Lucas 6
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Gajinʉ, judío masaka siñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, Jesús trigo otedero watope waamakʉ̃, ĩgʉ̃ buerã trigo yerire tʉ̃rĩ koro baawãgãñurã.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãrã, surãyeri fariseo bumarã ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñañurã:
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Ĩgʉ̃ merãmarã merã Marĩpʉya wiigue ñajãa, Marĩpʉ ĩũrõ peyari pã́ duparure baadi ããrĩmí. Marĩpʉ paía ããrĩmerãrẽ: “Iri pã́ duparure baabirikõãka!” ãrĩdi ããrĩmí. David gapʉ paí ããrĩbirikeregʉ, irire baagʉ, Marĩpʉ ĩũrõ ĩgʉ̃ dorerire tarinʉgãgʉ̃ meta iridi ããrĩmí, ãrĩyupʉ.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Irasũ ãrĩ odo, ãsũ ãrĩyupʉ doja:
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Gajinʉ siñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, Jesús judío masaka nerẽrĩ wiigue ñajãa, ĩgʉ̃sãrẽ bueyupʉ. Iri wiigue sugʉ masakʉ diayema mojõ gapʉ diíweredi ããrĩyupʉ.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Fariseo bumarã, Moisés gojadeare buerimasã Jesúre bʉro ĩãduripítʉya: “Siñajãrĩnʉ ããrã, irasirirã ĩĩ mojõ diíweredire ĩgʉ̃ taumakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ weresãrãra”, ãrĩ gũñañurã.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Jesús ĩgʉ̃sã gũñarĩrẽ ĩãmasĩ, mojõ diíweredire:
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Ĩgʉ̃ ejanʉgãmakʉ̃, Jesús gajirã irogue ããrĩrã́rẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Sẽrẽña odo, masaka ããrĩpererãrẽ ĩã, mojõ diíweredire ãrĩyupʉ:
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãrã, fariseo bumarã, Moisés gojadeare buerimasã bʉro guañurã: “¿Nasirirãkuri marĩ ĩĩrẽ?” ãrĩ gãme wereníñurã.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Irinʉrĩrẽ Jesús ʉ̃tãʉ̃gue Marĩpʉre sẽrẽgʉ̃ waayupʉ. Irogue iri ñamirẽ Marĩpʉre sẽrẽboyoakõãyupʉ.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Boyoripoe ĩgʉ̃ buerire tʉyarãrẽ siiu neeõ, ĩgʉ̃sã watopegue ããrĩrã́rẽ pe mojõma pere su gubu peru pẽrẽbejarã ʉ̃marẽ beyeyupʉ: “Mʉsãrẽ yaa kerere buegorenamurãrẽ beyepía”, ãrĩyupʉ.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Ĩĩsãkʉ ããrĩñurã: Simón wãĩkʉgʉ ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃rẽta “Pedro” wãĩyeyupʉ Jesús. Simón pagʉmʉ Andrés; gajirã: Santiago, Juan, Felipe, Bartolomé,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Mateo, Tomás, Santiago ããrĩñurã. Santiago, Alfeo magʉ̃ ããrĩyupʉ. Gajigʉ Simón ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ celote wãĩkʉri bumʉ ããrĩyupʉ.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Gajigʉ Judas ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ Santiago magʉ̃ ããrĩyupʉ. Gajigʉ Judas Iscariote wãĩkʉgʉ ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ta Jesúre wẽjẽdʉarãguere ĩgʉ̃rẽ ĩmubu ããrĩyupʉ.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Jesús iri ʉ̃tãʉ̃gue ããrãdi ĩgʉ̃sã merã dijija, iri ʉ̃tãʉ̃ ããrĩdijimejãrõgue ããrĩyupʉ. Ĩgʉ̃ beyeanerã, gajirã wárã ĩgʉ̃ buerire tʉyarã merã ããrĩyupʉ. Gajirã wárã ããrĩperero Judea nikũ marã, Jerusalén marã, wádiya tʉro marã Tiro, Sidón marã ããrĩñurã. Ĩgʉ̃sã Jesús pʉro ĩgʉ̃ buerire pérã, ĩgʉ̃sã pũrĩrikʉrire taudorerã ejanerã ããrĩñurã.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Jesús wãtẽa ñajãsũnerãdere tauyupʉ.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Ĩgʉ̃ ããrĩpererãrẽ Marĩpʉ turaro merã taumakʉ̃ ĩãrã, ããrĩpererã masaka ĩgʉ̃rẽ moãñadʉañurã.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Pʉrʉ Jesús ĩgʉ̃ buerãrẽ ĩã, ãsũ ãrĩyupʉ:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 ’Dapagorare mʉsã ʉaboari merã ããrĩrã́, pʉrʉguere yapirãkoa. Irasirirã ʉsʉyaka!
