Mateus 24
Biibilya Nyēē Tiliil (SPYNT) vs AAI
1 Nto yu miitē ꞉Yēēsu kuwēēchinē keey kukang'eetee *Kōōtaab Yēyiin, kōōnookyi ꞉rubiikyii ānkōōboorchi inee wōlēē /kikeeteekta Kōōtaab Yēyiin.
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 Yooto kumwoochi ꞉Yēēsu rubiichoo kule, “‑Mōōbēng'tēē ōchōrōkyinē tukuuk tukul chēē wuu chu. Kāāmwoowook, +/mākiiturbuub tukuuchu tukul nyēē māmii ꞉rwaa mbo akeenke nyēē ng'ētu kookemeeraat keey ake.”
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Nto yu mii ꞉Yēēsu kēēbuurēē Lekemeetaab *Musēytuuniinēk āk rubiikyii nkit, kuteebee ꞉rubiik kule, “Mwoowēēch, āyu yēē yēyāktōōs ꞉ng'aleechaa 'kēēmwooyē? Kiy nee ꞉nyēē +makeekasee yēē iyēēwunēē ꞉inyiing' āk yēē yitu ꞉tabantaab kōōrēēt?”
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Kumwoochi ꞉Yēēsu kule, “Ōriib keey! ‑Mookany /kiiberbeeraak.
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Choong'ēch ꞉biiko chēē makukwaanaat ankuyey keey ꞉ake tukul kule inee ku kāārārookiintēēt. Mākōōbotbootoot ꞉bichoo biiko chēē chaang'.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 +Mookas kubārē keey ꞉biiko ām kōōrēēt /ānkyoomu ng'al chēbo booryoot, nteenee ‑mōōmuuyē. Māsimkuyitu ꞉tabantaab kōōrēēt ānkoo kāyēyākiis ꞉tukuuchoo.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Mākubooryo ꞉bōrōryēēt ake āk ake, kubooryo ꞉kōōrēēt ake āk ake. Mākuchō ꞉kēmēwuut ānkutookunootēē ꞉kibring'ring'nyēēt komoswookik chēē chaang'.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Ng'wooninto nyēē kāāmunēē moroontoon ꞉nyoo nto yitu ꞉kōōrēēt nyēē lēēl.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 +/Makeechaamtaak, /kēēwusook, /keebakachaak /ānkēēwēchook ām kōōrōōsyēk tukul kuuyu ōyēnwoo.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Makoochuchuuyee keey ꞉biich chēē chaang' kaakaaseet ankuchaamtaat keey āmēēkōōriiku keey.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Makuyey keey ꞉biiko chēē chaang' kuyēk *wōōrkooyikaab Yēyiin ānkutēwēch biiko chēē chaang'.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Mākuwōōyiit ꞉ng'ōōkisto kut kubot ꞉chamateet.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Nteenee +/makiiraraach chiito nyoo kamuyta ākoy tabanta.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Nto subak, +/makyaamtee Lōkōōywēchu Kāroomēch bo Kaab Yēyiin kōōrēēt kumukuul kukas ꞉biikaab yēēmōōsyēk tukul, nto yitu ꞉tabanta.”
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 — ausente —
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 — ausente —
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Nto yoo kanyoorta ꞉ng'aleechu chii kumii kōōnyii barak, ‑mēēwut kō kule kōōnēm kiy ake tukul nyēē sukumwēyto,Kēsyēkuutaab bēsyōōsyēchooto|src="hk00232b.tif" size="span" ref="24:17"
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 ameeyeey ꞉chii nyoo miitē mbareen kaa kule wokunam sireet nyēē iliiktēē keey.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Lēyyē, mākuwuuyiityi sōō kule nee ām bēsyōōsyēchooto kooruuk choo kōōyootiin āk choo irēēriisyē!
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Osaay Yēyiin kule māyēyākiis ꞉ng'aleechu yoo yiiwoot nto ku bēsyēētaab *Sabaato.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Mākuwōōyiit ꞉ng'woonintaab bēsyōōsyēchooto kusiir ng'woonin ake tukul nyēē kiikutook kuchakee kayey ꞉Yēyiin kōōrēēt, āmākoy kutook ꞉ng'woonin ake nyēē tēē nyoo bēsyēēt ake.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Nteenee kiikoonwaakiit ꞉Yēyiin bēsyōōsyēchooto kuuyu mii ꞉biikyii chēē kiikukwey nyēē nto kimanaakoonwaakiit, nto māmii ꞉chii nyēē kātāwokusobē.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 Yoo kāmwoowook ꞉chii ake tukul kule ong'nyi *Kāārārookiintēēt nto ong'nyiin, ‑mōōyēnchi,
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 kuuyu makukwa ꞉biiko chēē makuyey keey kuyēk kāārārookik āk *wōōrkooyikaab Yēyiin. Makuyey ꞉bichu ng'al chēbo kwōng'uut sukung'eet, yoo imuuchāktōōs, kutēwēch biikaab Kiriistō choo kwēyootiin.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Kāsimāsōōwook, kookas?
