João 19
Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs BKJ
1 Baꞌ gux kaiꞌ Pilaato puiꞌ ma tu chia nam gɨɨꞌbiaꞌ gu Jesuus.
1 Então, pois, Pilatos tomou a Jesus, e o açoitou.
2 Miꞌ dhɨr baꞌ maadɨt gu sandaaruiꞌx nat jax ɨɨ gu bappandam joiꞌ kuruun xip duuk bhaiꞌ eek kɨɨx gu Jesuus, gio maaꞌn gu tɇb kutuun jamɨt jup xi chɨiꞌ jix chukuum jix bɨꞌ.
2 E os soldados, entrelaçando uma coroa de espinhos, puseram-lha sobre a sua cabeça, e eles colocaram-lhe um manto de púrpura.
3 Baꞌp tɨtda am miaꞌn dɨr bhaiꞌ ji ñɨidhat: ―Jaña alh na jax xi chuꞌiiꞌ dhi ja gɇꞌkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam. Bhaiꞌ eeg gɨb am baꞌ buibsaram puiꞌ xi chɨtdat.
3 E diziam: Salve, Rei dos Judeus! E eles golpearam-lhe com as suas mãos.
4 Baꞌ gu Pilaato gio mɨjɨp ji buus dɨɨrap nat ja tɨkkam gu jaꞌtkam nam sap jax ɨlhiiꞌñ, jup ja tɨtda: ―Bhaiꞌñ xi buusaidhaꞌ gu jaduuñ na pimɨt yaꞌñ aichulh. ¿Jax jañ gip ba ji dhoodaꞌ? Na guꞌ panaas tɨi cham tuꞌ jax tomaat. Cham jup maatɨꞌ guꞌ noꞌ moo sɨlhkam tuꞌ jax jam duiñ, kaꞌ baꞌ guꞌ tɨi cham.
4 Então, Pilatos saiu outra vez, e disse-lhes: Eis que vo-lo trago para vocês, para que saibais que não acho nele nenhuma culpa.
5 Puiꞌ xi chɨꞌɨɨk gio mu jaꞌk jup ji baa gu Pilaato nat baidham gu Jesuus. Baꞌ jaꞌxpɨx bhɨjɨ dɨr bhaiꞌ ji buusaiꞌ mɨt gu Jesuus xi chɨiꞌchuꞌ gu tɇb jannulh na mɨt tɨiꞌ nax chukuum jix bɨꞌ, gio gu bappandam joiꞌ jup xi kɨɨstuꞌ na mɨt bha dhaax moꞌram kuruun xip duuk. Baꞌ miꞌ dhɨr jup ja tɨtda gu Pilaato: ―Jaiñ, yaꞌ baꞌ dhi jam kɨꞌdaraꞌ.
5 Saiu então Jesus, vestido com o manto de púrpura e a coroa de espinhos. E disse-lhes Pilatos: Eis o homem!
6 Baꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, gio gu oꞌrosiiris pɨx jiiñak gɨi mɨt na mɨt ba tɨɨ gu Jesuus nat muiꞌ ji buus, jup kaiꞌch am gɇꞌ kɨꞌn: ―¡Mu tu chianiñ nam sissapaꞌ kuruus taꞌm! ¡Chaꞌp miꞌ pux joiꞌgɨꞌndaꞌ! Baꞌp ja tɨtda gux kaiꞌ Pilaato: ―Dho pim mu xi bhɨikaꞌ aapiꞌm. Dɨɨlh japim baꞌx maat noꞌ pim sissapaꞌ kuruus taꞌm, noꞌ pim moo jaꞌp jix bhaamkiꞌñ. Aañ nañ guꞌx maat nat tɨi cham tuꞌ jax dhuu nar jix buam jum duukam.
6 Quando os principais sacerdotes e os oficiais o viram, gritaram, dizendo: Crucifica-o, crucifica-o. Disse-lhes Pilatos: Tomai-o vós, e crucificai-o, porque nenhuma culpa eu acho nele.