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 ’Mʉsã yʉre ããrĩpererã tĩ́gʉ̃rẽ bʉremumakʉ̃ ĩãrã, gajirã mʉsãrẽ ĩãturi doorãkuma. Mʉsãrẽ: “Gʉa merã ããrĩmerãta!” ãrĩ béorãkuma. Mʉsãrẽ ñerõ werenírãkuma. “Ñerã ããrĩ́ma”, ãrĩ werewʉarãkuma. Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩkeremakʉ̃, ʉsʉyari merã ããrĩrikʉka!
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Iripoegue marĩ ñekʉ̃sãmarã Marĩpʉya kerere weredupiyunerãrẽ irasũta iriunanerã ããrĩmá. Irasirirã dapagora marã mʉsãrẽ mʉrãrõta ñerõ irimakʉ̃ ĩãrã, bʉro ʉsʉyaka! Bʉro ʉsʉyari merã ããrĩrikʉka! Mʉsã ʉ̃mʉgasigue waamakʉ̃, Marĩpʉ õãrĩ wáro wajatari sĩgʉkumi mʉsãrẽ.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 ’Mʉsã i ʉ̃mʉmarẽ wári oparã gapʉ ʉsʉyari bokasiáa. Pʉrʉguere ʉsʉyari neõ bokabirikoa. Irasiriro mʉsãrẽ ñegoráa.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 ’Mʉsã dapagorare yapirã, pʉrʉguere bʉro ʉaboarãkoa. Ʉsʉyari neõ bokabirikoa. Irasiriro mʉsãrẽ ñegoráa.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 ’Masaka ããrĩpererã mʉsãrẽ: “Õãrã ããrĩ́ma”, ãrĩkeremakʉ̃, ʉsʉyari neõ bokabirikoa. Iripoegue mʉsã ñekʉ̃sãmarã Marĩpʉyare ãrĩkatori merã wererimasãrẽ: “Õãrã ããrĩ́ma”, ãrĩunanerã ããrĩmá.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 ’Yʉ werenírĩrẽ õãrõ péduripírãnorẽ ãsũ ãrĩ weregʉra. Mʉsãrẽ ĩãturirãrẽ maĩka! Mʉsãrẽ doorãrẽ õãrõ irika!
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Mʉsãrẽ: “Ñerõ waaburo”, ãrĩrãrẽta õãdoreka! Mʉsãrẽ ñerõ ãrĩ bʉridarãrẽta Marĩpʉre ĩgʉ̃sã õãrõ ããrĩburire sẽrẽbosaka!
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Sugʉ masakʉ mʉsãya wayupãrãrẽ pámakʉ̃, gajipãrẽ gapʉdere pádoreka! Mʉsãya suríro wekamañerẽ ẽmamakʉ̃, mʉsãya camisadere sĩka!
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Ããrĩpererã mʉsãrẽ gajino sẽrẽrãnorẽ sĩka! Sugʉ masakʉ mʉsã oparire ãĩãmakʉ̃, ĩgʉ̃rẽ: “Wiaka!” ãrĩbirikõãka!
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Gajirã mʉsãrẽ õãrõ irimakʉ̃ gããmerõsũta mʉsãde ĩgʉ̃sãrẽ õãrõ irika!
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 ’Mʉsãrẽ maĩrã ditare maĩmakʉ̃ õãbea. Mʉsã irasũ maĩrĩ wajamáa. Gajirã, ñerã ããrĩkererã, ĩgʉ̃sãrẽ maĩrãrẽ maĩkuma.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Mʉsãrẽ õãrõ irirã ditare õãrõ irimakʉ̃ õãbea. Mʉsã irasiriri wajamáa. Ñerãde ĩgʉ̃sãrẽ õãrõ irirãrẽ õãrõ irikuma.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Gajirãrẽ wayurã ĩgʉ̃sãrẽ: “Gʉa wayuadeare keoro wiaka doja!” ãrĩmakʉ̃ õãbea. Mʉsã irasiriri wajamáa. Ñerõ irirãde gajirã ñerãrẽ wayukuma. Ĩgʉ̃sã wayuadeare: “Ããrĩpereri wiarãkuma doja”, ãrĩ gũñakuma.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Irasirirã ñerã irirosũ iribirikõãka! Mʉsãrẽ ĩãturirãdere maĩka! Ĩgʉ̃sãrẽ õãrõ irika! Ĩgʉ̃sãrẽ wayurã, mʉsã wayuadeare: “Wiaka doja!” ãrĩbirikõãka! Irasirirã wári õãrĩ wajatari bokarãkoa. Marĩpʉ ããrĩpererã nemorõ turagʉ pũrã ããrĩrãkoa. Masaka Marĩpʉre ʉsʉyari sĩbirikeremakʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ bopoñarĩ merã ĩãmi dapa. Ñerã ããrĩkeremakʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ irasũ ĩãmi dapa.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Irasirirã mʉsãde Mʉsãpʉ ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́ masakare bopoñarĩ merã ĩãrõsũta gajirãrẽ bopoñarĩ merã ĩãka!
