João 8
Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs VC
1 Guꞌ baꞌ gu Jesuus jup ba tɨbiapum baasɨꞌn jaꞌk oidhaꞌ taꞌm nam paiꞌ Oliibus kɨꞌn jix chu mat kaꞌ, na paiꞌm jɨɨpiꞌñkaꞌ.
1 Dirigiu-se Jesus para o monte das Oliveiras.
2 Baꞌ buimgidhak jix dhaꞌnpam jix chu maaxirɨk giop miꞌp ba ai gɇꞌ chiop. Jaꞌxpɨx baꞌ na mɨt jix ioꞌm muiꞌ miꞌ xi ai gu jaꞌtkam buiñor, mi jaꞌp ji dhaibuk bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi.
2 Ao romper da manhã, voltou ao templo e todo o povo veio a ele. Assentou-se e começou a ensinar.
3 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, mu paiꞌ ji chɨɨgɨk jamɨt maaꞌn gu ubii na jumai pɨx ba oiꞌñchuꞌ gu maaꞌnkam, cham tuꞌ guiꞌ nat jaroiꞌ oi bɨɨpɨꞌ dɨr. Mi jaꞌp ba kɨɨs am ja saagiꞌñ,
3 Os escribas e os fariseus trouxeram-lhe uma mulher que fora apanhada em adultério.
4 baꞌp tɨtda am gu Jesuus: ―Aach bha baidhak dhiꞌñi ubii nach ñɨiꞌñ na cham jir am na puiꞌm buaꞌt oirɨdaꞌ. Na guꞌ dhiꞌ tɨ bɨɨnaꞌ, dai nat maiꞌ xi buak jumai ba oiꞌñchuꞌ gu maaꞌnkam.
4 Puseram-na no meio da multidão e disseram a Jesus: Mestre, agora mesmo esta mulher foi apanhada em adultério.
5 Na guꞌ gu Moisees nat tu uaꞌnak puiꞌm kaiꞌch nach sap ja kooꞌndaꞌ ja maꞌyasat joodai kɨꞌn gu pu chuꞌm gu uꞌuub. ¿Aap jax kaiꞌch, muꞌaaꞌch aa?
5 Moisés mandou-nos na lei que apedrejássemos tais mulheres. Que dizes tu a isso?
6 Baꞌ dhiꞌ nam puiꞌ jɨꞌ tɨtda gu Jesuus nam miꞌ pɨx mamtɨ noꞌt sap moo bhaiꞌ bhaankamuꞌn ji ñio, nam baꞌ ba iattulhdhaꞌ ja bui gu gɇꞌgɇrkam Israel kam noꞌt jax dhuuk cham puiꞌ jaꞌk tɨi na jax tu daaxix. Guꞌ ji na guꞌ cham ñiok gu Jesuus, dai nat gan ji mugia, miꞌ pɨx jaꞌp xi chu uꞌuan nobiiꞌñ kɨꞌn dɨbɨɨr taꞌm.
6 Perguntavam-lhe isso, a fim de pô-lo à prova e poderem acusá-lo. Jesus, porém, se inclinou para a frente e escrevia com o dedo na terra.
7 Guꞌ ji nam guꞌ kɨɨsaim nam tɨkkatuꞌ. Baꞌ bhaiꞌ xi ja tɨɨgɨk jup ja tɨtda: ―Aa dho bhaiꞌ xi maiꞌññaꞌ ku gi bɨɨpɨꞌ gu jaroiꞌ maadɨt na cham jɨꞌx uaꞌtulhdhix.
7 Como eles insistissem, ergueu-se e disse-lhes: Quem de vós estiver sem pecado, seja o primeiro a lhe atirar uma pedra.
8 Miꞌ dhɨr baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk gio naiꞌp ji mugia, maaꞌn na jax tu uꞌuantuꞌ.
8 Inclinando-se novamente, escrevia na terra.
9 Guꞌ baꞌ na mɨt kai nat puiꞌ jɨꞌ tɨi gu Jesuus, gampaiꞌ ji dhuu mɨt, nam guꞌx maat nam giilhim jix uꞌuaꞌtulhdhix. Cham jamɨt baꞌ paiꞌ ka tɨkka, dai na mɨt pɨx ji bubuax xɨꞌlhim bɨɨpɨꞌ kat guiꞌ nam jir jagɨꞌgɨr. Bɨɨx jamɨt pu bubua, dɨɨlh dai gook jamɨt miꞌ ji bii gu Jesuus gio gu ubii.
