Romanos 1

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nɛ̃́ Kirisi Yeesu ukɛikɔ́ Pɔɔli, nɛ́ɛ rítɛlɛ́ ntí nɔ́ wɔ́lu. Uléécɑɑ yɛɛ nɛ́ sée rɛ kɛ́ pɑnsɛ utumɛ. U nɛ́ wɛ́ɛlɛ rɛ kɛ́ Unsímɛ́ Kɛcirɛ riyóó.
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Uléécɑɑ yɛ pɛɛ hɑ́i mɛkɛɛ-mɛ Uléécɑɑ Nsímɛ́ ɑtɛlɛ́ kɛ́mɛɛ ɑntepuyɛ mɑɑsɛ rɛ u yɛ́ Nsímɛ́ Kɛcirɛ mmɛ̃ tɔ́ pɑ.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 Ukɛpipi Urɔ́píimɑ kɛcɑ́ɑ́ nsímɛ́ yɛ mu. Pi u mɑrilɛ mɛsoi. U uyɔ́ɔpi Tɑfiti kɛpirɛ̃ lɛ.
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 Kɛ Uléécɑɑ uu pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ u n yukusɛ nnyɑ kuu u sée rɛ Ukɛpipi, uu kɔ Unfɑɑsɔnɛ nɛ tiki uú nɛ linnɑŋɛ u hɛ.
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Urɔ́píimɑ Yeesu Kirisi kɛ Uléécɑɑ uú nɛ ritiki uú nɛ ípɛɛlɛ́ɛ nɛ́ nyísɛ rɛ kɛ́ pɑnsɛ utumɛ, kɛ́ kɔ tíyɛsɛ ipuri nnɛ́í pisoi pikɛ́ Kirisi rinyiri nnyɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ, pikɛ́ pɛɛ uyɛ̃ Uléécɑɑ m pɑkɑrɛlɛ̃.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Nɔ́ mpí kɛ Yeesu Kirisi uu nní n sée, nɔ̃́ nɛ kɔ lipite pɛ̃ kɛ́mɛɛ́ welɛ.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Nɔ̃́ Rɔm pikɔ́ mpí nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uu nní ń lɑ uu kɔ nɔ́ wɛ́ɛ rɛ ɑni pɑnsɛ upikɔ́ kɑm títɛlɛ́ ntí wɔ́lu. Urɔ́sɑ́ɑ Uléécɑɑ nɛ Urɔ́píimɑ Yeesu Kirisi pikɛ́ ípɛɛlɛ́ɛ nɔ́ nyísɛ ɑpi nkíŋniŋɛ nɔ́ hɛ!
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Pi kɛtẽ nkɛ́ nnɛ́í nɔ́nnɛ́fɑtɛnɛ nsímɛ́ símisilɛ ńsɔnɛ. Lɛ̃ nnyɑ kɑḿ lɑ kɛ́ nɛ Yeesu Kirisi ritiki kɛ́ nɛ nɔ̃́ nnyɑ Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ kɛlenɛ.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 Uléécɑɑ uyɛ̃ kɑm n yɑ́ɑ́si nɛn Ukɛpipi Nsímɛ́ Kɛcirɛ yóólɛ̃ yɛ́ itɑnsei nɛ́ li rɛ mɛsɛ́rɛ kɑm nɔ́nnɛ́símɛ́ símisi
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 nɛn kɔ ḿpɑ́ píyei nɔ́kɛnɛ́cɑ́ɑ́ yɑ́ɑ́si. Nɛ yɛ pisɛ rɛ ukɛ́ lɛ̃ umɛlɑ kɛ́mɛɛ ncée nɛ́ hɛ kɛ́ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ́ hɑpɔ.