7 Baꞌp kaiꞌch am ɨp gio gu Israel kam jaꞌtkam: ―Jaꞌpji nach guꞌ aach miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌ na jax jum kaiꞌch mich uꞌuan am na paiꞌ tu daaxix na jax tu aagix aach jich bui nach jɨꞌk jir Israel kam. Na miꞌ paiꞌ puiꞌm kaiꞌch maaꞌn kap na saak jir uaꞌtulhdharaꞌ noꞌ jaroiꞌ jax kaiꞌch nar maraaꞌn gu Dios. Jaiñ guꞌ dhiꞌ jaꞌp pɨx na puiꞌ kaiꞌch nar gɇꞌkam, gio na sap jir maraaꞌn gu Dios na jax dhui pɨx bhaan jum uaꞌtulhiꞌñ. Puiꞌ dho baꞌ pɨx bax bhaiꞌ nach muꞌaaꞌ.
7 Responderam-lhe os judeus: Nós temos uma lei, e, segundo a nossa lei, ele deve morrer, porque ele se fez Filho de Deus.
8 Baꞌ giilhim jix ioꞌm bhaiꞌ ji chooꞌn gu Pilaato nat puiꞌ jɨꞌ ja kai nam kaiꞌch gu jaꞌtkam nam mu jiiñak.
8 E Pilatos, quando ouviu essa palavra, ele ficou mais atemorizado;
9 Baꞌ gio bhɨjɨ jaꞌk jup xi baidhak baꞌk chɨr gu Jesuus, gio baꞌp ba tɨkka, jup tɨtda: ―¿Gir pa jaꞌk kam aap jiñ jaduuñ jaꞌp moo gux gɨꞌm? Noꞌp moo sɨlhkam jup xiñ aagiꞌñ. Cham ñiok gu Jesuus na tɨi tɨkka. Miꞌ pɨx pu tuꞌiiꞌ.
9 e entrou outra vez na sala de julgamento, e disse a Jesus: De onde és tu? Mas Jesus não lhe deu resposta.
10 Baꞌp tɨtda ɨp gio gu Pilaato: ―¿Jax kup baꞌ cham jiñ aagiꞌñ? ¿Cham maat ap aa nañ aañ jir gɇꞌkam kat yaꞌ pum tɨtda? Jix bhaiꞌ nañ jum doꞌñchoꞌ noꞌñ xi ɨlhiiꞌñ, piam ku guꞌ nañ tu chiñiaꞌ nam jum sissapaꞌ kuruus taꞌm. Aap guꞌ yaꞌ cham jiñ aagiꞌñ nañ tuꞌ tɨim tɨkka.
10 Disse-lhe, então, Pilatos: Tu não falas comigo? Não sabes tu que tenho poder para te crucificar, e tenho poder para te soltar?
11 Baꞌ gio bhaiꞌp ji ñio gu Jesuus, jup tɨtda gu Pilaato: ―Puiꞌp dho kaiꞌch, nat guꞌ gu Dios jiñ Gɨꞌkoraꞌ puiꞌ ba tɨi jia nañ baꞌ yaꞌ jɨꞌ soiꞌ ba tuiꞌkaꞌ jum bui. Noꞌ gɨt chakui pu tɨꞌyaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, ¿jax jap gip jiñ dhoodaꞌ gɨt siap chi puꞌñi kaiꞌchdhaꞌ gɨt? Ku baꞌ guꞌ aap cham tuꞌ bhaan kuiñcha biaꞌ ji gu xib, guiꞌ ji nat jaroiꞌ maaxik jiñ kɨi nat baꞌ gɇꞌkam kɨꞌn jum uaꞌtulh.
11 Jesus respondeu: Tu não poderias ter poder contra mim, se de cima não te fora dado; por isso aquele que me entregou a ti, maior pecado tem.