9 A essas palavras, sentindo-se acusados pela sua própria consciência, eles se foram retirando um por um, até o último, a começar pelos mais idosos, de sorte que Jesus ficou sozinho, com a mulher diante dele.
10 Baꞌ nat gio bhaiꞌp ji chɨ tɨɨ gu Jesuus, ampɨx tu juꞌ, nim maaꞌn maaꞌnkam ku paiꞌ tu jaiꞌch gu muiꞌ nam miꞌ kap tuꞌt, dai dɨɨlh gu ubii pɨx miꞌ kɨɨk. Baꞌp tɨtda: ―¿Paa mɨt jaꞌk bhɨi guiꞌ nam yaꞌ pɨx jix baabuiꞌm ka kaiꞌch nam saak xim bhaamkiꞌñ? Cham dho bak jax ka xim doodam am jia.
10 Então ele se ergueu e vendo ali apenas a mulher, perguntou-lhe: Mulher, onde estão os que te acusavam? Ninguém te condenou?
11 Baꞌp kaiꞌch gu ubii: ―Cham dho chi jia. Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―Dho aañ ba puiꞌ ɨp, cham biaꞌ iñ nañ jax jum tɨɨdaꞌ. Ba jimiaꞌ ap, dai nap cham kam uaꞌtulhiꞌñdhaꞌ.
11 Respondeu ela: Ninguém, Senhor. Disse-lhe então Jesus: Nem eu te condeno. Vai e não tornes a pecar.
12 Baꞌ gio bhaiꞌp ji chu ja aꞌgi gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda: ―Aañ jir diꞌ guiꞌ na joidham gɇꞌ tanoor yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn. Gu jaroiꞌ na bañ kaichgɨdaꞌ, cham tuꞌx chukgam kɨr kap tuiꞌñgɨdaꞌ. Joidham jix chu maax kɨr ba oirɨdaꞌ, na guꞌ ba machiaꞌ na jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jimdaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
12 Falou-lhes outra vez Jesus: Eu sou a luz do mundo; aquele que me segue não andará em trevas, mas terá a luz da vida.
13 Baꞌp tɨtda am guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ: ―Jax dhui na guꞌ aap dɨɨlh nap jum aꞌmkam ñiok. Dhiꞌ cham tuꞌr puiꞌ ji matgam, na guꞌr iatdaꞌ kaꞌ noꞌñ dɨɨlh jiñ aꞌmkam tu aꞌgim.
13 A isso, os fariseus lhe disseram: Tu dás testemunho de ti mesmo; teu testemunho não é digno de fé.
14 Guꞌ ji na guꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho guꞌ cham jax bua ji sia kuñ dɨɨlh jiñ aꞌmkam ñiok, na guꞌr puiꞌ nañ jɨꞌk jax kaiꞌch, nañ guꞌx maat na ñich paiꞌ dhɨr bha jii gio nañ pa jaꞌk jim. Aapiꞌm na pim guꞌ cham maat nañ paiꞌ dhɨr jaꞌk jim gio nañ pa jaꞌk bhɨichuꞌ.
14 Respondeu-lhes Jesus: Embora eu dê testemunho de mim mesmo, o meu testemunho é digno de fé, porque sei de onde vim e para onde vou; mas vós não sabeis de onde venho nem para onde vou.
