1 Coríntios 3

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yaarã, yʉ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ doreri irirãrẽ buerosũ mʉsãrẽ buebiribʉ. I ʉ̃mʉ marã Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ opamerã irirosũ mʉsã ããrĩmakʉ̃ ĩãgʉ̃, irasiribʉ. Cristoyare mʉsã bʉremuturabirimakʉ̃ ĩãgʉ̃, majĩrãgãrẽ buerosũ mʉsãrẽ buebʉ.
1 Taitu ayu men karam boro sabuw iyab God Anunin hibai hima’am au’uwih na’atube kwa au’uwimih. Baise tafaram ana naniyanamaim au’uwi, anayabin kwa a baitumatum Keriso wanawananamaim men ra’at. Kwa a’itinin i kek sosof na’atube.
2 Irasirigʉ, majĩrãgã baari baamasĩmerã, ũpĩku dita mirĩrã irirosũ mʉsã ããrĩmakʉ̃ ĩãgʉ̃, diasabiri direta mʉsãrẽ buebʉ. Daporadere mʉsã diasari buerire pémasĩbea dapa.
2 Imih kwa i boro kek sosof na’atube anitomani, men bay mafur anit, anayabin kwa bay aanin isan wa’ar men hiyen, tur anababatun wa’ar men hikufot nati bay isan.
3 Mʉsã, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ opamerã irirosũ gãme uburikʉrã, gãme ĩãdʉamerã, gãme dʉkawaridʉarã yáa. Irasirirã i ʉ̃mʉ marã ĩgʉ̃sã noó gããmerõ iridʉarosũ yáa.
3 Kwa ama ana itinin i boro’ika tafaram ana yawasamaim kwama’am, anayabin kwa boro’ika kwama kwabibobowen, taiyuw nena kwabigamigam, imih nati ebi’obaiyit, kwa i tafaram nowan naatu tafaram ana naniyanamaim kwama’am.
4 Mʉsã: “Yʉ Pabloyagʉ ããrã”, gajigʉ: “Yʉ Apoloyagʉ ããrã”, ãrĩ werenía. Irasũ ãrĩrã, i ʉ̃mʉ marã masaka Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ opamerã irirosũ werenía.
4 Imih orot ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” orot ta kuo, “Ayu i Apollos abi’ufunun.” Nati na’atube kwabiwa’an ana itinin kwa i tafaram ana sabuw tisisinafube kwama kwasisinaf.
5 Gʉa Apolos merã, ¿nasirirã ããrĩ́rĩ mʉsã ĩãmakʉ̃? Gʉa Marĩpʉre moãboerã ããrã. Gʉa ĩgʉ̃ iridorederosũta yáa. Irasirirã gʉa Jesucristoya kerere weremakʉ̃ pérã, mʉsã ĩgʉ̃rẽ bʉremunʉgãbʉ.
5 Men kwananot Apollos i orot na’in, naatu men kwananot Paul i orot na’in, En. Aki i God ana akir wairafi, imih kwa aibaisi kwana God kwabitumitum, nati i aki ta’ita’imon ai bowabow God biti’imaim abowabow.
6 Yʉ neõgoraguere mʉsãrẽ buepʉroribʉ. Irasirigʉ sugʉ oteri yerire otegʉ irirosũ iribʉ. Irasiriadero pʉrʉ, Apolos mʉsãrẽ buenemogʉ̃, oterire koregʉ irirosũ iridi ããrĩmí. Marĩpʉ gapʉ oteri purimakʉ̃ irirosũ mʉsãrẽ Jesúre bʉremunʉgãmakʉ̃ iridi ããrĩmí.
6 Ayu ub atanum, Apollos ufu na tafan harew rir. Baise God akisinamo iwa’an ub kuboun yen ra’at.
7 Irasirirã oteri yerire oterimasã, korerimasãde ubu ããrĩrã́ ããrĩ́ma. Marĩpʉ gapʉ iri oterire purimakʉ̃ irigʉ ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ sugʉta irire irimasĩmi.