12 Baꞌ nat puiꞌ jɨꞌ giop xi chɨɨꞌn gu Jesuus gux kaiꞌ Pilaato, cham bhaaiꞌ na jax kam duñiaꞌ, dai na tɨim gaꞌnga na jax pɨk dui doꞌñchoꞌ gɨt gu Jesuus. Guꞌ ji nam guꞌ gu Israel kam jaꞌtkam giilhim mu jiiñak, jup kaiꞌch am: ―Noꞌ pich jax dhuuk doꞌñcho dhi maaꞌnkam nach jum chian nap muꞌaaꞌ, bhaan bax maatɨꞌ kaꞌ nap bak cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Seesar gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam. Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ dɨɨlh gɇꞌkam jum taat na jax dhi maaꞌnkam, cham tuꞌ kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Seesar gux ioꞌm gɇꞌkam.
12 Daí em diante Pilatos procurava soltá-lo; mas os judeus gritavam, dizendo: Se tu deixares este homem ir, não és amigo de César; todo aquele que se faz rei fala contra César!
13 Baꞌ nat ja kai gu Pilaato nam puiꞌ jɨꞌ kaiꞌch gu jaꞌtkam, xi chu chia nam buusaidhaꞌ gu Jesuus mu dɨɨrap. Miꞌ dhɨr baꞌ jimɨɨk mu ji dhaibu na paiꞌ dadarrɨ na paiꞌ dhuuk ja sɨlhkaꞌndaꞌ gu jaꞌtkam, na Gabaata tɨm tɨɨtɨꞌ gu ebreo ñiꞌook kɨꞌn, na jaꞌp kaiꞌñkam jup jum kaiꞌch na joodai sobkoñxim mi baapax.
13 Ouvindo, então, Pilatos esse dito, ele trouxe Jesus para fora e sentou-se no assento de julgamento, no lugar que é chamado Pavimento, mas, em hebraico, Gábata.
14 Baꞌ takaab dɨr na baꞌ buimgidhak bam aayaꞌ gu piasta bhaan Paaskua taꞌm, jup ja tɨtda gu Pilaato gu Israel kam jaꞌtkam: ―Yaꞌ baꞌ dhi jam gɇꞌkam tuk.
14 E era a preparação da páscoa, e cerca da hora sexta; e ele disse aos judeus: Eis o vosso Rei!
15 Gio pɨx jiiñak jup tɨm gɨi, jup kaiꞌch am: ―¡Mu gor muꞌaiñ! ¡Sissapaꞌ pim kuruus taꞌm! Baꞌ gio bhaiꞌp ji ñio gux kaiꞌ Pilaato, jup ja tɨtda: ―¿Kux moo aa nañ ba ji chu chiñiaꞌ baꞌ nam sissapaꞌ kuruus taꞌm dhi jam gɇꞌkam tuk? Baꞌp kaiꞌch am guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam: ―Aach daipuꞌ ji gu Seesar nar jich gɇꞌkam tuk. Cham tuꞌ jumai ɨp.
15 Mas eles gritavam: Fora com ele, fora com ele, crucifica-o. Disse-lhes Pilatos: Eu devo crucificar o vosso Rei? Responderam os principais sacerdotes: Nós não temos rei, senão César.
16 Baꞌx chooꞌnnɨt puiꞌ ma tɨi gu Pilaato nam mu bhɨɨji sissapaꞌ kuruus taꞌm ku gi gu Jesuus nam puiꞌx bhaamkiꞌñ. Mɨjɨ jaꞌp jamɨt baꞌ xi bhɨɨk na mɨt ba sissapam.
16 Então, entregou-lho para que fosse crucificado. E eles tomaram a Jesus, e o levaram.
17 Baꞌ na mɨt jax mootoiꞌ gu kuruus gu Jesuus, gamaiꞌ pɨx bɨɨpɨꞌ nuꞌyasim am na mɨt ba sissapam baasɨꞌn daam dɨr na paiꞌ Kakoiꞌ Moꞌ Daa tɨ tɨɨꞌ, nam Golgota kɨꞌn jup jix chu mat kaꞌ gu ebreo ñiꞌook kɨꞌn.
