1 Coríntios 10

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, tɨꞌñchokat japim janoꞌ na mɨt guch bopxi kat miꞌ bubua gɇꞌ suudaiꞌ ɨraab, nam paiꞌ Bɨꞌ Suudaiꞌ tɨ tɨɨtɨꞌ bɨɨx pɨx gu jaꞌtkam, gio nat ja ii bo gu Dios tɨbaaꞌ kɨꞌn.
1 Irmãos, eu quero que vocês lembrem do que aconteceu com os nossos antepassados que seguiram Moisés. Todos foram protegidos pela nuvem e passaram pelo mar Vermelho.
2 Dhiꞌ jaꞌp ji buus na mɨt kɨꞌn jum bopko gu tɨbaaꞌ gio gu suudaiꞌ miꞌ na mɨt paiꞌ bubua nam baꞌ miꞌ dhɨr dai gu Moisees pɨx ba kaichgɨdaꞌ.
2 Como seguidores de Moisés, eles foram batizados na nuvem e no mar.
3 Gio bɨɨx maap tu juu mɨt gu koiꞌ gux dhaam kam nat Dios tu ja maa.
3 Todos comeram da mesma comida espiritual
4 Gio gu suudaiꞌ gux dhaam kam bɨɨx maap ii mɨt ɨp, maaꞌn aꞌaiꞌ chaꞌm dɨr bubua nam giilhim bax chanook. Baꞌ gu aꞌaiꞌ guiꞌ nat bhaan dɨr bubua gu suudaiꞌ, jir diꞌ pɨx guch Xoiꞌkam na pu ja oiꞌñ janoꞌ.
4 e beberam da mesma bebida espiritual. Pois bebiam daquela rocha espiritual que ia com eles; e a rocha era Cristo.
5 Guꞌ ji na mɨt guꞌ muiꞌ cham miꞌ puiꞌ jii guch bopxi kat nat jax tɨi ja tɨɨꞌn gu Dios nam tuiꞌñgɨdaꞌ, koi mɨt baꞌ, puiꞌ mi jaꞌp pup bɨɨt gu ja tutkuꞌ gampɨx jix chu gak kɨr.
5 Mas Deus não ficou contente com a maioria deles, e por isso eles morreram, e os seus corpos ficaram espalhados no deserto.
6 Baꞌ dhiꞌ puiꞌ nat jax chum duu janoꞌ, dhiꞌch bhaan muiꞌ xich gaꞌngadaꞌ noꞌr am puiꞌ nat jax tu ja dooda guch bopxi kat. Baꞌ noꞌt guꞌx buam tu ja dooda, dho cham jach pu chuꞌt na mɨt jax jaꞌk tu jii guiꞌ, cham jir am nach bhaan jujurtɨkaꞌ gu tuꞌ na cham jir kɨɨꞌ.
6 Tudo isso aconteceu a fim de nos servir de exemplo, para nós não querermos coisas más como eles quiseram,
7 Cham jir am nach ja bui tu daandaꞌ gu didios jup duiñxim, na mɨt guꞌ dhiꞌ pu chuꞌm kɨꞌn koi jaiꞌ dhɨt guch bopxi kat janoꞌ. Jaꞌpnim kaiꞌch maaꞌn kap na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu janoꞌ kam: “Xi dharaibuk jamɨt ma tu juu gu jaꞌtkam gio na mɨt bhaiꞌ ji maik, miꞌ dhɨr jamɨt jix ioꞌm bɨɨx aixim bhaiꞌ ji chu duu na tuꞌ cham jir kɨɨꞌ.”
7 nem adorarmos ídolos, como alguns deles adoraram. Como dizem as Escrituras Sagradas : “O povo sentou-se para comer e beber e se levantou para se divertir.”
8 Sia cham jir am nach ganaiꞌ pɨx ja bɨɨm boppodaꞌ muiꞌ gu uꞌuub, jaꞌp na mɨt jax tu duu jaiꞌ dhɨt guch bopxi kat janoꞌ, koi mɨt maaꞌn ooꞌm daman baik miil gu maaꞌn tanoolh chaꞌm.
8 Não devemos cometer imoralidade sexual, como alguns deles fizeram. E, porque eles fizeram isso, vinte e três mil deles caíram mortos num dia só.
