Lucas 9
Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs VC
1 Maaꞌnnim gu Jesuus maap xi ja jumpadak gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ, xi ja tajaañ baꞌ guiꞌ na kɨꞌn jix bhaaiꞌn kaꞌ nam ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam maiꞌ ja jootsaꞌ bɨɨx aixim tuꞌm gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ, gio baꞌ nam ja duduaꞌñdhaꞌ guiꞌ nam jaꞌp pɨx jix kakoꞌk kaꞌ bɨɨx aixim tuꞌm kɨꞌn.
1 Reunindo Jesus os doze apóstolos, deu-lhes poder e autoridade sobre todos os demônios, e para curar enfermidades.
2 Baꞌ nat xi ja tajaañdhak naiꞌ ba ja jootos nam ja aaꞌñdhapuꞌ gu jaꞌtkam na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam duñiaꞌ na baꞌx ja joiꞌmdat ja aꞌm tɨ tɨgiaꞌ gu Dios, gio baꞌ gux kakoꞌkkam nam ja duduaꞌñdhapuꞌ,
2 Enviou-os a pregar o Reino de Deus e a curar os enfermos.
3 jup ja tɨtda: ―Cham jum aaꞌ na pim tu uaꞌkat gu koiꞌ mu paiꞌ jiimdaꞌ, nix chuꞌ jaꞌppɨx aꞌsak ku pim tu kusbiodaꞌ, nix chuꞌ jam oꞌxia ku pim ja uaꞌkaꞌ, nix chuꞌ tuumiñ ku pim gaamtuꞌndaꞌ. Gu jam jajannulh pu daipuꞌ pim tɨ tɨichgɨdaꞌ na pim jax ba tɨ tɨiꞌchuꞌ. Cham tuꞌm aaꞌ guꞌ na pim bɨxchuꞌ tu uaꞌkat mu paiꞌ jiimdaꞌ.
3 Disse-lhes: Não leveis coisa alguma para o caminho, nem bordão, nem mochila, nem pão, nem dinheiro, nem tenhais duas túnicas.
4 Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌ pimɨt buiñor ai na cham jam bhaamkiꞌñ, pu miꞌ buiñor japim ji dharkat bɨɨx tu ja aꞌgidhaꞌ gu mi jaꞌp oiꞌñkam, cham tuꞌ na pim naiꞌ pɨx tɨbiappuidhaꞌ jaiꞌ kikcham.
4 Em qualquer casa em que entrardes, ficai ali até que deixeis aquela localidade.
5 Baꞌ noꞌm cham jam kɨɨgalhiꞌñ mu paiꞌ jax chuꞌm kikcham, moo janoꞌ pim pu jimiaꞌ miꞌ dhɨr, dai na pim ja nɨiꞌñchudat xi xiixkai gu dɨbɨɨr na miꞌ ba gɨxiaꞌ jam tooton am, nam baꞌ dhiꞌ bhaan tɨꞌñchoꞌ ɨp gio gatuuk na dɨɨlh jir ja kuiñcha na mɨt cham jam kɨɨgalh.
5 Onde ninguém vos receber, deixai aquela cidade e em testemunho contra eles sacudi a poeira dos vossos pés.
6 Baꞌ guiꞌ ma jii mɨt ɨp, mu jaꞌp jamɨt ji bhɨi na paiꞌ jax jɨꞌdɨlh jir kikcham, nam ja aaꞌñdhim gu jaꞌtkam nam jax jaꞌk duñiaꞌ nam cham mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ, gam gux kakoꞌkkam nam xi ja duduaꞌñdhidhat.
6 Partiram, pois, e percorriam as aldeias, pregando o Evangelho e fazendo curas por toda parte.
7 Baꞌ gux kaiꞌ Eroodis puiꞌ tɇ kɇɇkɇꞌ ɨp na mu paiꞌx bhaiꞌ tu buadaꞌ gu Jesuus. Dai pɨx ji na guꞌ cham bhaiꞌ mat kaꞌ nar jaroiꞌ pɨk daꞌ kaꞌ, nam guꞌp kaiꞌchdhaꞌ gu jaꞌtkam na sap pɨk baꞌ panaas jir diꞌ gu Juan jaꞌtkam bopkondam nat giop buus duadɨk mu dɨr na mɨt paiꞌ yaas.
7 O tetrarca Herodes ouviu falar de tudo o que Jesus fazia e ficou perplexo. Uns diziam: É João que ressurgiu dos mortos; outros: É Elias que apareceu;
8 Jaiꞌm baꞌp kaiꞌchdhaꞌ ɨp na sap dhiꞌr diꞌ gu Eliiyas guiꞌ na bɨjɨk bhaankamuꞌn gu Dios ya jaꞌp tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam gio yaꞌp ba ai. Jaiꞌm baꞌp kaiꞌchdhaꞌ ɨp na sap maadɨt pɨx jir diꞌ guiꞌ nam puiꞌ bhaankamuꞌn gu Dios ya jaꞌp tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam bɨjɨk, dai nat duadɨk giop ba buus mu dɨr nam paiꞌ yassap kat.
