1 Coríntios 11
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Irasirirã yʉ Cristore iritʉyarosũta mʉsãde yʉre iritʉyaka!
1 Ayu Keriso abi’u’ur na’atube kwa ayu kwani’u’uru.
2 Yaarã, yʉre mʉsã gũñamakʉ̃, ããrĩpereri yʉ buedeare keoro irimakʉ̃ ĩãgʉ̃, mʉsãrẽ: “Õãrõ yáa”, ãrĩ, ʉsʉyari merã werea.
2 Ayu sawar ta ta’amaim mar etei kwanunuhu isan naatu bai’obaiyen abit kwabukikin kwama’am isan, a merar ayi abobora’ara’ahi.
3 Gaji mʉsãrẽ masĩmakʉ̃ gããmea. Cristo, ããrĩpererã ʉ̃ma dipuru ããrĩ́mi. Ʉ̃mʉ́ʉ, marãpore igo dipuru ããrĩ́mi. Marĩpʉ, Cristo dipuru ããrĩ́mi.
3 Baise boun ayu akokok kwa etei kwanaso’ob gewas. Keriso i orot ana ukwarin, Babin ana ukwarin i orot naatu Keriso ana ukwarin i God.
4 Mʉsã Marĩpʉre bʉremurã nerẽmakʉ̃, sugʉ Marĩpʉre sẽrẽgʉ̃, Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ weredoredeare weregʉ, ĩgʉ̃ya dipurure bʉʉabirikumi. Ĩgʉ̃ya dipurure bʉʉagʉ, gʉyasĩũrõ irigʉ iribokumi. Cristore ĩgʉ̃ Opʉre goepeyari merã bʉremubiribokumi.
4 Orot yait aribun sumasum auman eyoyoyoban, o tur God biyanane baib eo’orereb Keriso biya’ohow ebitin.
5 Nomeõ gapʉ Marĩpʉre sẽrẽgõ, Marĩpʉ igore weredoredeare werego, igoya dipurure bʉʉakumo. Igoya dipurure bʉʉabeo, gʉyasĩũrõ irigo iribokumo. Marãpʉre igo dipurure goepeyari merã bʉremubiribokumo. Poari pera wʉʉabéodeo irirosũ ããrĩbokumo.
5 Naatu babin yait aribun ana sumasum bosair eyoyoyoban, o tur God biyanane bai eo’orereb, aawan biya’ohow ebitin, ana itinin i babin aribun himafuribe.
6 Igoya dipurure bʉʉadʉabirimakʉ̃, diayeta igoya poarire pera wʉʉabéokõãrõ gããmea. Igoya poarire pera wʉʉabéodʉabeo: “Gʉyasĩũgoráa”, ãrĩgõ, igoya dipurure bʉʉaburo.
6 Babin yait aribun men nasumisum, gewasin aribun hina’afuw. Baise babin aribun afuwin o mafurin isan biyan nao’ohow na’at gewasin aribun nasum.
7 Ʉ̃mʉ́ʉ gapʉ Marĩpʉ irirosũ opʉ ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ya dipurure bʉʉabirikõãburo, Marĩpʉ yʉ Opʉ ããrĩ́mi, ãrĩ ĩmubu. Nomeõ gapʉ igoya dipurure bʉʉaburo, ʉ̃mʉ́ʉ yʉ opʉ ããrĩ́mi, ãrĩ ĩmubo.
7 Orot aribun men nasum, anayabin orot i God ana itinin naatu ana fair, baise babin i orot ana fair.
8 Neõgoraguere Marĩpʉ ʉ̃mʉ́ʉrẽ irigʉ, nomeõya gõã merã iribiridi ããrĩmí. Nomeõ gapʉre ʉ̃mʉ́ʉya gõã merã iridi ããrĩmí.
8 Anayabin orot i men babinane namih, baise babin i orotone na.
9 Irasirigʉ ʉ̃mʉ́ʉrẽ irigʉ, nomeõrẽ iritamubure iribiridi ããrĩmí. Nomeõ gapʉre, ʉ̃mʉ́ʉrẽ iritamubore iridi ããrĩmí.
9 Na’atube orot i men babin isan God eo matar, baise babin i orot isan matar.
10 Irasirirã mʉsã Marĩpʉre bʉremurã nerẽrõguere, nome ĩgʉ̃sãya dipure bʉʉaro gããmea. Irasũ bʉʉarã, ʉ̃mʉ́ʉ dorerire õãrõ yʉjʉrire ĩmurãkuma. Ĩgʉ̃sã irasiririre Marĩpʉre wereboerã ĩãrãkuma.