15 Guꞌ jaꞌp jum aaꞌ pim na puiꞌ na jax aapiꞌm na pim pu tu buadaꞌ na pim dɨɨlh jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ, cham tuꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Guꞌ aañ matgam cham tuꞌ puiꞌ ji,
15 Vós julgais segundo a aparência; eu não julgo ninguém.
16 na guꞌ nañ jɨꞌk jax ɨlhiiꞌñ nañ tɨꞌiidhaꞌ sia nar paiꞌ dhuuk, jir puiꞌ kaꞌ, na guꞌ cham tuꞌ aañ dɨɨlh jup kaiꞌchidhaꞌ, guꞌ matgam guñ Gɨꞌkoraꞌ ji nat bhañ joot.
16 E, se julgo, o meu julgamento é conforme a verdade, porque não estou sozinho, mas comigo está o Pai que me enviou.
17 Dho na pim jax bax maat mi uꞌuan taꞌm na tu uaꞌñix na saak gu jaroiꞌ noꞌt tuꞌ jax dhuu jix buam jum duukam, cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ am gu gɇꞌgɇrkam noꞌ maaꞌn dɨɨlh tɨi xi iattulhiꞌñ, dai noꞌm gook jaꞌtkam puiꞌ ba kaiꞌch na baꞌ.
17 Ora, na vossa lei está escrito: O testemunho de duas pessoas é digno de fé {Dt 19,15}.
18 Jaꞌp na jax xib nañ dɨɨlh jiñ aꞌmkam ñiok gio guñ Gɨꞌkoraꞌ nat bhañ joot, gook jach dho bap jich bua.
18 Eu dou testemunho de mim mesmo; e meu Pai, que me enviou, o dá também.
19 Baꞌp kaiꞌch am gu pariseos: ―¿Paa baꞌ jax chuꞌiiꞌ gum Gɨꞌkoraꞌ? Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Jax dhui na guꞌ ni aañ ku pim xiñ maat nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ, chi baꞌ pɨk jup bax maat japim guñ Gɨꞌkoraꞌ. Noꞌ pim guꞌ xiñ maat kaꞌ gɨt aañ, puiꞌ pim dhop jix maat kaꞌ gɨt guñ Gɨꞌkoraꞌ.
19 Perguntaram-lhe: Onde está teu Pai? Respondeu Jesus: Não conheceis nem a mim nem a meu Pai; se me conhecêsseis, certamente conheceríeis também a meu Pai.
20 Jaꞌpni tu ja aꞌgi gu Jesuus mɨjɨ gɇꞌ chiop mi sonpan ji kɨkbuk na paiꞌm tuaꞌbaꞌ gu tuumiñ. Ku guꞌ cham jaroiꞌ juan ji, nat guꞌ chakuim ai na paiꞌ dhuuk tu daaxix nam dagiaꞌ.
20 Estas palavras proferiu Jesus ensinando no templo, junto aos cofres de esmola. Mas ninguém o prendeu, porque ainda não era chegada a sua hora.
21 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Aañ matgam yaꞌ puiꞌ xi kaiꞌchimɨi ba jimiaꞌ ji. Sia ku pim aapiꞌm tɨi bañ gaꞌnga gatuuk, cham paiꞌ kañ chɨgiaꞌ pim. Yaꞌ pim pɨx pu koꞌyaꞌ jix uꞌuaꞌtulhdhix kam, na guꞌ giilhim jix xijai na pim jax dhui aayaꞌ bhammɨ nañ paiꞌ bap tuiꞌkaꞌ.
21 Jesus disse-lhes: Eu me vou, e procurar-me-eis e morrereis no vosso pecado. Para onde eu vou, vós não podeis ir.
22 Baꞌp kaiꞌch am dɨɨlh gu gɇꞌgɇrkam Israel kam: ―¿Paa baꞌ jaꞌk tɨi xi ɨlhiiꞌñ na bhɨɨyaꞌ gɨt? ¿Kaꞌ baꞌ moo xim muꞌaam aa chi dɨɨlh ku baꞌ puiꞌx xijai nach jax dhuuji aayaꞌ na paiꞌ bap tuiꞌkaꞌ?