7 Orot yait ub tatanum naatu orot yait harew ririr i men abisa hiwa’an matar. Baise God akisinamo ub kaif yen ra’at
8 Otepʉroridi, pʉrʉ iri oteadeare koredi ĩgʉ̃sã suro merã moãboerimasã ããrĩ́ma. Marĩpʉ ĩgʉ̃sã moãderopã ĩgʉ̃sãrẽ keoro wajarigʉkumi.
8 Orot yait ub tatanum naatu orot yait harew ririr hairi hai not i ta’imon hinot hisinaf. Imih God boro ta’ita’imon hai bowabowamaim hibowabow isan nibaiyanih.
9 Gʉa Marĩpʉyarã ĩgʉ̃rẽ moãboerã ããrã. Mʉsã gʉayarã ããrĩbea. Marĩpʉyarã ããrã. Irasirirã mʉsã ĩgʉ̃ya pooere otedea irirosũ ããrã.
9 Anayabin it etei i tai’ofbonen God isan tabowabow, imih kwa dogor i God ana me naatu ana bar.
10 Wii irimerẽgʉ̃ borari keoro núpʉrorigʉ irirosũ, yʉ, Marĩpʉ iritamurõ merã mʉsãrẽ Jesucristoyare keoro buepʉroribʉ. Pʉrʉ gajerã mʉsãrẽ buenemorã, iri wiire peomʉrĩãrã irirosũ irirãkuma. Iri wiire odorã irirosũ mʉsãrẽ buenemorã, goepeyari merã keoro buero gããmea.
10 Manaw kabeber Godane abai, bar ana wabat arouw, wowab so’obayah tewowowab na’atube. Naatu orot afa iti bar ana wabat tafanamaim hibat tewowowab. Baise orot ta’ita’imon matah toniwa’an bar hinanutitiy gewas hinawowab.
11 Marĩpʉ Jesucristore sugʉreta pídi ããrĩmí masakare tauburo, ãrĩgʉ̃. Irasirigʉ yʉ mʉsãrẽ buegʉ, Jesucristo masakare tauri kerere buepʉroribʉ. Neõ sugʉno iri kerere gorawayumasĩbirikumi.
11 Anayabin God i bar ana wabat ta’imon maiyow Jesu Keriso akisin bai ata wabatamih rouwika.
12 Jesucristoyare õãrõ keoro buenemorã, oro, plata, gaji wajapari ʉ̃tãyeri merã wii irirã peomʉrĩãrã irirosũ irirãkuma. Gajerã gapʉ piriri yuku merã, tá merã, mijĩ pũ merã tiiamʉrĩãrã irirosũ irirãkuma. Ĩgʉ̃sã irirosũ gajerã mʉsãrẽ buenemorã, ubu ããrĩrĩ́rẽ, mata pererinorẽ buerãkuma.
12 Imih orot ta ta boro gold, silver, agim biyah rurumih, ai maiyow, raiyarayar o geyagey rourihimaim boro iti wabat tafan hinawowab nayen.
13 — ausente —
13 Naatu orot ta ta hai bowabow etei boro nibebeyan, anayabin nati ana veya’amaim marakaw boro nakusisiar nare, naatu wairaf nato’ab ata bowabow nafufun etei hina’arat hinadew hinare. Imaibo bowabow yabin anababatun boro nirerereb.
14 — ausente —
14 Naatu bar nati wabat anababatun tafanamaim arahina’e ebatabat wowabayan boro ana baiyan nab.
15 Õãrõ keoro buebiridi gapʉre wajaribirikumi. Gajino ʉ̃jʉ̃rõsũ ĩgʉ̃ buedea waja, wajataboadea pereakõãrokoa. Ĩgʉ̃ wajatabirikeregʉ, peamegue waabirikumi. Tausũgʉkumi. Wii ʉ̃jʉ̃makʉ̃ duriwiriagʉ irirosũ mérõgã tarigʉkumi.