8 e ainda outros: É um dos antigos profetas que ressuscitou.
9 Baꞌ cham mat kaꞌ gu Eroodis na jaroiꞌ baꞌ pɨk jir diꞌ kaꞌ, jup kaiꞌchdhaꞌ tɨi: ―Aañiꞌ tu chia nam ɨkiaꞌ gu Juan gu kuxboꞌn, ¿guꞌ baꞌ paa dɨr jaꞌk jup jim gu jaroiꞌ na mu paiꞌ pu bɨɨx aixim jix bhaiꞌ tu bua? Tɨi baꞌm gaꞌngadaꞌ dɨɨlh gu Eroodis na jax jaꞌk dui tɨgiaꞌ maaxik gu Jesuus.
9 Mas Herodes dizia: Eu degolei João. Quem é, pois, este, de quem ouço tais coisas? E procurava ocasião de vê-lo.
10 Baꞌ na mɨt gio jaꞌk jup ba suulh gu noonbiꞌñ gu Jesuus na mɨt tu ja aꞌgiꞌñpuk gu jaꞌtkam, ba aaꞌñdhim am na mɨt jɨꞌk tuꞌx bhaiꞌ dhuu mu jaꞌp na mɨt jax bhɨi. Baꞌ miꞌ dhɨr dai guiꞌ dɨlhkob jaꞌp jaꞌk jix ɨxchuixim xi ja boosgak, miꞌ dhɨr baꞌ mu jaꞌk pu ja baidhak maaꞌn kap gampɨx na paiꞌ Betsaida miaꞌn bipioꞌ.
10 Os apóstolos, ao voltarem, contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Tomando-os ele consigo à parte, dirigiu-se a um lugar deserto para o lado de Betsaida.
11 Guꞌ ji na guꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk tɨɨ gu jaꞌtkam na cham tu jaiꞌch gu Jesuus, gatuuk dɨr jamɨt muiꞌ pu ardi, mummɨ ba ji bubua mɨt na paiꞌp tuꞌiiꞌ. Baꞌ cham paiꞌ jax ja tɨtda gu Jesuus, dai nat bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam duñiaꞌ na baꞌx ja joiꞌmdat ja aꞌm tɨ tɨgiaꞌ gu Dios, gam gux kakoꞌkkam nat xi ja duduaꞌñdhak.
11 Logo que a multidão o soube, o foi seguindo; Jesus recebeu-os e falava-lhes do Reino de Deus. Restabelecia também a saúde dos doentes.
12 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ ba ji jur, miaꞌn xi ɇɇk jamɨt bɨɨx gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus, baꞌp tɨtda am: ―Yaꞌ pɨx ma ji jur jich jaduuñ. ¿Cham jir am nap ba ja jootsaꞌ dhi jaaduñ kum bam jɨɨpdhapuꞌ mu jaꞌp paiꞌ kikcham? Ba tu taañpuꞌ am gu koiꞌ nam cham ya uaꞌmaꞌ gampɨx na paiꞌ cham tuꞌ jaiꞌch.
12 Ora, o dia começava a declinar e os Doze foram dizer-lhe: Despede as turbas, para que vão pelas aldeias e sítios da vizinhança e procurem alimento e hospedagem, porque aqui estamos num lugar deserto.
13 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Aapiꞌm dho yaꞌ ka xi chu ja makiaꞌ, ¿tuꞌ gi pɨk? Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Jax dhui nach jix chamaam pɨx uaꞌ gu paan gio gu gook boptop, pu daipuꞌ. Jir muiꞌ am guꞌ dhi jaꞌtkam. Jɨɨꞌ ji noꞌch jaiꞌp tu taañpuꞌ nach baꞌ bɨɨx maaꞌn jimdam tu ja makiaꞌ nam jɨꞌk yaꞌp tuꞌiiꞌ.
13 Jesus replicou-lhes: Dai-lhes vós mesmos de comer. Retrucaram eles: Não temos mais do que cinco pães e dois peixes, a menos que nós mesmos vamos e compremos mantimentos para todo este povo.
14 Maaxik giilhim jir muiꞌ am guꞌ gu jaꞌtkam nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ, aixkam chi jɨꞌk gook ooꞌm daman mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm (5000) dai gu chichioꞌñ, guꞌ cham aagix ji gu uꞌuub gam aꞌaalh. Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus gu noonbiꞌñ: ―Ea na pim xi ja chiñiaꞌ nam xiꞌxkor daraibuꞌ, jɨꞌk goꞌgok ooꞌm daman maꞌmambhɨɨx aixim nam jɨꞌdɨlh xiꞌxkor daraibuꞌ.