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 ’Gajirãrẽ: “Ñerã ããrĩ́ma”, ãrĩ werewʉabirikõãka! Mʉsã werewʉabirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Marĩpʉ mʉsãrẽ: “Ñerã ããrĩ́ma”, ãrĩ ĩãbirikumi. Gajirã mʉsãrẽ ñerõ irimakʉ̃ ĩãrã: “Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãburo”, ãrĩbirikõãka! Mʉsã irasũ ãrĩbirimakʉ̃, Marĩpʉ mʉsãrẽ: “Wajamoãgʉra”, ãrĩbirikumi. Gajirã mʉsãrẽ ñerõ irideare kãtika! Mʉsã kãtimakʉ̃, Marĩpʉde mʉsã ñerõ irideare kãtigʉkumi.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Gajirãrẽ sĩka! Mʉsã sĩmakʉ̃, Marĩpʉ mʉsãrẽ wári õãrĩ sĩgʉkumi. Ajuro wári ajuro gajino ʉtʉriri ajuro õãrõ ñadiuadea ajuro irirosũ sĩgʉkumi. Mʉsã gajirãrẽ sĩderopata Marĩpʉ mʉsãrẽ sĩgʉkumi, ãrĩyupʉ Jesús.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Irasũ ãrĩ odo, keori merã wereyupʉ doja:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Sugʉ buerimasʉ̃ ĩgʉ̃ buerã nemorõ masĩkumi. Ĩgʉ̃ buerãde ĩgʉ̃ buederosũ buepeosĩã, ĩgʉ̃sãrẽ buedi masĩderosũta ĩgʉ̃sãde masĩrãkuma.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ’Mʉsã ñerõ iridea, koyerugue wári turu oparosũ ñetariri ããrĩrĩ́rẽ gũñabirikererã, mʉsãyagʉ ñerõ iridea, koyerugue nikũyegã oparosũ ããrĩrĩ́rẽ: “Ñegoráa”, ãrĩ gũñáa.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Irasirirã mʉsã ñerõ iridea, koyerugue wári turu oparosũ ããrĩrã́, mʉsãyagʉre ĩgʉ̃ya koyerugue ããrĩrĩ́ nikũyegãrẽ: “¿Ãĩbéosi?” ãrĩmasĩbea. Mʉsã ñerõ iririkʉrã, irikatorikʉrã ããrã. Mʉsãya koyerugue ããrĩrĩ́ turu gapʉre ãĩbéopʉroriro irirosũ mʉsã ñerõ iririre piripʉrorika! Irasiri odo, mʉsãyagʉre: “Mʉ ñerõ iririre pirikõãka!” ãrĩ masĩa, ãrĩyupʉ Jesús.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Irasũ ãrĩ odo, gaji keori merã wereyupʉ doja:
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Ããrĩpereri yukure dʉka merã ĩãmasĩsũa. Poragʉ higo wãĩkʉrire dʉkakʉbirikoa. Ñaagʉ̃de iguire dʉkakʉbirikoa.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Irasirigʉ sugʉ masakʉ õãgʉ̃, yukʉ õãrĩ dʉkakʉdi irirosũ ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ gũñarĩgue õãrĩ gũñarĩ opasĩã, õãrĩrẽ yámi. Gajigʉ ñegʉ̃, ĩgʉ̃ gũñarĩgue ñerĩ gũñasĩã, ñerĩrẽ yámi. Marĩ gũñarĩgue gũñarõsũta werenírãkoa. Irasirirã masaka ñerĩ gũñarĩ oparã, ñerĩ werenírãkuma. Õãrĩ gũñarĩ oparã gapʉ õãrĩ werenírãkuma.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 ’¿Nasirirã mʉsã yʉre: “Yʉ Opʉ ããrã mʉ”, ãrĩkererã, yʉ dorerire neõ iriberi?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Sugʉ yʉ pʉro eja, yʉ werenírĩrẽ péduripí, pʉrʉ yʉ dorerire irigʉ, ãsũpero irigʉ irirosũ ããrĩ́mi.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Sugʉ ʉ̃tãyegue ʉ̃kʉ̃ãrĩ goberi máñajãa, wii õãrõ nugũdi irirosũ ããrĩ́mi. Pʉrʉ dia wáro yura, ĩgʉ̃ya wiiguere deko ũma meétúkeremakʉ̃, neõ mirũabirikoa.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Yʉ werenírĩrẽ pékeregʉ, yʉ dorerire iribi gapʉ sugʉ ĩmiparogue wii iridi irirosũ ããrĩ́mi. Dia wáro yuraro, ĩgʉ̃ya wiire ũmabéokõãkoa. Irasiriro ããrĩpereri kõmopereakõãkoa, ãrĩ wereyupʉ Jesús masakare.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.