22 Perguntavam os judeus: Será que ele se vai matar, pois diz: Para onde eu vou, vós não podeis ir?
23 Guꞌ ji na guꞌ ja kɇɇ gu Jesuus nam jax kaiꞌch, baꞌp ja tɨtda: ―Na pim guꞌ aapiꞌm jir yaꞌ kam dhi dumaalh kɨisap bhaan, guꞌ aañ matgam jir tɇꞌkob kam ji. Aapiꞌm jir yaꞌ kam jia dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, aañ guꞌ matgam cham tuꞌr yaꞌ kam ji.
23 Ele lhes disse: Vós sois cá de baixo, eu sou lá de cima. Vós sois deste mundo, eu não sou deste mundo.
24 Puiꞌ kuñ baꞌp jam tɨtda na pim yaꞌ pu koꞌyaꞌ jix uꞌuaꞌtulhdhix kam noꞌ pimɨt cham tɨ jɨɨꞌñ nañ aañ jir diꞌ nañ bɨjɨk dɨr pux jaiꞌch bɨɨmaꞌn guñ Gɨꞌkoraꞌ. Yaꞌ pup jir biꞌxim kaꞌ pim jix uꞌuaꞌtulhdhix kam.
24 Por isso vos disse: morrereis no vosso pecado; porque, se não crerdes o que eu sou, morrereis no vosso pecado.
25 Baꞌp tɨtda am: ―¿Jir tuꞌp tuꞌm daꞌ ap gi nap baꞌ puiꞌ kaiꞌch nap bɨjɨk dɨr pux jaiꞌch? Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho nañ jax ba kaiꞌch na ñich jax dhɨr yaꞌ ai.
25 Quem és tu?, perguntaram-lhe eles então. Jesus respondeu: Exatamente o que eu vos declaro.
26 Muiꞌx jaiꞌch nañ tuꞌ tu jam aꞌgidhaꞌ, na pim guꞌ cham miꞌ puiꞌ jiimchuꞌ na jax jir am. Ku guꞌ cham tuꞌ ji na aañ dɨɨlh nañ jax ɨlhiiꞌñ, gu jaꞌpji na jax jix aaꞌ guiꞌ nat bhañ joot. Jaꞌpniñ baꞌ pɨx tu jam aꞌgiꞌñ, nañ guꞌ aañ jix maat nar sɨlhkam nat jax jiñ chɨɨꞌn guiꞌ nat bhañ joot.
26 Tenho muitas coisas a dizer e a julgar a vosso respeito, mas o que me enviou é verdadeiro e o que dele ouvi eu o digo ao mundo.
27 Guꞌ ji na mɨt guꞌ cham maatɨt kai na guch Gɨꞌkoraꞌ aagɨt jup kaiꞌch gu Jesuus.
27 Eles, porém, não compreenderam que ele lhes falava do Pai.
28 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio: ―Janoꞌ ji na pim paiꞌ dhuuk bañ xissapaꞌ kuruus taꞌm na pim baꞌ ba machiaꞌ nañ aañ jir diꞌ nañ bɨjɨk dɨr pux jaiꞌch bɨɨmaꞌn guñ Gɨꞌkoraꞌ, nañ cham tuꞌ aañ dɨɨlh pɨx puiꞌ tu bua nañ jax ɨlhiiꞌñ, guꞌ jaꞌpji na jax pɨx jiñ chɨɨdaim ji guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ tu jam aꞌgiꞌñ.
28 Jesus então lhes disse: Quando tiverdes levantado o Filho do Homem, então conhecereis quem sou e que nada faço de mim mesmo, mas falo do modo como o Pai me ensinou.
29 Na guꞌ yaꞌni jaꞌp jiñ xanoop jup tuiꞌdhiꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nat bhañ joot. Cham jɨꞌxkat paiꞌñ dhoꞌñchoꞌ dɨɨlh, nañ guꞌ aañ miꞌ puiꞌ xi chu buim na jax jaꞌk jix aaꞌ.
29 Aquele que me enviou está comigo; ele não me deixou sozinho, porque faço sempre o que é do seu agrado.
30 Baꞌ muiꞌ jaꞌtkam tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor nat paiꞌ dhuuk puiꞌ jɨꞌ tu ja aꞌgi gu Jesuus.
