Lucas 14
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Sunʉ Jesús, judío masaka siñajãrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, sugʉ fariseo bumarã opʉya wiigue baagʉ waayupʉ. Irogue ããrĩrã́ gajirã fariseo bumarã ĩgʉ̃rẽ ĩãnʉrʉ̃níkõãñurã.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 Ĩgʉ̃sã baaro pʉrogue sugʉ masakʉ bijiri pũrĩrikʉgʉ Jesús diaye ããrĩyupʉ.
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 Irasirigʉ Jesús, Moisés gojadeare buerimasãrẽ, fariseo bumarãdere ãsũ ãrĩ sẽrẽñayupʉ:
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, neõ yʉjʉbiriñurã. Ĩgʉ̃sã yʉjʉbirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús bijiri pũrĩrikʉgʉre tauyupʉ. Odo, ĩgʉ̃rẽ: “Õãrõ waaka!” ãrĩyupʉ.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Pʉrʉ ĩgʉ̃sãrẽ sẽrẽñayupʉ doja:
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 Ĩgʉ̃sã gapʉ, ĩgʉ̃ irasũ ãrĩ sẽrẽñarĩrẽ yʉjʉmasĩbiriñurã.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 Jesús fariseo bumarã opʉya wiigue ããrĩgʉ̃́, iri wiimʉ siiuanerã ejamakʉ̃ ĩãyupʉ. Ĩgʉ̃sã õãrĩ doaripẽrĩrẽ beyeñurã, oparã irirosũ doamurã. Ĩgʉ̃sã irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Jesús i keori merã wereyupʉ ĩgʉ̃sã ããrĩpererãrẽ:
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 — ausente —
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 — ausente —
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 Irasirirã, wii opʉ mʉsãrẽ siiumakʉ̃, ubu ããrĩrã́ doarigue doaka! Mʉsã irasirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, iri wii opʉ mʉsãrẽ: “Oparã doarigue doarã aarika!” ãrĩgʉkumi. Ĩgʉ̃ irasirimakʉ̃ ĩãrã, gajirã ĩgʉ̃ siiuanerã mʉsãrẽ bʉremurĩ merã ĩãrãkuma.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Sugʉ ĩgʉ̃ basi: “Gajirã nemorõ ããrã”, ãrĩ gũñagʉ̃norẽ Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ ubu ããrĩgʉ̃́ dujamakʉ̃ irigʉkumi. Gajigʉ: “Gajirã nemorõ ããrĩbea”, ãrĩ gũñagʉ̃ gapʉre Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ gajirã nemorõ ããrĩmakʉ̃ irigʉkumi, ãrĩyupʉ.
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 Irasũ ãrĩ odo, ĩgʉ̃rẽ siiuadire ãsũ ãrĩyupʉ:
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 Mʉ bosenʉ irigʉ, boporãrẽ, poyarimasãrẽ, guburi bʉanerãrẽ, koye ĩãmerãrẽ siiuka!
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 Mʉ irasirimakʉ̃, Marĩpʉ mʉrẽ õãrõ irigʉkumi. Ĩgʉ̃sãrẽ mʉ siiudea waja, ĩgʉ̃sã mʉrẽ siiu gãmibirikuma. Irasirigʉ Marĩpʉ diayemarẽ irirã boanerãrẽ masũrĩnʉ ããrĩmakʉ̃, mʉrẽ õãrĩrẽ wajarigʉkumi, ãrĩyupʉ Jesús.
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, sugʉ irogue baa doanígʉ̃ ĩgʉ̃rẽ ãrĩyupʉ:
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, Jesús keori merã wereyupʉ ĩgʉ̃rẽ:
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 Ĩgʉ̃ siiuadero pʉrʉ, bosenʉ ããrĩrĩ́nʉrẽ ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre ĩgʉ̃ siiuanerãrẽ weredoregʉ iriukumi. “Aarika! Ããrĩpereri bosenʉmarẽ ãmusiami”, ãrĩ weredorekumi.
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 Ĩgʉ̃ irire weremakʉ̃ pérã, ããrĩpererã: “Masĩña máa, waabirikoa”, ãrĩkuma. Ĩgʉ̃ siiupʉrorisũadi moãboegʉre ãsũ ãrĩkumi: “Dapagorata nikũ wajari odoa. Irore ĩãgʉ̃ waabu yáa. Irasirigʉ mʉ opʉre: ‘Masĩña máa, waabirikoa’, ãrãmi, ãrĩ wereka!” ãrĩkumi.
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Gajigʉ ãsũ ãrĩkumi: “Wekʉa pe mojõmarã wajariabʉ. Ĩgʉ̃sãrẽ keoñagʉ̃ waabu yáa. Irasirigʉ mʉ opʉre: ‘Masĩña máa, waabirikoa’, ãrãmi, ãrĩ wereka!” ãrĩkumi.