14 {Pois eram quase cinco mil homens.} Jesus disse aos discípulos: Mandai-os sentar, divididos em grupos de cinqüenta.
15 Baꞌ guiꞌp xi ja chia mɨt gu jaꞌtkam nam daraibuꞌ nat jax ja chia gu Jesuus.
15 Assim o fizeram e todos se assentaram.
16 Miꞌ dhɨr baꞌ xi dhaagɨk gu Jesuus gux chamaam gu paan gio gu gook boptop, jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk xi chu taxchaabgidhak pɨx muiꞌ ji ja maa gu noonbiꞌñ taꞌtak jaisaidhat. Baꞌ guiꞌ miꞌ dhɨr pɨx muiꞌp ji ja maa mɨt gu jaꞌtkam nam tu jugiaꞌ.
16 Então Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, levantou os olhos ao céu, abençoou-os, partiu-os e deu-os a seus discípulos, para que os servissem ao povo.
17 Bɨɨx tu koiꞌmɨk am nam jɨꞌx ɨlhiiꞌñ. Jaiꞌ mɨt pu cham ka jugio na mɨt xiꞌ ba ka koob. Gio baꞌp ma jumaap jamɨt guiꞌ nat bii, mambhɨɨx daman gook bapaalh jamɨt ja susduiꞌ.
17 E todos comeram e ficaram fartos. Do que sobrou recolheram ainda doze cestos de pedaços.
18 Maaꞌnnim gu Jesuus maaꞌn kap dɨlhkob xi chu dañiimɨk jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios na baꞌ miꞌ dhɨr jup ja tɨtda guiꞌ nam kaichuꞌ nam jup oiꞌñchuꞌ: ―¿Jax jam kaiꞌchdhaꞌ gu jaꞌtkam na pim ja kɇɇkɇꞌ? ¿Jarooñ sap daꞌ? ¿Paañ sap dɨr jaꞌk jim?
18 Num dia em que ele estava a orar a sós com os discípulos, perguntou-lhes: Quem dizem que eu sou?
19 Baꞌ maadɨt jup tɨtda: ―Dho jɨꞌmaꞌn jup kaiꞌchdhaꞌ am nap sap pɨk baꞌ panaas aap jir diꞌ gu Juan jaꞌtkam bopkondam nat giop buus duadɨk mu dɨr na mɨt paiꞌ yaas. Jaiꞌm baꞌp kaiꞌchdhaꞌ ɨp nap sap aap jir diꞌ gu Eliiyas guiꞌ na bɨjɨk bhaankamuꞌn gu Dios ya jaꞌp tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam gio yaꞌp ba ai. Jaiꞌm baꞌp kaiꞌchdhaꞌ ɨp nap sap maadɨt pɨx jir diꞌ guiꞌ nam puiꞌ bhaankamuꞌn gu Dios ya jaꞌp jup tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam bɨjɨk, dai nat duadɨk giop ba buus mu dɨr nam paiꞌ yassap.
19 Responderam-lhe: Uns dizem que és João Batista; outros, Elias; outros pensam que ressuscitou algum dos antigos profetas.
20 Baꞌ dɨɨlh jup xi ja tɨkka gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Aapiꞌm gi, ¿xiñ maat japim aa nañ jir jaroiꞌ dhaꞌ gio nañ paiꞌ dhɨr jaꞌk jim? Baꞌp kaiꞌch gu Peegro: ―Dho aap jir diꞌ guch Xoiꞌkam nach jaroiꞌ nɨɨrat na bhach joochxidhaꞌ gu Dios jix dhaam dɨr.
20 Perguntou-lhes, então: E vós, quem dizeis que eu sou? Pedro respondeu: O Cristo de Deus.
21 Baꞌ gu Jesuus xi ja sooꞌmchulhdhak nam sap cham jaroiꞌ aagiꞌñdhaꞌ nar diꞌ guch Xoiꞌkam, dɨɨlh pɨx sap jix mat kaꞌ am.
21 Ordenou-lhes energicamente que não o dissessem a ninguém.
22 Baꞌ puiꞌ xi ja tɨɨdak jup ja tɨtda ɨp: ―Aañ matgɨm giilhim kañ chulhiiñaꞌ ji gatuuk. Xiñ bhaamkidhaꞌ am gu ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam, gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio guiꞌ nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Tu chiñiaꞌ am nam jiñ muꞌaaꞌ, ku guꞌ aañ baik tanoolh kɨꞌn yaaꞌ ji nañ jax ba oirɨdaꞌ.
22 Ele acrescentou: É necessário que o Filho do Homem padeça muitas coisas, seja rejeitado pelos anciãos, pelos príncipes dos sacerdotes e pelos escribas. É necessário que seja levado à morte e que ressuscite ao terceiro dia.