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 Kunyoo, yoo kāmwoowook ꞉chiito ake kule, ‘Ong'nyiin Kāārārookiintēēt miitē suurkwēēn,’ ‑moobe wōlooto, nto kumwoowook kule, ‘Ong'nyi kawunyee keey kisēēnkē’, ‑moocham.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Kuu yoo iwēchēē koong'asiis /bokeekasee tinkeey, kukērkēyiitu nyooto ꞉wōlēē chōōntooy *꞉Wēritaab Chii.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Wōloo mii ꞉mōtōōng'wēk, kumii yooto ꞉muuswēk.”
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Kitas taay ꞉Yēēsu kumwooy kule, “Yoo bēku ꞉nyāliluutēchoo bo bēsyōōsyēchooto,
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Yooto +māābooru keey *꞉Wēritaab Chii ām barak. Mākuriiryo ꞉biikaab kōōrooni tukul yoo kakasa āchōōnēē boolik barak ām kāāmuukēywēēk āk lēbkēēyyēētaab Yēyiin.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Yoo /kēēkuutē koontiit kuchēchi barak, +māāyooktē malayikaanikyuu kuba komosta ake tukul nyēbo kōōrēēt bokōōruruukoot biiko choo kwēyootiin.”
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 Kumwooy subak ꞉Yēēsu kule, “Yoo inkātu ꞉kēētoo /kēēkuurēē *mutiiniit, kōōbooru kule kaakuriik kumusēs.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Ām kēēlto nyēē wuu nyooto, yoo ōkāsē kuyēyāktōōs ꞉tukuuchoo tukul, ōnkēt kule kaakuriik ꞉bēsyēēt nyoo āyēēwunēē.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 !Kāāmwoowook, mābootōōs ꞉biikyuu choo kyaakwey ānkoo kāyēyākiis ꞉tukuuchoo tukul.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Mākubot ꞉barak āk ng'wēny, nteenee mābotē ꞉ng'ālyoontēēnyuu.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 Māmii ꞉chii nyēē inkētē bēsyēēt nyēē āyēēwunēē. ‑Mēēnkētē ꞉malayikaanik āmāānkētē mbo ꞉nkanii, nteenee Baaba nkit ꞉nyēē inkētē.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Kērkēyiitu ꞉yoo kariik āyēēwunēē ꞉anii *Wēritaab Chii āk bēsyōōsyēchoo kibo Noowa.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Kutoombo kuchōōnii yooto ꞉taambiliilyeet, kyoomiisyē ꞉biiko, kuyyēēsyē, kōōmutiisyē /ānkiimutē chuut ākoy bēsyoonoo kiiwutē ꞉Noowa mwēēng'.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Kimēēnkēt ꞉bichoo kiyēē kimii wokuyēyāktōōs ākoy yoo kichōōnii ꞉taambiliilyeet ankubakach bichoo tukul. Makukerkeyiit nyooto bēsyoonoo chōōnii ꞉Wēritaab Chii.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Yoo mii ꞉murēnik āyēēnku mbareen, +/mākēēyib akeenke /keebakaakta ake.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Nto yoo mii ꞉kooru āyēēnku kung'ooysēē rwaanteet, +/mākēēyib akeenke /keebakaakta ake.Kooruuk āyēēng' chēē ng'ooysē|src="lb00133b.tif" size="span" ref="24:41"
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 Kunyi, ōriib keey kuuyu ‑mōōnkētē bēsyēēt nyēē chōōnēē ꞉Mokoryoontēēng'woong'.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Ōrōōtootē ng'ālyoontooni: Nto inkētē ꞉chiitaab kayta āsiiswēk chēē chōōnēē ꞉chōōriintēēt, nto riibsē ‑/mākēēbut kanyii.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Kunyoo māchāktōōs ōchōbootiin ꞉nkakweek, kuuyu mākuchō *꞉Wēritaab Chii ām āsiiswēk chēē ‑mōōmoonkyinē.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Ara ng'oo nanyuun nyēē motwooriin nyēē /kiikoosēē keey ānku ng'oom? Nyēē kiikoosēē keey ku nyoo itōōrchinē ꞉mokoryoontēēt biikaab kanyii kubāyē nyēē māmii ꞉wuuyin.
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Ibēruuroot ꞉chiichoo yoo kānyōōr ꞉mokoryoontēēnyii kuyēyē yiisyoonoo nyēē karaam!
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 !Kāāmwoowook, mākōōkoochi ꞉mokoryoontoonoo motwooriintoonoo kōōyyoonkyi tukuukyii tukul chēē boonto.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Nteenee yoo miyaat ꞉motwooriintoonoo, mākumwooy kule, ‘Lōō yēē chōōnii ꞉mokoryoontēēnyuu.’
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 Yooto mākubirsēēt motwoorik chuut ānkung'āsyānchi keey kwoomiis ānkuyyēēsyo ākoo kibōōkitiis.
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 Nto yoo kāchō ꞉mokoryoontēēnyii ām bēsyēēt nyēē ‑mēēmoonkyinē ꞉motwooriintoonoo,
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 māchokōōng'woonchi motwooriintoonoo ānkutōōrchi wōlēē mii ꞉kiblembechiisyek chuut, wokuriirunee ng'wēny.”
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.