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Gajigʉ ãsũ ãrĩkumi: “Yʉ dapagorata mojõsʉa odoa. Irasirigʉ iri bosenʉrẽ waabirikoa”, ãrĩkumi.
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃, moãboegʉ gapʉ goedujáa, ĩgʉ̃ opʉre ĩgʉ̃sã ãrãdeare werekumi. Ĩgʉ̃ weremakʉ̃ pégʉ, opʉ bʉro gua, ãsũ ãrĩkumi ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre: “Murĩgoráa. Makã dekoma maarĩ́gue ããrĩrã́rẽ ãmagʉ̃́ waaka! Irasirigʉ boporãrẽ, poyarimasãrẽ, koye ĩãmerãrẽ, gubu bʉanerãrẽ mumurõ merã yaa wiigue ãĩrika!” ãrĩkumi.
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 Pʉrʉ moãboegʉ ĩgʉ̃ opʉre werekumi: “Yʉ opʉ, mʉ doreaderosũta masakare siiuabʉ. Wii gapʉre ʉtʉribema dapa”, ãrĩkumi.
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pégʉ, ĩgʉ̃ opʉ ĩgʉ̃rẽ dorekumi doja: “Maarĩ́gue waaka! Paga maarĩ́gue, mʉtã maarĩ́gãgue mʉ bokajarãrẽ turaro merã siiuwãgãrika! Irasirimakʉ̃, yaa wiire ʉtʉrirãkuma.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 Diayeta mʉrẽ werea. Neõ sugʉ yʉ siiupʉroriadinerã baaboadideare mérõgã baabirikuma”, ãrĩkumi opʉ ĩgʉ̃rẽ moãboegʉre, ãrĩ wereyupʉ Jesús.
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 Wárã masaka Jesúre tʉyañurã. Irasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ gãmenʉgã ĩã, ãsũ ãrĩyupʉ:
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 —Sugʉ yaa buerire buetʉyadʉagʉ, ĩgʉ̃ pagʉre, pagore, marãpore, pũrãrẽ, pagʉpũrãrẽ, pagʉpũrã nomerẽ, ĩgʉ̃ basi maĩrõ nemorõ yʉ gapʉre maĩrõ gããmea.
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 Sugʉ yʉre tʉyadʉari waja curusague pábiatú wẽjẽsũbu irirosũ ããrĩkeregʉ, yʉre neõ piriro marĩrõ yʉre tʉyaníkõãburo. Yʉre tʉyadʉabi, yʉ buegʉ ããrĩmasĩbirikumi.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 Sugʉ, mʉsã watopegue ããrĩgʉ̃́, ʉ̃marĩ wiire iriburo dupiyuro: “¿Ñeéno merã iripeogʉkuri?” ãrĩ gũñagʉ̃, iri wiire iriburi wajakʉburire keopʉrorikumi.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Wajakʉburire keopʉroribi, iri wiire iripeobirikumi. Ĩgʉ̃ iripeobirimakʉ̃ ĩãrã, gajirã ĩgʉ̃rẽ bʉridakuma.
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 “Ĩãka! Ĩĩ wiire iriadiñumi. Iripeomasĩbiriñumi”, ãrĩ bʉridakuma ĩgʉ̃rẽ.
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 Su nikũ marã opʉ, gajigʉ opʉ merã gãmewẽjẽburo dupiyuro ĩgʉ̃yarã surarare keopʉrorikumi. “¿Yʉ diez mil surara merã, gajigʉ veinte mil surara opagʉ merã gãmewẽjẽgʉ̃ waagʉ́ bokatĩũbukuri?” ãrĩ gũñakumi.
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 Keoña: “Bokatĩũbirikoa”, ãrĩkumi. Irasirigʉ, gajigʉ opʉ ĩgʉ̃yarã surara merã gãmewẽjẽgʉ̃ aarimakʉ̃, yoarogue ĩgʉ̃ ããrĩmakʉ̃ta: “Gãmewẽjẽbirikõãrã”, ãrĩ kere iriukumi ĩgʉ̃yagʉre.
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 I irirosũta yʉ buerã ããrĩdʉarã mʉsã iriburire õãrõ gũñadupiyuro gããmea. Ãsũ ããrã. Mʉsã gããmerĩrẽ piridʉamerã yʉ buerã ããrĩmasĩbea.
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 ’Moã õãrõ okari ããrĩmakʉ̃ õãgoráa. Moã okadea okabirimakʉ̃, dupaturi okamakʉ̃ irimasĩña máa.
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Moã okabirimakʉ̃ õãbea. Béokõãrõ gããmea. Irasirirã mʉsã moã okabirimakʉ̃ béosũburi irirosũ neõ ããrĩbirikõãka! Gãmipũrĩ oparã, ire õãrõ péka! ãrĩ wereyupʉ Jesús.
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.