15 Baise orot yait ana bar wairaf ea’arah ana sawar etei boro na’arah ni’en, naatu orot boro nayawas, nayayawas ana itinin i wairaf wanane bihir titit na’atube.
16 ¿Mʉsã masĩberi? Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ marĩguere ããrĩ́mi. Irasirirã Marĩpʉya wii irirosũ ããrã.
16 Kwanaso’ob kwa biya i anababatun God ana kwafiren bar, naatu God Anunin Kakafiyin i kwa wanawanamaim ema’am.
17 Ĩgʉ̃ya wii irirosũ ããrĩrã́, ĩgʉ̃yarã ããrã. Irasirigʉ Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ poyanorẽrãnorẽ poyanorẽgʉkumi.
17 Orot yait God ana bar egugurus, God boro ibo nagurus, anayabin God ana bar i kakafiyin naatu kwa biya i nati bar.
18 Mʉsã basi péwisibirikõãka! “Yʉ i ʉ̃mʉ marã buerire masĩtarinʉgãgʉ̃ ããrã”, ãrĩbirikõãka! Irire masĩmerã irirosũ ããrĩka! Irasirimakʉ̃, Marĩpʉ diayeta õãrõ masĩrã dujamakʉ̃ irigʉkumi.
18 Men taiyuw kwanifufuwimih. Orot ta kwa wanawanamaim nanot nao ayu i not wairafu iti tafaram wanawananamaim. Kwaihamiy taiyuwin ifuwifuw, saise i ana baifufuwenamaim boro ana not narerekab.
19 I ʉ̃mʉ marã ĩgʉ̃sã masĩrĩ, Marĩpʉ ĩãmakʉ̃ ubu ããrĩrĩ́ ããrã. Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Marĩpʉ gapʉ masĩrĩmasã: ‘Ãsũ irirãra’, ãrĩ gũñaderosũ iridʉarire iribirimakʉ̃ yámi”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
19 Anayabin tafaram ana ukwar rerekab God matanamaim i yabin en. Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube. “Sabuw not wairafih hai so’obamaim taiyuwih hai warasa hiyai buwih tere’ere.”
20 Gajeroguedere ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Marĩ Opʉ, i ʉ̃mʉ marã masĩrĩmasã gũñarĩrẽ masĩmi. Irire masĩgʉ̃: ‘Ubu ããrĩrĩ́ ããrã iri’, ãrĩ ĩãmi”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.
20 Naatu Buk Atamaninamaim iban eo maiye, “Regah sabuw etei hai not naatu hai so’ob wanawanan nutitiy i’itin i nikuwat.”
21 Irasirirã mʉsãrẽ buegʉre: “Gajigʉ nemorõ õãrõ buemi”, ãrĩbirikõãka! Marĩpʉ ããrĩpereri mʉsãya ããrĩburire sĩsiadi ããrĩmí.
21 Isan imih sabuw abisa tisisinaf isan men kwana bora’ara’ahihimih, anayabin sawar etei kwa nowa.
22 Irasirigʉ yʉre, Apolore, Pedrore iriumi mʉsã õãrõ ããrĩburire buedoregʉ. Irasũ ããrĩmakʉ̃, i ʉ̃mʉma, mʉsãya ããrĩburire sĩdi ããrĩmí. Dapora mʉsã ããrĩburire, mʉsã boadero pʉrʉgue ããrĩburidere sĩdi ããrĩmí. I ããrĩpereri mʉsãya ããrã.
22 Paul, Apollos, Peter, me tafaram, yawas, o morob, mar iti boun enan, o mar boro nanan, iti sawar tutufin etei i kwa nowa.
23 Irasũ ããrĩmakʉ̃, mʉsã Cristoyarã ããrã. Cristo Marĩpʉyagʉ ããrĩ́mi. Irasirirã mʉsã Cristo merã Marĩpʉyarã ããrã.
23 Kwa i Keriso nowan naatu Keriso i God nowan.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.