23 Baꞌ jaꞌxpɨx muiꞌ jaꞌtkam jup ba tu ja aꞌgiꞌñ, jup ja tɨtda: ―Noꞌ jaroiꞌx aaꞌ na gammɨjɨ bañ kaichgɨdaꞌ, jum aaꞌ na cham tuꞌ bhaan kap jum buixiꞌñdhaꞌ gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch, sia chi moo jax jum tulhiiñaim, na guꞌ dhiꞌ baꞌ jaꞌp ji buusandaꞌ nañ oiꞌñchuꞌndaꞌ ji mootot gu kuruus.
23 Em seguida, dirigiu-se a todos: Se alguém quer vir após mim, renegue-se a si mesmo, tome cada dia a sua cruz e siga-me.
24 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ dai bhaan tɨtɨɨꞌñcho gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch, cham jɨꞌxkat palhbuidhaꞌ na jax jaꞌk jix bhaiꞌ tu jimiaꞌ gatuuk. Guꞌ ji noꞌ guꞌ cham tuꞌp jim buixdhat miꞌ puiꞌ xi chu duñiim nañ jax jix aaꞌ, jix bhaiꞌ ji na tu jimiaꞌ.
24 Porque, quem quiser salvar a sua vida, perdê-la-á; mas quem sacrificar a sua vida por amor de mim, salvá-la-á.
25 ¿Gio guꞌ tuꞌp jix bhaiꞌ sia ku tɨi jaroiꞌ bɨɨx tu biaꞌ na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, noꞌ guꞌ jaꞌxpɨx ba mukiaꞌ? Ni ku ji palhbuidhai na jax jaꞌk jix bhaiꞌ tu jimiaꞌ buiñor gu Dios.
25 Pois que aproveita ao homem ganhar o mundo inteiro, se vem a perder-se a si mesmo e se causa a sua própria ruína?
26 Gio gu jaroiꞌ noꞌx xiꞌɨr nañ aꞌmkam tu ja aꞌgidhaꞌ gu jaꞌtkam, aañ puiꞌp jix xiꞌɨrai cham tuꞌp jiñ buixdhaꞌ buiñor janoꞌ nañ paiꞌ dhuuk gio bhaiꞌp jimdaꞌ gɇꞌkam kɨꞌn ja bɨɨm gu noonbiꞌñ guñ Gɨꞌkoraꞌ, janoꞌ nam paiꞌ dhuuk bɨɨx machiaꞌ gu jaꞌtkam nañ jax jir gɇꞌkam.
26 Se alguém se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na sua glória, na glória de seu Pai e dos santos anjos.
27 Baꞌ aañ pu kaiꞌch na pim aapiꞌm jaiꞌ dhɨt pui duduakaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jix bhaiꞌ matgilhiaꞌ na tuꞌ sɨlhkam jix ja joiꞌmdat ja aꞌm tɨ nɨiꞌñ gu Dios bɨɨx gu jaꞌtkam, chakui pim moo bɨɨx koꞌyaꞌ.
27 Em verdade vos digo: dos que aqui se acham, alguns há que não morrerão, até que vejam o Reino de Deus.
28 Baꞌ jɨꞌk jix jum baik tanoolh xip duu miꞌ na puiꞌ xi chu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus gu jaꞌtkam nat baꞌ miꞌ dhɨr giop jii maaꞌn kap xi ja baidhak baik gu noonbiꞌñ, moo gu Peegro, gio gu Jakoobo, gio baꞌ gu Juan, maaꞌn kap jamɨt tɨɨtɨs gɇꞌ oidhaꞌ taꞌm. Baꞌ bhammɨ na mɨt ba ai oidhaꞌ daam, jaꞌp jaꞌk dɨlhkob xi jimɨɨk gu Jesuus muiꞌ ji chu daanɨx dhaam jaꞌk buiñor gu Dios.
28 Passados uns oitos dias, Jesus tomou consigo Pedro, Tiago e João, e subiu ao monte para orar.
29 Baꞌ miꞌ puiꞌ na ka tu daan, jotmodaꞌ maakam tuꞌm bam maax gu buibsaꞌn, jix chua totbikdam ba tɨ nɨiꞌñ. Sia gu tɨiꞌdhar gaꞌn jix chua totbikdam jup jum duu.
29 Enquanto orava, transformou-se o seu rosto e as suas vestes tornaram-se resplandecentes de brancura.
30 Miꞌ dhɨr baꞌ miꞌ bam maax jamɨt gook gu jaꞌtkam bɨxxik dɨr na paiꞌp tuꞌiiꞌ, puiꞌ joidham jix aꞌbhar jup totnor gu ja tɨiꞌdharaꞌ, joidham jaꞌx xikoolh tum tanoor miꞌ nam jɨꞌx guguuk, jir diꞌ gu Eliiyas gio gu Moisees.
