ cham tuꞌ pu chuꞌm jup tu tonniꞌñ na jax chuꞌm tu tonniꞌñ gu masaaꞌn, gio gu chiichiaꞌ maakam tuꞌm jup mɨmɨimdaꞌ am, sia ji guꞌ dɨɨlh dai chiichiaꞌ bɨɨx aixim tuꞌm xi mɨmɨimdaꞌ am jaiꞌ.
41 O sol tem o seu próprio brilho; a lua, outro brilho; e as estrelas têm um brilho diferente. E mesmo as estrelas têm diferentes tipos de brilho.
42 Puꞌñi baꞌm duñiaꞌ am gu koiꞌñgaꞌn janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ nam gio duduadɨip baapmigiaꞌ. Dɨbaaꞌ dho dhich chutkuꞌ nam paiꞌ dhuuk jich yaaspaꞌ. Guꞌ ji na guꞌ nach paiꞌ dhuuk duduadɨi giop baapmigiaꞌ, cham tuꞌ ka tɨ dɨꞌnbardaꞌ ich, nach guꞌ cham tuꞌ kar tu koꞌdam kaꞌ.
42 Pois será assim quando os mortos ressuscitarem. Quando o corpo é sepultado, é um corpo mortal; mas, quando for ressuscitado, será imortal .
43 Gio guꞌ na paiꞌ dhuuk dɨbaaꞌ guch chutkuꞌ, jix buam tuꞌm jup jum duñiaꞌ, guꞌ ji nam guꞌx aꞌbhar jup jim dui ba bubuakiaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ nam giop duduadhiaꞌ, baꞌ cham jɨꞌxkat ka koꞌyaꞌ am.
43 Quando ele é sepultado, é feio e fraco; mas, quando for ressuscitado, será bonito e forte.
44 Jir bakaax kaꞌ dhich chutkuꞌ nam paiꞌ dhuuk jich yaaspaꞌ, guꞌ ji nach guꞌ dai iiꞌmdaꞌ pɨx ba bubuakiaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ nach gio duduadɨip baapmigiaꞌ. Jix jaiꞌch am guꞌ gu tutkuꞌ iiꞌmdaꞌ bhaan, jaꞌp na jax yaꞌ bakaax bhaan nam jix jaiꞌch.
44 Quando é sepultado, é um corpo material; mas, quando for ressuscitado, será um corpo espiritual. É claro que, se existe um corpo material, então tem de haver também um corpo espiritual.
45 Jup jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios maaꞌn kap na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam nat sap bhaiꞌ ji dhua gu bɨɨpɨꞌ kam maaꞌnkam nat ba jaiꞌchdhɨr na baꞌ miꞌ dhɨr yaꞌ bar kiokam kaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, baꞌ dhiꞌ gu janoꞌ kam Adaan na aagɨt jup kaiꞌch. Baꞌ gu jumai Adaan nat xib yaꞌp ai, nar dhiꞌ pɨx guch Xoiꞌkam, iiꞌmdaꞌp jum duu nach baꞌ aach pu chuꞌm jup jich dhuñiaꞌ ɨp.
45 Porque as Escrituras Sagradas dizem: “Adão, o primeiro homem, foi criado como ser vivo.” Mas o último Adão, Jesus Cristo, é o Espírito que dá vida.
46 Baꞌ dhiꞌ jaꞌpnir jum duukam: Bɨɨpɨꞌch yaꞌ xi oipimɨi bakaax bhaan nach baꞌ gatuuk iiꞌmdaꞌ bap jich dhuñiaꞌ.
46 Não é o espiritual que vem primeiro, mas sim o material; depois é que vem o espiritual.
47 Na guꞌ gu bɨɨpɨꞌ kam maaꞌnkam dɨbɨɨr pɨx jup duñiix, guꞌ gu jumai nat yaꞌp ai gatuuk, jir jix dhaam kam.
47 O primeiro homem foi feito do pó da terra; o segundo veio do céu.
48 Gio bɨɨx na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan jir tu pu chuꞌm na jax chuꞌm gu maaꞌnkam guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ jaiꞌchdhɨr yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn. Gio guiꞌ na jɨꞌk tuꞌp jix chu jaiꞌch jix dhaam jaꞌk, jir tu pu chuꞌm ɨp na jax chuꞌm guiꞌ nax dhaam dɨr jim.
48 Os que pertencem à terra são como aquele que foi feito do pó da terra; os que pertencem ao céu são como aquele que veio do céu.
49 Baꞌ puiꞌ nach jax jir tuꞌm xib na jax gu maaꞌnkam guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ jaiꞌchdhɨr, gatuuk jach pu chuꞌm jup jich dhuñiaꞌ ɨp na jax chuꞌm guiꞌ nat jix dhaam dɨr yaꞌ ai.