10 Ana’anaban iti isan, tounamatar matahimaim babin aribun nasum, saise nati sumasumamaim ebi’obaiyit, babin i orot ana fair babanamaim ema’am.
11 Irasũ ããrĩkerepʉrʉ, marĩ Jesucristore bʉremurã gãme iritamua. Ʉ̃ma, nome iritamurĩ marĩrõ ããrĩmasĩbirikuma. Nomede ʉ̃ma iritamurĩ marĩrõ ããrĩmasĩbirikuma.
11 Regah ana yawasamaim tama’am babin men orot nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama, na’atube orot men babin nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama.
12 Diayeta ããrã. Marĩpʉ nomeõrẽ ʉ̃mʉ́ʉya gõã merã iridi ããrĩmí. Ide diayeta ããrã. Ʉ̃ma, nome merã deyoama. Irasirirã ããrĩpererã masaka: ʉ̃ma, nomede Marĩpʉ irinerã ããrĩ́ma.
12 Anayabin babin orotone na, na’atube babin biyanane taub orot yai. Baise sawar etei i Godane hina.
13 I ããrĩpereri diayeta ããrĩmakʉ̃, ¿mʉsã basi naásũ gũñarĩ? Mʉsã Marĩpʉre bʉremurã nerẽrõgue, nomeõ igoya dipurure bʉʉabeota, Marĩpʉre sẽrẽmakʉ̃ ¿õãrĩ, o õãberi?
13 Taiyuw kwanibatiy kwana’itin, babin aribun ana sumasum nabosair, bebeyanamaim nayoyoyoban i gewasin ai en?
14 Ʉ̃mʉ́ʉ poañapu ũmamakʉ̃ gʉyasĩũgoráa. Ããrĩpererã masaka irire masĩma.
14 It ata so’ob i sawar biyatamaim temamatar imaim ebi’obaiyit, orot aribun ituw manin ere’er i boro biyan na’ohow.
15 Nomeõ poañapu ũmagõ ããrĩmakʉ̃: “Õãgoráa”, ãrã. Igo poañapu ũmamakʉ̃, igoya dipuru bʉʉaro irirosũ ããrã.
15 Baise babin aribun ituw manin ere’ere i ana itinin ebigewasin. Anayabin aribun manin re’ere i yumatan ana sumasum na’atube.
16 Yʉ werenírĩrẽ: “Irasũ ããrĩbea”, ãrĩ guaseodʉagʉnorẽ ãsũ ãrĩ weregʉra. Marĩ Jesúre bʉremurã, gajerã Marĩpʉyarãde irire irasũ dita yáa.
16 Baise orot yait ayu ao isan inagamigam, anao inanowar. Kwafiren isan ata ef men ta ema’am boro imaim tani’ufunun o God ana ekaleisia wanawanan kwafiren ana ef men ta ema’am boro i tani’a’ait.
17 Dapora mʉsãrẽ gaji gojáa. Irire gojagʉ, yʉ mʉsãrẽ: “Õãrõ irirã yáa”, ãrĩbea. Mʉsã nerẽrã, õãrõ iriboanerã, ubu gapʉ poyanorẽayuro.
17 Roube’aten tur iti anao kwananowar. Ayu kwa boro men merarayow anitimih. Anayabin kwaru’ay a kou’ay kwabaib wanawanan kakafin i erara’at naatu ana gewasin i en.