30 E eis que falavam com ele dois personagens: eram Moisés e Elias,
31 Aagiꞌñ am baꞌ gu Jesuus nam jax chuꞌt tulhiiñchudai muꞌaaꞌ gu jaꞌtkam bhaiꞌ Jerusaleen.
31 que apareceram envoltos em glória, e falavam da morte dele, que se havia de cumprir em Jerusalém.
32 Baꞌ gu Peegro gio gu jaiꞌ gook nam maap jiim, xi chɨ nɨiꞌñ am sia kum jax jix kookxik, puiꞌ kum baꞌ nɨiꞌñ na joidham jix abhaar tobiik gu Jesuus gio gu gook na ja bɨɨm jup tuꞌiiꞌ.
32 Entretanto, Pedro e seus companheiros tinham-se deixado vencer pelo sono; ao despertarem, viram a glória de Jesus e os dois personagens em sua companhia.
33 Baꞌ nat ba ji jii gu Moisees gio gu Eliiyas, jup kaiꞌch gu Peegro: ―Umrir am jiñ jaduuñ nach yaꞌ ka xi juruuñdhaꞌ. Aach jam oꞌnamdhaꞌ, maaꞌn jir aap gaꞌn kaꞌ, maaꞌn baꞌr Moisees gaꞌn kaꞌ, maaꞌn baꞌr Eliiyas gaꞌn kaꞌ. Cham jum matdaꞌɨr pɨx puiꞌ tɨi gu Peegro, pu cham maat na jax kaiꞌñkam jup kaiꞌch.
33 Quando estes se apartaram de Jesus, Pedro disse: Mestre, é bom estarmos aqui. Podemos levantar três tendas: uma para ti, outra para Moisés e outra para Elias!... Ele não sabia o que dizia.
34 Baꞌ jotmodaꞌ maaꞌn gu tɨbaaꞌ miꞌ pu ja ii bɨɨx na puiꞌ ka kaiꞌch gu Peegro. Baꞌ miꞌ giilhim bhaiꞌ ji chootoꞌn jamɨt nam ɨrban dɨr bap tuꞌiiꞌ gu tɨbaaꞌ.
34 Enquanto ainda assim falava, veio uma nuvem e encobriu-os com a sua sombra; e os discípulos, vendo-os desaparecer na nuvem, tiveram um grande pavor.
35 Baꞌ bhaiꞌ ba tum ñio bhɨjɨ dɨr, jup tum kaiꞌch: ―Aañ dhiꞌr jiñ mar. Gɇꞌkam kɨꞌn bhaan tɨ tɨɨ ñich. Miꞌ pim puiꞌ xi jiimɨt na jax jam tɨɨdaidhaꞌ.
35 Então da nuvem saiu uma voz: Este é o meu Filho muito amado; ouvi-o!
36 Baꞌ nat paiꞌ gio ampɨx jup ji chu juu, dɨɨlh mi kɨɨk gu Jesuus na mɨt gio muiꞌp tɨ tɨɨ. Baꞌ cham paiꞌ jaroiꞌ aagiꞌñ am gu moo janoꞌ puiꞌ na mɨt jax tɨ tɨɨ, dɨɨlh pɨx jix mat kaꞌ am.
36 E, enquanto ainda ressoava esta voz, achou-se Jesus sozinho. Os discípulos calaram-se e a ninguém disseram naqueles dias coisa alguma do que tinham visto.
37 Baꞌ buimgidhak ba jii mɨt ɨp gio bhaiꞌ dhɨr oidhaꞌ daam. Nammɨ na mɨt jax pɨx ji juur sonpan gu oidhaꞌ, muiꞌ gu jaꞌtkam miꞌ ba nam jamɨt gu Jesuus.
37 No dia seguinte, descendo eles do monte, veio ao encontro de Jesus uma grande multidão.
38 Baꞌ maadɨt mɨjɨ dɨr ja saagiꞌñ gu muiꞌ jaꞌtkam bhaiꞌ ba jiiñak, jup kaiꞌch: ―Jiñ jaduuñ, gi noꞌ pich iam duaꞌñ guñ alhii chuk. Tɨɨꞌ na jax jum bua. Daipuꞌ maaꞌn tu mar iñ guꞌ.
38 Eis que um homem exclamou do meio da multidão: Mestre, rogo-te que olhes para meu filho, pois é o único que tenho.
39 Bhaan jup tuiꞌdhiꞌ maaꞌn gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ. Paiꞌjɨx ioꞌm puꞌñi ba xi bhɨɨyaꞌ, bhaiꞌ jim totbhiopaꞌ, gio na bhaiꞌ ji choksolhiaꞌ gu chiñiiꞌñ, gio baꞌ na jiiñakdaꞌ. Giilhim gɇꞌ dho guꞌ ba koꞌktulh. Cham jɨꞌx busaak bhaiꞌ dhɨr bhaan.