49 Assim como somos parecidos com o homem feito do pó da terra, assim também seremos parecidos com o Homem do céu.
50 Jaꞌpniñ kaiꞌñkam jup jam tɨtdañ jaaduñ nach cham tuꞌ pu chuꞌm jimiaꞌ buiñor gu Dios na paiꞌ dhɨr jir gɇꞌkam nach jax chuꞌm yaꞌ oipo xib, cham tuꞌ bɨnkam dhich bakxiꞌ ni dhich aꞌoo.
50 Meus irmãos, o que eu quero dizer é isto: o que é feito de carne e de sangue não pode ter parte no Reino de Deus , e o que é mortal não pode ter a imortalidade.
51 Kani nañ xi jam aaꞌñdhaꞌ na jax jaꞌk tu duñiaꞌ gu Dios gatuuk, guiꞌ pɨx puiꞌñ jurtuꞌn nañ baꞌ aañ yaꞌ dɨr jup jam aagiꞌñdhaꞌ, cham jaroiꞌ jumaix maat gu dhiꞌ puiꞌ: Na aach nach jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, cham tuꞌ bɨɨx koꞌiix kaꞌ ich janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ nam gio duduadɨip baapmigiaꞌ gu koiꞌñgaꞌn, kuch ji guꞌ bɨɨx maaꞌn jimdam maakam tuꞌm jup jich dhuñiaꞌ ji,
51 Escutem bem este segredo: nem todos vamos morrer , mas todos nós vamos ser transformados, num instante,
52 jaꞌp na jax nach maaꞌnnim kupiogiaꞌ. Janoꞌ na maaꞌnnim pɨx ba tum kuichdhaꞌx dhaam dɨr, duduadɨi bhaiꞌ ji baapmigiaꞌ am bɨɨx guiꞌ nam koꞌiix kaꞌ, baꞌ dai guiꞌ nach jɨꞌk duduakaꞌ nach tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, jotmodaꞌ maakam tuꞌm jup jich dhuñiaꞌ ich.
52 num abrir e fechar de olhos, quando tocar a última trombeta. Ela tocará, os mortos serão ressuscitados como seres imortais, e todos nós seremos transformados.
53 Gu Dios pɨx dɨɨlh jaiꞌp ja duñiaꞌ dhich chutkuꞌ nam xib kar tu koꞌdam, gio nam kar tɨ dɨꞌnbadam, pu chuꞌm jup ja duñiaꞌ nam jax chuꞌm cham jɨꞌxkat ka koꞌyaꞌ, nam pu gammɨjɨ pu ba duduakaꞌ.
53 Pois este corpo mortal precisa se vestir com o que é imortal; este corpo que vai morrer precisa se vestir com o que não pode morrer.
54 Baꞌ janoꞌ nach paiꞌ dhuuk puiꞌ bach dhuñiaꞌ, bam aayaꞌ gu tanoolh na paiꞌ dhuuk tu aagɨt jup kaiꞌch maadɨt gu bɨjɨk dɨr kam maaꞌn kap nat paiꞌ jaꞌpni tu uaꞌnak: “Ampɨx maꞌiich jamɨt gu muukiꞌ, pu cham paiꞌ ka matgir baꞌ.
54 Assim, quando este corpo mortal se vestir com o que é imortal, quando este corpo que morre se vestir com o que não pode morrer, então acontecerá o que as Escrituras Sagradas dizem: “A morte está destruída! A vitória é completa!”
55 ¿Paa pich baꞌ jaꞌk jax jum duu xib Muukiꞌ nap kar gɇꞌkam kat? ¿Jum ɨɨkchulh jamɨt aa guiꞌ nap kɨꞌn ka tu kooꞌndat?”
55 “Onde está, ó morte, a sua vitória? Onde está, ó morte, o seu poder de ferir?”
56 Gu uaꞌtulhdharaꞌ pɨx kɨꞌn tu kooꞌn gu muukiꞌ, baꞌ gu uaꞌtulhdharaꞌ dhiꞌ bhaan jup tu daꞌngɨ na jɨꞌk jax tu aagix nam tuiꞌñgɨt miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gu jaꞌtkam.
56 O que dá à morte o poder de ferir é o pecado, e o que dá ao pecado o poder de ferir é a lei .
57 Guꞌ ji na guꞌ gu Dios jir jix bhaiꞌkam jich bui, aañ taxchaabgiꞌñ, nat guꞌ guiꞌ pɨx puiꞌ tu duu nach bhaankam guch Xoiꞌkam tuꞌ pɨx biaꞌ gu muukiꞌ.
57 Mas agradeçamos a Deus, que nos dá a vitória por meio do nosso Senhor Jesus Cristo!
58 Baꞌ miꞌ pim puiꞌ xi jiimdaꞌ aapiꞌm jiñ jaaduñ na jax jix aaꞌ guch Xoiꞌkam. Jix ioꞌm japim bhaankam xi chu juandaꞌ, cham tuꞌr jaꞌppɨx kaꞌ guꞌ buiñor gu Dios gu tuꞌ na pim jax buadaꞌ.
58 Portanto, queridos irmãos, continuem fortes e firmes. Continuem ocupados no trabalho do Senhor, pois vocês sabem que todo o seu esforço nesse trabalho sempre traz proveito.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.