18 Irasirigʉ ãsũ ãrĩ werepʉrorigʉra mʉsãrẽ. Mʉsã nerẽrã, gãme guaseo dʉkawariayuro. Gajerã yʉre irire weremakʉ̃ pégʉ: “Diayeta ããrĩkoa”, ãrĩ gũñáa.
18 Ayu tur anowar kwa ekaleisia tutufin etei kwana kwabita’imon akwafiren wanawan i kouseb ema’am, naatu ayu abitumatum iti i tur anababatun.
19 Mʉsã gãme dʉkawarirã, ãsũ ãrĩ gũñakoa: “Marĩrẽ gãme dʉkawariro gããmea. Irasirirã, ¿noã gapʉ Jesucristoyarãgora ããrĩ́rĩ? ãrĩ masĩrãkoa”, ãrĩkoa.
19 Men kwanakasiy, wanawananamaim kouseb iti na’atube emamatar, saise orot iyab sinaf gewasin tisisinaf boro bebeyan hinatit kwana’itih.
20 Irasirirã mʉsã gãme dʉkawariri waja, mʉsã marĩ Opʉ Jesucristo boadeare nerẽ gũñarã, ĩgʉ̃ buerã merã baatũnugʉ̃ dorederosũ keoro iirí, baabea.
20 Kwaruru’ay ana veya kwa i men Regah ana Bay Aafufun kwa’aau’umih.
21 Mʉsã nerẽ baarã, surãyeri noó gããmerõ baapʉrorikõãa. Gajerã ʉaboama. Gajerã mejãma.
21 Anayabin bay aa ana veya orot afa timatkabikabiy te’aa harew fokarih tetom tibikoko’aw, naatu sabuw afa i tibi’aamoromorob.
22 Mʉsã noó gããmerõ iirí, baadʉarã, ¿nasirirã mʉsãya wiirigue baa, iiríberi? Mʉsã Marĩpʉyarã ããrĩkererã, noó gããmerõ baa, iirírã, mʉsã nerẽrĩrẽ wajamarĩrõsũ irirã yáa. Mʉsã watopegue ããrĩrã́ baari opamerãrẽ gʉyasĩũrõ tarimakʉ̃ irirã yáa. Mʉsã irasiriri kerere pégʉ, ¿naásũ ãrĩ weregʉkuri yʉ mʉsãrẽ? “Õãrõ irirã yáa”, ãrĩbirikoa.
22 Kwa a bar tema’am boro imaim kwataa kwatatom ai en? Aisim iti na’atube kwasinaf God ana ekaleisia kwabi’afiy, naatu yababan wairafih biya’ohow kwabitih. Kwanotanot boro abisa anao kwananowar, a merar anay nati kwasisinaf isan? Boro men kafa’imo a merar anayimih.
23 — ausente —
23 Anayabin ayu Regah biyanane abisa abaib i kwa ai’obaiyi. Ata Regah gugumin hiyayanuw ana maramaim rafiy bai
24 — ausente —
24 God ana merar yi imasib itih eo, “Iti i ayu biyau kwa abit, kwanab kwana’ani’aan ana maramaim ayu kwananuhu.”
25 Ĩgʉ̃sã baa odoadero pʉrʉ, pã́rũrẽ ãĩderosũta iiríripare ãĩ, ãsũ ãrĩdi ããrĩmí: “Yʉ mʉsãrẽ boabosagʉ yaa dí béori merã Yʉpʉ mʉsãrẽ: ‘Õãrõ irigʉra’, ãrĩdeare iriyuwarikʉgʉkumi. Irasirirã mʉsã nerẽ, iiríripare iirírikʉ, yʉ dí béobosarire gũñaka!” ãrĩdi ããrĩmí.
25 Ef ta’imon kerowas isan na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim kerowas wine hisuwai batabat bai, God ana merar yi, iuwih eo, “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ebubusuruf. Imih mar etei iti na’atube kwanasinaf, kwanatomatom ana maramaim ayu kwanuhu.”
