Atos 27
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Irasirirã Pablore, gajirã peresu ããrĩrã́dere doódiru merã Italia nikũma makã Romague gʉa merã iriuma. Julio wãĩkʉgʉ surara opʉdere iriuma ĩgʉ̃sãrẽ koredorerã. Ĩgʉ̃sã romano marã opʉ Augusto wãĩkʉgʉyarã surara ããrĩmá.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Gʉa Adramitio wãĩkʉri makã marãya doódiru Asia nikũma perague waadiru merã waabʉ. Gajigʉ Aristarco wãĩkʉgʉ Macedonia nikũma makã Tesalónica wãĩkʉri makãmʉde gʉa merã waami.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Gajinʉ gapʉ Sidón wãĩkʉri makãma perague ejabʉ. Irogue ejadero pʉrʉ, Julio Pablore bopoñarĩ merã ĩã, ĩgʉ̃rẽ ĩgʉ̃ merãmarã pʉro naadoregʉ iriumi, ĩgʉ̃sã ĩgʉ̃ gããmerĩrẽ sĩburo, ãrĩgʉ̃.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Gʉa iri makãgue ããrãnerã doódiru merã waamakʉ̃, bʉro mirũ gʉare gajipãrẽgue wẽjãputaribujubʉ. Irasirirã Chipre wãĩkʉri nʉgʉ̃rõ kúgapʉ dujamakʉ̃ taribʉ. Iro gapʉ mirũ wẽjãpubiriweyabʉ.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Ciliciare, Panfiliadere taribʉ. Pʉrʉ Licia nikũma makã Mira wãĩkʉri makãgue ejabʉ.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Gʉa irogue ejamakʉ̃, surara opʉ gajiru doódiru bokajami. Iriru Alejandríague aaradiru, Italiague waaburidiru ããrĩbʉ́. Irasirigʉ gʉare irirugue ñajãdoremi.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Iriru merã waarã́, mirũ gʉare bʉro wẽjãpu kãmutamakʉ̃, yoaripoe yoobobʉ. Bʉro ñerõ tariri merã waa, Gnido wãĩkʉri makã bokatĩũrõ ejabʉ. Irore gʉa tarimakʉ̃, mirũ dupaturi bʉro wẽjãpubʉ. Gʉa waaderoguere ejamasĩbiribʉ. Irasirirã Creta wãĩkʉri nʉgʉ̃rõgue waa, Salmón wãĩkʉri ñorõrẽ tariadero pʉrʉ, mirũ gʉare neõ wẽjãputaribujubiribʉ pama.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Iri nʉgʉ̃rõ tʉro taria, gariboretarianerãgue “Õãrĩ pera” wãĩkʉrogue ejabʉ. Iri pera Lasea wãĩkʉri makã pʉrogue ããrĩbʉ́.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Gʉa yoaripoe yooboadea waja puibʉ waaburo mérõgã dʉyabʉ. Irasirigʉ Pablo doódiru moãrãrẽ weremi:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Péka! Marĩ dapagora waamakʉ̃, iru doódiru, doebiride dederibukoa. Marĩdere mirĩboama goegoráa, ãrãdimi.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩkeremakʉ̃, surara opʉ Pablo wererire pébirimi. Doódiru opʉ, iriru wejatugʉ wereri gapʉre bʉremʉmi.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ĩgʉ̃sã ejadea pera gapʉ puibʉ tamumakʉ̃, ñegorayuro. Irasirirã: “Fenice wãĩkʉri makãgue waakõãdorea. Gajipoe irirã irogue puibʉ tamubukoa”, ãrĩma. Fenice, Creta nʉgʉ̃rõma makã abe ñajãrõ gapʉ ããrĩrĩ́ makã ããrĩyuro. Iri makãma pera gapʉre mirũ wẽjãpubiriweyayuro.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Irasirirã sur gapʉ mirũ wẽjãpuweyamakʉ̃ ĩãrã, doódiru moãrã: “Õãrĩnʉ ããrĩrokoa”, ãrĩ gũñadima. Gʉa irirure ñajãa, Creta nʉgʉ̃rõ tʉro waabʉ Fenicegue waadʉarã.