30 Tendo proferido essas palavras, muitos creram nele.
31 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus guiꞌ nam jɨꞌk ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor: ―Noꞌ pim miꞌ puiꞌ jiimchuꞌ nañ jɨꞌk jax tu jam aꞌgiꞌñ, bhaan bax maatɨꞌ kaꞌ na pim bañ kaichuꞌ.
31 E Jesus dizia aos judeus que nele creram: Se permanecerdes na minha palavra, sereis meus verdadeiros discípulos;
32 Baꞌ cham jaroiꞌ jam aꞌmkam aaꞌndaꞌ na pim bha nɨidhidhaꞌ na jax jam tɨɨdaidhaꞌ, na pim guꞌ bax mat kaꞌ na jax jaꞌk jir am na pim tuiꞌñgɨdaꞌ.
32 conhecereis a verdade e a verdade vos livrará.
33 Baꞌp kaiꞌch am: ―¿Jax jap baꞌ duukat puiꞌch chɨtda na puiꞌ cham jaroiꞌ jich aꞌmkam aaꞌndaꞌ nach bha nɨidhidhaꞌ na jax jich chɨɨdaidhaꞌ? Nach guꞌ aach pui miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌ na jax tu jimdat guch boxii kat Abraam, cham tuꞌ jaroiꞌ bha nɨidhim ich.
33 Replicaram-lhe: Somos descendentes de Abraão e jamais fomos escravos de alguém. Como dizes tu: Sereis livres?
34 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Tuꞌ sɨlhkam jañ yaꞌ jam aagiꞌñdhaꞌ, bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk jum uaꞌtulhiꞌñ, dhiꞌ kat puiꞌ bam kaiꞌch nam dai pɨx bha nɨidhim gu uaꞌtulhdharaꞌ na mu jaꞌk ja tukgiꞌñ.
34 Respondeu Jesus: Em verdade, em verdade vos digo: todo homem que se entrega ao pecado é seu escravo.
35 Jaꞌp na jax gu jaroiꞌ noꞌ miꞌ paiꞌ pɨx tu juan buiñor maaꞌn gux chumñigam, na pɨx bha nɨidhidhaꞌ noꞌ pui mamka na tuꞌ kaꞌm tu juanaꞌ. Noꞌ guꞌ cham ka mamka, dho guꞌ dai dho na ba jimiaꞌ kiaꞌmiꞌñ. Piam noꞌ guꞌr maraaꞌn, cham paiꞌ jimiaꞌ dho, sia ku cham ka jaiꞌch na tuꞌm kaꞌm tu juanaꞌ, na guꞌr miꞌ kam kaꞌ.
35 Ora, o escravo não fica na casa para sempre, mas o filho sim, fica para sempre.
36 Guꞌ baꞌ gu xib noꞌ pim moox aaꞌndaꞌ gɨt na pim cham bhaan kam tutkagiꞌñkaꞌ gu jam uaꞌtulhdharaꞌ, piam na pim baꞌ cham mu jaꞌk ka nɨidhidhaꞌ, jam aꞌm jum aaꞌ na pim soiꞌñ chɨɨdaꞌ aañ nañ jir Maraaꞌn gu Dios nañ baꞌ jam boosgaꞌ miꞌ dhɨr jix chu tukgam kɨr na pim paiꞌp tuꞌiiꞌ.
36 Se, portanto, o Filho vos libertar, sereis verdadeiramente livres.
37 Jix maat iñ dho nar jam boxii kat gu Abraam, ku pim ji guꞌx chu chiañik ji nam jiñ muꞌaaꞌ, na pim guꞌ cham kaim nañ jɨꞌk jax tu jam aꞌgiꞌñ.
37 Bem sei que sois a raça de Abraão; mas quereis matar-me, porque a minha palavra não penetra em vós.
38 Sia ku tɨi dai nañ jɨꞌk jax nɨiꞌñ gio na jax jiñ chɨɨdaim guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ tu jam aꞌgiꞌñ, jaꞌp xi dhuukat japim pɨx ji guꞌ, na guꞌ aapiꞌm dai mu jaꞌk kaichuꞌ gu jam taat.