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Lɛ̃ nnyɑ, li pɛɛ mɛyíkíyiki ripɔ́ɔ nɛ́ we rɛ kɛ́ piyɛ́nɛ nɔ́ hɑpɔ kɛ́ lɛ̃ kɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ nn nɛ́ n hɛ nɔ́ ritɛ́ŋ́sɛ nɔkɛ́ iníŋí wɑ.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Nɛ lɑ kɛ́ mɑɑ rɛ nɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ sɔ́nɛpɔlɛ rɛ nfɑtɛnɛ mmɛ̃ kɛ tɔ́ nɛ nnɔ̃́ ɑri kɛsẽ́ m mɑ́ nkɛ́ tíyɛsɛ tɔkɛ́ ikɑri kpɑriisɛnɛ.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Pimɑ́rɛcɔ, nɛ lɑ rɛ ɑni kõ tɛ nɛ pɛɛ mɛnɛ́círɛ cɑ́pinɛlɛ kɛ́ pilóólú nɔ́ hɑpɔ, ɑmɑ́ hɑ́i nɛ nkpéni-mɛ ɑ́m kɑhɑnɛ ncée n yɛ̃. Nɛ pɛɛ́ lɑ rɛ pinɛ́kɛi pikɛ́ kɔ nɔ̃́ kɛ́mɛɛ kulɑ́ɑ wɑ yɑrɛ kɑpi kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ isoipuri icɔ kɛ́mɛɛ kulɑ́ɑ n wɑ mɛcɔ.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Li nɛ́ pisɛ rɛ kɛ́ ḿpɑ́ píye kɛ́mɛɛ́ hɑ, ɑyu nɛ sicɑrɛ kɛ́mɛɛ pisoi nɛ pisɔhɔɔ nɛ pɛpɛɛ ɑ́pi líkɑ n nyu kɛ́mɛɛ kɑi pisɛ rɛ kɛ́ hɑ.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Lɛ̃ nnyɑ kɑi ripɔ́ɔ nɛ́ we rɛ kɛ́ kɔ nɔ́ mpí nɔ́ɔ nní Rɔm kuyu-i ń we Nsímɛ́ Kɛcirɛ riyóó.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Nsímɛ́ Kɛcirɛ mmɛ̃ ńn isɛi nɛ́ we. Ńnɑŋɛ nnyinɛ yɛ mu kɛ Uléécɑɑ uu yɛ nɛ pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ nɛ kɛfɑ u n tɛnɛlɛ̃ ɑyu n lɔ. Pisuifi kuú nɛ korɑɑnɛ uú nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛ́mɛɛ tulu.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Asei kɛcɑ́ɑ́, kei kɑi yɛ nɛ nyísɛ rɛ Uléécɑɑ yɛ̀ɛ̀ pisoi pɑnsɛsɛlɛ ɑsei pite. Uyɛɛ nɛ Uléécɑɑ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃ mɛcirɛ kóló kuu yɛ nfɑtɛnɛ mmɛ̃ ŋmɑnɛ nnyɑ yɛ̃ tɛ u ɑsei ute lɛ. Lɛ̃ kɑi nní Nléécɑɑsimɛ́ ritɛlɛ́-i wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ: Nkó yɛɛ nfɑtɛnɛ nnyɑ m pɑnsɛ ɑsei ute yɛɛ nfɑ́ɑ mɑ́.
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 Uléécɑɑ kuwɔi yɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ wemɛlɛ. Pɛpɛɛ ɑ́pi u n wɑisɛlɛ̃ ɑ́pi kɔ umɛlɑ tikilɛ̃ pɛɛ yɛ́ nɛ ku risɑ́nɛ. Pi nsímɛ́sei nyulɛ, ɑmɑ́ pin pɛɛ pimɛwee kópɛ nɛ tɑ́pɑɑlɛ̃ tɛ pisoi ɑ́pi kɑpɛ ɑsei ceri.
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 Pi lɛ̃ kɛ kɛsoipipi ɑkɛ yɛ́ ń fe ɑkɛ Uléécɑɑ kɛcɑ́ɑ́ céru pinyuwɛ mɑ́ɑ́lɛnlɛ. Likumúŋɛ́ rɛ Uléécɑɑ ricuruu yɛɛ li pi cereisɛ.
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 Asei kɛcɑ́ɑ́, Uléécɑɑ likɔ́ ɑ́i kúyɛnɛ we, ɑmɑ́ umɛwɑi kɛ́mɛɛ kuu yɛ umɛcirɛ lesɛ uu nyísɛ kɛsoipipi ɑkɛ́ nɛ u yɛnu. Uyɛɛ kɛtẽ nɛ kɛyómɛ wɑ nnyɑ, pi yɛ́ fe ɑpi kei nɛ yɛnu rɛ u ńnɑŋɛ tɛnɛcirɛ́ mɑ́lɛ un kɔ Uléécɑɑ. Sisoipipi ɑ́si yɛ́ ncée yɛ̃ sikɛ́ rɛ ɑ́si likɛcɑ́ɑ́ nyu.
