Lucas 19
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Pʉrʉ Jesús Jericógue eja, iri makãrẽ tariwãgãgʉ̃ iriyupʉ.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Irore sugʉ masakʉ Zaqueo wãĩkʉgʉ wári doebiri opagʉ, romano marã opʉre niyeru wajaseaboerimasã opʉ ããrĩyupʉ.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Ĩgʉ̃ Jesúre ĩãdʉadiyupʉ. Masaka wárã watopeguere ʉ̃mabi ããrĩsĩã, Jesúre neõ ĩãbokabiriyupʉ.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Irasirigʉ ũmadupiyuwãgã, Jesús tariwãgãburo pʉromʉ yukʉ sicómoro wãĩkʉdigue mʉrĩayupʉ ĩgʉ̃rẽ: “Ĩãgʉra”, ãrĩgʉ̃.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Jesús irigʉ pʉro tariagʉ, ʉ̃marõgue peyagʉre ĩãboka, ĩgʉ̃rẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pé, Zaqueo mumurõ merã dijiri, Jesúre bʉro ʉsʉyari merã bokatĩrĩgʉ̃ waayupʉ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãrã, ããrĩpererã masaka werewʉañurã: “¿Nasirigʉ Jesús ñegʉ̃ya wiigue dujagʉ waáari?” ãrĩñurã.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Irasirigʉ Zaqueo ĩgʉ̃ya wiigue ejadero pʉrʉ, wãgãnʉgã, marĩ Opʉ Jesúre ãrĩyupʉ:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Jesús irire pégʉ, iri wii ããrĩrã́rẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Yʉ ããrĩpererã tĩ́gʉ̃ perebiri peamegue waadederibonerãrẽ ãma, taugʉ aarigʉ́ iribʉ, ãrĩyupʉ.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Jesús Zaqueo merã werenímakʉ̃ masaka péñurã. Ĩgʉ̃ Jerusalén tʉrogue ããrĩmakʉ̃ ĩãrã, ãsũ gũñañurã: “Gũñaña marĩrõ Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ dorero ejaburo yáa”, ãrĩ gũñañurã. Irasirigʉ Jesús keori merã ĩgʉ̃sãrẽ
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 ãsũ ãrĩ wereyupʉ:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Ĩgʉ̃ waaburo dupiyuro ĩgʉ̃rẽ moãboerã pe mojõmarãrẽ siiukumi. Siiu, ĩgʉ̃sãkʉ su koe wajapari niyeru koe sĩ, ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩkumi: “Yʉ irogue ããrĩripoe i niyeru koe merã gajino wajari, duaka, gaji niyeru koeri wajatanemomurã!” ãrĩkumi.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Irasũ ãrĩ odo, opʉ ñajãbu waakõãkumi pama. Ĩgʉ̃ya nikũ marã gapʉ ĩgʉ̃rẽ gããmebirikuma. Irasirirã, ĩgʉ̃ waadero pʉrʉ, gajirãrẽ ĩgʉ̃rẽ weredorerã iriukuma. Irasirirã ĩgʉ̃rẽ: “Mʉ, gʉa opʉ ããrĩmakʉ̃ gããmebea”, ãrĩkuma.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ gããmebirikeremakʉ̃, ĩgʉ̃sã opʉ ñajãkumi. Opʉ ñajãa odo, ĩgʉ̃ya nikũgue goedujáakumi. Irasũ goedujajagʉ, ĩgʉ̃rẽ moãboerãrẽ ĩgʉ̃sã niyeru koe merã wajatanemoadeare masĩbu, ĩgʉ̃sãrẽ siiukumi.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Ĩgʉ̃ pʉro ejapʉrorigʉ ãsũ ãrĩkumi: “Yʉ opʉ, mʉ niyeru koe yʉre sĩdea koe merã gaji pe mojõma koeri wajatanemobʉ”, ãrĩkumi.