38 Eu falo o que vi junto de meu Pai; e vós fazeis o que aprendestes de vosso pai.
39 Baꞌ bhaiꞌ ji ñio mɨt, jup kaiꞌch am: ―¿Jaroo gi baꞌp jir jich chaat? Abraam dho. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Noꞌ baabuiꞌ Abraam jir jam taat kaꞌ gɨt, miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ pim gɨt ji na jax tu jimdat.
39 Nosso pai, replicaram eles, é Abraão. Disse-lhes Jesus: Se fôsseis filhos de Abraão, faríeis as obras de Abraão.
40 Tɨɨꞌ na pim baꞌ guꞌx chu chiañik nam jiñ muꞌaaꞌ sia kuñ tɨi tu aꞌgim na jax pɨx jiñ chɨɨdaim gu Dios. Jax dhui na guꞌ Abraam cham tuꞌ puiꞌ tomaatɨt na jax aapiꞌm.
40 Mas, agora, procurais tirar-me a vida, a mim que vos falei a verdade que ouvi de Deus! Isso Abraão não o fez.
41 Na guꞌ kaiꞌñkam aapiꞌm dai na pim mu jaꞌk kaichgɨt miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌ jia na jax tu jim gu jam taat. Baꞌp tɨtda am: ―Jix maat ich dho ɨp na jaroiꞌr jich chaat, cham tuꞌ nach moor saiꞌ chɨr kam. Dios dhor jich chaat.
41 Vós fazeis as obras de vosso pai. Retrucaram-lhe eles: Nós não somos filhos da fornicação; temos um só pai: Deus.
42 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Matgam noꞌ Dios jir jam taat kaꞌ gɨt, xiñ kɨɨgalhiꞌñdhaꞌ pim gɨt ji, na ñich guꞌ aañ bhammɨ dɨr bha jii na paiꞌp tuꞌiiꞌ. Cham tuꞌ nañ dɨɨlh pɨx ya jaꞌp jimdat puiꞌ ba tu jam aꞌgidhim, guꞌ jaꞌpji gu Dios nat bhañ joot.
42 Jesus replicou: Se Deus fosse vosso pai, vós me amaríeis, porque eu saí de Deus. É dele que eu provenho, porque não vim de mim mesmo, mas foi ele quem me enviou.
43 Guꞌ aapiꞌm jaꞌp jum aaꞌ nañ pɨx jap kaiꞌchim, puiꞌ ku pim baꞌ cham maatɨt jiñ kɇɇ nañ jax tu jam aꞌgiꞌñ, na pim guꞌ cham xim gaꞌnga na jax jir jum duukam.
43 Por que não compreendeis a minha linguagem? É porque não podeis ouvir a minha palavra.
44 Na guꞌ aapiꞌm jaꞌook jir jam taat, jaꞌp moo gu tuꞌx matgam, puiꞌ ku pim baꞌ mu jaꞌk kaichgɨt puiꞌp tu buim na jax jam tɨɨdaim. Na guꞌ gu jaꞌook bɨjɨk dɨr pur tu muaꞌkam nat dɨr maaxir, cham paiꞌ dhuuk miꞌ puiꞌ jim na jax jir am, gam na giilhim jix iatbiꞌ tuꞌ na pɨx bhaan. Cham paiꞌ dhuuk sɨlhkam tu aꞌga, dhiꞌr maꞌooꞌn gu iatdaꞌ.
44 Vós tendes como pai o demônio e quereis fazer os desejos de vosso pai. Ele era homicida desde o princípio e não permaneceu na verdade, porque a verdade não está nele. Quando diz a mentira, fala do que lhe é próprio, porque é mentiroso e pai da mentira.