9 Sia cham jir am nach tuꞌ bhaan mamaiꞌchɨkdaꞌ gu Dios jaꞌp na mɨt jax tu duu ɨp jaiꞌ dhɨt janoꞌ guch bopxi kat, koi mɨt baꞌ na mɨt ja kɨɨkɨi gu kookoꞌ.
9 Não devemos pôr à prova a paciência de Cristo, como alguns deles fizeram, e por isso foram mortos pelas cobras.
10 Sia cham jir am noꞌch cham tɨ jɨɨgiꞌñ nach miꞌ puiꞌ jimiaꞌ jax ña tɨich chɨtdadaꞌ gu Dios, jaꞌp na mɨt jax jup tu jii jaiꞌ dhɨt guch bopxi kat janoꞌ, ja koi baꞌ gu nobiiꞌñ gu Dios guiꞌ na pu chuꞌm kɨꞌn daa na ja kooꞌndaꞌ gu jaꞌtkam.
10 Vocês não devem se queixar, como fizeram alguns deles, e por isso foram destruídos pelo Anjo da Morte.
11 Baꞌ pu kaiꞌñkam jup tu uaꞌna mɨt ɨp jaiꞌ dhɨt guch bopxi kat janoꞌ kam nach baꞌ puꞌñi bhaan jix mat kaꞌ na tuꞌ cham jir kɨɨꞌ aach nach yammɨ bar kukgaꞌn kaꞌ pɨx baꞌ. Nach guꞌ dhiꞌ bhaan baꞌ bax maat na mɨt tuꞌ bhaan cham am buak dhiꞌ kɨꞌn koi jaiꞌ dhɨt guch bopxi kat nach baꞌ aach cham puiꞌp tu jimdaꞌ.
11 Tudo isso aconteceu com os nossos antepassados a fim de servir de exemplo para os outros, e aquelas coisas foram escritas a fim de servirem de aviso para nós. Pois estamos vivendo no fim dos tempos.
12 Baꞌ aapiꞌm na pim ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, noꞌ pim jix maat na pim miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ, maaꞌn dho na pim jax miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ, xi chɨ nɨidhat japim na pim cham tuꞌ bhaan gai suulhgiaꞌ.
12 Portanto, aquele que pensa que está de pé é melhor ter cuidado para não cair.
13 Gio guꞌ aapiꞌm na pim ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, cham jɨꞌxkat jaꞌxbuiꞌ bhaan tu jam maiꞌchiaꞌ na pim jɨꞌx cham nakooꞌndaꞌ, aagix pɨx na pim jɨꞌx jix ñakooꞌ jam tutkuꞌ bhaan. Jam palhbuiꞌñchuꞌ guꞌ gu Dios na pim jaroiꞌ soiꞌm ɨlhdhat buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ, guiꞌ jam guꞌnguxdhaꞌ jam tutkuꞌ bhaan na pim baꞌ nakgaꞌ gu tuꞌ na bhaan tu jam maiꞌchiaꞌ. Maaꞌn baꞌ na pim jax buiñor tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ guch Xoiꞌkam na xi chu jam maiꞌchɨi.
13 As tentações que vocês têm de enfrentar são as mesmas que os outros enfrentam; mas Deus cumpre a sua promessa e não deixará que vocês sofram tentações que vocês não têm forças para suportar. Quando uma tentação vier, Deus dará forças a vocês para suportá-la, e assim vocês poderão sair dela.
14 Puiꞌ kuñ baꞌp jam tɨtda aapiꞌm jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan na pim cham tuꞌ ka ja daandaꞌ gu jaꞌppɨx didios jup duiñxim.
14 Por isso, meus queridos amigos, fujam da adoração de ídolos.
15 Jix maat iñ na pim aapiꞌm jix maatɨt jiñ kɇɇñ jaaduñ nañ jɨꞌk jax jam tɨtda, na pim guꞌ aapiꞌm jir jix chu mamatdagɨm.
15 Eu falo com vocês como com pessoas que têm capacidade para entender o que estou afirmando. Julguem vocês mesmos o que eu estou dizendo.