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Mérõgã pʉrʉ bʉro mirũ nordeste wãĩkʉri aaribʉ́.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Irasiriro gʉaya doódirure mirũ wẽjãpubéokõãbʉ. Mirũ iro wẽjãpumakʉ̃ gãme goroamasĩbiri, mirũ wẽjãpuro gapʉta waabʉ.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Gʉa Cauda wãĩkʉri nʉgʉ̃rõgã tʉrogue ejamakʉ̃, mirũ wẽjãpubiriweyabʉ. Irasirirã gʉa bʉro moãtarianerãgue doódirumarũ médiru kũmagãrẽ õãrõ tʉ̃ãmu sʉapeobʉ. Iriru wádiru mirĩmakʉ̃, ĩgʉ̃sã ñajãburidirugã ããrĩbʉ́.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Irirugãrẽ sʉapeo odo, wádirure pũgubudari merã sʉanemoma mirũ merã waaríri, ãrĩrã. Pʉrʉ güi, Sirte wãĩkʉri ĩmiparo miẽgue marĩrẽ mirũ ãĩãrĩ, ãrĩrã, ĩgʉ̃sã mirũ ñeãrĩ gasiri sʉatúdea gasirire kuradijukõãma. Ĩgʉ̃sã kuradijuadero pʉrʉ, mirũ wẽjãpuro gapʉta waabʉ.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Gajinʉ gapʉ mʉrãrõta bʉro mirũ wẽjãpumakʉ̃ ĩãrã, iriruma doebirire diague béobʉ.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Gajinʉ gapʉdere iriruma ããrĩrĩ́rẽ diague béobʉ.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Yoaripoe ñípirinʉrĩ ããrĩmakʉ̃, abe ʉ̃mʉmʉ, neñukãde neõ deyomarĩma. Bʉro mirũ wẽjãpubʉ dapa. Irasirirã: “Iro diaye waakõãa”, ãrĩ masĩña marĩbʉ gʉare. “Mirĩ boakõãrãkoa”, ãrĩ gũñabʉ.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Irasirigʉ yoaripoe gʉa baabirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pablo gʉa watopegue ããrãdi wãgãnʉgã, ããrĩpererãrẽ ãrĩmi:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Irasirirã dapagorare yʉ weremakʉ̃ péka! Gũñaturaka! Güibirikõãka! Neõ sugʉ boabirikoa. Iru doódiru dita dederirokoa.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Yʉ Marĩpʉyagʉ ããrã. Ĩgʉ̃rẽ bʉremua. Dapagã ñami ĩgʉ̃rẽ wereboegʉ yʉre deyoami.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Ãsũ ãrãmi: “Pablo, neõ güibirikõãka! Mʉ romano marã opʉre mʉ irideare weregʉkoa. Marĩpʉ mʉrẽ maĩrĩ merã ĩãgʉ̃, mʉ sẽrẽaderosũta mʉrẽ, mʉ merãmarã irugue ããrĩrã́dere taugʉkumi”, ãrãmi.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Irasirirã gũñaturaka! Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ wereboegʉ yʉre ãrãderosũta waamakʉ̃ irigʉkumi, ãrĩ bʉremua.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Irasiriro marĩrẽ nʉgʉ̃rõgue mirũ wẽjãpumeétúrokoa, ãrĩ weremi Pablo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Su ñami, pe semana gʉa Cretare wiriadero pʉrʉ, wádiya Adria wãĩkʉdiya mirũ bʉro wẽjãpuro gapʉta waabʉ dapa. Ñami deko ããrĩmakʉ̃, doódiru moãrã: “Marĩ nikũgue ejarã irisuyua”, ãrĩma.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Irasirirã pũgubudague kõmerũrẽ sʉatúdiju keoñama. Ĩgʉ̃sã keoñamakʉ̃, treinta y seis metrogora ʉ̃kʉ̃ãbʉ. Mérõta waa, dupaturi keoñamakʉ̃, veintisiete metrogora ʉ̃kʉ̃ãbʉ.