17 E, carregando ele a sua cruz, saiu para um lugar chamado o lugar de uma caveira, que é chamado em hebraico Gólgota;
18 Bhammɨ na mɨt aichdhak dho guꞌ dai na mɨt ba sissapa kuruus taꞌm. Gio jaiꞌ gook jamɨt bɨxxik dɨr jup ja sissapa puiꞌ kukrus taꞌm ɨp, ɨrban baꞌ gu Jesuus.
18 onde o crucificaram, e com ele outros dois, um de cada lado, e Jesus no meio.
19 Baꞌ gux kaiꞌ Pilaato nat jax dhaa maaꞌn gu taaꞌmla alhiꞌch komaarak paꞌ, miꞌ xi chu uaꞌna, jup jum kaiꞌch: “Gu Jesuus Nasareet kam, ja gɇꞌkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.” Miꞌ dhɨr baꞌ xi chu chia nam bhammɨ siispapuꞌ moꞌbon gu Jesuus na paiꞌ sissap.
19 E Pilatos escreveu um título, e pô-lo em cima da cruz. E nele estava escrito: JESUS DE NAZARÉ, O REI DOS JUDEUS.
20 Muiꞌ gu Israel kam jaꞌtkam tɨɨ mɨt gu dhiꞌ puiꞌ na jax bha tu uaꞌñix moꞌbon gu Jesuus, na guꞌ amuub juꞌñdharan gu gɇꞌ kiicham na mɨt sissapa kuruus taꞌm. Baik ñiiñioꞌk kɨꞌn bha tu uaꞌñix: Griago ñiꞌook kɨꞌn, gio baꞌ ebreo ñiꞌook kɨꞌn ɨp, gio baꞌ gu latiin kɨꞌn.
20 Muitos dos judeus leram este título, porque o lugar onde Jesus foi crucificado era próximo da cidade; e estava escrito em hebraico, e grego, e latim.
21 Baꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, pɨx am bhaak jamɨt na mɨt ba tɨɨ na puꞌñi jaꞌk bha tu uaꞌñix moꞌbon gu Jesuus. Mu jimɨɨk jup tɨtda am gux kaiꞌ Pilaato: ―¿Jax ku pich baꞌ puiꞌ jaꞌk bha tu uaꞌna taaꞌmla taꞌm na puiꞌ gu Jesuus jir jich gɇꞌkam tuk bɨɨx nach jɨꞌk jir Israel kam jaꞌtkam? Jaꞌpji nap siisbhioꞌkai gio bhaiꞌp tu uaꞌnaꞌ, jaꞌpni nam kaiꞌchdhaꞌ: “Dhiꞌñir diꞌ guiꞌ na puiꞌm ɨlhiiꞌñ na sap jir ja gɇꞌkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.”
21 Então, diziam os principais sacerdotes dos judeus a Pilatos: Não escrevas: O Rei dos Judeus, mas que ele disse: Eu sou Rei dos Judeus.
22 Guꞌ ji na guꞌp ja tɨtda pɨx gu Pilaato: ―Puuiꞌ ji na bhaiꞌ ba tu uaꞌñix kaꞌ na ñich jax bhaiꞌ ba tu uaꞌna. ¿Jax gi moop jum duñiaꞌ?
22 Respondeu Pilatos: O que eu escrevi, eu escrevi.
23 Baꞌ gu sandaaruiꞌx na mɨt sissapa kuruus taꞌm gu Jesuus, xi chu jumpadak jamɨt gu jajannulhiꞌñ na tɨ tɨiꞌchgɨt aꞌlhiok xi chu uꞌuuk. Jɨꞌk jup tu uꞌuuk maaꞌn gio gu jumai, nam guꞌr maakobaꞌn. Guꞌ baꞌ gu tɇb kutuunaꞌn na daam dɨr tɨiꞌchgɨt gu Jesuus, cham bhaiꞌ nam jax ɨꞌlhiok uiꞌkaꞌ nam miꞌ tɨi xi nɨiꞌñ, na guꞌ muiꞌ pum daaꞌ.
23 Então os soldados, tendo crucificado a Jesus, tomaram as suas vestes, e fizeram quatro partes, para cada soldado uma parte, e também sua túnica; mas a túnica era sem costura, toda tecida de alto a baixo.