39 Um espírito se apodera dele e subitamente dá gritos, lança-o por terra, agita-o com violência, fá-lo espumar e só o larga depois de o deixar todo ofegante.
40 Aañ yaꞌ tɨi soiꞌ ja tɨtda dhiꞌ nam jum kaichuꞌ nam iam maiꞌ jootsaꞌ gɨt gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na puiꞌ jaꞌk duuk, guꞌ ji na guꞌ chix xijai, ¿jax ña jaꞌk?
40 Pedi a teus discípulos que o expelissem, mas não o puderam fazer.
41 Baꞌp kaiꞌch gu Jesuus: ―¿Moo ni jɨꞌx aa ku pim jum guguuxiꞌñdhaꞌ na pim buiñor jum biiñkadaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ? ¿Jɨꞌx jañ baꞌ ya jaꞌp oirɨt jup jam aꞌgiꞌñdhaꞌ na pim jax jaꞌk duñiaꞌ? Ea gor bhaiꞌ xiñ baiꞌñxidhak dhix koꞌkkam yaꞌni jaꞌk amuub.
41 Respondeu Jesus: Ó geração incrédula e perversa, até quando estarei convosco e vos aturarei? Traze cá teu filho.
42 Baꞌ nam amuub ba baiꞌñchuꞌ gu biapmaꞌ na paiꞌ kɨɨk gu Jesuus, gio mi jaꞌp naiꞌp ji ia, naiꞌ xim totbhiopaim, gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ guꞌ na puiꞌ jaꞌk duuk. Guꞌ ji nat guꞌ gu Jesuus pu ñiok gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ, maaꞌn jimdam pu buus baꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan. Baꞌx kɨɨꞌ juraaꞌn biaꞌ kam bhaiꞌ ji bam gu biapmaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ mu jaꞌk xi joochxi gu taataꞌn na mi jaꞌp kɨɨk.
42 E quando ele ia chegando, o demônio lançou-o por terra e agitou-o violentamente. Mas Jesus intimou o espírito imundo, curou o menino e o restituiu a seu pai.
43 Baꞌ bɨɨx miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am gu jaꞌtkam nam cham paiꞌ dhuuk puiꞌ tɨ nɨidhat nat jax jix bhaiꞌm duukam bap tu duu gu Dios nax ioꞌm jir gɇꞌkam. Gu Jesuus na giop ba tu aaꞌndaꞌ nam muꞌaaꞌ, bar gookim kaꞌ baꞌ dhiꞌ kɨꞌn (Mt. 17:22‑23; Mr. 9:30‑32) Baꞌ miꞌ puiꞌ nam joidham jix bhaiꞌkam taat gu jaꞌtkam nat jix bhaiꞌm duukam jup tu duu gu Jesuus, miꞌ dhɨr jup ja tɨtda dai guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ:
43 Todos ficaram pasmados ante a grandeza de Deus. Como todos se admirassem de tudo o que Jesus fazia, disse ele a seus discípulos:
44 ―Aañ jaꞌpni xi jam tɨɨdam jiñ jaaduñ, moo pim cham mɨk buppadaꞌ dhiꞌ nañ jax jam tɨɨdaꞌ. Aañ nañ bhaankam ya oirɨ gu Dios, jum aayaꞌ gu tanoolh nam paiꞌ dhuuk jiñ dhagiaꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam xiñ bhaamkiꞌñ.
44 Gravai nos vossos corações estas palavras: O Filho do Homem há de ser entregue às mãos dos homens!
45 Guꞌ ji na mɨt guꞌ pu cham maatɨt kai na jax kaiꞌñkam jup kaiꞌch gu miꞌ jotmodaꞌ guiꞌ nam kaichuꞌ, na guꞌ gu Dios pɨx dɨɨlh tu soobhiꞌñ nam chakui mamtɨdaꞌ. Panaas kum jix ɨɨbhiꞌñdhaꞌ ɨp guꞌ gu Jesuus nam gɨt jix bhaiꞌ xi chɨkkaꞌ na jax kaiꞌñkam jup kaiꞌch.
45 Eles, porém, não entendiam esta palavra e era-lhes obscura, de modo que não alcançaram o seu sentido; e tinham medo de lhe perguntar a este respeito.
46 Baꞌ maaꞌnnim ma ji ñiokbo mɨt ɨp dɨɨlh dai guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ gu Jesuus, jup kaiꞌch am na jaroo baꞌ pɨk jix ioꞌm jir gɇꞌkam dai guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ.