45 Guꞌ baꞌ aañ nañ tɨi sɨlhkam tu aꞌga, cham jiñ jɨɨgiꞌñ japim.
45 Mas eu, porque vos digo a verdade, não me credes.
46 ¿Aañ japim paa duuk jiñ ñɨiꞌñ na ñich tuꞌ jax ba duu na cham jir am, nar uaꞌtulhdharaꞌ? ¿Piam aa na guꞌ cham? Nañ guꞌ aañ sɨlhkam tu aꞌga, guꞌ ji na pim guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ.
46 Quem de vós me acusará de pecado? Se vos falo a verdade, por que me não credes?
47 Na guꞌ cham tuꞌ Dios jir jam Gɨꞌkoraꞌ, puiꞌ ku pim baꞌ cham kaim. Guꞌ matgam gu jaroiꞌ noꞌ moo sɨlhkam Dios jir Gɨꞌkorgaꞌn, jix kaim kaꞌ ji gu ñioꞌkiꞌñ.
47 Quem é de Deus ouve as palavras de Deus, e se vós não as ouvis é porque não sois de Deus.
48 Baꞌ bhaiꞌ ji ñio mɨt gu gɇꞌgɇrkam Israel kam, jup tɨtda am gu Jesuus: ―Xib jachich dho gi baꞌ ampɨx jix bhaiꞌ maat ji nap jir Samaaria kam gio nam aꞌm tɨ nɨidhim gu jaꞌook. Tɨɨꞌ nap jax kaiꞌch.
48 Responderam então os judeus: Não dizemos com razão que és samaritano, e que estás possesso de um demônio?
49 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Jaꞌpji dai nañ gammɨjɨ daan guñ Gɨꞌkoraꞌ, cham tuꞌ ji na tuꞌ jaꞌook jiñ aꞌm tɨ nɨidhim. Guꞌ ji na pim guꞌ aapiꞌm cham tuꞌ kaꞌm jiñ ñɨiꞌñ, giilhim pɨx kaiꞌchdhaꞌ pim.
49 Respondeu-lhes Jesus: Eu não estou possesso de demônio, mas honro a meu Pai. Vós, porém, me ultrajais!
50 Ku guꞌ aañ cham tuꞌ ji nañ jix aagɨt jup kaiꞌch na pim jiñ dhaandaꞌ, guꞌ jaꞌpji guñ Gɨꞌkoraꞌ nax aaꞌ na pim jiñ bui tu daandaꞌ, na guꞌ guiꞌ noꞌt jax ba tɨi, jir puiꞌ kaꞌ.
50 Não busco a minha glória. Há quem a busque e ele fará justiça.
51 Tuꞌ sɨlhkam jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, gu jaroiꞌ noꞌ miꞌ puiꞌ ba jimchuꞌ nañ jɨꞌk jax tu aꞌga, cham ka tu mumkɨdaꞌ.
51 Em verdade, em verdade vos digo: se alguém guardar a minha palavra, não verá jamais a morte.
52 Baꞌ gio bhaiꞌp ji ñio mɨt gu gɇꞌgɇrkam Israel kam, jup kaiꞌch am: ―¡Jaiñ dho pɨk tuꞌ aaꞌch ji na jaꞌook jum aꞌm jup tuiꞌdhiꞌ! Tɨɨꞌ nat baꞌ gu Abraam muu noꞌ baabuiꞌ, gio gu jaiꞌ nam bhaankamuꞌn jup tu aꞌgimɨk guch Gɨꞌkoraꞌ. Puiꞌ pɨx jup koi mɨt, guꞌ aap jax ɨlhdhat puiꞌch chɨtda nap baꞌp kaiꞌch: “Gu jaroiꞌ noꞌ miꞌ puiꞌ ba jimchuꞌ nañ jɨꞌk jax tu aꞌga, cham ka tu mumkɨdaꞌ.”
52 Disseram-lhe os judeus: Agora vemos que és possuído de um demônio. Abraão morreu, e também os profetas. E tu dizes que, se alguém guardar a tua palavra, jamais provará a morte...