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃ opʉ ãrĩkumi: “Õãgoráa. Mʉ yʉre moãboegʉ õãgʉ̃ ããrã. Yʉ dorederosũta yʉ mérõgã mʉrẽ pídea merã õãrõ iriyo. Irasirigʉ pe mojõma makãrĩrẽ doregʉ ããrĩgʉkoa”, ãrĩkumi ĩgʉ̃ opʉ ĩgʉ̃rẽ.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Pʉrʉ gajigʉ ãsũ ãrĩkumi: “Yʉ opʉ, mʉ niyeru koe yʉre sĩdea koe merã gaji su mojõma koeri wajatanemobʉ yʉde”, ãrĩkumi.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃ opʉ ãrĩkumi: “Su mojõma makãrĩrẽ doregʉ ããrĩgʉkoa”, ãrĩkumi.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 ’Pʉrʉ gajigʉ ãsũ ãrĩkumi: “Yʉ opʉ, mʉya niyeru koe õõ ããrã. Iri koere suríro gasiro merã õma, duripíbʉ.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Mʉ gajirãrẽ bʉro turaro merã moãdoregʉ ããrã. Mʉ basi moãbirikeregʉ, otebi ããrĩkeregʉ, mʉrẽ moãboerãrẽ oterire otedore, ĩgʉ̃sãrẽ oteri dʉkare seadore, irire mʉ basita opáa. Irasirigʉ mʉrẽ güiabʉ”, ãrĩkumi ĩgʉ̃ opʉre.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃ opʉ ãrĩkumi: “Mʉ yʉre moãboegʉ ñegʉ̃ ããrã. Irasirigʉ mʉrẽ wajamoãgʉra. Mʉ yʉre wereri merãta mʉrẽ weregʉra. Mʉ yʉre ãsũ ãrã: ‘Mʉ gajirãrẽ bʉro turaro merã moãdoregʉ ããrã. Mʉ basi moãbirikeregʉ, otebi ããrĩkeregʉ, mʉrẽ moãboerãrẽ oterire otedore, ĩgʉ̃sãrẽ oteri dʉkare seadore, irire mʉ basita opáa’, ãrã mʉ yʉre.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Mʉ irasũ ãrĩgʉ̃, ¿nasirigʉ yʉ mʉrẽ sĩdea koere niyeru duripíri wiigue duripíbiriri? Irogue duripímakʉ̃, i wii moãrã iri koe merã wáro wajatanemobosabukuma mʉrẽ. Irasirigʉ, yʉ goejagʉ, mʉ yʉre ĩgʉ̃sã iriri merã wajatanemobosadeare ñeãboakuyo”, ãrĩkumi ĩgʉ̃ opʉ ĩgʉ̃rẽ.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Irasũ ãrĩ odo, gajirãrẽ ĩgʉ̃ pʉro ããrĩrã́rẽ ãrĩkumi: “Ĩgʉ̃rẽ niyeru koere ẽma, pe mojõma koeri opagʉ gapʉre sĩka!” ãrĩkumi.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃sã ãsũ ãrĩkuma ĩgʉ̃rẽ: “Gʉa opʉ, pe mojõma koeri opagʉ opasiami”, ãrĩkuma.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, opʉ ãsũ ãrĩ yʉjʉkumi: “Mʉsãrẽ werea. Ããrĩpererã ĩgʉ̃sã opari merã õãrõ irirã õãrĩrẽ sĩnemosũrãkuma. Gajirã õãrõ irimerã ĩgʉ̃sã mérõgã opadideare ẽmapeokõãsũrãkuma.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Dapagorata yʉre ĩãturirãrẽ yʉre opʉ ñajãmakʉ̃ gããmemerãrẽ yʉ pʉrogue ãĩrika! Yʉ ĩũrõ wẽjẽka ĩgʉ̃sãrẽ!” ãrĩkumi opʉ ĩgʉ̃rẽ moãboerãrẽ, ãrĩ wereyupʉ Jesús.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Irasũ ãrĩ odo, gajirã dupiyuro Jerusalẽ́gue waayupʉ doja.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Irogue waa, Betfagé, Betania wãĩkʉri makãrĩ pʉro ejapʉroriyupʉ. Iri makãrĩ, Olivos wãĩkʉdi ʉ̃tãʉ̃ ããrĩdujimejãrõgue ããrĩyuro. Irogue ejagʉ, ĩgʉ̃ buerã pẽrãrẽ ãsũ ãrĩ iriuyupʉ:
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 —Si makã marĩ bokatĩũrõ ããrĩrĩ́ makãgue waaka! Iro ejarã, sugʉ burrore ĩgʉ̃sã sʉanúadire neõ suñarõ peyasũña marĩgʉ̃rẽ bokajarãkoa. Ĩgʉ̃rẽ kura, õõgue ãĩrika!
