Atos 4
Mak Osɨrisira Akaman Aghuuŋ ko Iesusɨm Mbɨsevisir Gumasi (SPM) vs AAI
1 Pita ri Jon gumasi rako amisi vɨŋgɨvɨre itima, Gotɨna aphuraphurava aghae rako bisir aŋga anɨndi gumasi rako, Gotɨ rɨphenan garir gumasir aphan koma, Sadiusiiŋn phoghɨn gumasi marsi, mee zaava aniiŋm mbato.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Ara mee ikaaŋi, Pita ri Jon, Iesusa aremigha nom rɨkavisi bighan khavɨn gun gumasi rako amisi vɨŋgeeghi. Kamagha amuisima gumasir aphani, men navi aniiŋmɨusua bar maghatɨghi.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Mee Pita ri Jonɨn agharaniiŋ usuiraghava aniiŋ nigha osɨmndɨsiva oraghava anda rɨkɨrir rɨphena rarɨghaousuava amuima, amɨn phɨri. Kamagha amuisi, mee aniiŋ rɨphena avhen khɨrtɨgh athɨsi aniiŋ ikha gua amɨrɨtusi rɨmaaŋra.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Gumasi rako amisira avhɨrara akaman khavɨ oraegha nɨghɨnɨghana aghavaghar aŋni iti. Uthughun khavɨn Kraisɨna andarsir rɨmbomboni bar ikhevigha gua 5,000ɨn aghanɨ utu.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Amɨrɨtusi rɨmaaŋra mara Judarir akoghɨn gumasiri ikii rako gumasira aphani koma Judariro othevi ikeeŋsi gumasi, mee Jerusalemɨn nori akuvaghav iti.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Anas, Gotɨna aphuraphurava aghae rako bisir aŋga anɨndi gumasiri ikhɨv,, a ivhɨre itima, Kaiafas ri Jon ko Aleksander koma Gotɨna aphuraphurava aghae rako bisir aŋga anɨndi gumasiri ikhɨvan andarsir marsi, mee ivhɨre iti.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Mee mbɨkemisima, gumasi Pita ri Jon nighava mena arɨmasi rɨfhaaŋn zesi, mee maghɨra aniiŋna azaaghi, “Aŋgo aghavagharan manav nigha, thɨɨŋn izɨɨn aŋgo kha bisigha amui?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Mee aniiŋn azarasima, Gotɨnɨ Utum Pita izɨvasima, a kamagh mem mbɨŋgeeghi, “Judarir akoghɨn gumasiri ikii rako gumasira aphani!
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 Gee ti aŋga akurasir gumaghanɨ usuan maghatɨghan khavɨusua aŋgana azaaŋsɨghaousua, gee ti ivhɨra ikaaŋmɨusua, gumaghan khav a manmaghɨre indera.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Mamaghɨn gee bar ivhɨre ikaaŋtima Israelɨn iti tharsi mee ivhɨra bar ikeeŋgɨri. Khara Nasaretiiŋn gumagh Krais Iesusɨn izɨɨn gen arɨmasi rɨfhaaŋnɨ utughavi iti gumagh, a nomthegha indera. Gumaghan khav Iesus, gee ana nigha khani ighuuvan aŋga afhusi, ana aremisi Got aŋga amuisima a nomthegha rɨkavhi.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Iesus, ‘Akɨman khav rɨphenaŋga amuir gumasi aŋgi iphɨrphɨrigha aŋm mbatuesima, Ikhɨv thighira aŋga amuisi a rɨphenaŋgi isaghuphusir akɨmaŋgi ighe.’
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Unuaghɨnan khavɨn gumagha thav ena akuragham phatɨghami, bar phatɨ. Iesusɨni izɨɨra, ee mbɨghɨvɨghɨghemi. A nombɨra, ena akurɨvasi gumagh.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Mee Pita ri Jonɨn garima aniiŋ bar aghavagharighava avhighavisi phatɨghava mem mbɨŋgeema, mee aniiŋn ganighava ikaaŋi, aniiŋ surea amuisi phatɨ. Aniiŋ phura gumaghan khɨnani. Mee aniiŋn gara rɨŋgavan maghatɨgha amuigha kamaghɨusue, gumaghan khaniiŋ Iesusɨn phorughava arui.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Mee gumaghan khavɨn gari, a ufhuaragha usu maghatɨghi, thighira, a Jon ri Pitan phorugha utughav itima, mee bigha thavɨm mbɨkɨman iŋgura.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Kamagha amuisi mee akamana aghavagharan aniiŋga aniiŋsima aniiŋ Judariro osɨmndɨsiva oraghava anda rɨkɨrir rɨphena thaegha akɨran zuima, mee aniiŋmɨusua akaa vɨsosi.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Mee norir azaaghi, “Ee manmaghɨra gumaghan khaniiŋ ramuti? Jerusalemɨni itir gumasi rako amisi, mee ikaaŋi, aniiŋ gamgaaŋn bighan bar ikhɨva amui. Ee bighan khuaŋn guaŋsiighem thughatɨs phatɨ. Anaaŋ guisimbaaŋra oto.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Ee kamagh iphɨrphɨri, gumasi rako amisiri igharis tharsi bighan khavɨ oraghan thughatɨs phatɨ. Ee akaman bar aghavagharan aniiŋ ranɨɨŋtima aniiŋ nomthegh Iesusɨn izɨɨn gun thavɨm mbɨkɨman bar thaghɨri.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Mee guava aniiŋn dɨɨsima aniiŋ avhen gusima mee akamana aghavagharan aniiŋm mbɨŋgɨ kamaghɨusue, “Aŋgo nomthegh Iesusɨn izɨɨn gunɨ mbɨkɨmɨva gumasi rako amisi tharsir sure ramuan thaghɨri.”