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 Si Uléécɑɑ nyulɛ, ɑmɑ́ ɑ́si yɛ pɛɛ ríyu u wɑisɛ, ɑ́si yɛ kɔ u pɔɔnɛsɛ yɑrɛ kɑsi yɛ́ pɛɛ u m pɔɔnɛsɛ rɛ u Uléécɑɑ nnyɑ. Amɑ́ inírisimɛ́ kɛ pisoi ɑpí nɛ mɛ́sunu ɑpí nɛ pimɛcirɛ fómni, pikɛmúŋɛ́ ɑkɛ pɛɛ kuníri kɑpi m mɑ́ nnyɑ kuŋmɑhɑ-i lompɔ.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 Pin pimɛcirɛ nyɑ́ni yɑrɛ pi mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ mɑ́lɛ, nɛ́mpɑ́kɑnɛ piníri ŋmɑɑ yɛ pi.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Api yúlu rɛ ɑ́pi yɛ́ riwulɑ pikɛ́ Uléécɑɑ kpɔcirɛ́ pɑkɑrɛ, ɑpí nyɑ ɑpi consɛ ɑpi pɛɛ kɛsoipipi kɛɛ yɛ n kpu nɛ sinúipi nɛ ɑ́nɑ ɑnɑ likɔ́ nɛ límuŋui-muŋui sɛ́ru rɛ piléé ɑpi yɛ wulɑ ɑpi lɛ̃ pɑkɑrɛ.
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uu pi riyɑ́ rɛ pikɛ́ mɛ́kpɛrinkpɛwɑi kɑpi pisifɑ-i m músu n wɑi pikɛ́ nɛ piipiŋɛ cirɛ isɛi m pɔ́rii.
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 Pi nnɔ́ɔmɛ likɔ́ kpísi ɑpí nɛ Uléécɑɑ kɛcɑ́ɑ́ nsímɛ́sei consɛ, ɑpi wúlɑ ɑpi lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɑ yɑ́ɑ́si, ɑpi pɛɛ Uléécɑɑ yɛɛ ḿpɑ́ yo n wɑ piyɑ́hɑɑ yulu, in kɔ nɛ uricuruu kɑí nɛ sɑ́ rɛ pikɛ́ yɑ́ɑ́si hɑ́i nɛ ḿpɑ́ píyei-pɔ. Amí.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uu pisɛicirɛ́kɛi pi tɑ̃, pinɔ́si ɑpi pipilɑ yɑ́, pi nɛ pinɔ́sicɔ ɑpí hɑ n sói, ɑ́i kɔ pɛɛ́ nɛ sɑ́ rɛ likɛ́ lɛ̃.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Pitisi pɔ́ɔ kɔ limɛcɔ pipinɔsi yɑ́, ɑpí hɑ nɛ nnɑ́ɑ́pí pipitisicɔ n sói, lin pisoi isɛi we. Lɛ̃ nnyɑ, pimɛmɑrɛ kópɛ mɛ̃ kulɑɑ kɑpi lɛ̃ yɛ̃.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Kɑ́pi nní n wɛ́ɛ́si pikɛ́ Uléécɑɑ céri nnyɑ, Uléécɑɑ yɛ pi riyɑ́lɛ pikɛmúŋɛ́ ɑkɛ cɔ́kɔi, ɑpi pɛɛ́ n wɑpisi ɑ́i nɛ sɑ́.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Mɛwɑi kópɛ ncɔpuri nɛ rikpɑ́kɑ́rɑ́ nɛ nwóónɑɑpí nɛ kufɑtoi kpɛɛ pisifɑ-i we. Pikɑ́ipinkɛɛ nɛ pisoikṍ nɛ pipɑ́sɑinɛ nɛ piyɑɑlukɛ nɛ mɛ́mɑrɛ kópɛ mɛɛ pisifɑ-i cɔpɑɑlɛ̃. Pimɛcɔpɛcirɛ kɑpi wɔ́hɑɑnɛ, pin ɑ́yu kónɑɑnɛ,
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 pin kɔ Uléécɑɑ ilɑ́ɑrɔ wɑi. Ápi yɛ úkɑ wɑisɛ, pin ɑ́yu wɛ́ɛ́si, pin pimɛcirɛ nyísɛ. Pi mɛwɑi kópɛ piwɑi kɛ́mɛɛ pelɑɑlɛnlɛ, ɑ́pi yɛ pisɑ́ɑ nɛ píni pɑkɑrɛ.
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 Ái we rɛ usoi ukɛ́ nɛ pi ritɑ́, ɑ́pi ńlɑ mɑ́ [ɑ́pi yɛ líkɑ nɑrɛsi] ɑ́pi yɛ íwɛ tẽ́.
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 Pi kɔ pɛɛ isé kɛ Uléécɑɑ uu n yekei nyulɛ. I mɑɑ rɛ pɛpɛɛ limɛwɑi mɛ̃ n wɑi yɛ nɛ sɑ́ rɛ pikɛ́ pi kṍ. Pi kɔ pɛɛ li wɑilɛ. Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, pi yɛ kɔ pɛpɛɛ lɛ̃ n wɑi kɛcɑ́ɑ́ rikpɑ́lɛ.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.