16 Nach paiꞌ dhuuk maap jich jumpadai xi taxchaabgidhai gu Dios tu iꞌyaꞌ gu biiñ ɨꞌlhich bapaas taꞌm nach bhaan tɨꞌñchoꞌ guch Xoiꞌkam janoꞌ nat paiꞌ dhuuk jup tu ii ja bɨɨm gu noonbiꞌñ, bɨɨx maaꞌn nach jax chuꞌm iꞌyaꞌ, na guꞌ dhiꞌ bhaan jum uaꞌrgidhaꞌ gu ɨꞌraꞌn guch Xoiꞌkam. Gio nach paiꞌ dhuuk taꞌtak jich jaixdhai tu jugiaꞌ gu paan gakdhiꞌñchix kam, puiꞌ maaꞌn nach jax pɨx bɨɨx jup jugiaꞌ, na guꞌ dhiꞌ bhaan jup jum uaꞌrgiꞌñ gu tukgaꞌn guch Xoiꞌkam. Bɨɨx baꞌ maaꞌn nach jax chuꞌm jugiaꞌ gio nach tu iꞌyaꞌ nach paiꞌ dhuuk puꞌñi soiꞌch ɨlhdhat maap jich jumpadaꞌ nach bhaan tɨꞌñchoꞌ guch Xoiꞌkam.
16 Pensem no cálice pelo qual damos graças a Deus na Ceia do Senhor. Será que, quando bebemos desse cálice, não estamos tomando parte no sangue de Cristo? E, quando partimos e comemos o pão, não estamos tomando parte no corpo de Cristo?
17 Baꞌ maaꞌn pɨx gu paan jach aꞌlhich jaisat kuaꞌ bɨɨx dhɨt sia kuch jax jir muiꞌ, nach guꞌ bɨɨx maap dai guch Xoiꞌkam buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ. Na guꞌ puꞌñi baꞌr jum duukam kat kuaꞌdaꞌ ich gu paan na bhaan jum uaꞌrgiꞌñ na dhiꞌr bakxigaꞌn guch Xoiꞌkam nach jaroiꞌ buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ bɨɨx dhɨt, dhiꞌ baꞌ bhaan jix maatɨꞌ nach bɨɨx dhɨt maaꞌn tuukuꞌp duuk bɨɨmaꞌn.
17 Mesmo sendo muitos, todos comemos do mesmo pão, que é um só; e por isso somos um só corpo.
18 Gio jaꞌpni ɨp, na pim jax jix maat nam tu buadaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, nam xi makgɨrxidhai gu Dios gu bakaax, dɨɨlh jam ba jugiaꞌ gatuuk. Dhiꞌ baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam buiñor jup tuiꞌdhiꞌ gu Dios, nam guꞌ maap tu kuaꞌdaꞌ gu bakaax.
18 Pensem no povo de Israel. Aqueles que comem as coisas oferecidas em sacrifícios tomam parte juntos no sacrifício que é oferecido a Deus no altar.
19 Baꞌ dhiꞌ cham tuꞌñ jaꞌp kaiꞌñkam jup kaiꞌch nam gu didios jup duiñxim tuꞌx bhaaiꞌ, ni kuñ cham tuꞌ jaꞌp kaiꞌñkam jup kaiꞌch na gu bakaax nam ja tɨtkiꞌñdhaꞌ dhi didios jum tɨɨtgɨdam jix ioꞌm jir jix kɨɨꞌ kaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na gu jaꞌppɨx bakaax.
19 O que é que eu quero dizer com isso? Que o ídolo ou o alimento que é oferecido a ele tem algum valor?
20 Guꞌ jaꞌkbuiꞌ kat ji nañ jaꞌpni kaiꞌñkam jup kaiꞌch na guiꞌ nam cham tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, gu jajoꞌk nam tu ja tɨtkiꞌñdhaꞌ nam paiꞌ dhuuk tu ja tɨtkiꞌñdhaꞌ, cham tuꞌ gu ja didios tuk, guꞌ ji nam guꞌ guiꞌ cham mat kaꞌ. Puiꞌ kuñ baꞌ aañ cham aaꞌ na pim kuaꞌdaꞌ gu tuꞌ nam ja tɨtkiꞌñdhaꞌ, na pim gu jajoꞌk pɨx ja bɨɨm tu kuaꞌdaꞌ.
20 É claro que não! O que estou dizendo é que aquilo que é sacrificado nos altares pagãos é oferecido aos demônios e não a Deus. E eu não quero que vocês tomem parte nas coisas dos demônios.