53 ¿Giilhim gɇꞌkam tu tatdaꞌ aa panaas? Cham tuꞌ puiꞌ na jax guch boxii kat Abraam nat puiꞌ pɨx jup muu, gam gu jaiꞌ nam bhaankamuꞌn tɨip tu aꞌgimɨk guch Gɨꞌkoraꞌ na mɨt puiꞌ pɨx jup koi. Guꞌ aap chi baꞌ pɨk, jɨɨꞌx jup tɨɨꞌ.
53 És acaso maior do que nosso pai Abraão? E, entretanto, ele morreu... e os profetas também. Quem pretendes ser?
54 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Kux baꞌ noꞌ guꞌ aañ dɨɨlh pɨx ya jaꞌp tu aꞌgadaꞌ gɨt nañ puiꞌ kaiꞌchdhaꞌ nañ jir gɇꞌkam, ¿tuꞌ gi miꞌp jum nɨnɨiꞌñ? Guꞌ jaꞌpji gu Dios na pim aapiꞌm jaroiꞌ aaꞌ na puiꞌ tɨip jir jam Gɨꞌkoraꞌ na puiꞌ ja mattuꞌn gu jaꞌtkam nañ jaꞌxbuiꞌp jir gɇꞌkam na dɨɨlh.
54 Respondeu Jesus: Se me glorifico a mim mesmo, a minha glória não é nada; meu Pai é quem me glorifica, aquele que vós dizeis ser o vosso Deus
55 Ku guꞌ aapiꞌm cham maat ji nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ, na pim guꞌ cham xim gaꞌnga na jax jaꞌk jix aaꞌ. Aañ dho gi guꞌx bhaiꞌx maat ji, nañ guꞌ miꞌ puiꞌ tu buim na jax pɨx jiñ chɨɨdaim. Noꞌñ guꞌ jax kaiꞌchdhaꞌ gɨt nañ cham maat, jaꞌp dho pɨx ba ji buusandaꞌ iñ gɨt na jax aapiꞌm na pim giilhim jix iatbiꞌ.
55 e, contudo, não o conheceis. Eu, porém, o conheço e, se dissesse que não o conheço, seria mentiroso como vós. Mas conheço-o e guardo a sua palavra.
56 Matgam noꞌ pim miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gɨt na jax jir am, jix bhaiꞌm ɨlhdhaꞌ pim gɨt ji na ñich yaꞌ ba ai, jaꞌp na gu Abraam nat jix bhaiꞌm ɨlh nat paiꞌ dhuuk maat nañ puꞌñi gatuuk bha jim.
56 Abraão, vosso pai, exultou com o pensamento de ver o meu dia. Viu-o e ficou cheio de alegria.
57 Baꞌp tɨtda am gu gɇꞌgɇrkam Israel kam: ―¡Jɨɨ, saak jap baꞌ pɨn cham iatdaꞌ tu aꞌga! ¿Jax jap baꞌ duukat jup nɨiꞌñ gu Abraam? Nap guꞌ chakui jɨꞌk gook ooꞌm daman mambhɨɨx oidhaꞌ biaꞌ.
57 Os judeus lhe disseram: Não tens ainda cinqüenta anos e viste Abraão!...
58 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Tuꞌ sɨlhkam jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, bɨɨpɨꞌ dɨr pux jaiꞌch iñ aañ nat baꞌ gu Abraam yaꞌ maaxirɨk gio cham jup ka jaiꞌch.
58 Respondeu-lhes Jesus: Em verdade, em verdade vos digo: antes que Abraão fosse, eu sou.
59 Baꞌ giilhim bhaak jamɨt nat puiꞌ xi ja tɨɨꞌn. Jotmodaꞌ tɨi uꞌaam jamɨt gu joodai nam sap kɨꞌn maꞌyasai muꞌaaꞌ gɨt. Guꞌ ji nat guꞌ mɨjɨ jaꞌp xi baa jaꞌtkam tɨr gu Jesuus, pu jii miꞌ dhɨr gɇꞌ chiop. Mi jaꞌp ba buus ja saagiꞌñ, gammɨjɨ ji dhuu.
59 A essas palavras, pegaram então em pedras para lhas atirar. Jesus, porém, se ocultou e saiu do templo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.