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Irasirirã ñami ããrĩyomakʉ̃, ʉ̃tãyerigue meétuabukoa, ãrĩ güirã, ãsũ irima. Wapikʉri majĩ kõme majĩrĩpare iriyaburigue pũgubudari merã sʉatúadeare wejaturo gapʉ meéyoma irirure tʉ̃ãñeãpauburo, ãrĩrã. Irasiri odo: “Murĩgora boyoro gããmeadáa”, ãrĩ gũñarikʉma.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Iri ñamita irirure moãrã gapʉ duridʉarã irima. Irasiri gaji kõme majĩrĩrẽ wejadupiyuro gapʉ meéyomurã yáa, ãrĩkato, doódirumarũ médirugãrẽ ãĩdiju, iriru merã duridʉarã irima.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Ĩgʉ̃sã duridʉamakʉ̃ ĩãgʉ̃, Pablo surara opʉre ĩgʉ̃yarã suraradere weremi:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Ĩgʉ̃ irasũ ãrĩmakʉ̃ pérã, surara gapʉ médirugã ĩgʉ̃sã sʉadeadarire dititá, diague béokõãma.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Boyoburi dupiyuro Pablo ĩgʉ̃sãrẽ baadoregʉ, ãsũ ãrĩmi:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Irasirigʉ taridʉarã baaka! ãrĩ, bʉro sẽrẽa. Neõ sugʉ mʉsã dederibirikoa. Mʉsãya poadaride neõ dederibirikoa, ãrĩmi.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Irasũ ãrĩ odo, Pablo pã́rẽ ãĩ, ããrĩpererã ĩũrõ Marĩpʉre: “Mʉ merã ʉsʉyáa”, ãrĩ, irire dʉkawa baami.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Ĩgʉ̃ baamakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃sãde ããrĩpererã gũñatura baama.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Gʉa irirugue ããrĩrã́ ããrĩpererã doscientos setenta y seis gora ããrĩbʉ́.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Irasirirã ĩgʉ̃sã ããrĩpererã baayapi, pʉrʉ irirugue ããrĩrĩ́, wári trigore diague béoma, kãrãwʉridiru dujaburo, ãrĩrã.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Boyoripoe doódiru moãrã nʉgʉ̃rõrẽ ĩãboka: “Ãsũ wãĩkʉri nʉgʉ̃rõ ããrã”, ãrĩ ĩãmasĩbirima. Dupatʉ̃gʉ̃guere ĩmiparo ããrĩmakʉ̃ ĩãrã: “Sõõ bʉanumuarã! Gajipoe irirã iro majãbukoa”, ãrĩma.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Irasirirã kõme majĩrĩrẽ ĩgʉ̃sã sʉadeadarire ditimeédijubéokõãma. Iri odo, wejadupabu wejaturi ĩgʉ̃sã sʉadeadarire kurama. Pʉrʉ iriru wejadupiyuro gapʉ ããrĩrĩ́ surí gasirore ãĩwãgũnúma mirũ ãĩaburo, ãrĩrã. Irasiriro ĩmiparo pʉro gapʉ numuabʉ.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Numua, wejadupiyuro gapʉ ĩmiparo ʉ̃kʉ̃ãberogue soemʉrĩbejabʉ. Neõ soebumasĩña marĩbʉ. Iriru wejaturo gapʉ makũrĩ pagari meétuamakʉ̃ waariakõãbʉ.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Irasũ waamakʉ̃ ĩãrã, surara gapʉ ãrĩma:
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Ĩgʉ̃sã opʉ gapʉ Pablore taudʉagʉ: “Neõ sugʉre wẽjẽbirikõãka! Ããrĩpererã bámasĩrã mata nʉgʉ̃rõ tʉrogue bánumuaka!” ãrĩmi.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 “Gajirã taboa majĩrĩ merã, gaji iriruma waariadea majĩrĩ merã payanumuaka!” ãrĩmi. Irasirirã ããrĩpererã iri merã bánumuã, õãrõ tariperekõãbʉ.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.