21 Cham jir am guꞌ na pim bhaan tu ioꞌdaꞌ gu bapaas gaꞌn guch Xoiꞌkam gio bhaan gu ja bapaas gu jajoꞌk. Ni ku cham jir am na pim maap jum jumpadat kuaꞌ gu paan na pim bhaan tɨtɨɨꞌñcho guch Xoiꞌkam gio noꞌ pim jimmɨ mu jaꞌp nam paiꞌp jum jumpadat ja daan gu jajoꞌk guiꞌ nam cham tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam.
21 Vocês não podem beber do cálice do Senhor e também do cálice dos demônios. Vocês não podem comer na mesa do Senhor e também na mesa dos demônios.
22 ¿Kaꞌ pim ji guꞌx aaꞌ aa na bhaamuꞌch bui gu Dios? Jix maat ich guꞌ nach pur cham tuꞌ buiñor, jich chulhiiñchudaꞌ baꞌ paiꞌ na duuk ɨlhiiꞌñdhaꞌ noꞌch tuꞌ bhaan cham am buatuꞌ.
22 Ou será que queremos provocar o Senhor, fazendo com que ele fique com ciúmes? Por acaso vocês pensam que somos mais fortes do que ele?
23 Noꞌ pim jaiꞌ dhɨt jax kaiꞌch: “Xib bɨɨx aixim jix bhaaiꞌ nach pu tu duñiaꞌ nach jax ɨlhiiꞌñ nar joidham, nach guꞌ buiñor ba tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam.” Jir puiꞌ dho tɨi, dai pɨx ji na guꞌ cham tuꞌ bɨɨx jir am nach pu tu buadaꞌ nach jɨꞌk tuꞌ ɨlhiiꞌñdhaꞌ nar joidham panaas, nam guꞌ cham tuꞌ bɨɨx puiꞌp ɨlhiiꞌñdhaꞌ guch Xoiꞌkam jɨɨgiꞌñdham guiꞌ nam chakuix ioꞌm jix kaapak nam tɨ jɨɨgiꞌñ. Cham tuꞌ bɨɨx kɨꞌn ja palhbuiꞌñkaꞌ baꞌ gu tuꞌ nach jax buadaꞌ nam jax jaꞌk jix ioꞌm kɨꞌn kaapakaidhaꞌ.
23 Alguns dizem assim: “Podemos fazer tudo o que queremos.” Sim, mas nem tudo é bom. “Podemos fazer tudo o que queremos”, mas nem tudo é útil.
24 Jum aaꞌ guꞌ nach ja palhbuiꞌñchuꞌndaꞌ guiꞌ nam puꞌñi kax mamoik nam buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam, cham tuꞌ nach kuupɨt pu tu buidhaꞌ jax ñach ɨlhdhidhaꞌ aach nach bax kaapak nach tɨ jɨɨgiꞌñ.
24 Ninguém deve buscar os seus próprios interesses e sim os interesses dos outros.
25 Jix bhaaiꞌ dho na pim sabaꞌdai jugiaꞌ gu bakaax mu jaꞌp na tum gaꞌra, dai na pim cham tɨ tɨkkat ni na pim puiꞌ jim aagɨt noꞌ tɨkiix kaat kaꞌ baꞌ cham.
25 Vocês podem comer de tudo o que se vende no açougue, sem terem nenhuma dúvida de consciência.
26 Jix maat ich guꞌ na Dios pɨx jup jir duñiiꞌñ gu bakaax, bɨɨx jir tu guiꞌ gaꞌn guiꞌ na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
26 Pois, como dizem as Escrituras Sagradas : “A terra e tudo o que nela existe pertencem ao Senhor.”
27 Gio noꞌt jaroiꞌ jam baidhak na pim tu koiꞌpoꞌ kiaꞌmiꞌñ sia ku guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, aapiꞌm cham jax ji chɨꞌji xi chu jugai jax chuꞌm koiꞌ nam jam bhiidhaꞌ, chaꞌpim jax jum aagɨt noꞌr am na pim jugiaꞌ kaꞌ baꞌ cham.
27 Se alguém que não é cristão convidá-los para comer, e vocês resolverem ir, comam o que for posto na frente de vocês e não façam perguntas por motivo de consciência.