46 Veio-lhes então o pensamento de qual deles seria o maior.
47 Guꞌ baꞌ gu Jesuus na guꞌx maat ja jujur am bhaan nam jax xi kaiꞌchimɨk, maaꞌn xi ñobchɨk gu alhii
47 Penetrando Jesus nos pensamentos de seus corações, tomou um menino, colocou-o junto de si e disse-lhes:
48 jup ja tɨtda: ―Noꞌ jaroiꞌ maadɨt aapiꞌm jiñ buix biiñak kat jix bhaiꞌ ba duu maaꞌn gu alhii jaꞌp na dhiꞌñi, dhiꞌ aañ nax bhaiꞌñ dhuñiaꞌ. Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ na aañ jix bhaiꞌñ dhuñiaꞌ, guñ Gɨꞌkoraꞌ nax bhaiꞌ duñiaꞌ ɨp nat bhañ joot jix dhaam dɨr. Baꞌ dhiꞌ jaꞌpniñ kaiꞌñkam jup jam tɨtda na gu jaroiꞌ noꞌx aaꞌ nar gɇꞌkam kaꞌ ja bui gu jaiꞌ, jum aaꞌ na cham tuꞌ tuꞌ jim ɨlhdhat jix bhaiꞌ ja buadaꞌ gu jaiꞌ, dhiꞌ baꞌ puiꞌ bam kaiꞌch nar gɇꞌkam.
48 Todo o que recebe este menino em meu nome, a mim é que recebe; e quem recebe a mim, recebe aquele que me enviou; pois quem dentre vós for o menor, esse será grande.
49 Baꞌ gu Juan jup tɨtda gu Jesuus: ―Jiñ jaduuñ, aach maaꞌn tɨɨ gu maaꞌnkam nam aꞌmkam maiꞌ ja jootos gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam. Aach baꞌ xi sooꞌmchulhdhak, na guꞌ cham jich bɨɨm jup tuiꞌdhiꞌ.
49 João tomou a palavra e disse: Mestre, vimos um homem que expelia demônios em teu nome, e nós lho proibimos, porque não é dos nossos.
50 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―¿Jax ku pimɨt baꞌp sooꞌmchulh? Jax dhui nach bɨɨm jup tuiꞌñgɨdaꞌ puiꞌ ji chuꞌt gu jaroiꞌ noꞌ cham bhaamut jich aaꞌ.
50 Mas Jesus lhe disse: Não lho proibais; porque, o que não é contra vós, é a vosso favor.
51 Baꞌ na ba miamlhim na paiꞌ dhuuk tu daaxix na giop ji jimiaꞌ gu Jesuus jix dhaam jaꞌk, juraaꞌn ba dai na mu jimiaꞌ Jerusaleen.
51 Aproximando-se o tempo em que Jesus devia ser arrebatado deste mundo, ele resolveu dirigir-se a Jerusalém.
52 Bɨɨpɨꞌ muiꞌ xi ja joot guiꞌ nam kaichuꞌ maaꞌn kap na paiꞌ jɨꞌdɨlh jir kikcham na Samaaria bhaan bipioꞌ guiꞌ gu dɨbɨɨr, nam tɨ tɨkkaꞌ noꞌx bhaaiꞌ nam miꞌ xi chɨbiapuidhat.
52 Enviou diante de si mensageiros que, tendo partido, entraram em uma povoação dos samaritanos para lhe arranjar pousada.
53 Guꞌ ji nam guꞌ cham aaꞌ gu mi oiꞌñkam, nam guꞌx maat nar Israel kam gu Jesuus ku baꞌ Jerusaleen jaꞌk jim.
53 Mas não o receberam, por ele dar mostras de que ia para Jerusalém.
54 Baꞌ gu Jakoobo gio gu Juan jup tɨtda am gu Jesuus: ―¿Dho gi aap jax kaiꞌch jich jaduuñ noꞌ chich moo puiꞌp tɨi na ja aꞌm tai mi dhuuduꞌ kum bɨɨx mu koꞌyaꞌ gu mi oiꞌñkam? ¿Tuꞌ gi kum baꞌ cham aaꞌ? Tɨɨꞌ nat guꞌ gu Eliiyas puiꞌp tu duu bɨjɨk.
54 Vendo isto, Tiago e João disseram: Senhor, queres que mandemos que desça fogo do céu e os consuma?
55 Baꞌ gu Jesuus jaꞌk gɨɨsɨk jup ja tɨtda: ―Aapiꞌm dɨɨlh pu cham maat noꞌx kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ jam aꞌm tajaañix gu puiꞌ na pim jax kaiꞌch, kaꞌ baꞌ guꞌ cham.