26 Ĩgʉ̃ ãrĩderosũta irirã, marĩ nerẽrã, pã́rũrẽ baarikʉ, iiríripare iirírikʉ: “Marĩ Opʉ Jesucristo marĩrẽ boabosadi ããrĩmí”, ãrĩ ĩmurãkoa. Irire iriníkõãrõ gããmea. Ĩgʉ̃ i ʉ̃mʉgue dupaturi aarimakʉ̃, irire irinemobirikoa.
26 Mar etei iti rafiy kwana’aan, kerowasamaim wine kwanatom, naatu Regah momorob isan kwanabinan kwananan i namatabir maiye nan natit.
27 Marĩ Opʉ Jesucristo boadeare marĩ nerẽ gũñaripoe Marĩpʉre bʉremurĩ marĩrõ merã pã́rũrẽ baa, iiríripare iirígʉno ñerõ irigʉ yámi. Jesucristo marĩrẽ boabosagʉ dí béodeare ubu ããrĩrĩ́ irirosũ gũñami.
27 Isan imih orot yait erebosa rafiy nab na’aan naatu Regah ana kerowasamaim natomatom, nati orot i bowabow kakafin maiyow Regah biyan naatu ana rara isan esisinaf kakaf.
28 Irasirirã pã́rũrẽ baa, iiríripare iiríburi dupuyuro masakakʉ marĩ irideare: “Ñerõ irikubʉ”, ãrĩ gũñapʉroriro gããmea.
28 Imih wantoro’ot orot taiyuwin ana yawas nanutitiy na’itin gewas, imaibo rafiy nab na’aan naatu kerowas nab natom.
29 Marĩ Opʉ Jesucristoya dupʉ ããrĩrĩ́rẽ pémasĩrõ marĩrõ merã pã́rũrẽ baa, iiríripare iirímakʉ̃, Marĩpʉ marĩrẽ wajamoãgʉkumi.
29 Anayabin orot yait Regah biyan naatu ana rara hai buriburih men naso’ob gewas, rafiy nab na’aan naatu kerowasamaim wine natomatom, i taiyuwin ana baibatiyen bai enan.
30 Mʉsã irire pémasĩbiridea waja wárã mʉsã merãmarã pũrĩrikʉrã, turamerã ããrĩ́ma. Surãyeri boakõãsiama.
30 Ana’an iti isan kwa moumur na’in biyah hiririm naatu kwabisasawuw naatu afa i himoroboka.
31 Marĩ baa, iiríburi dupuyuro marĩ irideare: “Ñerõ irikubʉ”, ãrĩ gũñapʉrorimakʉ̃, marĩ Opʉ marĩrẽ wajamoãbirikumi.
31 Baise it taiyuwit anababatun tanabibatiyit gewas, boro men tanan God nibatiyitamih.
32 Marĩ Opʉ gapʉ marĩrẽ ĩgʉ̃yarãrẽ marĩ ñerĩ iririre piriburo, ãrĩgʉ̃, wajamoãmi. Irasirigʉ ĩgʉ̃rẽ bʉremumerãrẽ peamegue waadore, marĩ gapʉre ĩgʉ̃sã merã wajamoãbirikumi.
32 Baise Regah nabibatiyit ana veya baikwatutunen boro nitit, naatu God tafaram baimakiy nabitin it boro men auman nititamih.
33 Irasirirã yaarã, mʉsã nerẽ baarã, suro merã baamurã gajerãdere yúka!
33 Isan imih taituwau, Regah ana Bay Aafufun isan kwanaruru’ay taituwa kwanakaifih.
34 Ʉaboagʉno ĩgʉ̃ya wiigue baaburo. Irasirimakʉ̃, mʉsã õãrõ nerẽ baamakʉ̃, Marĩpʉ mʉsãrẽ wajamoãbirikumi. Gajire mʉsã pʉrogue waagʉ́, õãrõ were ãmugʉra.
34 Naatu orot yait aa momorob gewasin ana baremaim bay naa, saise a kou’ay kwanabaib ana maramaim boro men God ana baibatiyen wanawanan narun. Naatu sawar afa i boro ayu anan anatitabo anayabuna.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.