24 Baꞌp jum tɨ tɨtda am: ―Cham jach saasasdaꞌ, jaꞌpji nach jich mamaiꞌchiaꞌ, ea jaroiꞌx pɨk bhaan ji biꞌyaꞌ. Baꞌ dhiꞌ bhaan puiꞌ ji chum kuugalh nat jax tum uaꞌnak bɨjɨk nap jum kaiꞌch: “Aꞌlhiok jamɨt xi chu uꞌuuk guñ jajannulh, gio gu tɇb jiñ kutuun jamɨt xim mamaiꞌchɨk xi bhɨɨk.” Puiꞌ mɨt dho tu dooda gu sandaaruiꞌx na jɨꞌk jax jum kaiꞌch.
24 Portanto, eles disseram entre si: Não a rasguemos, mas lancemos a sorte sobre ela, para ver de quem será; para que possa se cumprir a escritura, que diz: Eles repartiram entre si as minhas vestes, e sobre a minha túnica lançaram a sorte. Os soldados, pois, fizeram essas coisas.
25 Baꞌ gu dɨꞌɨɨꞌn gu Jesuus mi jaꞌp amuub gam kɨɨk na paiꞌ sissap kuruus taꞌm gu maraaꞌn, bɨɨmaꞌn gu dhixiiꞌñ Mariiya nar bɨngaꞌn gu Kleopas, gio baꞌ gu Mariiya Magdalena.
25 E, junto à cruz de Jesus, estavam em pé sua mãe, e a irmã de sua mãe, Maria, mulher de Cléofas, e Maria Madalena.
26 Baꞌ gu Jesuus miꞌ pɨx jaꞌp ji chɨɨ na kɨɨk gu dɨꞌɨɨꞌn bɨɨmaꞌn maadɨt guiꞌ nam puiꞌp kaichuꞌ nax ioꞌm jix dhaꞌdaꞌ gu Jesuus. Baꞌp tɨtda gu dɨꞌɨɨꞌn: ―Dhiñ jaduuñ na miꞌm sanoop kɨɨk jiñ ñaan, jum mar tuꞌm kɨꞌn ji buusniaꞌ xib dɨr.
26 Ora, Jesus, vendo ali sua mãe, e ao lado dela o discípulo a quem ele amava, ele disse à sua mãe: Mulher, eis o teu filho!
27 Baꞌ guiꞌ na kaichuꞌ jup tɨtda ɨp: ―Xib dɨr jum naan tuꞌm kɨꞌn ji buusniaꞌ dhiñ ñaan na miꞌm sanoop kɨɨk jiñ jaduuñ, nap baꞌ moo xi kuaꞌñdhat, nañ guꞌ aañ bar boi chaꞌm kam. Baꞌ guiꞌ am jup xi baidhak gu dɨꞌɨɨꞌn gu Jesuus mu jaꞌk kiaꞌmiꞌñ, na guꞌ puiꞌ tɨtda gu Jesuus.
27 Então ele disse ao discípulo: Eis a tua mãe! E desde aquela hora o discípulo a recebeu em sua própria casa.
28 Baꞌ miꞌ dhɨr na guꞌx maat gu Jesuus nat bɨɨx puiꞌ ba tum kuugalh nat jɨꞌk jax tum uaꞌnak bɨjɨk, maaꞌn kap pɨx ba bii na puiꞌ tum kuugalhdhaꞌ, baꞌp kaiꞌch: ―Tɨix chanoom iñ.
28 Depois disso, sabendo Jesus que todas as coisas já estavam terminadas, para que pudesse se cumprir a escritura, disse: Tenho sede.
29 Baꞌ moo ampɨk miꞌp biaꞌ maadɨt gu kuugaꞌn gu biiñ jix jɨꞌɨɨk alhiꞌch jaꞌaa taꞌm. Baꞌ dai na mɨt jax baꞌnni gu tok kɨꞌn gu biiñ, uux chaꞌm xi buraak bhammɨ xi dhaax chiñiꞌram gu Jesuus na baꞌ xioꞌpnaꞌ.