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 — ausente —
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 — ausente —
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 — ausente —
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 — ausente —
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Judariro osɨmndɨsiva oraghava anda rɨkɨrir rɨphenan avhen itir gumasi Pita ri Jona thaesima aniiŋ azenaŋgi irɨgha nomthegha nona andarsivɨusua gu. Aniiŋ Gotɨna aphuraphurava aghae rako bisir aŋga anɨndi gumasiri ikii rako igharisi gumasira aphani aniiŋn mbɨkemisir akaar gun nona andarsi bar mem mbɨkemi.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Mee kamagh oraeghava nori akuvaghava Gotɨn phorugham mbɨŋgeeghi. Mee kamaghɨm mbɨŋgeeghi, “En Ikhɨv en gari thav, nɨɨ ovhee ko unuaghɨnaŋga amuighava, oŋar ivhɨra amuighava andar iti bisi ivhɨra bar andagha amui.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Fhomɨra nɨɨnɨ Utum akaman mav en avhav Devit, a nɨɨn iŋaaran gumagh, nɨɨ akaman khavɨn aŋga anɨɨŋi. Devit kamaghɨm mbɨkemi,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Uŋuimbar ativasi tharsi, mee Gotɨ mbɨsoghousuava amui.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Bar guisimbaaŋra, Herot ri Pontius Pailat koma Israelir gumasi, rako igharisirɨ unuaghɨnan gumasi ivhɨra, mee Jerusalemɨnɨ uŋuun nori akuvaghava othevir maghatɨsir Gotɨn iŋaaran gumaghan aghuuŋ, Iesus ramuamɨusuava akaa vɨsosi. A nɨɨ fhomɨra non iŋarivɨusua mbɨsevisi gumagh.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Mee nɨɨn gamgaaŋ ko nɨɨn nɨghɨnɨghan gɨn zui, nɨɨ fhomɨra otogha mbɨkemisir bisi.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Ikhɨv, mee avhighevisir akaar eŋga aniiŋsi, nɨɨ akaar kharsighi nɨghɨnɨgh. Ena akuraghtima ee uthugh aghavagharighɨva avhighevhighem phatɨghɨva nɨɨna akamɨ ukunaŋgami.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Nɨɨ nona afharimuun arɨmarɨr gumasir arɨghtima mee inderaghami. Nɨɨ gamgaaŋn bisira avhɨrara ko rɨŋgavan maghatɨgha amuir othevi ramutima anda Iesusɨn izɨɨno othuivhami, a nɨɨn iŋaaran gumaghan aghuuŋ.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Mee Gotɨn phorugham mbɨkemigha gɨvasima, mee itir aŋan anughava amandaghava, aŋnɨ Utum meŋgi izɨvasima, mee avhighavisi phatɨgha Gotɨna akamɨ ukuri.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Uthughun khavɨn nɨghɨnɨghana aghavaghar Iesusɨn iti tharsi, mee bar navanɨ uvhuavɨra ko nɨghɨnɨghanɨ uvhuavɨre iti. Men thav nombɨra bigha thavɨ nombɨna amendasi phatɨ, mee nori nighavɨra bisi barbar andar gari.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Iesusɨm mbɨsevisi gumasi, mee Gotɨn gamgaaŋn utugha Ikhiv, Iesusa aremigha nomthegha rɨkavisi bighan khavɨn gun gumasi rako amisi vɨŋgeeghi. Uthughun khavɨn Gotɨn ukuarkuvan ikhɨɨvara men phorugha iti.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 — ausente —
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Gumaghan mav Josev, a Livaina akhoghɨn gumagh. Iesusɨm mbɨsevisi gumasi mee Barnabasɨna aŋga arɨsi. Aŋm mbɨnɨɨŋ kamagh gu, gumasira akuruvagha gamgaaŋ meŋga anɨndir gumagh. Barnabas Saiprusɨn mɨghsɨmanɨ uŋuun ze.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 A nonɨ unuaghɨnan mav amandagha, aŋna aŋgɨro ovɨsi nighava Iesusɨm mbɨsevisi gumasigha anɨɨŋi.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.