28 Jɨɨꞌ ji noꞌt guꞌ jax dhuukat jax jam tɨɨꞌn na tɨkdhix kat ja bui gu didios na baꞌ cham jir am na pim jugiaꞌ, na pim baꞌ cham dhiꞌ bhaan gammɨjɨ pup jix buam jum aaꞌndaꞌ.
28 Mas, se alguém disser a vocês: “Esta comida foi oferecida aos ídolos”, neste caso não comam, por causa daquele que disse isso e também por motivo de consciência.
29 Guiꞌñ jup ja tɨtdat jup kaiꞌch nam kax mamoik nam buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam, cham tuꞌ aapiꞌm na pim bax kaapak. Na guꞌ sia ku pim jaiꞌ dhɨt cham jax ɨlhiiꞌñ gu bakaax guiꞌ nam didios jup duiñxim ja tɨtkiꞌñ, cham mat kaꞌ pim noꞌ jaiꞌp jam bɨɨm jiim am guiꞌ nam chakui bhaiꞌ kaapak kaꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Puiꞌ baꞌ pɨx jix bhaiꞌ na pim pu cham kuaꞌdaꞌ noꞌm ba jam aagiꞌñ na tɨkiix kat gu tuꞌ nam jam bhiidhaꞌ noꞌm ba tu jam onbagiꞌñ.
29 Não estou falando da sua própria consciência, mas da consciência do outro. Mas alguém pode perguntar: “Por que é que a minha liberdade deve ser diminuída pela consciência dos outros?
30 Na guꞌ noꞌñ aañ taxchaabgidhat gu Dios kuaꞌ gu tuꞌ, ¿jax ku baꞌx buam jum aagɨt jup jiñ ñɨiꞌñdhaꞌ gu jumai?
30 Se eu agradeço a Deus o alimento que como, por que é que sou criticado, se já o agradeci a Deus?”
31 Jum aaꞌ dho baꞌ na pim bɨɨpɨꞌ xim gaꞌngadaꞌ na pim jax jaꞌk jix bhaiꞌ ji bubuakidhaꞌ ja bui guiꞌ nam chakui bhaiꞌ kaapak kaꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Bɨɨpɨꞌ pim xim gaꞌngadaꞌ gu tuꞌ na pim ba ji jugiaꞌ, piam gu tuꞌ na pim ba ji iꞌyaꞌ, gam bɨɨx aixim tuꞌ na pim jax buadaꞌ, na pim guꞌ puꞌñi jaꞌk baꞌ bɨɨx maap jix bhaiꞌ ji bubuakidhaꞌ buiñor gu Dios guiꞌ nar Gɇꞌkam.
31 Portanto, quando vocês comem, ou bebem, ou fazem qualquer outra coisa, façam tudo para a glória de Deus.
32 Piam puiꞌ na jax guiꞌ nam jir Israel kam jaꞌtkam noꞌm jam nɨiꞌñ gu tuꞌ noꞌ pimɨt jax ba ji dhuu, noꞌ pim jix maat nam buam ɨlhdhaꞌ, chaꞌpim pu buadaꞌ. Sia ja bui guiꞌ nam cham jir Israel kam, gam sia ja bui guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam nañ jax ba kaiꞌch. Bɨɨx sia jaroiꞌ na pɨx noꞌ pim jix maat nam jix buam ɨlhdhaꞌ gu tuꞌ na pim jax bax dhuñiik kaꞌ, chaꞌpim pu buadaꞌ.
32 Vivam de tal maneira que não prejudiquem os judeus, nem os não judeus, nem a Igreja de Deus.
33 Na guꞌ aañ gu tuꞌ nañ jax buadaꞌ, bɨɨpɨꞌñ jix bhaiꞌ xiñ gaꞌngadaꞌ noꞌ moox bhaiꞌ ji buusniaꞌ ja bui gu jaiꞌ piam ku guꞌ cham, nañ guꞌx aaꞌ nam puiꞌ buiñor jup jimiaꞌ guch Xoiꞌkam, sia kuñ guꞌ aañ tɨix maat na pur cham tuꞌ sia tuꞌ na pɨx.
33 Façam como eu. Procuro agradar a todos em tudo o que faço, não pensando no meu próprio bem, mas no bem de todos, a fim de que eles possam ser salvos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.