29 Ora, estava ali um vaso cheio de vinagre; e embeberam uma esponja de vinagre, e pondo-a sobre um hissopo, a colocaram na sua boca.
30 Baꞌ pɨx muuk sai gu Jesuus, na guꞌx chanoom. Miꞌ dhɨr baꞌp kaiꞌch nat xi iꞌchok: ―Xib dho gi baꞌ bɨɨx puiꞌ ba tu kuugalhdhix ji nat jɨꞌk jax tum uaꞌnak bɨjɨk. Daipuꞌ xi chɨꞌɨɨk naiꞌ ji mugia, pu muu.
30 Quando Jesus tomou o vinagre, disse: Está consumado; e ele, inclinando a cabeça, entregou o espírito.
31 Baꞌ takaab dɨr na baꞌ moo bam aayaꞌ gu bhaan Paaskua taꞌm nam paiꞌ dhuuk tu piastatdaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, mu jimɨɨk jup tɨtda am gu Pilaato na sap ja chiñiaꞌ gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ nam ja oꞌmxichulhdhaꞌ gu ja kaakai guiꞌ nam bhammɨ sissap kukrus taꞌm nam baꞌ jotmodaꞌ koꞌyaꞌ kum xi ja yassapai ampɨk na jurniaꞌ, na guꞌ buimgidhak cham ka tum juandaꞌ, dai ji nam ba tu piastatdaꞌ gu bhaan Paaskua taꞌm, nam guꞌ cham aaꞌ nam bhaiꞌ pu sissap kaꞌ buimgidhak bɨx chanoolh.
31 Os judeus, pois, porque era a preparação, para que os corpos não ficassem na cruz no dia do shabat, (porque foi aquele shabat um grande dia), pediram a Pilatos que se lhes quebrassem as pernas, e que fossem tirados dali.
32 Baꞌ gux kaiꞌ Pilaato mɨjɨp xi ja joot gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ, baꞌ guiꞌ mu jimɨɨk jup ja oꞌmxichulh jamɨt gu ja kaakai dai gu gook nam bɨxxik dɨr sissap na paiꞌ gu Jesuus.
32 Foram então os soldados, e quebraram as pernas do primeiro, e do outro que com ele fora crucificado.
33 Na guꞌ ba muukix nam bhaiꞌ xi ñɨiꞌñ gu Jesuus, puiꞌ mɨt baꞌ cham ka oꞌmxichulh gu kaakaiꞌñ.
33 Mas, vindo a Jesus, e vendo-o já morto, eles não quebraram as suas pernas.
34 Guꞌ ji nat guꞌ maadɨt gu sandaaruiꞌx bhaiꞌ ees sɨi janoꞌmaram gu Jesuus kɨꞌn gu tɇb uux jix muꞌuuk na uaꞌ, sia ku tɨi ba muukix. Baꞌ bhaiꞌ ji mɨɨ gu suudaiꞌ ɨꞌɨɨr bɨnkam.
34 Mas, um dos soldados lhe perfurou o lado com uma lança, e imediatamente saiu sangue e água.
35 Tɨɨgɨk moop kaiꞌch guiꞌ na puiꞌ tu aꞌga bɨɨx dhiꞌ puiꞌ, cham tuꞌ na pɨx jap kaiꞌch, na guꞌ miꞌp tuꞌiiꞌ na tɨ nɨiꞌñ nat paiꞌ dhuuk puiꞌ tum duu, na pim baꞌ aapiꞌm puiꞌp tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ nat sɨlhkam puiꞌ tum duu.
35 E aquele que o viu testificou, e o seu testemunho é verdadeiro; e ele sabe que é verdade o que diz, para que também vós o creiais.
36 Baꞌ gu dhiꞌ puiꞌ nat tum duu, bhaan jum kuugalh nat jax tum uaꞌnak gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios bɨjɨk nap jum kaiꞌch: “Ku guꞌ cham tuꞌ maaꞌn aꞌooꞌn omñiaꞌ ji nam paiꞌ dhuuk muꞌaaꞌ.”