55 Jesus voltou-se e repreendeu-os severamente. {Não sabeis de que espírito sois animados.
56 Jax dhui na guꞌ aañ na ñich bhaankam bha jii gu Dios yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, cham tuꞌ nañ yaꞌ ja tulhiiñchudaꞌ gu jaꞌtkam, guꞌ jaꞌpji nañ jaꞌkbuiꞌ kat ja aagiꞌñdhaꞌ nam jax jaꞌk duñiaꞌ nam baꞌ cham jum tulhiiñaꞌ. Baꞌ miꞌ dhɨr pu maakam jaꞌk bhɨi mɨt na puiꞌ jɨꞌdɨlh jup jir kikcham nam baꞌ miꞌ xi chɨbiapuidhat.
56 O Filho do Homem não veio para perder as vidas dos homens, mas para salvá-las.} Foram então para outra povoação.
57 Baꞌ gamaiꞌ nam jiimchuꞌ bɨɨx boi, maaꞌn miꞌ dhɨr jaꞌp jup tɨtda gu maaꞌnkam gu Jesuus: ―Aañ jaiꞌ tɨip jix aaꞌ nañ gɨt jup jum kaichgɨdaꞌñ jaduuñ nañ baꞌ gɨt jaiꞌp xi jimdaꞌ paiꞌ nap jaꞌk oilhidhaꞌ.
57 Enquanto caminhavam, um homem lhe disse: Senhor, seguir-te-ei para onde quer que vás.
58 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―Jax dhui na aañ nañ bhaankam ya oirɨ gu Dios, pu cham paiꞌ bhaaiꞌ nañ joidham xiñ jɨɨpdhaꞌ gɨt, cham puiꞌ na gu kaxio na sɨlh jimiaꞌ mu paiꞌ na chioꞌ na ba kooxmɨraꞌ paiꞌ na duuk jix kooxim kaꞌ, piam puiꞌ na gu uꞌiiꞌ na sɨlh jimiaꞌ paiꞌ na tu kos kaꞌ na paiꞌ dhuuk jup jix kooxim kaꞌ.
58 Jesus replicou-lhe: As raposas têm covas e as aves do céu, ninhos, mas o Filho do Homem não tem onde reclinar a cabeça.
59 Baꞌ dɨɨlh gu Jesuus jaꞌp jaꞌk jup tɨtda jumai: ―Aañ jaꞌp ɨlhiiꞌñ jiñ jaduuñ nap bañ kaichgɨdaꞌ xib dɨr jaꞌp jaꞌk. Baꞌp kaiꞌch guiꞌ: ―Dho ea nañ ka xi yaaspai guñ chaat noꞌt ba muu nañ baꞌ miꞌ dhɨr bam kaichgɨdaꞌ gammɨjɨ.
59 A outro disse: Segue-me. Mas ele pediu: Senhor, permite-me ir primeiro enterrar meu pai.
60 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―Jaꞌpji nap naiꞌ xi ja aaꞌñdharaꞌ gu jaꞌtkam na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam duñiaꞌ na baꞌx joiꞌmdat ja aꞌm tɨ tɨgiaꞌ gu Dios, chaꞌp tuꞌ bhaan jup jim buixdhat gu jaꞌtkam guiꞌ nam jaꞌp ji buan nam koꞌiix. Matgɨm dhiꞌ yaꞌ pum yaaspaidhaꞌm ji dai koiꞌñgaꞌn.
60 Mas Jesus disse-lhe: Deixa que os mortos enterrem seus mortos; tu, porém, vai e anuncia o Reino de Deus.
61 Baꞌ jumai miꞌ dhɨr jaꞌp jup tɨtda ɨp gu Jesuus: ―Aañ dho gi guꞌx aaꞌ ji nañ tuꞌ sɨlhkam bam kaichgɨdaꞌ, jix aaꞌ iñ nañ jaiꞌp xi jimdaꞌ paiꞌ nap jaꞌk jimdaꞌ. Dai pɨx ji nañ ka xi ja tabuimgiꞌñmɨrai bɨɨx guñ jaaduñ muñ kiꞌaam, miꞌ dhɨr dho gi baꞌ guꞌ bar cham tuꞌ kaꞌ ji.
61 Um outro ainda lhe falou: Senhor, seguir-te-ei, mas permite primeiro que me despeça dos que estão em casa.
62 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda: ―¿Aap paa duuk nɨiꞌñ gu maaꞌnkam guiꞌ na tu juantuꞌndaꞌ jaraar taꞌm na kuuꞌ jaꞌk tɨ nɨidhim? Puꞌñi dhop ji buusan gu jaroiꞌ noꞌ dai bhaan tɨtɨɨꞌñcho gu tuꞌ na gatuuk dɨr biꞌiidhaꞌ, pu cham tuꞌ baꞌ bhaaiꞌn kaꞌ na jax dhui miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
62 Mas Jesus disse-lhe: Aquele que põe a mão no arado e olha para trás, não é apto para o Reino de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.