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Sugʉ mʉsãrẽ: “¿Nasirimurã ĩgʉ̃rẽ kurari?” ãrĩmakʉ̃: “Marĩ Opʉ gããmeami”, ãrĩka! ãrĩ iriuyupʉ.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃ buerã pẽrã makãgue waañurã. Irogue Jesús ĩgʉ̃ ãrãderosũta waayuro.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Irasirirã burrore ĩgʉ̃sã kuramakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃ oparã ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñañurã:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, ãsũ ãrĩ yʉjʉñurã:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Pʉrʉ burrore Jesús pʉrogue ãĩãñurã. Ãĩja, ĩgʉ̃sãya wekama suríre túwea, burro weka peo, Jesúre ĩgʉ̃ wekague mʉrĩbejamakʉ̃ iriñurã.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Jesús peyawãgãrimakʉ̃, masaka ĩgʉ̃sãya wekama suríre túwea ãĩ, ĩgʉ̃ waaburi maarẽ́ sẽõpídupiyuñurã ĩgʉ̃rẽ bʉremurã.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Irasirirã Jerusalén pʉrogue eja, Olivos wãĩkʉdi ʉ̃tãʉ̃ dijarirã, ããrĩpererã Jesúre bʉremurã ĩgʉ̃rẽ irogue tʉyanerã ããrĩpereri ĩgʉ̃ Marĩpʉ turaro merã iri ĩmumakʉ̃ ĩãdeare gũñarã, ʉsʉyari merã Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, bʉro gaguiníñurã ĩgʉ̃rẽ bʉremurã.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Ãsũ ãrĩñurã:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, surãyeri fariseo bumarã irogue ããrĩrã́ Jesúre ãrĩñurã:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Ĩgʉ̃sã irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús ĩgʉ̃sãrẽ yʉjʉyupʉ:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Pʉrʉ Jesús Jerusalén tʉro eja, iri makãrẽ ĩã, oreyupʉ.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Ãsũ ãrĩyupʉ:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Irasiriro mʉsãrẽ ñerõ waarínʉ ejarokoa. Mʉsãrẽ ĩãturirã mʉsãya makã tʉrore wea kãmutamejãjarãkuma. Mʉsã wiriboadeare ããrĩpererogue biapeokõãrãkuma mʉsãrẽ ñeãmurã.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Irasirirã mʉsãrẽ yebague wẽjẽmeépírãkuma. Mʉsãrẽ iri makã marã ããrĩpererãrẽ wẽjẽpeokõãrãkuma. Ʉ̃tãyeri weadeade neõ gajiye weka dujabirikoa. Mʉsãrẽ Marĩpʉ ĩgʉ̃ taudʉarinʉ ejakeremakʉ̃, mʉsã ĩgʉ̃rẽ ĩãmasĩbiridea waja, ĩgʉ̃rẽ béodea waja irasũ waarokoa, ãrĩ wereyupʉ Jesús.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Pʉrʉ Jerusalẽ́gue ejagʉ, Jesús Marĩpʉya wiigue ñajãyupʉ. Irogue ñajãa, doebiri duarãrẽ, ĩgʉ̃sã duarire wajarirãdere bokaja, ĩgʉ̃sãrẽ béowiuyupʉ.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ ãrĩyupʉ:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Ʉ̃mʉrikʉ Jesús Marĩpʉya wiigue masakare buegʉ waanayupʉ. Ĩgʉ̃ irasũ buegʉ ejamakʉ̃ ĩã, Moisés gojadeare buerimasã, paía oparã, gajirã judío masaka oparãde: “¿Nasiri ĩgʉ̃rẽ wẽjẽrãkuri?” ãrĩ gũñamañurã.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃rẽ wẽjẽdʉakeremakʉ̃, masaka ããrĩpererã ĩgʉ̃ werenírĩrẽ õãrõ pénʉrʉ̃ñurã. Irasirirã Jesúre wẽjẽdʉarã: “Ãsũ irirã, ĩgʉ̃rẽ wẽjẽmurã”, ãrĩ, ãmumasĩbiriñurã.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.