36 Pois estas coisas foram feitas, para que se cumprisse a escritura: Nenhum dos seus ossos será quebrado.
37 Gio jaꞌp iam nap jum kaiꞌch: “Muiꞌ jaꞌtkam tɨgiaꞌ am nam paiꞌ dhuuk jix koꞌkom doodaꞌ.”
37 E outra vez diz a escritura: Eles olharão para o qual perfuraram.
38 Baꞌ miꞌ dhɨr nat puꞌñi ba muu gu Jesuus, gu Josee guiꞌ nar Arimatea kam muiꞌ ma jii buiñor gux kaiꞌ Pilaato nat kaim noꞌx bhaaiꞌ na tɨbaañdhai bhɨikaꞌ gu tukgaꞌn gu Jesuus. Gu Pilaato jup kaiꞌch nax bhaaiꞌ. Guꞌ na guꞌ gu Josee puiꞌp kaichgɨt gu Jesuus, dai nax ɨxchuixim, na guꞌx ja ɨɨbhiꞌñdhaꞌ gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam. Baꞌ mu jimɨɨk tɨbaañdhak xi bhɨɨk gu tukgaꞌn gu Jesuus.
38 E depois disso, José de Arimateia, sendo discípulo de Jesus, mas em secreto, por medo dos judeus, pediu a Pilatos que lhe permitisse tirar o corpo de Jesus; e Pilatos o deixou. Portanto, ele foi e tomou o corpo de Jesus.
39 Gook dɨt am gu Nikodeemo guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ dɨr tukaaꞌñ chaꞌm mu jimɨɨk mu na paiꞌ tɨbiap gu Jesuus nax chu aꞌgidham. Gu Nikodeemo gɇꞌ ji kusbiot guiꞌ na joidham uub na mirram tɨɨtɨꞌ gio baꞌ guiꞌ na aaloep jum tɨɨtɨꞌ.
39 E foi também Nicodemos, aquele que antes viera ter com Jesus de noite, trazendo uma mistura de mirra e aloés, pesando cerca de cem libras.
40 Baꞌ miꞌ dhɨr dai na mɨt ba juulh guiꞌ na joidham uub gu tukgaꞌn gu Jesuus, gio baꞌ na mɨt jix bhaiꞌ bhiib jajannulh kɨꞌn nam jax jaꞌk ba tu jimdaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam puꞌñi jaꞌk ja buaꞌt ja yassapdaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk koꞌiidhaꞌ.
40 Eles tomaram então o corpo de Jesus, e o envolveram em panos de linho com as especiarias, de acordo com os costumes judaicos de sepultamento.
41 Baꞌ amuub miꞌ na mɨt paiꞌ sissapa kuruus taꞌm gu Jesuus, maaꞌn kap xikoolh tu kuup kaꞌ na bɨxchuꞌ miꞌ tɨ ɨꞌxchix. Miꞌ ɨrban dɨr baꞌ moo maaꞌn kap jup dɨꞌlhix gux moik aiꞌ nam jax chuutuꞌm kɨr ja baapas gu koiꞌñgaꞌn, dai nat chakui maaꞌn mɨjɨm jaꞌbsu gu tuukuꞌ, miꞌ pɨx puiꞌ tuiꞌkaꞌ, nat guꞌ janoꞌ pɨk chakui maaꞌn jup muu.
41 Ora, no lugar onde ele fora crucificado havia um jardim, e nesse jardim, um sepulcro novo, em que nenhum homem havia sido colocado.
42 Miꞌ mɨt baꞌ ulh gu tukgaꞌn gu Jesuus na kapbhaiꞌr amuub, na guꞌ moo jaꞌp jup bam aajim nam paiꞌ dhuuk cham ka tu juandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Jotmodaꞌ pɨx jamɨt baꞌ miꞌ xi yaaspak.
42 Eles colocaram Jesus ali, por ser dia da preparação dos judeus, e visto que o sepulcro ficava perto.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.